Bendrų paieškų ir įvairesnių atradimų gražinant mūsų aplinką, kuriant mums visiems jaukesnę kasdienybę. Šiltesnio pasibendravimo ir didesnio atidumo gyvenant artimoje kaimynystėje. Branginkime ką jau turime ir siekime kokybiškesnį gyvenimą laiduojančių vertybių. Tegul mums šiuose siekiuose padeda išmintingoji mūsų žaliuojančių miškų karalienė Gyvatėlė, kurios metus pasitikome.

Pilaitiškiai į bendruomenę susibūrė 2002 metais atsitiktinai. Kai sužinojo apie ketinimą miškingoje Pilaitės vietovėje, iškirtus medžius, įkurti golfo aikštynus su daugiau nei 100 statinių infrastruktūra. Kilo įtarimas, kad tai tik priedanga pigiai užvaldyti žemę būsimoms statyboms miesto teritorijoje. Taigi šio naujausio Vilniaus daugiabučių rajono gyventojai ir artimiausi jų kaimynai galėjo prarasti galimybę naudotis mišku poilsiui, netekti prieigos prie čia esančio Salotės ežero, Pilaitės piliakalnio. Kad taip neatsitiktų, sekė pilietinio nepasitenkinimo akcijos. Iš tokių išskyrė 2002 metų vasarą Pilaitės miško laukymėje “Pilaitės bendruomenės” iniciatyva, palaikant Karoliniškiečiams ir Buivydiškiečiams, surengta masinė pilietinio protesto akcija, kurioje dalyvavo ir iškilūs Lietuvos menininkai, inteligentijos atstovai. Žiniasklaida tai prilygino antrajai Sąjūdžio bangai. Netrukus prasidėjo teismų maratonas. Nebuvo lengva pasiekti pergalę.

Plačiau:

Nors mažieji pilaitiškiai jau spėjo pasidžiaugti Senelio šalčio dovanėlėms po Kalėdų eglute gruodžio 25 d. (per Kalėdas), gruodžio 29 d.(šeštadienį) juos pasižiūrėti lėlių spektaklio biblijinio pasakojimo motyvais „Kristaus gimimas“ į kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ centrą pakvietė dailės ir teatro mokytoja Dalia Klimavičiūtė, gyvenanti Pilaitėje. Ji yra šio patiems mažiausiems žiūrovams beveik prieš 20 metų užgimusio ir iki šiol neprarandančio aktualumo lėlių spektaklio sumanytoja ir įgyvendintoja. Ji pati viena Kristaus gimimo istoriją ne tik suvaidino ją papasakodama, bet vietomis ir padainuodama. Tai jau ketvirtasis jos lėlių spektaklis, rodytas šiame centre mažiesiems žiūrovams. Jų pasižiūrėti galima kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį (http://beepart.lt/teatras).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Šiais metais galėjome pažymėti XVIII –XIX a. sandūros Lietuvos menininkės ir rašytojos Onos Radvilaitės Mostovskos 250-ąsias gimimo metines. Bet ji tarsi pradingo šiųmetinėje atmintinų datų ar jubiliejų paminėjimo jūroje. O vis tik reikėjo prisiminti. Ir kodėl? Ji pelnytai senojoje Lietuvoje laikoma preromantizmo pradininke, pirmosios istorinės lietuviškos apysakos autore, yra viena pirmųjų feminizmo daigų puoselėtojų. Onos Radvilaitės Mostovskos grožiniai kūriniai parašyti lenkų kalba ir išleisti Vilniuje, kai persikėlė čia gyventi iš užsienio po galutinai žlugusios Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo idėjos. Neabejojama, ji savo kūrybos pirmumo prasme lenkia Sofiją Tyzenhauzaitę Choisseul-Gouffier, kuri nepagrįstai įvardinta pirmąja moterimi rašytoja istorinėje Lietuvoje, neatkreipiant dėmesio, kad toks pirmumas turėtų būti priskiriamas Uršulei Radvilienei ir Konstancijai Benislavskai. Kuo gi Ona Radvilaitė Mostovska svarbi Pilaitei?
Plačiau:

Vilniuje pačioje metų pabaigoje tris dienas vyko nemokami užsiėmimai ne pelno siekiančių, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ar jų įstaigų atstovams, kurie dirba ar ketina vykdyti pilietiškumo projektus ir siekia veikti tarptautinėje erdvėje. Juose dalyvavo ir „Pilaitės bendruomenės“ aktyvistai, kuriems rūpi konkretūs pilietiškumui ir bendruomeniškumui skatinti reikšmingi projektai.

Plačiau:

Išleista Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetų prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografija „Aisčiai. Kilmė“.
Apie šį įvykį galima pasiskaityti čia: T.Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija

Renkamės gruodžio 16 d. (sekmadienį) 11val. prie BEEpart dirbtuvių šiek tiek prieš 11val. Slidinėti išjudėsime 11val. Apsukę ratą vaizdingose Pilaitės ir Karoliniškių apylinkėse, grįšime atgal į dirbtuves išgerti arbatos ir pasidžiaugti susirinkusia smagia kompanija ir grynu oru.
(Nuotraukoje: Beepart dirbtuvių aplinka papuošta vaikų iš Pilaitės pagalba)

Lietuvos ornitologų draugija kartu su Beepart kviečia į paskaitą gruodžio 15 d. (šeštadienį) 14 val. „Žiemojančių paukščių globa ir apsauga“

Plačiau:

Plačiau:

Všį “Darom" rengia seminarų ciklą ir eksperimentą bendruomenėms, siekiant įgyvendinti pavyzdinį atliekų tvarkymo modelį savo gyvenamojoje aplinkoje. Kviečiami Pilaitės bendruomenių, daugiabučių namų bendrijų ar bendruomenių nariai ir visi kiti gyventojai susipažinti su šia idėja ir prisijungti prie minėto eksperimento.

Jeigu sudomino ši tema, kviečiame gruodžio 10 d. (pirmadienį) 18 val. į pirmąją paskaitą, vyksiančią Vilniaus Pilaitės gimnazijos aktų salėje.

Šį sekmadienį, gruodžio 2 d., 11 val. nepraeikite pro šalį ir užsukite į Kalėdinę „Beeblusą“!
Čia jūs galėsite pamatyti ir įsigyti įvairių rankdarbių: dekupažo darbelių, atvirukų, Kalėdinių suvenyrų, vainikų, papuošalų, labai puošnių mergaitiškų segtukų, segių, gintarinių karoliukų, nertų žaislų, suknelių, japoniškų papuošalų. Bus ir rankų darbo sausainių, saldainių, kaligrafijos, vaikiškų drabužėlių, nauji rūbų ir papuošalų! Viskas Jums ir iš vietinių (Pilaitiškių) rankų)! Visus užsukusius nemokamai vaišinsime kavos puodeliu kartu su Coffeeshop.lt.
Kaip surasti Kalėdinę „Beeblusą“, reikia pažiūrėti čia: http://beepart.lt/kontaktai

Visuomeninė patariamoji taryba Pilaitėje, susidedanti iš seniūnaičių ir čia besidarbuojančių visuomeninių institucijų, tarp kurių ir v. o. „Pilaitės bendruomenė“, lapkričio 20 d. antrą kartą rinkosi seniūnijoje į posėdį (pirmą kartą - gegužės viduryje). Dienotvarkėje likusių neišnaudotų nuo 2 procentų fizinių asmenų pajamų lėšų, paskirstytų tarp dvidešimt vienos Vilniaus seniūnijos, atitekusių Pilaitės gyventojų reikmėms, jau vasarą numatytų konkretiems darbams, įsisavinimo klausimai. Pilaitės seniūnijai atiteko 70 tūkstančiai litų. Jie paskirti neįgaliųjų mobilumui pagerinti (atitinkamų standartų nuolaidų įrengimui); keturių treniruoklių aikštelės sukūrimui; teritorijos apie Pilaitės gimnaziją apšvietimui ir stebėjimo kamerų įruošimui kenkėjiškai veikai pristabdyti; saugesnės poilsio juostos užtikrinimui Vilniaus savivaldybės visuomenės reikmėms išpirktoje Gilužio ežero pakrantės atkarpoje. Buvo pagarsinti trūkumai ir nesklandumai, pastebėti vykdant šiuos darbus ir apsispręsta, kaip juos reikėtų artimiausiu laiku pašalinti. Taip pat pateikti pasiūlymai, kur būtų galima racionaliai panaudoti virš ketvirto tūkstančio litų, atlikusių nuo minėtoms problemoms spręsti skirtų lėšų. Juolab, kad joms įsisavinti liko nedaug laiko: iki kitų metų sausio 1 d. Pastebėta, kad šios, kad ir labai nedidelės išlaidos, galėtų būti paskirtos Pilaitės kultūros reikmėms, jei to nedraudžia tokių lėšų panaudojimo reglamentas. Nuspręsta susipažinti su tokiu reglamentu ir tada galutinai apsispręsti, kur būtų galima tikslingai panaudoti tokias likusias lėšas. Susipažinus, nuspręsta už likusią sumą įsigyti vaizdo fiksavimo įrangą, kuria galėtų naudotis Pilaitės visuomenininkai čia vykstantiems renginiams ir įvykiams fiksuoti.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Po ilgesnės pertraukos „Pilaitės bendruomenė“ kaip viena aktyvesnių gyventojų bendruomenių Vilniuje ir Lietuvoje vėl pakviesta į televiziją. Šį kartą į pačią pirmąją LRT nacionalinių debatų laidą „Tautos aikštė“. Naujo Seimo prisiekimo išvakarėse pasirinkta tema – ką tik politinę koaliciją pasirašiusių partijų lyderių pasvarstymai visiems svarbiais ir neatidėliotinais klausimais. Laidoje dalyvaujančiai publikai patikėtas ir arbitrų vaidmuo. Pilaitiškiai mestelėjo retorinį klausimą: „ Kada gi pagaliau valdžia atsisuks į žmogų ne nugara ir tinkamai sutvarkys paslaugų už komunalines paslaugas mokesčių apskaitos metodiką, kuri leistų galutinai nenuskursti ir išgyventi?“ Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas Mazūronis patikino: „Artimiausiu laiku“.
Ši pirmoji laida per LRT kanalą pradėta rodyti lapkričio 15 d. 21 val. 15 min. ir šiuo laiku bus rodoma ketvirtadieniais.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Lapkričio 17 d. (šeštadienį) 17 val. Pilaitėje „Beepart“ kultūros centre (Smalinės ir Vydūno g. sankirta, RIMI parduotuvės kaimynystėje) atidarome Agotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda „Kasdienybės metamorfozės“. Paroda veiks iki lapkričio 29 d.
Maloniai kviečiami apsilankyti!

