Prieš Verbų sekmadienį, kovo 24 d., Žurnalistų namuose buvo galima pagilinti mokslines ir tradicines žinias apie kadagį, be kurio neįsivaizduojama ši katalikiška šventė. Pilaitiškė žurnalistė Daiva Červokienė į švietėjišką paskaitą „Miško medicina ir tvari gyvensena – kelias į sveikatą“ pakvietė ir pilaitiškius. Tai vienas iš Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos projekto „Žurnalistikos menas: kultūros dialogas ir sklaida“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginių. Jame lektorė Daiva, remdamasi savo knygomis „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas“ (2009 m.), „Kaip gydo medžiai“ (2016 m.) bei „Liepos motinėlės“ (2025 m.), išsamiai papasakojo apie kadagio buveines Lietuvoje ir už jos ribų. Taip pat supažindino su jo savybėmis, mitologija bei sakraliniu naudojimu. Pranešėją papildė renginyje dalyvavusi biologė ir žolininkė Gražina Gaidienė, pasidalijusi praktiniais šio augalo šaknų, uogų užpilų bei aliejaus gamybos receptais.

Negalėjusiems dalyvauti gyvai – visas renginio vaizdo įrašas čia: https://www.youtube.com/watch?v=uHQwIGv6ts8

Pirmą kartą Teatro diena, skirta visai bendruomenei, Pilaitėje  pažymėta NVO „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva 2024-aisiais Kultūrinėse dirbtuvėse „Beepart,  tęsiant savo  ankstesnįjį sumanymą:  pakviesti  teatro kolektyvus iš šalies ir taip  atverti galimybę savo gyvenamojoje vietoje pasikultūrinti. Tad parodytas  Papilės Užpečkio spektaklis  pagal Simoną Daukantą  „Rubinaičio Peliūzės nuotykiai negyvenamoje saloje“, kurį  režisavo ir šiuolaikiškai scenografavo  Simono Daukanto muziejaus  vadovė pilaitiškė  Elena Sakalė: https://www.youtube.com/watch?v=CJ8PFDMHM8Y. Antrą kartą Teatro dieną  2025-aisiais  pilaitiškiai kviesti į neseniai pastatytą Pilaitės gimnaziją. Čia buvo galima pasidžiaugti edukologės muzikės, dainų ir knygelių vaikams kūrėjos Ingos Gučienės ir skaitovės, ilgametės LRT diktorės, Pilaitės liaudies teatro Salomėjos Nėries vaidmens atlikėjos Liutgardos Čepienės programa ,,Dviejų genijų susitikimas mene“. Ji buvo skirta Mikalojaus Konstantino Čiurliono gimimo 150-čiui, lydima jo muzikos ir paveikslų, įgarsinta jiems skirtais Lietuvos lakštingalos eilėraščiais. Tai papildė Vandos Sakalauskienės teatrališkos skulptūrėlės: https://www.youtube.com/watch?v=Ja0_2UDjG6g. Šiais metais kovo 27-ąją dieną, kuri yra tikroji jos šventimo diena Tarptautiniu mastu,  surengta Trečioji Teatro diena. Ji buvo šiek tiek kitokia. Be  “Pilaitės liaudies teatro” įkvėpėjos Dalios Tarailienės, kuri šiuo metu gyvena Kaune, bet nepamiršta pilaitiškių, miniatiūros apie teatrą ir savo įžvalgų apie šią meno rūšį, buvo rodytas  filmas “Teatrališkoji Pilaitė”, aprėpiantis 1992-2025 laikotarpį: https://www.youtube.com/watch?v=1v3vCjNQ1og . Po jo sekė ne vieno “Pilaitės liaudies teatro” pastatymo dalyvių Buivydiškių foklorinio ansamblio Verdenė” kolektyvo, kuriam vadovauja Rasa Kauzonaitė, dainos ir pilaitiškių poezijos. Savo eiles paskaitė vėl Pilaitėn sugrįžusi iš Vaižgantoprie  Anykščių spėjusi  kultūrai pasidarbuoti Rūta Suchodolskytė-Neniškienė   (…) ir balandžio 1-ąją  92-ąjį   gimtadienį atšventęs  praeityje komunikacijų  inžinierius , spėjęs tuoj po Antrojo pasaulinio karo  ir  pamokytojauti Šiauliuose Vytautas Juozapaitis (…. ). Jam, turint nepergeriausią regėjimą, pasiekti Kultūrinių dirbtuvių  “Beepart” antrąjį aukštą  per pakeliamuosius laiptus be atbrailų buvo nemenkas iššūkis. Bet su jaunesniųjų pagalba  buvo sėkmingai užlipta. Vytautas jau yra  parengęs 11-ka savilaidos eilių sąsiuvinių. Jis  ne vieno pilaitiško poezijos pavasario dalyvis. Vytautas  pagauliai paskaitė  savo eiles, kurios  buvo skiriamos  neseniai gyvenimo jubiliejų atšventusiai  net kelių “Pilaitės liaudies teatro” pastatymų aktorei žemaitei Janinai Ursache.  Taip pat skambėjo ir  pilaitiškės keramikės,  bardės  Vandos Sakalauskienės posmai (…. ). Teatro dieną pagerbė ir du politikai. Tai pilaitiškė Virginija Vingrienė ir buvęs Pilaitės ilgametis viceseniiūnas, NVO “Pilaitės bendruomenė” Garbės narys Nr.1 Vladislavas Užpolevičius iš kaimyninių Viršuliškių, Jiems taip pat yra tekę  vaidinti “Pilaitės liaudies teatre”.

