Aplinkiniai Nadruvos slėnio parko gyventojai, Vilniaus krikščionių gimnazija pasibjaurėjo jo  teritorijos perpirkėjais, kurie jį spalio pabaigoje užtvėrė statybine tvora. Šis akibrokštas pasirodė kaip perpirkėjų jėgos demonstravimas dėl Savivaldybės atsisakymo pildyti jų ketinimus parką paverčiant gyvenamuoju kvartalu. Tačiau tai pastūmėjo priešintis. Krikščionių gimnazijos gamtos mokytojas Raimundas Ereminas pakvietė TV3 laidą „Žalioji byla“ parengti reportažą pasiaiškinant,  kodėl kėsinamasi į visuomenei taip reikalingas žaliąsias erdves? Kelti klausimai: kas apsaugos rūpestingai užaugintus parko medžius? ir kodėl vaikai negali patekti į vienintelį šalia esantį parką (https://youtu.be/_oKFA53BSuU)? Krikščionių gimnazijos direktorius Valdas Statulevičius šiai TV3 laidai patvirtino, kad gimnazija neturi stadiono ir kitų erdvių, kur  gimnazistai galėtų atlikti fizinio lavinimo pamokas ar pabūti gamtoje (https://youtu.be/qY8wH2Qb63I).

Pilaitės Nadruvos slėnio parkas 2020 12 13 TV3 laidoje  „Žalioji byla“ buvo parodytas su dar rudeniškai ryškiomis spalvomis. Iš viršaus jis kaip gyvybinga gamtos oazė, įsirėžusi tarp pastatytų gyvenamųjų namų, o pats reportažas iš dalies kaip ir padėka parko kūrėjams. Ir tai teisinga, nes daugeliui yra tekę ne kartą matyti kaip niekieno neįpareigotas vasaromis Vytautas Kisielius pjauna žolę, laisto ir prižiūri medžius (https://youtu.be/JXVV4sIjjSk). Kažkas netgi surenka poilsiautojų paliekamas šiukšles. Ir visa tai, kaip paties parko įkūrimas ir jo daugiametė priežiūra, vyksta  pačių jo įkūrėjų iniciatyva. Kol vieni rūpinosi parko priežiūra, kiti bendrijos „Saleks“ nariai, kaip Jurijus Guselnikovas, Algirdas Kelpša ir kiti, užsiėmė parko įteisinimo reikalais. Algirdas Kelpša puikiai žino visą parko istoriją nuo pat atsiradimo jo įkūrimo pradžios: kaip buvo gautas 33,7 ha sklypas gyvenamųjų namų statybai ir jam įkurti, kaip Savivaldybė pritarė parko gimimo iniciatyvai ir kaip Nacionalinė žemės tarnyba, nepaisydama jau esamo ir prižiūrimo parko, žemę perkėlimo būdu grąžino buvusiems savininkams (https://youtu.be/DBqLL7tSTzg  ir  https://youtu.be/bGiVoOWWu7Y).

„Pilaitės bendruomenė“ narė Dalia Tarailienė pastebėjo, kad ji ir kiti gyvenantys šalia besidriekiančios tvoros pasijuto lyg būtų patalpinti geto teritorijoje, ir liūdnoka būtų prarasti tokią žalią erdvę, tinkančią ir kultūros  renginiams (https://youtu.be/9KUI1uAM0jI). Susirūpinimą dėl parko likimo ir galimybės jame ilsėtis pasisakė ir kiti laidos dalyviai bei pašnekinti gatve praeinantys pilaitiškiai (https://youtu.be/kWH-fBxOblw).

Tačiau statybinė  tvora, apribojusi parko teritoriją, neilgai išliko. Įpykusi liaudis kaip mat ją visą išvartė. O policija, į kurią kreipėsi taip vadinami savininkai, nieko padaryti negalėjo. „Pilaitės bendruomenė“  kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl užtverto parko. „Saleks“ bendrija dėl statybinės tvoros, dėl savininkų kėsinimosi iškirsti medžius ir  parko teisėtumo taip pat kreipėsi į šią  savivaldybę ir dar į  teismą.