Lapkričio 8-ąją aktyvioji „Pilaitės bendruomenės“ narė Dalia Tarailienė apdovanota Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės aukso medaliu už nuopelnus Lietuvos automobilių sportui. Sveikiname su šiuo aukštu Vyriausybiniu įvertinimu ir linkime neapleisti šios nemoteriškos sporto šakos.

V. o. „Pilaitės bendruomenė“

Apie Dalios Tarailienės – tarptautinės klasės autoralio teisėjos – nuopelnus šioje srityje galima sužinoti laidoje „Naujas seno automobilio gyvenimas“ lapkričio 14 d. (trečiadienį) 21 val. 15 min. per TV kanalą sport1 (http://www.sport1.lt).

Žmogaus gyvenimas įrėminamas atsiradimu ir išėjimu. Deja, iki šiol tiksliai nežinome iš kur ateiname ir kur išeiname. Mūsų tautoje gajus išėjusių į anapus prisiminimas. Ne tik įpusėjus rudeniui, bet ir kitais metų laikais. Betgi Vėlinių ir Visų šventųjų laikas neapeina ratu nė vieno, kuriam nesvetima prisiminti tuos, kurie buvo šalia ir kurių šalia nebėra. Graži tradicija sutvarkyti paskutiniąją į Amžinybę iškeliavusių buvimo vietą, uždegti žvakelę ant supilto kauburėlio. Tokio prisiminimo žvakelę galima uždegti ir savo širdyje. Nebūtina belstis į tolimiausią pakraštį. Tai irgi paliudijimas – nepamirštami tie, kuriems jau atsivėrė Didžioji fizinės nebūties paslaptis.
Daugiau apie šį laiką galima pasiskaityti „Vėlinės – didžiojo susimąstymo metas“ / parengė Angelė Šarlauskienė

Spalio 27 d. pilaitiškiai buvo pakviesti į bendromis „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių ir prekybos tinklo „MAXIMA“ pastangomis surengtą Moliūgų pjaustymo čempionatą. Jis prasidėjo ryte prie MAXIMOS šiuo tikslu pastatytose palapinėse. Čia čempionato dalyviams buvo nemokamai dalinami moliūgai ir pjaustymo įrankiai. Tiesa, labiau atšalus, pjaustyti ir palapinėse nebuvo šilta. Betgi vakarop prie „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių savo eilės rinkimuose į paties Gražiausiojo vietą laukė ilga tiesiog meno kūrinių – helovyniškai išpjaustytų moliūgų virtinė. Gražiausiąjį slaptu balsavimu rinko patys mažiausi čempionato dalyviai. Nelengva buvo iš tokios ilgos virtinės išrinkti patį Gražiausiąjį. Tad nuspręsta visus laikyti pačiais gražiausiais ir visus jų autorius apdovanoti MAXIMOS įsteigtais prizais. Atlikusios moliūgų dalys buvo panaudotas ant laužo „Magistro“ sriubai išvirti. Sriuba buvo gardi, o prie „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių medžiais apaugęs kalnelis ilgai švietė nuo helovyniškų moliūgų ir taisė rudeniškai gįžtančią nuotaiką.

Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Vykstant seimo rinkimų maratonui, kai kam labai patogu patvirtinti įstatymų pakeitimus, kurie nepriimtini visuomenei, kertasi su viešuoju interesu. Vienas tokių žiniasklaidoje aptariamų įstatymo projektų yra Miškų įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma privačiuose miškuose leisti atstatyti sodybas buvusiems savininkams. Visuomeninės aplinkosauginės organizacijos kreipiasi į Seimo narius, prašydamos nepritarti tokiam įstatymo pakeitimui. Jų manymu, tokiu būdu būtų įteisinama galimybė stichiškam miškų urbanizavimui patraukliose teritorijose, sukuriamos įstatymo apėjimo landos ir pažeidžiami kitų privačių miškų savininkų teisės ir lūkesčiai.
Leisti atstatyti buvusias sodybas miškuose siūlo Seimo narė Danutė Bekintienė, kuri kaip tik Pilaitės, Karoliniškių rajonuose antrame rinkimų ture varžosi su save iškėlusiu Linu Balsiu.
Plačiau:

Jau šį šeštadienį spalio 27d. kviečiame šeimas sudalyvauti maximaliausio ir gražiausiai išpjaustyto moliūgo rinkimuose.
Ryte pjaustysime moliūgus prie Pilaitės Maximos, o vėliau vakare prie Beepart dirbtuvių, parke eksponuosime ir rinksime, fotografuosime gražiausius moliūgus, bei valgysime "magistro" sriubą, bei gausime puikius prizus.

Plačiau:

Sveikuolių klubas „Gilužis“ įsikūrė 2002 metais prie Pilaitės seniūnijos. Nuo to laiko pasidarė labai populiarus. Nemaža jo indėlio dalis – žiemą prie Salotės ežero rengiamos kasmetinės „Ruonių“ šventės, kurios kartu yra ir pasaulio „ruonių“ solidarumo maudynės. Į jas noriai renkasi sveikuoliai ir jiems prijaučiantys iš viso Vilniaus, ne tik iš Pilaitės. Sveikuolių iš „Gilužio“ klubo lankytojų galima sutikti ir visose kitose Pilaitės seniūnijoje vykstančiose šventėse ir talkose. Jam nuo pat įsikūrimo pradžios entuziastingai vadovauja Genovaitė Meškelienė. Linkime ir toliau mūsų mieliems sveikuoliams klestėti propaguojant sveiką gyvenimo būdą, o savo nenurimstančiu aktyvumu ir išradingumu džiuginti Pilaitės, Vilniaus ir visos Lietuvos judrų ir linksmą gyvenimo būdą besirenkančius žmones.
Mieli Gilužiškiai, su Jūsų ir Mūsų klestėjimo dešimtuku!
Visada Jūsų bičiulė – „Pilaitės bendruomenė“

Pilaitėje startavo antrasis tarptautinis šviesos instaliacijų festivalis. Ir šį kartą orientuotasi į ekologijos problemas. Betgi svarbiausias renginio akcentas sietas su jo pavadinimu „Prisikėlimas“. Bet ne religine prasme. Skatinta nauju kampu pažvelgti į nebenaudojamus daiktus ir juos išradingai prikelti gyvenimui iš naujo. Ir šių metų festivalyje buvo menininkų iš užsienio. Net iš pačios Australijos.
Prasidėjo festivalis nuo apdovanojimų. Garbės raštu ir premija apdovanota Pilaitėje įsikūrusi Nidos g. 9 -ojo namo gyventojų bendrija. Ji laimėjo laikraščio „Vilniaus diena“ paskelbtą konkursą „Vilniaus bendruomenių metų idėja“. Konkursui pasiūlė projektą „Saugi ir draugiška kaimynystė“ ir sulaukė didžiausio vilniečių palaikymo. Šiai gyventojų bendrijai atiteko ir TEO įsteigtas tūkstančio litų prizas. Nepamirštas ir tokių festivalių iniciatorius Andrius Ciplijauskas. Jis apdovanotas Rimanto Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ už platų meninės minties puoselėjimą. Antrojo šviesos instaliacijų festivalio svečiai buvo paraginti individuliai grožėtis paties įvairiausio rango menininkų kūriniais, o jų vaizdus siųsti nurodytu adresu, kad ir kiti galėtų visu tuo pasigrožėti.