Pataisyti gramatiką ir stilių - Pilaitėje trečią kartą pažymėta Teatro diena Pirmą kartą Teatro diena, skirta visai bendruomenei, Pilaitėje pažymėta NVO „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva 2024-aisiais Kultūrinėse dirbtuvėse „Beepart, tęsiant savo ankstesnįjį sumanymą: pakviesti teatro kolektyvus iš šalies ir taip atverti galimybę savo gyvenamojoje vietoje pasikultūrinti. Tad parodytas Papilės Užpečkio spektaklis pagal Simoną Daukantą „Rubinaičio Peliūzės nuotykiai negyvenamoje saloje“, kurį režisavo ir šiuolaikiškai scenografavo Simono Daukanto muziejaus vadovė pilaitiškė Elena Sakalė: https://www.youtube.com/watch?v=CJ8PFDMHM8Y. Antrą kartą Teatro dieną 2025-aisiais pilaitiškiai kviesti į neseniai pastatytą Pilaitės gimnaziją. Čia buvo galima pasidžiaugti edukologės muzikės, dainų ir knygelių vaikams kūrėjos Ingos Gučienės ir skaitovės, ilgametės LRT diktorės, Pilaitės liaudies teatro Salomėjos Nėries vaidmens atlikėjos Liutgardos Čepienės programa ,,Dviejų genijų susitikimas mene“. Ji buvo skirta Mikalojaus Konstantino Čiurliono gimimo 150-čiui, lydima jo muzikos ir paveikslų, įgarsinta jiems skirtais Lietuvos lakštingalos eilėraščiais. Tai papildė Vandos Sakalauskienės teatrališkos skulptūrėlės: https://www.youtube.com/watch?v=Ja0_2UDjG6g. Šiais metais kovo 27-ąją dieną, kuri yra tikroji jos šventimo diena Tarptautiniu mastu, surengta Trečioji Teatro diena. Ji buvo šiek tiek kitokia. Be “Pilaitės liaudies teatro” įkvėpėjos Dalios Tarailienės, kuri šiuo metu gyvena Kaune, bet nepamiršta pilaitiškių, miniatiūros apie teatrą ir savo įžvalgų apie šią meno rūšį, buvo rodytas filmas “Teatrališkoji Pilaitė”, aprėpiantis 1992-2025 laikotarpį: ( ). Po jo sekė ne vieno “Pilaitės liaudies teatro” pastatymo dalyvių Buivydiškių foklorinio ansamblio Verdenė” kolektyvo, kuriam vadovauja Rasa Kauzonaitė, dainos ir pilaitiškių poezijos. Savo eiles paskaitė vėl Pilaitėn sugrįžusi prie Anykščių spėjusi kultūrai pasidarbuoti Rūta Suchodolskytė-Neniškienė (…) ir balandžio 1-ąją 92-ąjį gimtadienį atšventęs praeityje komunikacijų inžinierius , spėjęs tuoj po Antrojo pasaulinio karo ir pamokytojauti Šiauliuose Vytautas Juozapaitis (…. ). Jam, turint nepergeriausią regėjimą, pasiekti Kultūrinių dirbtuvių “Beepart” antrąjį aukštą per pakeliamuosius laiptus be atbrailų buvo nemenkas iššūkis. Bet su jaunesniųjų pagalba buvo sėkmingai užlipta. Vytautas jau yra parengęs 11-ka savilaidos eilių sąsiuvinių. Jis ne vieno pilaitiško poezijos pavasario dalyvis. Vytautas pagauliai paskaitė savo eiles, kurios buvo skiriamos neseniai gyvenimo jubiliejų atšventusiai net kelių “Pilaitės liaudies teatro” pastatymų aktorei žemaitei Janinai Ursache. Taip pat skambėjo ir pilaitiškės keramikės, bardės Vandos Sakalauskienės posmai (…. ). Teatro dieną pagerbė ir du politikai. Tai pilaitiškė Virginija Vingrienė ir buvęs Pilaitės ilgametis viceseniiūnas, NVO “Pilaitės bendruomenė” Garbės narys Nr.1 Vladislavas Užpolevičius iš kaimyninių Viršuliškių, Jiems taip pat yra tekę vaidinti “Pilaitės liaudies teatre”.

Štai redaguota teksto versija. Joje ištaisytos skyrybos ir linksniavimo klaidos, suvienodintas stilius bei pašalinti nereikalingi žodžiai, kad pasakojimas būtų sklandesnis.

Pilaitėje trečią kartą paminėta Teatro diena

Pirmą kartą Teatro diena visai bendruomenei Pilaitėje paminėta 2024 m. NVO „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva Kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“. Taip siekta tęsti sumanymą kviesti teatro kolektyvus iš šalies ir suteikti gyventojams galimybę pasimėgauti kultūra savo rajone. Tuomet parodytas Papilės „Užpečkio“ teatras su spektakliu pagal Simoną Daukantą „Rubinaičio Peliūzės nuotykiai negyvenamoje saloje“ (režisierė ir scenografė – S. Daukanto muziejaus vadovė, pilaitiškė Elena Sakalė): https://www.youtube.com/watch?v=CJ8PFDMHM8Y.