Vilniaus miesto savivaldybė, regis, neapsikentusi betvarkės ir skundų gana greitai parką išlaisvino nuo tvorų ir tai labai pradžiugino aplinkinius gyventojus.  Jau vien reportaže parodytas vaizdas, kai gimnazijos vaikai bėga apsikabinti medžių, teikia vilties, kad parkas išliks žmonių ir vaikų džiaugsmui.  Kas gali būti gražiau?!  Taigi, esame dėkingi Savivaldybei už pastangas išsaugoti taip mums reikalingą žaliąją erdvę. Reikia tikėti, kad taip ir ateityje bus, nes gruodžio 15 dieną  Savivaldybėje vykusiame jungtiniame tarp komitetų pasitarime, jos tarybos narei Violetai Podolskaitei uždavus klausimą, o kaip bus su želdynais Nadruvos slėnio parke, Vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis atsakė, kad  žaliosios zonos niekas nekeis ir leidimų statybai neišduos. Nors ši informacija žodinė, tikime, kad taip ir bus. Taip pat esame dėkingi laidos  „Žalioji byla“ vedėjui Daumantui Butkui ir jo kolektyvui, parodžiusiam įsimintinai gražius parko vaizdus ir jo problemas. Esame dėkingi ir nuolatinei bendruomenės reportažų kūrėjai Angelei Šarlauskienei, kuri  kamera  užfiksavo visus  reportaže pasisakiusius dalyvius.

Atsiradus tvoroms aplink Nadruvos slėnyje bendrijos „Saleks“ pastangomis įrengtą ir puoselėtą parką, nuliūdo ne tik suaugę pilaitiškiai, kurie čia išeidavo pasivaikščioti, pavedžioti šunis, pasisveikatinti (vasarą vykdavo rytinės mankštos), bet ir vaikai. Kai kurie jų neslėpė ašarų, išvydę, kad jų mėgiama lankytis vieta aptverta aukšta tvora. Čia futbolo aikštelėje jie iki vėlumos žaisdavo, o žiemos metu parko šlaitai tiko slidinėti ar leistis rogutėmis. Neapsidžiaugė ir netoli šio parko veikiančios Krikščionių gimnazijos vadovas, pedagogai ir moksleiviai. Gimnazijai neturint pakankamai ploto, parkas tarnavo fizinio lavinimo pamokoms. Čia vykdavo ir tiesioginis susipažinimas su gamta: parke išskirtinė medžių, krūmų įvairovė. Dalia Tarailienė, ne vieno kultūrinio renginio Pilaitėje iniciatorė, apgailestavo: parkas buvo puiki vieta niekam netrukdant masiškai rinktis į renginius atviroje erdvėje. Juolab, kai Pilaitei ženkliai urbanizuojantis, panašių vietų nebelieka. Algirdas Kelpša, prie šios teritorijos tinkamo sutvarkymo prisidėjęs projektuotojas, nuogąstavo: jokių garantijų, kad savininkams sugrąžinta teritorija ateityje nebus užstatoma, kai jau ir dabar net ir labai ankštoje vietoje planuojamas daugiaaukštis, nežiūrint, kad šiuo metu tokia veikla čia negalima. Nuo 1997 metų kiekvieną parko medį prižiūrinčiam Vytautui Kisieliui, graudu, jei būtų sugalvota statyboms atlaisvinti parko pakraščius ir medžiai perkeliami į daubą – ledynmečiu susiformavusią geomorfologinę rėvą: Nadruvos slėnį, kur tebestovi dar neišmontuoti futbolo aikštelės vartai (čia stovėjusi vaikų žaidimo aikštelė jau iškelta),  tad jokių garantijų, ar medžiai nebus sužaloti, ar visi prigis? Be to, kyla grėsmė medžiams: jie sklypo savininkų gali būti  ir iškirsti. Kaip galėtų būti išsprendžiama Nadruvos slėnio parko problema, interviu pasisakė Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė: https://www.youtube.com/watch?v=I-GKjSs4gIQ&feature=youtu.be .

Taigi, spalio pabaigoje Pilaitėje sulaukus TV3 „Žalioji byla“ apsilankymo, tikimąsi didesnio dėmesio tų, kurie galutinai išspręstų šią pilaitiškiams įsiskaudėjusią problemą. Tada būtų galima ir vėl nevaržomai ir įvairiapusiškai džiaugtis šia rekreacijai pačių gyventojų lėšomis ir pastangomis tinkamai sutvarkyta žaliąja erdve, kuri tokia įvardinta ir Bendrajame plane.