Pasigrožėti galima čia: foto, video

Parengė Angelė Šarlauskienė

„Pilaitės bendruomenės“ aktyvistams mintis įamžinti Pilaitėje gyvenusio Laisvėjos gynėjo Antano Sakalausko, kuriam Sausio 13-osios naktį buvo lemta atsidurti po rusų okupantų tanko vikšrais, bet išlikti gyvam, atminimą kilo netikėtai. Prieš du metus šio naujausio sostinės daugiabučių namų rajone Martyno Mažvydo progimnazijos kieme buvo atidengta skulptūra pirmajam lietuviškos knygos autoriui. Ta proga pirmą kartą Pilaitės istorijoje į vieną vietą buvo sukviestos čia veikiančios visuomeninės organizacijos. Aktyviausius ir pasižymėjusius jų narius Vietos valdžia apdovanojo garbės raštais. Tarp tokių buvo Antanas Sakalauskas – v. o. „Pilaitės bendruomenės“ narys, bet jau po mirties. Mirė po sunkios ligos eidamas 58-uosius metus. Nuo jo mirties buvo praėjęs mėnuo. Tą patį vakarą jam skirtas Garbės raštas šios bendruomenės narių buvo perduotas jo žmonai Vandai Sakalauskienei. Jiems ir kilo noras šalia namo Įsruties g. Nr. 8, kuriame Antanas Sakalauskas gyveno, esantį skverelį apsodinti medeliais, o tarp jų šiam Laisvės gynėjui atminti pastatyti medinį suolelį. Klevelis buvo pasodintas minint šio Laisvės gynėjo pirmąsias mirties metines 2011-aisiais. Šiais metais minint antrąsias jo mirties metines, vietoje suolelio atsirado tautodailininko Prano Petronio skulptūra, o ant namo, kuriame gyveno, atidengta architekto Algirdo Marcinkevičiaus suprojektuota atminimo lenta. Bet visa tai ne vienos „Pilaitės bendruomenės“ pastangų ir geros valios rezultatas.

Plačiau:

Spalio 8 d. (pirmadienį) atidengiama atminimo lenta Antanui Sakalauskui Vilniuje, Pilaitėje, prie namo Įsruties g. 8.
Pradžia: 16 val. atminimo lentos atidengimas ir pašventinimas, šios intencijos dalyvių pasisakymai.
17 val. Antano Sakalausko sūnaus Jono (vokalinės grupės „El Fuego“ dainininko ir kompozitoriaus) koncertinė programa ir vaišės Vilniaus Pilaitės gimnazijos aktų salėje (Įsruties g.3).
19 val. šv. mišios Vilniaus šv. Juozapo bažnyčioje (Pilaitės parapija, Tolminkiemio g. 4).

Trumpai apie Antaną Sakalauską: Prieš du metus po sunkios ligos spalio 8 d. į amžinybę išėjo dar vienas Sausio 13-osios nakties įvykių dalyvis Antanas Sakalauskas. Tai žmogus, kuriam tą naktį buvo lemta atsidurti po rusų okupantų tanko vikšrais, bet pavyko išgyventi. Už pasižymėjimą ginant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę Antanas Sakalauskas buvo apdovanotas IV laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu bei Sausio 13-osios medaliu. Jis pats savęs nelaikė didvyriu, o tik vienu iš daugelio Lietuvos žmonių, kuriems LAISVĖ ir NEDVIGUBŲ STADARTŲ GYVENIMAS buvo didžioji siekiamybė.

Rengėjai: V.O. „Pilaitės bendruomenė“ (telefonas pasiteiravimui: 861184445)
Pilaitės bendruomenės centras „Mažoji Lietuva“

Rugsėjo 26 d. susivienijimas Žali.lt kartu su Pilaitės kultūros centru „Beepart“ pakvietė pilaitiškius pasidžiaugti birželio 20 d. šiame Vilniaus mikrorajone bendromis pastangomis užveisto ekologinio daržo derliumi. Norinčių pasidžiaugti tokiu derliumi ar sužinoti, kaip ir tokį daržą užsiveisti savo pašonėje, buvo pakankamai.
Plačiau:

Norintys ant Pilaitės piliakalnio paminėti Baltų vienybės dieną maloniai kviečiami rinktis prie seniūnijos (Vydūno g. 20) rugsėjo 22 d. 17 val. 30 min. bendrai eisenai per Pilaitę. Pati šventės pradžia 18 val. Bus uždegamas Baltų vienybės laužas. Prie jo dainuos svečiai: Anykštėnų klubas ir Buivydiškių folklorinis ansamblis „Verdenė“. Vaišinsimės susineštinėmis rudens gėrybėmis.
Telefonas pasiteiravimui: .: 861184445

Dalia Tarailienė, Pilaitės bendruomenės aktyvistė, Lietuvos skautų organizacijos pirmininkė, piligriminių kelionių iniciatorė ir organizatorė, tarptautinės klasės autoralio teisėja, pasitinka dar vieną savo gyvenimo jubiliejų. Sveikiname jubiliatę. Linkime neblėstančio entuziazmo tarnaujant Dievui, Artimui, Tėvynei.

Jubiliejinis vakaras rengiamas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) rugsėjo 23 d. (sekmadienį), pradžia 16 val. Šį kartą bus parodyta ištrauka iš jos parašytos ir statomos naujos pjesės „Viesulų tarpuvartėje“, pristatyta nauja knygelė „Pievos pasakėlės, kurias parašė Dalia Tarailienė“, bus dainuojama ir švenčiama. Dalia Tarailienė maloniai kviečia kartu pažymėti dar vieną jos gyvenimo jubiliejų.

2012 metų liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-742 Vilniaus Pilaitės vidurinė mokykla pertvarkoma į gimnaziją. Tai labai geras sprendimas. Anksčiau apie 1000 vyresniųjų klasių moksleivių rinkdavosi gimnazijas kitose Vilniaus vietose. Dabar tokį mokymąsi bus galima rinktis ir Pilaitėje. Ta proga moksleivius, mokytojus, tėvelius bei visą bendruomenę sveikino Seimo nariai: Paulius Saudargas ir Gediminas Kirkilas. Šiuo sprendimu pasidžiaugė dabar jau gimnazijos direktorius Zotikas Popovas. Tėvų komiteto pirmininkas Robertas Pakeltis apgailestavo, kad gimnazija duris atveria ne renovuotame pastate. Patikino: per tris-keturis metus renovacija tikrai bus įvykdyta ir įteikė Direktoriui tokio tikslo fondui įsteigti simbolinę 100 litų kupiūrą. Išmintingam laiko leidimui už mokyklinio suolo kvietė jau pirmosios Pilaitėje gimnazijos mokinių prezidentas Kristupas Naraškevičius perskaitydamas Lietuvos mokinių perlamento kreipimąsi į šių mokslo metų mokinius. Pakėlus Lietuvos vėliavą, užtraukus tautinę giesmę ir šios gimnazijos himną, išklausius visų pasisakymų ir naujai mokslo pradžiai entuziastingai nuteikiančių dainų, paplojus už gerus praeitų metų mokymosi rezultatus Direktoriaus garbės raštais apdovanojamiems draugams, paleidus skrieti balionus, būsimoji pirmoji gimnazijos laida išskubėjo iš šalia esančios Martyno Mažvydo vardo progimnazijos čionai atsivesti dalį pirmokėlių, trečiokų ir ketvirtokų, kuriems ten mokytis vietos nebeužteko, ir netrukus su jais grįžo atgalios.
Prasidėjus mokyklų pertvarkai Pilaitėje, nuo pat pradžių šios dvi kaimynystėje anksčiau veikusios kaip vidurinės mokyklos susitarė, kad reikalui esant visada viena kitai išties pagalbos ranką. Džiugu, kad laikosi pažadų.

Vaizdai iš Pilaitės gimnazijos atsidarymo:

Parengė Angelė Šarlauskienė

Rugsėjo 7, 14, 21, 27 d. 17.30 val. Pilaitės miško parke, prie Salotės ežero paplūdimio Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamas šiaurietiško ėjimo pamokas.

