Pagaliau sulaukėme tikrosios žiemužės. Su panašiomis kaip ši užaugo „geležinė karta“ – žmonės, gimę po Antrojo pasaulinio karo, aktyviai dalyvavę Sąjūdžio veikloje ir dėję pirmuosius nepriklausomos valstybės pamatus. Jiems dar itin svarbi kultūrinimosi priemonė yra knyga. O kai ilgesniam laikui nesitraukia spausti šaltukas bei prognozuojama, kad dar negreitai sušils, bet staigiai atšilus pasivaikščiojimus ribos lijundra ir išaugs traumų tikimybė, pats metas pasižvalgyti po knygų pasaulį ir pasiieškoti tos pačios svarbiausios ir ieškomiausios.

NVO „Pilaitės bendruomenė“ vaizdo kanalas dažnai pateikia įrašų ir apie kitose Vilniaus vietose vykstančius knygų pristatymus (https://www.youtube.com/@pilaitesbendruomene9582). Po ilgesnės pertraukos metų pradžioje nemažai dėmesio sutraukianti kasmetinė Vilniaus knygų mugė LITEXPO rūmuose, pačioje rudens pradžioje estafetę perdavė „Sostinės dienose“ Katedros aikštėje po palapinėmis išsirikiavusiai leidyklų virtinei su savo knygų pristatymais. Iš tokių paminėtinos profesorės Viktorijos Daujotytės „Trumpės“ (https://www.youtube.com/watch?v=20s_WnwH4h8) ir žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ – tai knyga apie vizionierę, kovotoją už tautinę ir tikėjimo laisvę, ilgus metus kalėjusią sovietiniuose lageriuose (https://www.youtube.com/watch?v=bTVD9HXgzsU.

Netrukus sekė ŠMC skaitykloje ilgai rašytos ir jau spėjusios sulaukti daug įvertinimų bei apdovanojimų literatūrologės Jūratės Čerškutės monografijos „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ apie šiuo metu plačiau pasaulyje populiarėjantį lietuvių rašytoją pristatymas (https://www.youtube.com/watch?v=20s_WnwH4h8). Ši nemažos apimties, suprantamai parašyta studija taip pat pristatyta ir Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, Vilniaus mylėtojų klube, tema „Labirintiškasis Ričardo Gavelio Vilnius“, minint rašytojo 75-metį, su reikšmingos jo knygos „Vilniaus pokeris“ ištraukų skaitymais (https://www.youtube.com/watch?v=5ybXP8UGEvk). Čia nemažai diskusijų sukėlė Antano Gudelio knygos „Vėlino kalnas, Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija“ sutiktuvės (https://www.youtube.com/watch?v=Qi4xtkuc7WI). Šioje bibliotekoje aptartas ir šviesios atminties pilaitiškio poeto, rašytojo, filosofo, poligloto, žurnalisto jo gimimo 50-mečio proga išleistas publicistikos leidinys „Radikaliai kitoks požiūris į kultūrą“, kurio pristatymą organizavo ir NVO „Pilaitės bendruomenė“ (https://www.youtube.com/watch?v=3lXsNXaXZTI).

„Knygų paviljono“ savaitgalis, startuojantis gruodžio pradžioje, o 2025-aisiais šiek tiek paankstintas, pažymėjo gyvavimo 10-metį. Čia viešpatauja mažosios, dar nišinėmis laikomos leidyklos. Jis per tris dienas padovanoja malonių susitikimų su rašytojais, vertėjais, vertintojais. Iš tokių dėmesio „Pilaitės bendruomenės“ kanalui sulaukė knygos: Patti Smith „Angelų duona“ (https://www.youtube.com/watch?v=yG-BI6TOU_c) ir Shirley Jackson „Namas, kuriame vaidenasi“ (https://www.youtube.com/watch?v=DGpqP3XyGM4).

Pažymint praėjusius 2025-uosius metus, taip pat kaip ir Vilniaus profesoriaus, iškiliausio Lietuvos baroko epochos poeto, rašiusio lotyniškai, jo 430-ųjų gimimo metinių proga, Valdovų rūmuose įvyko XVI–XVII a. literatūros vertimų antologijos „Palemono šalies giesmės“ sutiktuvės (https://www.youtube.com/watch?v=Eb4pTw-clkM).

2025-ųjų pabaigoje Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje, kur prieš 38-erius metus gimė Sąjūdis, pristatyta filosofo ir rašytojo Arvydo Juozaičio iš trijų numatytų nemažos apimties knygų pirmoji dalis „Tikroji Sąjūdžio istorija“ (https://www.youtube.com/watch?v=UOTYpEfiAdo).