Visa pilaitiškių susitikimo su žiniasklaida vaizdo medžiaga numatyta rodyti per TV3 „Žalioje byloje“ sekmadienį 2020 11 01 nuo 12.00 val. : https://www.tv3.lt/programos/tv3/pilna/2020-11-01 .

Dar 1996 metais pradėtą kurti ir prižiūrėti Nadruvos slėnio parką, kuris dar 1989 metais Vilniaus miesto įteisintas žaliąja zona, bet 2006 metais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, nors negalėjo būti grąžintinas nuosavybės teise, atsidūrė privatininkų rankose, nebe pirmą kartą mėgina apginti Pilaitės gyventojai. Rugsėjo 30 d. pavakary Pilaitės krikščionių gimnazijos salėje rinkosi Nadruvos parko pagrindiniai puoselėtojai iš bendrijos „Saleks“ Algirdas Kelpša, Jurijus Guselnikovas, Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė ir šios bendruomenės aktyvistai ir kiti pilaitiškiai, dalyvaujant Pilaitės gyventojai ir Seimo narei Virginijai Vingrienei. Taigi, tenka ginti ir ginti sparčiai urbanizuojamoje Pilaitėje vos ant pirštų suskaičiuojamas žaliąsias erdves. Tarp jų patenka ir ši pilaitiškių pastangomis ir lėšomis įsirengta ir išpuosėlėta žalioji zona Nadruvos slėnyje,  –  plačiau žinoma kaip Daubos parkas – , kylant jos užstatymo grėsmei ir čia įsirengto parko išlikimui. Šį kartą bręsta ženklesnis konfliktas tarp pilaitiškių, kovojančių dėl Nadruvos slėnyje jų įsirengto parko, nes žemės savininkai, nesulaukę savalaikio pažadų tesėjimo iš Vilniaus miesto savivaldybės, pasiruošę jį apsitverti (įstatymiškai tai ir jų nuosavybė), o šio parko ilgamečiai kūrėjai, puoselėtojai ir realūs prižiūrėtojai siekia, kad jis būtų laisvai prieinamas visiems ir nesuniokotas čia prasidėjus statyboms. Apgailestauta, kad tokiuose svarbiuose susitikimuose nepasirodo Miesto savivaldybės atstovai. Neatsakoma ir šio konflikto pusių raštiškus paklausimus. Nepatenkintos abi konflikto pusės, kai delsiama su savalaikiais sprendimais. Juolab, kai šiuo metu kompromisams kaip ir pakanka įstatymų ir kitokių priemonių.

Visas susitikimo vaizdo įrašas:

1 dalis – https://youtu.be/zJln_4S2ZDU

2 dalis –  https://youtu.be/m3Hqt2fs63U

3 dalis –  https://youtu.be/543SdJ3oi-0

Nuo 2007-ųjų Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkės Janinos Gadliauskienės iniciatyva, sekant Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pavyzdžiu, ir ant Pilaitės piliakalnio per Rudens lygiadienį pradėta minėti nuo 2000-ųjų oficialiai pažymima Baltų vienybės diena. Šia proga tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje kaip tokios vienybės simbolis ant buvusių piliakalnių užkuriami laužai. Pilaitėje prie šios šventės visada prisideda kaimyninių Buivydiškių folklorinis antsamblis „Verdenė“, vadovaujamas Rasos Kauzonaitės. Jie pagarsina ir atlieka šiai progai tinkančius senovės baltų gamtos dievybių palabinimo ritualus, suburiančius šventės dalyvius į bendrą ratą aplink Baltų vienybės laužą. Čia skamba karo žygių dainos. Juk Rugsėjo 22-oji, – tai Saulės mūšio ties Šiauliais diena, kai 1236 metais bendromis lietuvių ir latvių pajėgomis buvo suduotas mirtinas smūgis Kalavijuočių ordinui. Ir šį kartą buvo atliekamos senovinės apeigos, skambėjo karo dainos, palydimos bandonininko Albino Batavičiaus muzikos. Pilaitiškių Baltų vienybės šventę nebe pirmą kartą pagerbia praeityje žygeivis, puikius oratorius ir istorijos žinovas Gintaras Songaila. Jis vėl priminė kuo šis piliakalnis įsimintinas. Baltų vienybės dienos išvakarėse savo gimusias eiles apie dabartinę baltišką ir kitokią vienybę paskaitė aktyvi pilaitiškė Dalia Tarailienė:

Šiandien kalbėt apie vienybę sudėtinga.