Antrąjį kartą, 2025-aisiais, pilaitiškiai Teatro dieną švęsti pakviesti į naująją Pilaitės gimnaziją. Čia pristatyta edukologės, muzikės ir knygų vaikams autorės Ingos Gučienės bei skaitovės, ilgametės LRT diktorės ir Pilaitės liaudies teatro aktorės Liutgardos Čepienės programa „Dviejų genijų susitikimas mene“. M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtoje programoje skambėjo kūrėjo muzika, rodyti jo paveikslai, o juos lydėjo „Lietuvos lakštingalos“ – Salomėjos Nėries – eilės. Renginį papildė Vandos Sakalauskienės teatrališkos skulptūros: https://www.youtube.com/watch?v=Ja0_2UDjG6g.

Šių metų kovo 27-ąją, tikrąją Tarptautinę teatro dieną, surengta jau trečioji tokia šventė. Ji buvo kiek kitokia: be „Pilaitės liaudies teatro“ sielos Dalios Tarailienės, persikėlusios į Kauna, bet nepamirštančios pilaitiškių, miniatiūros ir įžvalgų apie scenos meną Lietuvoje ir  karo negandų kamuojamojoje Ukrainoje ( I-002… ), pristatytas filmas „Teatrališkoji Pilaitė“ (apžvelgiantis 1992–2025 m. laikotarpį; scenarijus ir režisūra angelės Šarlauskienės): https://www.youtube.com/watch?v=1v3vCjNQ1og . Estafetė perduota pilaitiškei, profesionalei aktorei ir Sąjūdžio priešaušrio partizanų dainų atlikėjai per radiją Irenai Bražėnaitei (2 – 0004 …..) . Koncertavo Buivydiškių folkloro ansamblis „Verdenė“ (vadovė Rasa Kauzonaitė) (2a- 600). Verdeniečiai ne kartą dalyvavo  „Pilaitės liaudies teatro“  pastatymuose ( 3- 007Verdenė). Prisiminta ir teatrališkiausios šeimos mama, keramikė, bardė Vanda Sakalauskienė Vanda Sakalauskienė, keramikė ir bardė ne tik skaitė, bet ir išdainavo savo posmus (4-009).  Savo eiles skaitė ir  į Pilaitę sugrįžusi, o prieš tai penkerius metus Anykščių krašto kultūrai pasitarnavusi Rūta Suchodolskytė-Neniškienė ( 5- 0008), bei balandžio 1-ąją 92-ąjį gimtadienį atšventęs Vytautas Juozapaitis. Jis  pirmą kartą gyvenime vaidino nežinomą poetą, ir pagal žiūrovų reakciją – jam pasisekė. Buvusiam ryšių inžinieriui, po Antrojo pasaulinio karo mokytojavusiam Šiauliuose, užlipti į antrąjį „Beepart“ aukštą stačiais pakeliamais ir be atbrailų laiptais buvo nemenkas iššūkis, tačiau padedant jaunesniems, jis sėkmingai užkopė. Vytautas Juozapaitis, parengęs 11 savilaidos poezijos rinkinių, skaitė eiles, skirtas „Pilaitės liaudies teatro“ aktorei Janinai Ursache, neseniai atšventusiai jubiliejų (7 – 007) .  Abejingų nepaliko ir senjorės vilhelminos Voroninos romansai (10-.) .  Renginyje dalyvavo ir  politikai:  pilaitiškė Virginija Vingrienė ir Vladislavas Užpolevičius, buvęs seniūno pavaduotojas ir NVO „Pilaitės bendruomenė“ garbės narys Nr. 1 iš kaimyninių Viršuliškių. Abu jie anksčiau vaidino Pilaitės teatre.

Pilaitė, kaip naujausias po Nepriklausomybės atgavimo iškilęs daugiabučių gyvenamasis rajonas, yra išskirtinė: čia įamžinama etnografinė bei istorinė Lietuvos dalis – Mažoji Lietuva – ir jos užmarštin nueinantis kultūrinis palikimas. Šiuo metu daugiau nei šimtas rajono gatvių yra pavadintos autentiškais Mažosios Lietuvos vietovardžiais bei ten kūrusių ir lietuvybės labui pasišventusių asmenybių vardais. Knygnešio diena, minima Kovo 16-ąją (2004 m. UNESCO knygnešystę pripažinus unikaliu ir analogų neturinčiu reiškiniu), galėtų tapti išskirtine Pilaitės, kaip Mažosios Lietuvos atminimo saugotojos, bendruomenine ir visuotine švente. Juolab kad rajono centre stovi Martyno Mažvydo progimnazija, prie kurios jau sukurta tam tinkama erdvė. Pirmiausia tai – medinis koplytstulpis „Lietuvos knygnešiams“, Aleksandro Tarabildos kūrinys, kurį pilaitiškiams padovanojo Vilniaus mokytojų namai. Praėjusią Rugsėjo 1-ąją priešais jį ant progimnazijos sienos buvo atidengtas ir pašventintas pano „Apšviesti“, skirtas pirmajai lietuviškai knygai – M. Mažvydo „Katekizmui“ (https://youtu.be/CW5zrDzGolE ). Sienos lange įrengtas ekranas puikiai tiktų susibūrimams, norint pademonstruoti vaizdinę medžiagą apie prarastosios Lietuvos dalies istoriją. Šis kraštas reikšmingai prisidėjo prie gimtojo žodžio raštijos puoselėjimo, lietuvių kalbos išsaugojimo ir nacionalinio atgimimo paskatų carinės Rusijos okupuotoje Didžiojoje Lietuvoje. Tad jei kasmet Kovo 16-ąją, pavyzdžiui, per ilgąją pertrauką, sutartu laiku čia būtų susiburiama bent 15–20 minučių prisiminti skaudžius lietuviško žodžio draudimo laikus, būtų žengtas pirmas žingsnis telkiant pilaitiškius saugoti tautinę tapatybę ir puoselėti lietuvių kalbą. Tai kartu padėtų spręsti rajono kultūrinės atminties erdvių tinkamo įamžinimo klausimus, kurių logiško pagrindimo šiandien dažnai pasigendama. Pavyzdžiui, Iškilaus mąstytojo Imanuelio Kanto, gynusio lietuvių kalbą akademiniu lygmeniu, jo vardu pavadintoje alėjoje numatyta statyti pradinę mokyklą ir pavadinti jo vardu, nors jo filosofinės ištarmės pradinukams sunkiai suvokiamos. Tuo tarpu naujai pastatytai gimnazijai Vydūno gatvėje šio Didžiojo humanisto vardas nebuvo pasirinktas – jis atiteko senosios gimnazijos vietoje įsikūrusiai progimnazijai I. Kanto alėjoje. Apie šiuos paradoksus ir kultūrinį paveldą per Knygnešio dieną taip pat galėtų pakalbėti progimnazijos mokytojai, mokiniai, vyresnieji pilaitiškiai ar garbingi svečiai – paveldo tyrėjai. Taip pamažu gimtų graži ir prasminga tradicija, glaudžiai susijusi su Mažosios Lietuvos kultūra, suteikiančia Pilaitei unikalumo, o gyventojams – galimybę  masiškiau ir prasmingiau paminėti šią datą.