Praeitų metų rudenį knygos populiarintos ir Pilaitės viešojoje bibliotekoje. Tai pilaitiškių žurnalistų Gintaro Visocko – autobiografinė, dažniausiai politinė eseistika su nemažai įžvalgų iš karo korespondento laikų, Lietuvos aktualijų portalo slaptai.lt įkūrėjo – ir žurnalistės Daivos Červokienės nebe pirma knyga apie gydančius augalus, o dabar pristatytoji „Liepos motinėlės“: tautosakos ir liaudies medicinos žiniomis pagrįstas išsamus leidinys apie vieną populiariausių Lietuvos medžių – liepą (https://www.youtube.com/watch?v=5mIuhLRyIbg). Šių metų sausio pradžioje, sekmadienį, Pilaitės parapijos namų salėje įvyko susitikimas su Nepriklausomybės Akto signatare Irena Andriukaitiene, aptarusią knygą apie kardinolą Vincentą Sladkevičių – „Moralinio autoriteto galia“. Renginį moderavo Pilaitės ir Karoliniškių gyventojų į Seimą išrinktas atstovas Vytautas Sinica, o įžanginį žodį tarė Šv. Juozapo parapijos klebonas dekanas Ričardas Doveika (https://www.youtube.com/watch?v=fDOXaNTxON0). Pilaitėje gyvenantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys jau šių metų pačioje pradžioje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje suspėjo pristatyti intriguojančią studiją „Lietuviai Lenkijos kariuomenėje ir vokiečių karo nelaisvėje 1939–1945 metais“ apie mažai žinomą 1939 m. į Lenkijos kariuomenę mobilizuotų Vilniaus krašto lietuvių istoriją.

Deja, nesuspėta renginio įamžinti „Pilaitės bendruomenės“ kanalui. Tikimasi, kad ši knyga bus pakartotinai pristatyta ir artėjančioje Vilniaus knygų mugėje, tad tokį susitikimą su skaitytojais būtų galima įamžinti ir plačiau paviešinti.

Tenka pastebėti, jog pastaruoju laiku Lietuvoje daugėja knygų mugių. Neseniai viena jų startavo Šiauliuose. Ją organizavo Šiaulių apskrities viešoji Povilo Višinskio biblioteka. Savąją knygų mugę šiais metais planuoja surengti ir Kaunas. 2012-aisiais minimali Knygų mugė organizuota ir Pilaitėje. 2014 m. čia surengta pirmoji (Ne)perskaitytų knygų mugė. Deja, pilaitiškosios knygų mugės, sumanytos rengti kasmet, netrukus išsikvėpė, jos iniciatorei lituanistei nebeturint laisvo laiko. Tačiau paminėtos mugės vargiai šiuo metu galėtų patenkinti daugelio skaitančiųjų reikmes, norint čia pat ir susipažinti su literatūrinėmis naujienomis, ir jas įsigyti, kaip tą galima padaryti Vilniaus knygų mugėje. Tad likus beveik mėnesiui iki jau 26-ąjį kartą LITEXPO rūmuose vasario 26 – kovo 1 d. vyksiančios Vilniaus knygų mugės „Žodis ieško žmogaus“, tektų pagalvoti, kokios knygos ir kurioje salėje ieškoti bei kuriuos susitikimus su jų autoriais planuoti, nes fiziškai dėl renginių gausos suspėti visuose apsilankyti neįmanoma.