Plačiau:

„Pilaitės bendruomenė“ prisidėjo prie antrosios Ingridos Čepatienės, Pilaitėje gyvenančios ir kuriančios vadybininkės ir žurnalistės, poezijos knygelės „Gyvenimas – daugiau nei žodis“ išleidimo. Tai antroji autorės knygelė. Pirmoji pasirodė 1997 metais „Pasiklydimų“ pavadinimu. Eiliuoti pradėjo besimokydama mokykloje. Savo piešinius papildydavo nesudėtingais ketureiliais.
Knygelėje „Gyvenimas – daugiau nei žodis“ Ingrida Čepatienė ilgesingai atsigręžia į praeities akimirkas, dalijasi naujų atradimu džiaugsmu, paprastai ir nuoširdžiai atveria skaitytojui langą į jo paties vidinį pasaulį ir padeda į jį panirti.
Antrosios knygelės pristatymas planuojamas Beepart kūrybinėse dirbtuvėse vėlyvą rudenį, kuomet poezijos sumažės, o eiliuotas žodis, išgirstas iš pačios kūrėjos lūpų, šildys ne prasčiau nei spragsintis židinys.

Parengė Angelė Šarlauskienė

Liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Prezidentūroje ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota pilaitiškė, Pilaitės bendruomenės aktyvistė, Lietuvos skautų organizacijos pirmininkė Dalia Tarailienė. Prieš įsegant šį ordiną, buvo paviešinta už ką toks aukštas apdovanojimas: už aktyvų pasipriešinimą okupacijai, aktyvų dalyvavimą jaunimo visuomeninių organizacijų veikloje, piligrimystės ir Baltų vienybės dienos puoselėjimą. Šia proga Dalią Tarailienę pačioje Prezidentūroje sveikino artimieji, bičiuliai, jūrų ir sausumos skautijos atstovai, iš Pilaitės bendruomenės: Janina Gadliauskienė ir Angelė Šarlauskienė.

Šiandien paskambino vos neverkdama moteris, kad ją kartu su mažais vaikais terorizuoja policijos pareigūnas. Pilaitės gyventoja Rasa Špokienė, auginanti keturis vaikus, karštą dieną sumanė kartu su vaikais išsimaudyti šalia esančiame Gėlūžės ežere. Tačiau nelaimingoji nuėjo prie ežero pakrantės, kur viešbutis Villa Alicante nusipirkęs dalį vienos gražiausių ežero pakrančių. Nors Saugomų teritorijų įstatyme nurodoma kas draudžiama vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose, apie tai, kad gyventojai gali praeiti į apsaugos juostą ir išsimaudyti, tokio draudimo nėra. Tačiau jau kelinti metai kaip Villa Alicante viešbutis, įsigijęs savo žinion vieną pagrindinių Gėlužės ežero paplūdimių, visais būdais stengiasi išguiti miesto poilsiautojus. Prieš ketvertą metų šį paplūdimį buvo apsodinę spygliuota gyvatvore ir į ją prikaišioję metalinių strypų. Tik ne kartą parašius skundus Vilniaus miesto administracijai, viešbutis panaikino vaikams ir suaugusiems pavojingas kliūtis. Prieš porą metų tas pats viešbutis sugalvojo apmokestinti už naudojimąsi paplūdimiu. Šiandienos incidentas prasidėjo taip pat nuo to, kad iš besimaudančių apsaugos ežero apsaugos juostoje buvo pareikalauta susimokėti viešbučio nustatytą mokestį.

Plačiau:

Vilniaus pakraštyje raibuliuoja net trys ežerai. Atrodo, ko daugiau reikia tik maudykis, džiaukis vasaros saule ir viršumi praskrendančiais debesimis. Be taip tik atrodo. Tų ežerų nori visi ir privačius sklypus atgavę ar susipirkę savininkai, miesto gyventojai, vandens slidininkai, ir paukščiai. Pastarųjų Baltiešos ežere yra daug ir įvairių. Ornitologų draugijos ne viena lankėsi ir liko patenkinti paukščių gausa, bet ne gyvenimo sąlygomis. Priartėjęs miestas ir išsausėjantis ežeras aiškiai daro įtaką paukščių gausai.

Plačiau:

Protokolas

Parengė Janina Gadliauskienė

Nebe pirmą kartą Pilaitėje prie šv. Juozapo parapijos maldos namų pilaitiškiai rinkosi sugiedoti „Tautišką giesmę“. Ir šiais metais liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, čia jie taip pat rinkosi. Nors surinko negausiai, bet giesmę traukė garsiai ir iš visos širdies. Kad visa Pilaitė skambėtų! Juos galėjo girdėti ir kiti pilaitiškiai dėl karščių neišvykę iš namų ar sandariai neuždarę langų. Juolab, kad ir šį kartą neišsiversta be technikos. Ją panaudoti sugalvojo šios parapijos klebonas Valdas Girdžiušas. „Tautišką giesmę“ 21 val. pranešė giedosiantys lietuviai iš 38 pasaulio taškų. Taigi, ji buvo giedama ne tik ten ir kituose Lietuvos miestuose, tarp jų ir prestižiniame Vilniuje, kaip buvo numatyta: Vinco Kudirkos aikštėje ir Vingio parke Moksleivių dainų šventėje. Įdomu, ar dar kokiame kitame Vilniaus miegamajame rajone ji buvo giedama?

Parengė Angelė Šarlauskienė

Papildomi archeologiniai kasinėjimai ir atidesnė metrikų peržiūra iš esmės keičia Pilaitės istoriją. Kokia ji, galima susipažinti apsilankius Pilaitės prekybos centre „Pupa“ (I a.).
Viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ Pilaitės istorijos peržiūrai ne tik sutelkė profesionalius ir praeities įvykiams neabejingus žmones, bet ir ėmėsi naujų šios teritorijos istorinių atradimų populiarinimo. Manoma: „Pupa“ – viena iš masiškai lankomų vietų, tad tinka daugeliui pilaitiškių negaištant papildomai laiko pagilinti istorines žinias apie savo gyvenamąją vietą. Balandžio 6 d. čia startavo paroda „Pilaitės praeitis“ (antrame šio centro aukšte). Iki šiol „Pupoje“ (dabar jau pirmame aukšte) galima ne tik pasigerėti po stiklu eksponuojamais radiniais, tarp kurių ir Lietuvos valdovų rūmų radiniams nenusileidžiantys radiniai. Atidžiau susipažinus su parodą lydinčia tekstine medžiaga, teks pamiršti ankstesniąsias Pilaitės piliakalnį ir jos teritoriją gaubusias romantiškąsias legendas.
Vaizdai iš parodos atidarymo balandžio 6 d.:

2012-ieji paskelbti Muziejų metais, nes prieš 200 metų Dionizas Poška įkūrė pirmąjį Baublių muziejų Lietuvoje. Ta proga primenamas muziejų tikslas – saugoti kultūros ir istorijos vertybes bei šviesti visuomenę. Pilaitė taip pat turėjo muziejų. Kurį laiką savo bute tėvo Vinco Dilkos paveikslus eksponavo gamtos mokslų daktarė, ilgametė pedagogė subūrusi moksleivius Pilaitėje į Žaliųjų klubą, kuris čia prisidėjo prie viešosios tvarkos palaikymo ir želdynais grąžino šio pilko daugiabučių rajono kraštovaizdį, Ramunė Vaitonienė. Jai norėjosi nors taip neleisti užmarštin nueiti talentingo, bet konjunktūriškai nepatogaus menininko kūrybos, ir kartu pagyvinti nuobodų Pilaitės kultūrinį gyvenimą. Keturių kambarių bute, kuriame nebuvo galima įžvelgti įprasto gyvenimo pėdsakų (virtuvės ar kitokių rakandų), buvo kuriamas šio iškilaus dailininko muziejus. Čia taip pat diskusijoms ir įvairiapusės meninės kūrybos sklaidai rinkdavosi inteligentai, visuomenės veikėjai. Puoselėtos viltys butą padaryti ir pastoviai tokiems ir panašiems susibūrimams prieinama vieta. Betgi šiai idėjai įgyvendinti nepakako mokslininkės pensijos. Nors „Pilaitės bendruomenė“ palaikė šias gražias iniciatyvas, rašė raštus valdininkams, tikėdama, kad jie suminkštins kietas jų širdis ir bus materialiai prisidėta prie jų įgyvendinimo, nesuminkštino. Visgi R. Vaitonienei pavyko pasiekti, kad Vilniaus dailės muziejus, remiant Kultūros rėmimo fondui, surengtų tėvo Vinco Dilkos šimtmečiui skirtą parodą „Gyvenimo vaizdai“, kuri atidaryta Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) birželio 14 d. (veiks iki rugpjūčio 26 d.), ir išleistų parodos katalogą. Galima tik pasidžiaugti, kad taip prisiminamas šis ženklus Lietuvos istorijai monumentaliosios tapybos dailininkas. Daugiau apie jį:

http://www.ldm.lt/RRM/Dilka.htm

Parengė Angelė Šarlauskienė

Dešimtąjį kartą Poezijos pavasario paukštė nusileido Pilaitės miškelyje, išskleidė savo sparnus ir leido dar kartą pasidžiaugti Josios artima draugija. Ne tik priminė, kad tokia yra, bet dar ir parodė, – dar labai gaji esanti. Pati pasuokė, įkvėpė pasuokti pilaitiškius ir svečius, kuriems nesvetimas polėkis pasuokti iš sielos gelmių. Pabuvo keletą valandų, pamalonino savo būvimu ir nuplasnojo į savo įprastą plasnojimo vietą, kurioje amžinasis poezijos pavasaris. Ten amžinai žydi ir amžinai garma ir nesibaigia pakylėto žmogaus sielos suokimo versmė.