Beje, visai neseniai, vasario pabaigoje, greta Pilaitės esančiuose „LITEXPO“ rūmuose šurmuliavo 26-oji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško žmogaus“. Ją iš dalies galima prilyginti šių dienų Knygnešystei. Prognozuota, kad renginį aplankys ne mažiau knygos mylėtojų nei praėjusiais metais –55 tūkstančiai. Taip ir atsitiko. Tai išties unikalus, didiesiems lietuvių atlaidams prilygstantis įvykis. Jis nuolat keičiasi: čia žodinę kūrybą populiarina vis labiau įsigalinčios elektroninės bei garsinės knygos. NVO „PILAITĖS BENDRUOMENĖ“ jau daugiau nei dešimtmetį savo vaizdo kanale dalijasi ne tik Vilniaus knygų mugių, bet ir kitų panašių kultūrinių renginių medžiaga. Tai padeda geriau susiorientuoti gausioje leidinių pasiūloje ir atrasti tą vienintelę, svarbiausią knygą. Tiems, kurie nesuspėjo sudalyvauti  daugelyje 2026 metų Vilniaus knygų mugės susitikimų su autoriais, vertėjais, leidybos tyrėjais (jų buvo 253 ir tai fiziškai neįmanoma),  Jūsų dėmesiui  knygų pristatymo ir diskusijų apie jas nuorodos Pilaitės bendruomenės video kanale  https://www.youtube.com/@pilaitesbendruomene9582  :

Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir likimas“ pristatymas.  Dalyvauja autorius, Arvydas Pacevičius, Silva Pocytė, Andrius Vaišnys.

(Vilniaus universiteto leidykla).

https://youtu.be/7bwM3fdOqKE

Kotrynos Rekašiūtės knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII –XX a. pirma pusė“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Arūnas Baublys, Sigitas Narbutas, Silva Pocytė. (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). https://youtu.be/5mI8rD8jdP0

Knygos „Gedimino miestas ir jo kalnas“ pristatymas. Vilniaus knygų mugė. Dalyvauja knygos autoriai (dalis jų pasisako): Algimantas Grigelis, Jonas Satkūnas, Gediminas Vaitkevičius, Nikita Dobrotin, Jonas Liuga, Dainius Michelevičius, Ginutis Juozapavičius, Donatas Azaravičius, Šarūnas Skuodis, Mykolas Daugevičius, Rimas Grigas, Algirdas Kaušpėdas. Moderuoja Šarūnas Skuodis.

https://youtu.be/qgB7Z4H3lho

Knygos „Ignoto Grubinsko dienoraštis“ (sud. Asta Miltenytė) pristatymas. Dalyvauja Tomasz Błaszczak, Juozas Skirius,Giedrius Subačius. (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo

biblioteka).

https://youtu.be/R98mC_kdE7g

Eimanto Gudo ir Žilvinės Petrauskaitės knygos „Kilmės viršūnėse“

pristatymas. Dalyvauja autoriai. (Alma littera).

https://youtu.be/yZ0gKl0J8VI

Knygos „Net žvaigždynai šiaurėje rengiasi šiltai, ir kitos Vilniaus

universiteto bibliotekos istorijos“ pristatymas. Dalyvauja autorė Nijolė Bulotaitė, sudarytoja Jonė Šulcaitė-Brollo; pasisako Norbertas Černiauskas, Kęstas Kirtiklis; moderuoja Laurynas Kudijanovas. (Vilniaus universitetas).

https://youtu.be/1wGpKQqyI24

Diskusija „Literatūros influenceriai: vertėjai ir kultūros spauda“. Ciklo „(Ne)matomi vertėjai“ renginys, dalyvauja Paulius Garbačiauskas, Toma Gudelytė, Dovydas Kiauleikis, Virginija

Kulvinskaitė, Audrius Ožalas. (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga).

https://youtu.be/Mt6CxBNCJUY

Kazuhiko Sawados knygos „Bronislovas Pilsudskis. Žmogus, vadintas ainų karaliumi“ pristatymas ir diskusija. Dalyvauja Linas Didvalis, Kristina Jonutytė, Andžej Pukšto.