2011 metais Pilaitėje, ant Įsruties g. 8-ojo namo sienos, buvo atidengta atminimo lenta laisvės gynėjui Antanui Sakalauskui, o po metų greta esančiame skverelyje iškilo liaudies skulptoriaus Prano Petronio koplytstulpis, pasodintos alyvos ir klevelis (https://www.pilaitesbendruomene.lt/archyvas_2011.html : Prisimintas Antanas Sakalauskas – kuklusis Lietuvos laisvės gynėjas 2011-10-12  ir https://www.pilaitesbendruomene.lt/archyvas_2012.html  įrašas:  Pilaitėje Laisvės gynėją primins lenta ir skulptūra 2012-10-15). Kasmet šioje vietoje, skirtoje 1991 m. sausio 13-osios tragiškiems įvykiams prie Televizijos bokšto atminti, uždegamos žvakutės.  Minint 35-ąsias šio Lietuvai labai reikšmingo istorinio įvykio metines, prie A. Sakalauskui skirto koplytstulpio pastebėtas toks pat tautinių spalvų gėlių vainikas, koks buvo nuneštas ir prie memorialo Karoliniškėse. Tiek išvakarėse, tiek pačią sausio 13-ąją bei kitą dieną prie koplytstulpio degė atminimo žvakės. 8 valandą ryto, visoje Lietuvoje minint šią svarbią datą, Pilaitės seniūnijos ir rajono mokyklų languose įsižiebė atminties ugnelės. Būtent tą lemtingą naktį tuometinis Karoliniškių gyventojas Antanas Sakalauskas kartu su Loreta Asanavičiūte bei pasvaliete Loreta Tručiliauskaite-Šlekiene (abi Loretos buvo draugės) pateko po rusų okupantų tanku. Tuo metu ten buvusio tankisto dzūko Vytauto Pečiukonio dėka juos pavyko greitai išlaisvinti iš po vikšrų. Deja, L. Asanavičiūtė neišgyveno, o L. Tručiliauskaitei-Šlekienei ir A. Sakalauskui teko ilgai gydytis patirtus sunkius kaulų lūžius. A. Sakalauskas nesulaukė šešiasdešimtmečio – po sunkios ligos 2010 m. spalio pradžioje iškeliavo į amžinybę. Laisvės gynėjas palaidotas Antaviliuose, šeimos kapavietėje. NVO „Pilaitės bendruomenė“ aštuntąją Pilaitės giesmininkų rinktinę „Naktis pražydusi diena“, parengtą Devintajam Poezijos pavasariui Pilaitėje, dedikavo Antanui Sakalauskui, kuris buvo aktyvus jos narys (https://www.pilaitesbendruomene.lt/pilaites_giesmininkai.html).

Naujakurių Pilaitė, gyvuojanti beveik 35-erius metus, negalėtų pasigirti visai bendruomenei skirtų kalėdinių švenčių renginių gausa. Joje dažniau apsiribota išskirtinai moksleivių šventiniais pasirodymais tėveliams ir retsykiais čia anksčiausiai įsikūrusių gyventojų bendruomenių, kaip NVO „Pilaitės bendruomenė“ (pirmininkė Janina Gadliauskienė) ar „Mažoji Lietuva“, kuri neseniai suspendavo savo veiklą (pirmininkė Aušrelė Čepulienė), iniciatyvomis. Jei pirmoji pakviesdavo į adventinę ar prieškalėdinę vakaronę pasiklausyti koncerto, pasižiūrėti pakviesto Vilniaus senjorų teatro spektaklio ar 2008 metų pabaigoje įsikūrusio Pilaitės liaudies teatro premjeros, tai antroji surengdavo mažiesiems pilaitiškiams iš nepasitūrinčių šeimų susitikimą su Kalėdų Seneliu ir parodydavo vienoje ar kitoje mokyklos scenoje stebuklinę pasaką.

Tačiau 2025-ieji Pilaitėje užderėjo kalėdiniais renginiais, skirtais ne tik mokyklose tėveliams, bet ir platesnei Pilaitės bendruomenei. Pirmiausia tokia gausa siejosi su Vilniui 2025 m. gruodį tapus Europos Kalėdų sostine. Čia įsikūrė ne vienos kūrybinės dirbtuvės: NVO „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistė Vanda Sakalauskienė vedė keramikos užsiėmimus Pilaitės bibliotekoje – molis vaikų delnuose virto kalėdiniais simboliais ir dovanėlėmis; kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“ mokytasi pinti kalėdinius vainikus; „Teatro DelPaso“ profesionalai Pilaitės progimnazijos erdvėje 8–12 metų vaikams atskleidė šio labai seno meno paslaptis bei parodė šventinį spektaklį šeimoms. Taip pat surengtas „Gražiausio balkono konkursas“, vyko tradicinė kalėdinė mugė su vietos amatininkų gaminiais. Tokį išankstinį pasirengimą artėjančiai svarbiai tradicinei žiemos šventei apvainikavo renginių gausa bendru pavadinimu „Kalėdos Pilaitėje“, bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, Pilaitės seniūnijai, Pilaitės gimnazijai, Martyno Mažvydo progimnazijai, talkinant bendruomenei „Aktyvi Pilaitė“ (vadovė Justina Pupelienė) bei studijai „Laikas sau“, su vėliau visiems pilaitiškiams skirtais muzikiniais pasirodymais. Vienas pirmųjų įvyko gruodžio 12-ąją Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje. Į šventinį renginį, pavadintą „Kaimynų Kalėdos“, labai gausiai susirinkta. Pirmoji plačiaskarė kalėdinė eglė Pilaitėje įžiebta jos aikštelėje (čia auga nuo seno), atvykus Kalėdų Seniui iš Laplandijos ir skambant populiarioms dainoms. Gruodžio 21 d. Vilniaus Pilaitės gimnazijoje surengtas ansamblio „Trio Unique“ kalėdinis koncertas su klasikine bei šiuolaikine muzika ir dainomis. Tačiau pagrindiniu traukos centru tapo Pilaitės Šv. Juozapo bažnyčia su joje prieš pat Kalėdas įrengtu dainuojančiu fontanu, sutraukiančiu pasigrožėti unikalia muzikos ir šviesos instaliacija ir kitus vilniečius. Greta jos akį malonino didžiulė skoningai papuošta eglė su prakartėle, kurią taip pat aplankė Kalėdų Senis su dovanomis Pilaitės parapijos mažiesiems.