Plačiau apie tai:

(Nuotrauka Viliaus Naujiko)

Gegužės 24 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pagerbtas aktorius ir režisierius Ferdinandas Jakšys. Ne kiekvienas menininkas gali pasigirti tokiu populiarumu kaip F.Jakšys, gimęs 1937 metais gegužės 20 d. Konstancijos ir Prano Jakšių šeimoje Sėlių krašte, Svėdasuose, kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje. Nemaža Vilniaus įgulos karininkų ramovės salė buvo pilnutėlė, nors apie menininko 75-čio jubiliejų mažai kas težinojo. Be to, tuo pačiu metu vyko ir kitų iškilių menininkų sukaktys. Pagerbti ir daug nuoširdžių padėkos žodžių tarti susirinko daugiausia žmonės iš viso Sėlių krašto. Bet netrūko ir vilniečių, kurie patys susižinojo apie šio plačiai paprastų žmonių mylimo ir vertinimo aktoriaus ir režisieriaus sukaktį. Menininko gyvenimas pristatytas jo artimo bendražygio Rimgaudo Karvelio, kuris pastaruoju metu tituluojamas Jaunimo teatro kronikininku, kino juostoje. Iš mokslininko Vytauto Rimšos, Sėlių krašto populiarintojo, laikraščio „Bočiai“ redaktoriaus, pranešimo sužinota, kokia tai daugialypė asmenybė. Aktorius ir pats scenoje pristatė ne vieną savo sceninės kūrybos žėrutį. Sveikinti išsirikiavo ilga eilė. Joje ir Utenos mėgėjų teatro „Žaliaduoniai“, kurio vardatėvis F. Jakšys, aktoriai. Jubiliatas buvo maloniai nustebintas išleista „Utenos Indra“ leidyklos knygele „Aktorius ir režisierius FERDINANDAS JAKŠYS“. Bet tai tik pradžia. Netrukus turėtų pasirodyti išsamesnė studija apie šį kūrėją. Tarp sveikintojų buvo ir Pilaitės bendruomenė. Ji susirinkusiems priminė: F. Jakšys iniciatyvus ir šios bendruomenės narys. Pagarsino jo šioje bendruomenėje nuveiktus darbus. Paskaitytas F. Jakšio sukurtas eilėraštis, išspausdintas 2006 metų Pilaitė giesmininkų poezijos pavasariui skirtoje rinktinėje „Skamba žodžiai prie Ąžuolo seno“. Pažymėta, kad šios eilės taip pat atskleidžia šio didingai profesionalaus ir be atokvėpio visos Lietuvos kultūros bare pilietiškai tarnaujančio, bet labai kuklaus menininko asmenybę:

Rytmetys

Saulėteka ...
Klaupiuosi prieš ją
Ir sakau: „Salve Dievui!“

Vasaros saulėtekis!..
Pamirštu žodžius
Maldoj rytinėj.

Guliu žolėj,
Dangus ir siela
Skamba plieno garsu.

Svajonės debesyse.
Nepasiekiamos.
Nuplaukiančios.

Malonu ne ten,
Kur visko krūvomis,
O ten, kur įvairu.

– Čiūčia liūlia, mažuti, –
Lopšinės gaida.
Keliai, keliai, vis keliai...

Parengė Angelė Šarlauskienė

Mieli Pilaitės gyventojai, vilniečiai, Lietuvos žmonės!

Kviečiame į Pilaitės „Poezijos pavasarį 2012“
„BE TAVĘS AŠ PAUKŠTIS BESPARNIS“

*

Pradžia 15 val. gegužės 26 d. (šeštadienį)
Pilaitės miške, prie Vaikų žaidimo aikštelės (Smalinės g.20A)

Poezijos pavasaris skiriamas:
Maironio 150-ioms gimimo metinėms ir
visiems širdyje dainuojantiems „Lietuva brangi“
Š v e n t ė j e:
Poetų svečių, Pilaitės gyventojų
kūryba, skaitoma pačių autorių ir skaitovų.
Skambės Pilaitės Senjorų dienos centro „Diemedis“,
Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“ dainos.
Bus pristatoma Pilaitės gyventojų ir jos bičiulių poezijos rinktinė
„Be tavęs aš paukštis besparnis“.
Bus proga prie arbatos pabendrauti su poezijos kūrėjais ir
sudalyvauti bendroje Poezijos paukštės Pilaitės miške
„Be tavęs aš paukštis besparnis“ misterijoje

Organizatoriai:
Pilaitės bendruomenė
Rėmėjai:
Vilniaus miesto savivaldybė
Telefonas pasiteiravimui: 861184445

Kviečiami sveiki ir ligoniai, stiprūs ir neįgalūs piligriminei kelionei į Lurdą Prancūzijoje – vietą, kur mažajai Bernadetai apsireiškė Šv. Mergelė Marija ir parodė stebuklingų galių šaltinį.

Plačiau apie kelionę ir jos maršrutus:

Su spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena! Lietuviams ji ypač įsimintina. Amžių bėgyje jie buvo germanizuojami, polonizuojami, rusifikuojami. Šiuo metu savo noru ir iš šalies nespaudžiami anglėja. Ne viskas prarasta. Apie tai galima pasiskaityti čia:

http://verslas.delfi.lt/Media/spaudos-dienos-proga-kulturininkai-klausia-seimo-kas-apgins-tautos-oruma

Ar buvai akcijoje „Darom“? Buvau. Turbūt ne vienas moksleivis iš M. Mažvydo progimnazijos galės taip pasigirti prieš draugus. O ir suaugusiųjų buvo ne vienas kitas. Tad apie viską kas vyko praėjusį šeštadienį Pilaitėje.

Plačiau:

Balandžio 21 d. 11 val. (šeštadienį) kviečiame visus į TALKĄ.
Sutvarkysime mišką, o po talkos ne pro šalį bus išgerti ir miške išvirtos karštos arbatos.
Susitikime Pilaitės vidurinės mokyklos stadione.

AKCIJOS RENGĖJAI:
PILAITĖS BENDRUOMENĖ
BEEpart PILAITĖ
LR SEIMO NARYS PAULIUS SAUDARGAS

Viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ kviečia Jus balandžio 6 d. 17 val. į parodos „Pilaitės praeitis“ atidarymą, kurioje susipažinsite su Pilaitės dvaro ir piliavietės istorija, galėsite apžiūrėti archeologinius radinius ir rekonstrukcijas. Paroda prekybos centro „Pupa“ antrame aukšte (Pilaitė, Priegliaus g.1).

Telefonai pasiteiravimui: +370 699 38562, (8-5) 232 46 96

Paskutinis kovo šeštadienis pasitiko apsiklojęs sniego patalu ir lietumi. Tai atsiliepė talkininkų skaičiui ir kartu pakoregavo renginio, kuriame vienu metu buvo numatyta ir Velykinė apsišvarinimo talka, ir iškeliami inkilai, eigą. Negausus būrelis atstovaujančių pačias įvairiausias bendruomenes ir institucijas (Pilaitės seniūnija, Pilaitės pagyvenusių žmonių dienos centras „Diemedis“, v. o. „Pilaitės bendruomenė“, Pilaitės vidurinė mokykla, Martyno Mažvydo progimnazija, v. šį. „Beepart“, Generalinė miškų urėdija, Vilniaus miškų urėdija, Lietuvos Seimas deputato Pauliaus Saudargo asmenyje) patraukė kelti inkilų į medingąsias Pilaitės vietas.

Plačiau:

Šių dienų teatrališkoji Pilaitė

Nuo seniausių laikų žmonija nepažindama tikrovės, siekė ją pažinti ir valdyti. Tikrovės valdymo svertus matė dievybių rankose. Mėgino joms įsiteikti ir pagerinti savo padėtį. Tą darydavo ritualų metu. Ritualai pamažu darėsi panašūs į teatrą. Atsirado galybė teatro mokyklų. Jų pagrindas kūrybingi žmonės. Tokių nestokoja ir Pilaitė. Šiuo metu Pilaitėje veikia keli teatro židiniai. Jie užgimė skirtingu laiku. Turi skirtingą moto ir repertuarą.