(Lietuvos nacionalinis muziejus).

https://youtu.be/q19NGIK4Ds4

Diskusija „Neakivaizdinis Vilnius. Vidiniai rašytojų ir rašančiųjų rajonai“. Dalyvauja Rugilė Audenienė, Simonas Bernotas, Gytis Norvilas, Gina Viliūnė, Kotryna Zylė. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir turizmo skyrius).

https://youtu.be/fwdHKxU3Bv8

Algio Bitauto knygos „Atminties karai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aurimas Švedas. (Alma littera).

https://youtu.be/oXSDeh5BtR8

Gedos Montvilaitės knygos „Intertekstiniai Ričardo Gavelio ir Milano Kunderos romanų pasauliai“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Almis Grybauskas, Aušra Jurgutienė, Audinga Peluritytė. (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

https://youtu.be/_3ZMi3y92rI

Vytauto Rubavičiaus knygos „Ar dirbtinis intelektas užvaldys žmoniją?“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Gintautas Mažeikis. (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

https://youtu.be/zLANtiEw1Jg

Diskusija „Sovietinio laikotarpio vertimų paveldas. Kokias knygas skaitėme ir kaip jas skaitome šiandien?“ knygos „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990“ pagrindu. Dalyvauja sudarytojos Nijolė Maskaliūnienė, Ingrida Tatolytė ir autoriai. (Vilniaus universiteto leidykla).

https://youtu.be/pWQRHmym01w

Knyga prieš algoritmą: ar dar skaitome savo galva? Moderuoja Živilė Kropaitė, dalyvauja Lina Girčytė-Juškė, Karolis Rimkus, Jurga Sakalauskaitė. (Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos partneris Pegasas).

https://youtu.be/61GCzU6l7JE

Drąsa ir orumas šiandien. Leonidas Donskis tarp mūsų. Dalyvauja Vytautas Anužis, Jolanta Donskienė, Linas Linkevičius, Haroldas Mackevičius, Lolita Varanavičienė. (Tyto alba).

https://www.youtube.com/watch?v=hHgtEyzMNj0

Eglės Aleknaitės-Škarubskės ir Aušros Pažėraitės knygos

„Alternatyvus religingumas sovietinėje Lietuvoje: bendruomeniškumo

formų kaita“ pristatymas. Dalyvauja autorės, Adas Diržys,

Rosita Garškaitė-Antonowicz, Egdūnas Račius. (Vytauto Didžiojo

universitetas).

https://youtu.be/RgPH8K68MCc

Gintauto Mažeikio „Lilimų knygos“ tęsinio „Apsėdimai. Lilimų

knyga II“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aira Niauronytė,

Kasparas Pocius. (Kitos knygos).

https://youtu.be/dYaXWQqt64Q

Diskusijos dalis: Europos Sąjungos literatūros prizas. 2025 m. tendencijos

ir įspūdžiai iš Prahos. Dalyvauja Neringa Butnoriūtė, Kotryna Zylė, Sigita Pūkienė (Aukso žuvys). Moderuoja Jūratė Čerškutė.

https://www.youtube.com/watch?v=NQbhHrMEc4A

26-osios Vilniaus Knygų mugės "Žodis ieško savo žmogaus" spaudos konferencija. LITEXPO: 2026 02 25. Dalyvauja: Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė, LITEXPO generalinis direktorius Vilius Vaičekauskas, gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė. Konferenciją moderuoja Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Laura Tekorė.

https://www.youtube.com/watch?v=IP9WNLd5ags

Pagaliau sulaukėme tikrosios žiemužės. Su panašiomis kaip ši užaugo „geležinė karta“ – žmonės, gimę po Antrojo pasaulinio karo, aktyviai dalyvavę Sąjūdžio veikloje ir dėję pirmuosius nepriklausomos valstybės pamatus. Jiems dar itin svarbi kultūrinimosi priemonė yra knyga. O kai ilgesniam laikui nesitraukia spausti šaltukas bei prognozuojama, kad dar negreitai sušils, bet staigiai atšilus pasivaikščiojimus ribos lijundra ir išaugs traumų tikimybė, pats metas pasižvalgyti po knygų pasaulį ir pasiieškoti tos pačios svarbiausios ir ieškomiausios.

NVO „Pilaitės bendruomenė“ vaizdo kanalas dažnai pateikia įrašų ir apie kitose Vilniaus vietose vykstančius knygų pristatymus (https://www.youtube.com/@pilaitesbendruomene9582). Po ilgesnės pertraukos metų pradžioje nemažai dėmesio sutraukianti kasmetinė Vilniaus knygų mugė LITEXPO rūmuose, pačioje rudens pradžioje estafetę perdavė „Sostinės dienose“ Katedros aikštėje po palapinėmis išsirikiavusiai leidyklų virtinei su savo knygų pristatymais. Iš tokių paminėtinos profesorės Viktorijos Daujotytės „Trumpės“ (https://www.youtube.com/watch?v=20s_WnwH4h8) ir žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ – tai knyga apie vizionierę, kovotoją už tautinę ir tikėjimo laisvę, ilgus metus kalėjusią sovietiniuose lageriuose (https://www.youtube.com/watch?v=bTVD9HXgzsU.