Būt suprastas dviprasmiškai gali...

Kai skirtingais svarmenimis sveriam teisybę

Ir meilės samprata tampa tokia trapi...

Svarbi Tėvynės meilė tampa prieš rinkimus,

Tautos balsus išgirstama labai retai.

Nors deklaruojam klestinčią vienybę,

Jos vystančius kerus vien tik matai...

Šis laužas te mums primena galybę,

Kurią tvirta valia mes pasiekėm kadais.

Ant piliakalnių priesaikų didybė

Dar šiandien girdisi šventais aidais...

Ar mumyse yra bent lašas šito kraujo,

Kuris uždegdavo kovot žūtbūtinai?

Ar mes pajėgsime prabust iš naujo,

Tėvynės labui dirbt ištikimai?

Diena į naktį šiandien atsirėmus

Parodo lygiavą darnios gamtos.

Tad, baltiškų jausmų širdis priėmus

Tekyla veikt vardan tos Lietuvos!

Šventėn užsukti kvietė ir žibsinčios žvakelės, žyminčios taką, vedantį ant Pilaitės piliakalnio. Tai priminė mūsų didžiojo dailininko ir muziko M. K. Čiurlionio paveikslus. Juolab, kad Rugsėjo 22-oji ir šio genijaus gimimo diena. Taigi, aplankiusieji piliakalnį Senojoje Pilaitėje per Rudens lygiadienį galėjo pasigrožėti ramiai spragsinčio jau nebe pirmą kartą bendruomeniško pilaitiškio, miškininko Vytauto Dabriškos, saugiai sukrauto Baltų vienybės laužo liepsnomis. Jį šį kartą įžiebė mergaitė su poetu Juliumi Žėku iš Karoliniškių. Šildytis prie tokio laužo iš arčiau kaip ir nereikėjo. Per visą laiką, kai čia jis užkuriamas, dar nė karto oras nebuvo toks šiltas ir ramus.

Visas renginio vaizdo įrašas:

1 dalis – https://youtu.be/QBlwC7Q_92o

2 dalis – https://youtu.be/l8lX6Gk7w_s

3 dalis – https://youtu.be/pEJHg0ySe-U

4 dalis – https://youtu.be/W-kkO-jnndI

XVIII-asis Pilaitės poezijos „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“ pavasaris, skirtas Didžiojo lyriko Pauliaus Širvio 100-osioms gimimo metinėms, kurį parėmė Vilniaus miesto savivaldybė, šįmet dėl COVID-19 viruso pandemijos grėsmių buvo dviejų dalių. Kaip planuota, jis virtualiai startavo gegužės 23-iąją žaliuojančių berželių pavėsyje, Nadruvos slėnio parko pašonėje. Dalia Tarailienė – pilaitiškų poezijos pavasarių vedėja, skaitydama Pauliaus Širvio ir jam kitų skirtas eiles, prisimenant jau šviesios atminties septyniolikos Pilaitės poezijos pavasarių dalyvius: poetus ir rašytojus: Sigitą Gedą, Gintautą Iešmantą, Valdemarą Kukulą, Vacį Reimerį, Eglę Juodvalkę, Marytę Kontrimaitę, Mykolą Sluckį, Marcelijų Martinaitį, Arvydą Ilginį, Karoliną Biekšaitę-Jezerską, skaitovą Laimoną Noreiką, dainininką Danielių Sadauską, legendinį aviatorių Viktorą Ašmenską, pakvietė, nepaisant visų negandų, Poezijos paukštę nusileisti Pilaitėje XVIII-ąjį kartą. Poezijos paukštė nusileido Pilaitėje pavasarį, bet solidarizuojantys su šios tarptautinės šventės rengėja –  Lietuvos rašytojų sąjunga – , kuriai tai jau 56-asis renginys, vedančiosios Dalios Tarailienės lūpomis pakvietė poezijos mylėtojus ateiti su ja susitikti ir vasarą, rugpjūčio 8 d., ir gyvai pasiklausyti pilaitiškių ir kitų Vilniaus vietų kūrėjų posmų (https://youtu.be/wdgqA1AmO1U). Taigi, įpusėjus vasarai, gausiai rinktąsi prie Pilaitės vėjo malūno, sodriai žaliuojančių medžių pavėsyje, tarp kurių šlamėjo ir su Pauliaus Širvio kūryba ir jo asmeniu glaudžiai susiję Lietuvos beržai. Šventė prasidėjo pilaitiškų poezijos pavasarių iniciatorės Pilaitės bendruomenės pirmininkės Janinos Gadliauskienės sveikinimo žodžiais. Geriausios kloties XVIII-ajam pilaitiškam poezijos pavasariui palinkėjo pilaitiškė ir Seimo narė Virginija Vingrienė. Tarsi būtų pats poetas Paulius Širvys apsilankęs šiame renginyje, kai jo eiles ėmė deklamuoti legendinis diktorius Juozas Šalkauskas. Ne vienos knygos apie šį nemarųjį lyriką autorius, literatūrologas Stasys Lipskis ne tik atsinešė du tokius leidinius, bet surengė ir viktoriną iš pastarojo kūrybos ir gyvenimo faktų. Teisingai atsakiųsieji galėjo laimėti  dokumentinę sakmę  apie Paulių Širvį „Spindėjo beržas tolumoj...“. Maloni staigmena Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“, kuriam vadovauja Rasa Kauzonaitė, dainos šio Didžiojo poeto žodžiais. Buvo galima pasiklausyti nemažai šiam lyrikui skirtų eilių iš pačių kūrėjų lūpų. Kai kurie šį legendinį poetą pažinojo gyvai, tad pasidalino savo prisiminimais. Pasidžiaugta ir jubiliejiniu: 15-uoju pilaitiškių ir jų bičiulių šiam poezijos pavasariui skirtu almanachu „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“, kuris prieinamas ne tik internetinėje erdvėje: http://www.pilaitesbendruomene.lt/doc/Poezijos_pavasaris_2020.pdf. Jis pasaulį išvydo ir kompaktinio disko pavidalu. Leidinys iliustruotas dailininkės, literatės, režisierės, kompozitorės Zitos Vilutytės kūriniais. Taip pat pasidžiaugta pavasarį pasirodžiusia Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos 5-8 klasių  moksleivių grožinės kūrybos knyga „Pilaitės vėjo malūnas“.