Plačiau:

Kovo 29 d. (ketvirtadienį) 18 val. 30 min. į Vilniaus įgulos karininkų ramovės salę (Pamėnkalnio g. Nr. 13) pažiūrėti trečius metus gyvuojantį epinės dramos baigiamąjį spektaklį „MANO VARDAS LIETUVA“.
Dešimt įstabiausių Lietuvos moterų, pradedant legendine Naugarduko kunigaikštiene Liutauro žmona Gražina, baigiant šių dienų didvyre Loreta, skambant patiems įsimintiniausiems muzikiniams kūriniams, nuneš į pačius svarbiausius mūsų Mažosios ir Didžiosios Lietuvos būties sūkurius.

Pilaitėje kovo 19 d. ypatinga diena. Šv. Juozapo parapijoje prisimenamas šv. Juozapas. Šis vardas svarbus kiekvienam vaikui, kuris nepažinojo savo tėvo ar jo neteko. Šv. Juozapas pažeidžiamo visuomenėje vaiko užtarėjo ir globėjo simbolis. Tokiais žodžiais prasidėjo šv. mišios ir kartu šv. Juozapo atlaidai. Nesvarbu, kad buvo ne sekmadienis, o pirmadienio oras kelissyk žvarbesnis nei praeitais metais, buvo ženkliai šalčiau: prie žemės lenkė kaukiantis vėjas, krito šalto sniego dribsniai ir neskubėdami ištirpti klojo slidų paklotą, koplyčioje netrūko nei svečių, nei savų parapijiečių. Dalyvavo gausus būrelis būsimų kunigų iš Vilniaus šv. Juozapo dvasinės seminarijos, archangelo Mykolo dvasinės muzikos choras iš Varėnos, ateitininkų vadovas Vaidotas Vaičaitis, Seimo nariai: Danutė Bekintienė ir Paulius Saudargas. Dalyvavo ir vietinės valdžios atstovas seniūnas Albinas Šniras. Šv. mišias laikė į svečius atvykęs ankstesnysis klebonas Justinas Aleknavičius. Susineštinės Agapės metu, kaip ir visada, patys entuziastingiausi ir išradingiausi buvo Pilaitės pagyvenusių žmonių dienos centro „Diemedis“ lankytojai, kuriuos čionai atlydėjo jų vadovė Irena Orvidienė. Jų šmaikščioji lankytoja Marija priminė: mūsų protėviai kovo 19 d. minėdavo kaip Pempės – tikrosios pavasario šauklės – dieną. Kadangi šv. Juozapas yra šeimos tvirtybės simbolis, o pati Pilaitės parapija globojama šv. Juozapo, ši šventė neapsiėjo ir be „Pilaitės bendruomenės“, kuri iš dalies yra didžiosios šeimynos pagal gyvenamąją vietą, simbolis, atstovų. Jos vardu Dalios Tarailienės sukurti ir perskaityti žodžiai, regis, buvo tuo adresu:

Išmintingasis žmogau, darbštusis vyre,
Besilaikantis duoto žodžio ir puoselėjantis gėrį.
Tu pagarbinamas, kai pavasaris bando įveikti žiemos galybę,
Kai artinamės prie didžiosios paslapties – Prisikėlimo stebuklo.

Tavo rankos laiko ne tik kaltą ir pjūklą,
Jos švelniai glaudžia kūdikį, glosto mylimosios plaukus,
Jos saugoja savo pasaulį – šeimą.
Svarbiausia Tavo širdyje – pasitikėjimas ir tikėjimas,
Tiesa ir ištikimybė. Ir ėjimas iki pabaigos.

Šventasis vyre, šeimos žmogau Juozapai, nepasitrauki iš mūsų tarpo,
Sugrąžink viltį, stiprink mūsų gyvenimą savo pavyzdžiu.

Tradicinei su apčiuopiamomis knygomis lentynose bibliotekai netolimoje ateityje pranašaujama mirtis. Tuo tarpu Vilniuje nesutariama, kur Pilaitėje būtų patogiausia įkurdinti tokią viešą biblioteką.

Plačiau:

Kovo 9-ąją į Pilaitės vidurinę mokyklą skubėjo čia dirbę ir dirbantys mokytojai, Pilaitės bendruomenės atstovai, svečiai iš Seimo ir Vilniaus savivaldybės. Mokyklos direktorius Zotikas Popovas šventės pradžioje paskelbė, kad būtent šią dieną Pilaitėje Vilniaus savivaldybė prieš dvidešimt metų nutarė įsteigti mokyklą. Pasidžiaugė, kad tai gera data: Kovo 11-osios išvakarės, tad turime galimybę kartu prisiminti ir visiems reikšmingą Nepriklausomybės Akto pasirašymą. Kovo 11-oji paminėta atsistojus ir bendrai sugiedojus tautišką giesmę. Ką mokykla nuveikė ir ko verta, direktorius kvietė spręsti pasiklausius mokyklos surengto koncerto, pasižiūrėjus video filmą ir pasižvalgius po pačią mokyklą.
Plačiau:

1992 metų kovo 9 d. ženklina pirmosios vidurinės mokyklos Pilaitėje atsiradimą.
Ji švenčia 20-metį. Kuo nuoširdžiausiai „Pilaitės bendruomenės“ palinkėjimai šiame rašte:

Pilaitės Bendruomenės

SVEIKINIMO RAŠTAS

Pirmajai vidurinei mokyklai Pilaitėje,
pažyminčiai 20-metį, l i n k i m e
išaugti į jaukų žinių sodą po tikrą
išmintį liejančiu gimnazijos dangumi
gimtoje Lietuvos žemėje

Kviečiame žiūrėti:

Kovo 5-ąją prekybos centre „Pupa“ prie arbatos puodelio susitiko „Pilaitės bendruomenės“, „Beepart“ centro ir kitų čia veikiančių kultūrinių židinių atstovai. Juos subūrė jauni iniciatyvūs laikraščio „Vilniaus diena“ žmonės. Jie paviešino ketinimą prie šio laikraščio jau kovo mėn. pabaigoje pradėti pristatyti kiekvieną Vilniaus mikrorajoną jo įvairiausiai veiklai ir problemoms nušviesti išleidžiant po priedą. Pilaitės mikrorajonas numatyta vienas pirmųjų sąraše. Per trumpą šio susitikimo laiką gimė būsimo priedo apmatai. Bendromis pastangomis bus siekiama kuo greičiau tokį priedą paruošti, išleisti ir kuo plačiau išplatinti. Turėtų nekilti didesnių problemų. „Pilaitės bendruomenė“ 2003 metais yra išleidusi knygelę „Pilaitė: praeitis, dabartis, ateitis“. Nemažai informacijos apie Pilaitę jau paskelbta ir šiame tinklaraštyje. Beliks čia paskelbtą informaciją papildyti, patikslinti susitinkant su kitais Pilaitėje besidarbuojančiais aktyviais žmonėmis. Pravers ir „Beepart“ centro beveik parengtas Pilaitės lankytinų vietų žemėlapis bei nemažai piliakalnių tyrinėjimuose nuveikusio pilaitiškio archeologo Zenono Baubonio medžiaga. Jis taip pat dalyvavo šiame susitikime

Ne už kalnų pavasaris. Pradedame rinkti eiles ir miniatiūras mūsų bendruomenės leidžiamai knygelei. Ji bus skirta antroje gegužės pusėje mūsų miške rengiamam Poezijos pavasariui. Poezijos pavasaris siesis su poeto Maironio 150-osiomis gimimo metinėms. Vadinsis: „Be tavęs aš paukštis besparnis!“ Nebūtinai Jūsų kūryba, tiek vaikų, tiek suaugusių, turi būti šia tema. Lauksime pačios įvairiausios Jūsų kūrybos iki kovo 25 d. Ją siųskite šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com

Telefonas pasiteiravimui: 861184445

Per Užgavėnes pirmieji žiemą iš kiemo pradėjo varyti Pilaitės vidurinės mokyklos 9-10 klasių mokiniai. Tą jie darė iki pietų. Nepavyko žiemą galutinai išvaryti iš Pilaitės kiemo. Žiema suvaidino, kad įveikta. Vakarop apie save pranešė smarkia pūga. Tada ją galutinai iš Pilaitės kiemo bendromis pastangomis susimokė išvaryti Pilaitės seniūnija, Pilaitės kultūros centras „Beepart“, Susivienijimas žali.lt ir UAB „Eika“.
Kaip jiems sekėsi tą daryti, galima sužinoti ir pamatyti čia:

Lietuvos valstybingumo atkūrimo išvakarėse Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijoje surengtas koncertas šiai įsimintinai istorinei datai paminėti. Koncerto metu ne tik dainuota ir šokta. Skambėjo iškilių lietuvių tautos poetų Maironio ir Justino Marcinkevičiaus eilės. Eilės Tėvynei ir Laisvei skambėjo ir prie šventės prisidėjusių Pilaitės pagyvenusių dienos centro „Diemedis“ atstovų lūpų. Prisiminimais apie rezistenciją dalinosi Anelė Smailytė-Plesevičienė. Pamokantį žodį tarė šv. Juozapo parapijos klebonas Valdas Girdžiušas. Seimo narys Paulius Saudargas šią dieną tarp šv. Valentino ir Vasario 16-osios paskelbė Meilės diena valstybėje. Mokyklos choras, atlikdamas E. Masytės dainą „Laisvę“ ir K.Vasiliausko „Žemė Lietuvos“, visus koncerto dalyvius pakvietė kartu dainuoti. Antroji daina dainuota visiems atsistojus ir siūbuojant.