Netrukus sekė ŠMC skaitykloje ilgai rašytos ir jau spėjusios sulaukti daug įvertinimų bei apdovanojimų literatūrologės Jūratės Čerškutės monografijos „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ apie šiuo metu plačiau pasaulyje populiarėjantį lietuvių rašytoją pristatymas (https://www.youtube.com/watch?v=20s_WnwH4h8). Ši nemažos apimties, suprantamai parašyta studija taip pat pristatyta ir Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, Vilniaus mylėtojų klube, tema „Labirintiškasis Ričardo Gavelio Vilnius“, minint rašytojo 75-metį, su reikšmingos jo knygos „Vilniaus pokeris“ ištraukų skaitymais (https://www.youtube.com/watch?v=5ybXP8UGEvk). Čia nemažai diskusijų sukėlė Antano Gudelio knygos „Vėlino kalnas, Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija“ sutiktuvės (https://www.youtube.com/watch?v=Qi4xtkuc7WI). Šioje bibliotekoje aptartas ir šviesios atminties pilaitiškio poeto, rašytojo, filosofo, poligloto, žurnalisto jo gimimo 50-mečio proga išleistas publicistikos leidinys „Radikaliai kitoks požiūris į kultūrą“, kurio pristatymą organizavo ir NVO „Pilaitės bendruomenė“ (https://www.youtube.com/watch?v=3lXsNXaXZTI).

„Knygų paviljono“ savaitgalis, startuojantis gruodžio pradžioje, o 2025-aisiais šiek tiek paankstintas, pažymėjo gyvavimo 10-metį. Čia viešpatauja mažosios, dar nišinėmis laikomos leidyklos. Jis per tris dienas padovanoja malonių susitikimų su rašytojais, vertėjais, vertintojais. Iš tokių dėmesio „Pilaitės bendruomenės“ kanalui sulaukė knygos: Patti Smith „Angelų duona“ (https://www.youtube.com/watch?v=yG-BI6TOU_c) ir Shirley Jackson „Namas, kuriame vaidenasi“ (https://www.youtube.com/watch?v=DGpqP3XyGM4).

Pažymint praėjusius 2025-uosius metus, taip pat kaip ir Vilniaus profesoriaus, iškiliausio Lietuvos baroko epochos poeto, rašiusio lotyniškai, jo 430-ųjų gimimo metinių proga, Valdovų rūmuose įvyko XVI–XVII a. literatūros vertimų antologijos „Palemono šalies giesmės“ sutiktuvės (https://www.youtube.com/watch?v=Eb4pTw-clkM).

2025-ųjų pabaigoje Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje, kur prieš 38-erius metus gimė Sąjūdis, pristatyta filosofo ir rašytojo Arvydo Juozaičio iš trijų numatytų nemažos apimties knygų pirmoji dalis „Tikroji Sąjūdžio istorija“ (https://www.youtube.com/watch?v=UOTYpEfiAdo).

Praeitų metų rudenį knygos populiarintos ir Pilaitės viešojoje bibliotekoje. Tai pilaitiškių žurnalistų Gintaro Visocko – autobiografinė, dažniausiai politinė eseistika su nemažai įžvalgų iš karo korespondento laikų, Lietuvos aktualijų portalo slaptai.lt įkūrėjo – ir žurnalistės Daivos Červokienės nebe pirma knyga apie gydančius augalus, o dabar pristatytoji „Liepos motinėlės“: tautosakos ir liaudies medicinos žiniomis pagrįstas išsamus leidinys apie vieną populiariausių Lietuvos medžių – liepą (https://www.youtube.com/watch?v=5mIuhLRyIbg). Šių metų sausio pradžioje, sekmadienį, Pilaitės parapijos namų salėje įvyko susitikimas su Nepriklausomybės Akto signatare Irena Andriukaitiene, aptarusią knygą apie kardinolą Vincentą Sladkevičių – „Moralinio autoriteto galia“. Renginį moderavo Pilaitės ir Karoliniškių gyventojų į Seimą išrinktas atstovas Vytautas Sinica, o įžanginį žodį tarė Šv. Juozapo parapijos klebonas dekanas Ričardas Doveika (https://www.youtube.com/watch?v=fDOXaNTxON0). Pilaitėje gyvenantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys jau šių metų pačioje pradžioje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje suspėjo pristatyti intriguojančią studiją „Lietuviai Lenkijos kariuomenėje ir vokiečių karo nelaisvėje 1939–1945 metais“ apie mažai žinomą 1939 m. į Lenkijos kariuomenę mobilizuotų Vilniaus krašto lietuvių istoriją.

Deja, nesuspėta renginio įamžinti „Pilaitės bendruomenės“ kanalui. Tikimasi, kad ši knyga bus pakartotinai pristatyta ir artėjančioje Vilniaus knygų mugėje, tad tokį susitikimą su skaitytojais būtų galima įamžinti ir plačiau paviešinti.

Tenka pastebėti, jog pastaruoju laiku Lietuvoje daugėja knygų mugių. Neseniai viena jų startavo Šiauliuose. Ją organizavo Šiaulių apskrities viešoji Povilo Višinskio biblioteka. Savąją knygų mugę šiais metais planuoja surengti ir Kaunas. 2012-aisiais minimali Knygų mugė organizuota ir Pilaitėje. 2014 m. čia surengta pirmoji (Ne)perskaitytų knygų mugė. Deja, pilaitiškosios knygų mugės, sumanytos rengti kasmet, netrukus išsikvėpė, jos iniciatorei lituanistei nebeturint laisvo laiko. Tačiau paminėtos mugės vargiai šiuo metu galėtų patenkinti daugelio skaitančiųjų reikmes, norint čia pat ir susipažinti su literatūrinėmis naujienomis, ir jas įsigyti, kaip tą galima padaryti Vilniaus knygų mugėje. Tad likus beveik mėnesiui iki jau 26-ąjį kartą LITEXPO rūmuose vasario 26 – kovo 1 d. vyksiančios Vilniaus knygų mugės „Žodis ieško žmogaus“, tektų pagalvoti, kokios knygos ir kurioje salėje ieškoti bei kuriuos susitikimus su jų autoriais planuoti, nes fiziškai dėl renginių gausos suspėti visuose apsilankyti neįmanoma.