Visas šios šventės antrosios dalies (2020 08 08) vaizdo įrašas prieinamas internetinėje erdvėje:

1 dalis: https://youtu.be/rV6fKYM2T40;

2 dalis: https://youtu.be/xonjeEuiWD0;

3 dalis: https://youtu.be/xNr83ujQSl0;

4 dalis: https://youtu.be/ptrC7uXeP5g;

5 dalis: https://youtu.be/bYKtWHB9LBI.

Sparčiai Pilaitei urbanizuojantis, išlikusios žaliosios rekreacinės kertelės, jei neapstatomos daugiabučiais ir privačiais gyvenamaisiais namais, tai tampa įprastine infrastruktūros dalimi. Baigiantis karantinui, iš aktyvios pilaitiškės Aldonos Katilienės sužinota apie paskelbtą kvietimą investuoti į Nadruvos slėnį, kuriame čia nuo 1996 metų pradėtas kurti ir šiuo metu vystomas ir prižiūrimas aplinkinių gyventojų lėšomis ir pastangomis Dauba vadinamas parkas. Netrukus išmontuota vaikų žaidimo aikštelė. Suprasta, kad čia, kur aktyviai žaidžiamas futbolas, rytais mankštinamasi, pamėgta vaikų laisvalaikio leidimo vieta, vedžiojami keturkojai, vyksta fizinio lavinimo pamokos šalia veikiančios Krikščioniškosios gimnazijos moksleiviams, nes ten jiems nepakanka ploto, net rengiami tarptautiniai kultūros mainų festivaliai, taps statybų aikštele, susirūpinta. Pilaitėje veikiančių gyventojų bendruomenių iniciatyva išsiaiškinta: ši rekreacine zona kaip želdynų teritorija pripažinta dar 1998 metais ir tokiu statusu įtraukta į Bendrąjį planą, kuris galioja iki 2030 metų, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu grąžinta savininkams ir jie čia planuoja pradėti statybas. Tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą ir šiame slėnyje birželio 19 d., Joninių išvakarėse, surengtas susibūrimas, kviečiant pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kurį pasirašė virš 200 žmonių:

PRAŠYMAS

DĖL NADRUVOS PARKO PRIE BITĖNŲ GATVĖS, PILAITĖS RAJONE, VIEŠOJO INTERESO GYNIMO

Prašome Jūsų apginti Pilaitės rajono gyventojų teisėtą lūkestį išsaugoti prie Vilniaus miesto Nadruvos ir Bitėnų gatvių sankryžos bendruomenės pastangomis įrengta parką (poilsio, intensyvaus naudojimo želdynų zoną) paliekant jau įrengtą ir prižiūrimą Nadruvos parką visuomeniniam naudojimui, surandant galimybę grąžinti žemę šios teritorijos savininkams kitoje vietoje, arba jiems taikant kitus kompensacinius būdus.