KUDIRKOS PASIILGIMAS
Neskamba šiandien tautiška giesmė,
Neskamba.
Ir varpas jau nežadina šiandien.
Vieniems – per daug gal valgio,
Kitiems – vargo,
Todėl kartu – vienybėje – jau neprisikelt.
Varpai – be varpininkų,
Žemė – be artojų,
Varpai – muziejaus tyloje...
Sunku net įsivaizduoti skambant varpą
Aukštai iškeltą – danguje.
Tiek varpinių, tiek bokštų –
Šaukiančių ateikit,
Varpų tiek – gaudžiančių tylom...
Ateikim liūdesį ir neviltį įveikę,
Sugrįžkim savo Lietuvon.
Tik prisilieskime, pajudinkime varpą –
Jau dūžis – plaka Lietuvos širdis...
Tik nepailskim, nenuleiskim rankų,
Ir tylią neviltį pakeis skambi viltis.

Vytautas Pelakauskas iš Pilaitės

2012 m. vasario 13 d. po sunkios ligos eidamas 58 metus mirė aktyvus visuomenininkas, Gerosios Vilties bendruomenės pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybės Vilkpėdės seniūnijos seniūnaitis Vladimiras Daričevas.
Savo aktyvią visuomeninę veiklą Vladimiras pradėjo nuo 1992 metų, kai įkūrė Lietuvos kinologų draugiją. Būdamas šios organizacijos prezidentu, jis pasiekė, kad ši organizacija būtų pripažinta tarptautiniu lygmeniu. Prieš keletą metų, neleisdamas savo kieme iškirsti likusių Vingio parko pušų, įkūrė Gerosios Vilties bendruomenę. Nuo šio momento V. Daričevas tapo plačiai žinomas ne tik savo rajone, bet visame mieste kaip aktyvus visuomenininkas, principingas viešo intereso gynėjas. Ne kartą žiniasklaidoje pasisakė dėl tolimesnio Vingio parko likimo ir kovojo prieš šalia jo planuojamą įkurti prekybos pramogų centrą. Aktyviai talkino Lazdynų bendruomenei, kai ši ėmė telkti vilniečius prieš atliekų deginimo gamyklos prie Gariūnų pastatymą. Vladimiras viešai pasisakydavo tokiomis visuomenei aktualiomis temomis, kaip daugiabučių namų administravimas, visiems svarbių miesto erdvių užstatymas, aiškinosi, kas lemia nuolat kylančias šildymo kainas. 2011 m. Vladimiras Daričevas, gerai žinantis savo rajono problemas, buvo išrinktas jo seniūnaičiu.
Lietuvos žaliųjų judėjimas, „Pilaitės bendruomenė“ ne kartą turėjo progą su Vladimiru organizuoti protesto akcijas, dalyvauti viešą interesą ginančiuose renginiuose. Vladimiras niekada neatsisakydavo padėti ir dalyvauti, nors jo sveikata dažnai primindavo, kokia nepaprasta šia prasme jo padėtis.
Koks gi Vladimiras buvo savo bendražygiams ir bičiuliams? Vladimiras buvo atviros ir plačios rusiškos sielos žmogus. Nevaržydavo jo paprastumas ir nuoširdumas. Atrodydavo, kad esi pažįstamas nuo neatmenamų laikų. Vladimiras nebijojo rėžti nepatogią tiesą apie šalies, miesto problemas, ir kartu galėjo kiekvieną suprasti, atjausti, paguosti ir padėti, jei tuo metu to reikėjo.
Vilniaus bendruomenių asociacija neteko vieno iš savo aktyvių ir nuoširdžių narių. Bet turėjo iš ko  pasimokyti žmogiškumo ir atsidavimo bendram reikalui.
Palydint Vladimirą amžinybėn, nuoširdžiai atjaučiame jo artimuosius ir draugus.
Vladimiras Daričevas bus pašarvotas laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilnius) vasario 14 d. 17 val. Karstas bus išnešamas vasario 15 d.  15 val. 30 min.

Mylėkime vieni kitus

Mylėkime vieni kitus,
Net jei kažkas įskaudino ar nesuprato...
Mylėkime vieni kitus,
Net jei skirtingi esam nuo pat pradžių...

Padėkime vieni kitiems,
Jei šito mūsų niekas net neprašo...
Tegu bent truputėlį palengvės...
Padėkime su meile ir be atsako...

Ingrida Čepatienė iš Pilaitės

Jei negalėsi dalyvauti, daugiau apie ACTA gali sužinoti čia: http://mokslas.delfi.lt/technology/stopacta-lietuva-acta-ir-lietuvos-konstitucija-nesuderinami.d?id=55136685 o pareikšti savo nuomonę čia: http://stop-acta.lt/apie-acta/

Šį šeštadienį, jau įsidienojus ir spaudžiant padoriam šalčiui, ant Salotės ežero buvo galima išvysti neįprastą vaizdą. Prakirstoje ežere eketėje, garų debesyje, pliuškenosi būrys nuogalių. Kas neišsigando šalto oro su dar šaltesniu vėju, galėjo pasidžiaugti Pilaitės sveikuolių „Gilužis“ kasmet rengiama Ruonių švente.

Plačiau

Nuo vasario trečiadieniais 19 val. 30 min. BEEpart centro kūrybinėse dirbtuvėse (Vydūno g. prie prekybos centro „ RIMI“) drauge su Danijos kultūros institutu pradedami rodyti danų filmai originalo kalba su angliškais ir lietuviškais titrais neformalioje aplinkoje su užkandžiais ir arbata. Pirmame cikle bus galima pamatyti filmus: Anderso Morgenthalerio „Aidas“ („Echo“), Paprikos Steen, „Kol mirtis mus išskirs“ („With your permission“), Lones Scherfig „ Kaip namuose“ („Just like home“), Nielso Ardeno Oplevo „Atskiri pasauliai“ („Worlds apart“), Kristiano Levrigo „Nebijok manęs“ (“Fear me not“).

Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas Edmundas Jakubauskas, siekdamas turiningesnio bendradarbiavimo tarp šių institucijų, iniciavo jų aktyvistų vakarones. Pirmoji vyko sausio 12-ąją Šeškinėje vaikų darželyje „Kodėlčiukas“. Susirinkusieji nuliūdo, sužinoję, jog kunigas Ričardas Doveika, kaip buvo numatyta, negalės atvykti. Atsiradusią tuščią nišą dainomis užpildė Vilniaus savivaldybės ansamblis „Vaivorykštė“, pradėjęs programą Sausio 13-ajai skirtomis dainomis. Vakaronėje dalyvavęs Karoliniškių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Turonis pakvietė po keleto savaičių susitikti su kunigu R. Doveika Karoliniškėse, pasiūlydamas daug erdvesnes patalpas. Sausio 26 d. negausiai rinktasi į šį daugiabučių rajoną. Iš svečių atvyko kunigas R. Doveika, E. Jakubauskas, kuris atstovavo ir Naujosios Vilnios gyventojų bendruomenę, „Pilaitės bendruomenės“ pirmininkė Janina Gadliauskienė ir tarybos narė Angelė Šarlauskienė. Karoliniškiečius atstovavo K. Turonis, seniūnė Violeta Gedminaitė, čia esančio choro vadovė Lilijana Zarankienė, bibliotekos vedėja Alma Matulienė ir kt. Susirinkusiems buvo apie ką pakalbėti. Labiausiai visus neramino ženklus susvetimėjimas, menkas pilietiškumas, plintantis visuomeninės veiklos imitavimas, kuomet dirbama dėl varnelės ar galimybės gauti projektinių lėšų, o nuoširdžiai tarnaujantiems kitų labų jų nebeatsiranda. Kunigas R. Doveika pabrėžė: „Pasirinkus savanorystės kelią, svarbiausia pereiti nuo „aš“ prie „mes“. Tuomet įveikiamos pačios sunkiausios kliūtys, kad visi jaustumės laimingesni ir reikalingesni“. Bendruomenių lyderiai pasidalino sukaupta veiklos patirtimi, aptarė galimo bendradarbiavimo sritis.