2011 metais Pilaitėje, ant Įsruties g. 8-ojo namo sienos, buvo atidengta atminimo lenta laisvės gynėjui Antanui Sakalauskui, o po metų greta esančiame skverelyje iškilo liaudies skulptoriaus Prano Petronio koplytstulpis, pasodintos alyvos ir klevelis (https://www.pilaitesbendruomene.lt/archyvas_2011.html : Prisimintas Antanas Sakalauskas – kuklusis Lietuvos laisvės gynėjas 2011-10-12  ir https://www.pilaitesbendruomene.lt/archyvas_2012.html  įrašas:  Pilaitėje Laisvės gynėją primins lenta ir skulptūra 2012-10-15). Kasmet šioje vietoje, skirtoje 1991 m. sausio 13-osios tragiškiems įvykiams prie Televizijos bokšto atminti, uždegamos žvakutės.  Minint 35-ąsias šio Lietuvai labai reikšmingo istorinio įvykio metines, prie A. Sakalauskui skirto koplytstulpio pastebėtas toks pat tautinių spalvų gėlių vainikas, koks buvo nuneštas ir prie memorialo Karoliniškėse. Tiek išvakarėse, tiek pačią sausio 13-ąją bei kitą dieną prie koplytstulpio degė atminimo žvakės. 8 valandą ryto, visoje Lietuvoje minint šią svarbią datą, Pilaitės seniūnijos ir rajono mokyklų languose įsižiebė atminties ugnelės. Būtent tą lemtingą naktį tuometinis Karoliniškių gyventojas Antanas Sakalauskas kartu su Loreta Asanavičiūte bei pasvaliete Loreta Tručiliauskaite-Šlekiene (abi Loretos buvo draugės) pateko po rusų okupantų tanku. Tuo metu ten buvusio tankisto dzūko Vytauto Pečiukonio dėka juos pavyko greitai išlaisvinti iš po vikšrų. Deja, L. Asanavičiūtė neišgyveno, o L. Tručiliauskaitei-Šlekienei ir A. Sakalauskui teko ilgai gydytis patirtus sunkius kaulų lūžius. A. Sakalauskas nesulaukė šešiasdešimtmečio – po sunkios ligos 2010 m. spalio pradžioje iškeliavo į amžinybę. Laisvės gynėjas palaidotas Antaviliuose, šeimos kapavietėje. NVO „Pilaitės bendruomenė“ aštuntąją Pilaitės giesmininkų rinktinę „Naktis pražydusi diena“, parengtą Devintajam Poezijos pavasariui Pilaitėje, dedikavo Antanui Sakalauskui, kuris buvo aktyvus jos narys (https://www.pilaitesbendruomene.lt/pilaites_giesmininkai.html).

Naujakurių Pilaitė, gyvuojanti beveik 35-erius metus, negalėtų pasigirti visai bendruomenei skirtų kalėdinių švenčių renginių gausa. Joje dažniau apsiribota išskirtinai moksleivių šventiniais pasirodymais tėveliams ir retsykiais čia anksčiausiai įsikūrusių gyventojų bendruomenių, kaip NVO „Pilaitės bendruomenė“ (pirmininkė Janina Gadliauskienė) ar „Mažoji Lietuva“, kuri neseniai suspendavo savo veiklą (pirmininkė Aušrelė Čepulienė), iniciatyvomis. Jei pirmoji pakviesdavo į adventinę ar prieškalėdinę vakaronę pasiklausyti koncerto, pasižiūrėti pakviesto Vilniaus senjorų teatro spektaklio ar 2008 metų pabaigoje įsikūrusio Pilaitės liaudies teatro premjeros, tai antroji surengdavo mažiesiems pilaitiškiams iš nepasitūrinčių šeimų susitikimą su Kalėdų Seneliu ir parodydavo vienoje ar kitoje mokyklos scenoje stebuklinę pasaką.