2026-ųjų sausio 6-oji – Trijų karalių apsilankymo laikas, bylojantis apie tradicinę būtinybę sugrįžti į kasdienybės šurmulį ir, pasisėmus Trijų karalių išminties, žingsniuoti įprasto gyvenimo vaga. Tad laikas ne tik nupuošti eglutes, bet ir garbingai su jomis atsisveikinti: ne išmėtyti pašaliais, prie šiukšlių konteinerių ar bendro naudojimo vietose, o sunešti be vazonų, plastikinių maišų ir šventinių puošmenų į joms skirtas vietas, kur jos pasitarnautų biokurui ar kompostui. (Pilaitėje tokios vietos nurodomos nuotraukoje teksto pradžioje): Anksčiau nupuoštas kalėdines eglutes būdavo raginama sunešti į tuščią ir erdvę aikštę prie Šv. Juozapo koplyčios, kur dabar įsikūręs Pilaitės gimnazijos stadionas. Čia jos pasitarnaudavo bendram Užgavėnių laužui, prie kurio NVO „Pilaitės bendruomenė“ surengdavo visai bendruomenei šią tradicinę ir daliai gyventojų vis dar mėgstamą atsisveikinimo su įgrisusia žiema ir jos simboliu More šventę.

Pasitinkant šiuos metus laikas sustojo ir vėl pajudėjo atnešdamas mums lūkesčius, bendrystę ir pradėtų, užbaigtų bei dar laukiančių savo įgyvendinimo darbų tęsinį. 2025 metai priminė tarytum bundantį ugnikalnį su nesibaigiančia Rusijos agresija Ukrainoje, neaiškia politine padėtimi Palestinoje ir įvykiais kitose pasaulio šalyse, kurie priminė apie vis artėjantį ekonominį, politinį pasaulio persitvarkymą.
Nežiūrint į pasaulio neramumus, Pilaitės bendruomenė toliau vykdė ar ignoravo savo tradiciškai susiklosčiusius darbus. Jau pačioje praėjusių metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė padėjo įgyvendinti Imanulio Kanto 300 gimimo metų paminėjimą, įrengiant Kanto alėjoje atminimo lentą. Šios idėjos autorės Angelės Šarlauskienės dėka į atminimo lentos atidarymą atvyko daug įdomių, įvairių organizacijų svečių, kurie šiltai, prasmingai paminėjo iškilų mąstytoją.
Už gautas projektines lėšas iš savivaldybės bendruomenė surengė Joninių šventę, į ją pakviesdama kartu su folkloriniais ansambliais švęsti Jonines laikantis senųjų tradicijų. Projekto lėšomis sudalyvauta ekskursijoje į Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, padovanojant jų bibliotekai vertingas knygas apie M.K. Čiurlionio kūrybą ir Vilniaus miesto istoriją.
Dėka ilgametės draugystės su Buivydiškių folkloriniu ansambliu „Verdenė“ rugsėjo 22 dieną paminėjome Baltų vienybės bei rudens lygiadienio dieną. 
Džiugina akį gražiai savivaldybės įrengtas Mažosios Lietuvos skveras M. Jankaus gatvėje bei sutvarkyta erdvė aplink vaikų darželį „Pilaitukas“.
Pilaitės rajonas kaip vienas iš besiplečiančių rajonų vis dar pilnas krykštaujančių vaikų, atsirandančių didesnių ir mažų skverų poilsiui ir pamąstymams bei šalia esančio miško ir ežerų. Gal ir gerai, kad esame ne miesto centras, greičiau miesto pakraštys ir kartais atrodome kaip didelis kaimas su savo senais, mielais pažįstamais, draugais, bičiuliais.
MIELIEJI,
Linkime suprasti šį sudėtingą laikmetį, atrandant ne tik ardančią, bet gražiąja jo pusę, linkime jungtis draugauti, pažinti savo kaimynus, rajono žmones taip įprasminant mūsų gyvenimus, nes kai mes kartu mes esame stiprūs, neįveikiami. 

Tegul švenčių džiaugsmas mus lydi visuose mūsų darbuose. 
Su Naujais 2026 Metais