2006 m. „Pilaitės bendruomenė“ surengė Emilijos Pliaterytės 200-osios gimimo metinėms skirtą Poezijos pavasarį. Lietuvių ir lenkų 1831 metų sukilimo vadės garbei dedikuotas ir šiam renginiui išliestas „Pilaitės giesmininkų“ leidinys:

http://www.pilaitesbendruomene.lt/doc/

pilaites_giesmininkai_2006.pdf
Sausio 21 d. Vilniaus mokytojų namuose vyko konferencija „Ką Emilija Pliaterytė veiktų šiandien“, skirta jos žūties 180-osioms metinėms. Konferencijai anų laikų dvasios įpylė „Pilaitės bendruomenės“ teatro pastatymas „Mano vardas – Lietuva“ . Rodyta ištrauka apie Emiliją Pliaterytę. Skambant F.Šopeno muzikai karžygę vaidino istorijos mokytoja Rūta Zmejauskienė. Ji konferencijos dalyvius panardino į mūsų sudėtingos istorijos ir heroikos praeitį. Skambant M. K.
Čiurlionio dainai „Bėkit, bareliai“, tokią praeities užuolaidą praskleidė Lietuva. Lietuvą vaidino Dalia Tarailienė – šio spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė. Uždegusi žvakę, Lietuva prisistatė: „Aš ateinu nuo klonių ir miškų, / Paežerių, nuo upių, jūros kranto. /Aš – iš visur. Aš Lietuva esu. / Ir man mieliausias tiktai šitas vardas!“. Spektaklio ištraukos sulaukė konferencijos dalyvių aplodismentų ir gero įvertinimo.
Pilaitės bendruomenės teatrui už bendradarbiavimą rengiant šią konferenciją įteikta Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos pirmininko Juozo Žitkausko pasirašyta „Padėka“.
„Padėkos“ originalas ir Pilaitės bendruomenės teatro pastatymo „Mano vardas – Lietuva“ vaizdai.

Žiūrėti čia:

Pirmasis šv. Kristoforas 2003 m. įteiktas Pilaitės Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktoriui Eugenijui Maneliui už nuopelnus švietimui. (Daugiau apie nominantą:

http://www.pilaitesbendruomene.lt/apdovanojimai.html).

Antrasis 2011 m. atiteko Andriui Ciplijauskui iš Pilaitės – aktyviam visuomeniškam menininkui už iniciatyvas ir kūrybiškumą Pilaitėje. Sveikiname Andrių su tokiu greitu pripažinimu ir solidžiu įvertinimu. Linkime neužnūsti ant laurų. Iš miego žadinti ir kitus Vilniaus miegamuosius rajonus. Plačiau apie šį apdovanojimą:

http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3360&kas=

spaudai&st_id=19062

Sausio 23-čioji pagal Rytų tradiciją ar Mėnulio kalendorių – Juodojo vandens Drakono metų pradžia. Kinai šiuos metus stengėsi pasitikti šeimoje ir sočiai besimaitindami. Jiems tai siejasi su visokeriopa gerove. Ką mes šią proga vieni kitiems palinkėtume, žinodami, jog Drakonas mūsų krašte atgrasaus Slibino-Smako ar Vyžūno, net apsukraus Aitvaro atitikmuo? Tai ne patys geriausi pavyzdžiai. Vienas užkandžiavo jaunais žmonėmis, sielomis, kitas budriai saugojo ne savo prakaitu susikrautą turtą. Argi mes neišmintingi ir neįžvalgūs? Neturime galių sutramdyti šį personažą ir prisijaukinti tarnauti savajai gerovei? Gal net pasižaboti ir priversti, kad mums padėtų krautis turtą ir nuolankiai tarnautų kitokioms mūsų užmačioms? Tad ko geriausios kloties Drakono metais prisijaukinant ir įdarbinant vietinį Drakoną-Aitvarą visų mūsų gerovei ir pritekliui dauginti! Ko dar galima tikėtis iš Juodojo vandens Drakono 2012-aisiais, galima sužinoti pasiklausius šių astrologinių prognozių:

http://www.ziniur.lt/archyvas/2012/27/avilys/15610/ka-pasauliui-lemia-drakono-metai
Kaip prisijaukinti turtus nešantį savąjį Drakoną-Aitvarą, galima pasiskaityti čia: http://www.baltai.lt/?p=755

Šį medalį įsteigė Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija. Juo apdovanotos dvi moterys: Pasaulio ir Europos kulkinio šaudymo daugkartinė čempionė Auksė Treinytė ir Dalia Tarailienė. Ji „Pilaitės bendruomenės“ aktyvistė, Lietuvos skautų sąjungos pirmininkė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijos vicepirmininkė. Linkime mūsų DALIAI ir toliau sėkmingai nešti Garbės, Pareigingumo, Visuotinos švaros fakelą ir Jo šviesą budriai saugoti nuo visokio užteršimo. (Nuotraukoje: Dalia Taralienė būryje Krašto kariuomenės kūrėjų-savanorių).

Praėjusiais metais „Vilniaus energija“ suskubo totaliai ir visam laikui įsitvirtinti šilumos ūkyje. Šiuo tikslu ji primygtinai siekė, kad gyventojai pasirašytų sutartis, leidžiančias tapti šilumos perdavimo taškų, esančių daugiabučiuose, savininkais, kurių tikrieji šeimininkai yra patys gyventojai. Apie tai rašėme praeitais metais (2011-05-27: Ar reikėtų taip skubėti?

http://www.pilaitesbendruomene.lt/archyvas_2011.html). Regis, budresniai visuomenės daliai įsikišus į šį procesą, buvo atstatytas teisingumas, bet trumpam. Šiuo metu nemieganti visuomenė vėl įsijungė į gyventojų teisių gynimą. Priežastis: Vyriausybės nutarimas dėl šilumos punktų ar jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams ar tretiesiems asmenims, išpirkimo ir (ar) perleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Todėl gyventojams nereikėtų skubėti pasirašyti sandorių ar suskubti mokėti už savo pačių nuosavybę – šilumos punktus. Galvojama, kad Apraše galėtų būti kalbama tik apie šilumos tiekėjų faktinių išlaidų, skirtų namo bendraturčiams priklausančių šilumos punktų atnaujinimui (modernizavimui), kompensavimo tvarką. Plačiau apie tai „Žvėryno bendruomenės“ Naujienose:

http://www.zverynas.lt/index.php ir „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkės Janinos Gadliauskienės pranešime:

Plačiau

Bučiuoju LAISVĖS sniegą

Skiriama Gynusiems ir Ginantiems
šventus LAISVĖS iškovojimus

Kai neturi jau ką prarasti, –
Neprarandi jau nieko.
Prašvilpia vėjas sulaukėjęs –
Bučiuoja LAISVĖS SNIEGĄ.
Prieš jį su vėjais vėl išėjęs
Siena aukšta sustoji,
Nubyra šilkas nuo granito.
Ir apgaubia artoją.
Taikos šilkaverpius suaudęs,
Suraizgęs saulės vėjus,
Į žemę Motiną Švenčiausią
Balčiausius ataudus pasėji.
Ant jų užvertas
LAISVĖS VARPAS
Žaibais suskaldo tylą
Ir žmogumi –
Tuo LAIKO AIDU –
Prasme šventa prabyla:
Stovės čia namas-avilys.
Bitutės neš mums medų.
Slogus vergijos kvaitulys
Saldžių korių nerado!
Prie jų jau moteris saldi
Rankas į korį tiesia.
Žiūri į ją ir supranti:
Ji kuria LAIMĖS TIESĘ.

Nežinomo Lietuvos giesmininko žodžiai

Tėveliams, norintiems suprantamiau papasakoti vaikučiams apie Mūsų Tautos Amžinąją kovą už LAISVĘ, gali praversti M. Nargėlaitės „Pasaka vaikams apie Sausio 13 dienos įvykius“: http://alkas.lt/2012/01/09/pasaka-vaikams-apie-sausio-13-dienos-ivykius/

„Pilaitės bendruomenė“, kovodama prieš Pilaitės rekreacinės paskirties miško išsaugojimą nuo iškirtimo golfo laukams, pastoviai jautė visokeriopą Lietuvos žaliųjų judėjimo pagalbą. 2003 metais „Pilaitės bendruomenė“ už savo miško išsaugojimą buvo apdovanota šio judėjimo įsteigta nominacija-skulptūrėle „Žaliasis angelas“. Galima pasidžiaugti: tarp 2011 metų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įsteigto „Gamtos riterio“ titulo ir bronzinės statulėlės nominantų Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis. Linkime šiam tikrajam Gamtos riteriui tvirtos sveikatos ir tokio pat tvirto žemaitiško užsispyrimo ginant visos Lietuvos žaliuosius reikalus. Rimantas Braziulis tokius reikalus oficialiai stojo ginti nuo pat šio 1988 metais įsikūrusio ir iki šiol nesusikompromitavusio ir principingo judėjimo pradžios. Rimanto Braziulio sparnuotoji frazė: „Partijos ateina ir išeina, o Lietuvos žaliųjų judėjimas lieka“. Daugiau apie nominantą:

http://www.zaliojilietuva.eu/wp-content/uploads/2011/12/ZL347.pdf