Tačiau 2025-ieji Pilaitėje užderėjo kalėdiniais renginiais, skirtais ne tik mokyklose tėveliams, bet ir platesnei Pilaitės bendruomenei. Pirmiausia tokia gausa siejosi su Vilniui 2025 m. gruodį tapus Europos Kalėdų sostine. Čia įsikūrė ne vienos kūrybinės dirbtuvės: NVO „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistė Vanda Sakalauskienė vedė keramikos užsiėmimus Pilaitės bibliotekoje – molis vaikų delnuose virto kalėdiniais simboliais ir dovanėlėmis; kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“ mokytasi pinti kalėdinius vainikus; „Teatro DelPaso“ profesionalai Pilaitės progimnazijos erdvėje 8–12 metų vaikams atskleidė šio labai seno meno paslaptis bei parodė šventinį spektaklį šeimoms. Taip pat surengtas „Gražiausio balkono konkursas“, vyko tradicinė kalėdinė mugė su vietos amatininkų gaminiais. Tokį išankstinį pasirengimą artėjančiai svarbiai tradicinei žiemos šventei apvainikavo renginių gausa bendru pavadinimu „Kalėdos Pilaitėje“, bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, Pilaitės seniūnijai, Pilaitės gimnazijai, Martyno Mažvydo progimnazijai, talkinant bendruomenei „Aktyvi Pilaitė“ (vadovė Justina Pupelienė) bei studijai „Laikas sau“, su vėliau visiems pilaitiškiams skirtais muzikiniais pasirodymais. Vienas pirmųjų įvyko gruodžio 12-ąją Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje. Į šventinį renginį, pavadintą „Kaimynų Kalėdos“, labai gausiai susirinkta. Pirmoji plačiaskarė kalėdinė eglė Pilaitėje įžiebta jos aikštelėje (čia auga nuo seno), atvykus Kalėdų Seniui iš Laplandijos ir skambant populiarioms dainoms. Gruodžio 21 d. Vilniaus Pilaitės gimnazijoje surengtas ansamblio „Trio Unique“ kalėdinis koncertas su klasikine bei šiuolaikine muzika ir dainomis. Tačiau pagrindiniu traukos centru tapo Pilaitės Šv. Juozapo bažnyčia su joje prieš pat Kalėdas įrengtu dainuojančiu fontanu, sutraukiančiu pasigrožėti unikalia muzikos ir šviesos instaliacija ir kitus vilniečius. Greta jos akį malonino didžiulė skoningai papuošta eglė su prakartėle, kurią taip pat aplankė Kalėdų Senis su dovanomis Pilaitės parapijos mažiesiems.

2026-ųjų sausio 6-oji – Trijų karalių apsilankymo laikas, bylojantis apie tradicinę būtinybę sugrįžti į kasdienybės šurmulį ir, pasisėmus Trijų karalių išminties, žingsniuoti įprasto gyvenimo vaga. Tad laikas ne tik nupuošti eglutes, bet ir garbingai su jomis atsisveikinti: ne išmėtyti pašaliais, prie šiukšlių konteinerių ar bendro naudojimo vietose, o sunešti be vazonų, plastikinių maišų ir šventinių puošmenų į joms skirtas vietas, kur jos pasitarnautų biokurui ar kompostui. (Pilaitėje tokios vietos nurodomos nuotraukoje teksto pradžioje): Anksčiau nupuoštas kalėdines eglutes būdavo raginama sunešti į tuščią ir erdvę aikštę prie Šv. Juozapo koplyčios, kur dabar įsikūręs Pilaitės gimnazijos stadionas. Čia jos pasitarnaudavo bendram Užgavėnių laužui, prie kurio NVO „Pilaitės bendruomenė“ surengdavo visai bendruomenei šią tradicinę ir daliai gyventojų vis dar mėgstamą atsisveikinimo su įgrisusia žiema ir jos simboliu More šventę.

Pasitinkant šiuos metus laikas sustojo ir vėl pajudėjo atnešdamas mums lūkesčius, bendrystę ir pradėtų, užbaigtų bei dar laukiančių savo įgyvendinimo darbų tęsinį. 2025 metai priminė tarytum bundantį ugnikalnį su nesibaigiančia Rusijos agresija Ukrainoje, neaiškia politine padėtimi Palestinoje ir įvykiais kitose pasaulio šalyse, kurie priminė apie vis artėjantį ekonominį, politinį pasaulio persitvarkymą.
Nežiūrint į pasaulio neramumus, Pilaitės bendruomenė toliau vykdė ar ignoravo savo tradiciškai susiklosčiusius darbus. Jau pačioje praėjusių metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė padėjo įgyvendinti Imanulio Kanto 300 gimimo metų paminėjimą, įrengiant Kanto alėjoje atminimo lentą. Šios idėjos autorės Angelės Šarlauskienės dėka į atminimo lentos atidarymą atvyko daug įdomių, įvairių organizacijų svečių, kurie šiltai, prasmingai paminėjo iškilų mąstytoją.
Už gautas projektines lėšas iš savivaldybės bendruomenė surengė Joninių šventę, į ją pakviesdama kartu su folkloriniais ansambliais švęsti Jonines laikantis senųjų tradicijų. Projekto lėšomis sudalyvauta ekskursijoje į Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, padovanojant jų bibliotekai vertingas knygas apie M.K. Čiurlionio kūrybą ir Vilniaus miesto istoriją.
Dėka ilgametės draugystės su Buivydiškių folkloriniu ansambliu „Verdenė“ rugsėjo 22 dieną paminėjome Baltų vienybės bei rudens lygiadienio dieną. 
Džiugina akį gražiai savivaldybės įrengtas Mažosios Lietuvos skveras M. Jankaus gatvėje bei sutvarkyta erdvė aplink vaikų darželį „Pilaitukas“.
Pilaitės rajonas kaip vienas iš besiplečiančių rajonų vis dar pilnas krykštaujančių vaikų, atsirandančių didesnių ir mažų skverų poilsiui ir pamąstymams bei šalia esančio miško ir ežerų. Gal ir gerai, kad esame ne miesto centras, greičiau miesto pakraštys ir kartais atrodome kaip didelis kaimas su savo senais, mielais pažįstamais, draugais, bičiuliais.
MIELIEJI,
Linkime suprasti šį sudėtingą laikmetį, atrandant ne tik ardančią, bet gražiąja jo pusę, linkime jungtis draugauti, pažinti savo kaimynus, rajono žmones taip įprasminant mūsų gyvenimus, nes kai mes kartu mes esame stiprūs, neįveikiami. 

Tegul švenčių džiaugsmas mus lydi visuose mūsų darbuose. 
Su Naujais 2026 Metais