Pilaitiškius šioje protesto akcijoje savo pasirodymu palaikė vokalinės muzikos kolektyvai: Buivydiškių „Verdenė“, Šeškinės „Auksinis ruduo“, „Šnipiškių aidai“, visą Vilnių atstovaujantis „Tautinės raiškos sambūris“. Sulaukta ir etnologijos profesoriaus Liberto Klimkos palaikymo. Jo tyrimų įžvalgomis apie vidurvasario kosminio virsmo Joninių šventę pasidalino viena šio renginio organizatorių ir jo vedėja Dalia Tarailienė, kuri greta perskaitė ir savo šiam kosminiam virsmui sukurtą eilėraštį „Joninių naktis“:

Išeinu aš į naktį Joninių,

Paslapties skraiste užsigobus.

Šnabžda medžiai man pasaką seną

Ir jaučiuosi dvasia aš pralobus.

Gal papartį atrasiu prie kelio,

Jonvabalio žibintu pasišviesiu,

O į savo mažytę kraitelę

Dar ir žemuogių saują įdėsiu.

Iš kelmynės atšnypščia rainoji

Gyvatėlė gyvatė varinė.

Apsisukusi aplink mano kojas

Šliaužia šios nakties dyvų sutikti.

Siautulingame šokyje draikos

Raganaičių sidabro gijos,

O purslais taškos, vandenį semia

Miško dvasios prie gyvo šaltinio.

Paslaptis... Ir baugu, ir vilioja...

Visą naktį klausytis, šnabždėtis,

Su mėnulio delčia glamonėtis.

Minkštose samanose ilsėtis...

Taigi dviem šūviais nušauti du kiškiai: susirinkta išreikšti prašymą miesto valdžiai ir kartu pokarantininėmis sąlygomis pažymėtos ir Joninės, kurios anksčiau Pilaitėje vykdavo prie Salotės ežero (beje, laisvą prieigą prie šios vandenvietės teko taip pat atsikovoti 2015 metais gyventojams susirinkus į protesto koncertą) ir į jas pilaitiškiai ir ne tik pilaitiškiai gausiai rinkdavosi. Lieka viltis: Vilniaus miesto valdžia priims atsakingą sprendimą ir Nadruvos slėnio parke vidurvasarį per Jonines pilaitiškiai ieškos ir suras žydintį papartį.

Vaizdo įraše Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkės Janinos Gadliauskienės, bendrijos „Saleks“ atstovo Algirdo Kelpšos, pilaitiškės ir Lietuvos Seimo narės Virginijos Vingrienės pasisakymai: https://youtu.be/N1-0k4QkuPM

XVIII-asis Pilaitės poezijos pavasaris „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“ skiriamas tragiškos lemties Didžiojo pokario lyriko Pauliaus Širvio 100-osioms gimimo metinėms, remiamas Vilniaus miesto savivaldybės, prasidėjo, kaip ir buvo planuota, gegužės mėnesio pabaigoje, bet virtualiai. Pilaitiškė Dalia Tarailienė – Pilaitės liaudies teatro vadovė, režisierė, scenaristė, aktorė, poetė, pilaitiškų poezijos pavasarių vedėja skaitydama P. Širvio ir kitų jam skirtas eiles, prisimenant jau šviesios atminties aštuoniolikos Pilaitės poezijos pavasarių dalyvius: poetus ir rašytojus: Sigitą Gedą, Gintautą Iešmantą, Valdemarą Kukulą, Vacį Reimerį, Eglę Juodvalkę, Marytę Kontrimaitę, Mykolą Sluckį, Marcelijų Martinaitį, Arvydą Ilginį, Karoliną Biekšaitę-Jezerską, skaitovą Laimoną Noreiką, dainininką Danielių Sadauską, legendinį aviatorių Viktorą Ašmenską, pakvietė Poezijos paukštę pradėti XVIII-ąjį poezijos pavasarį Pilaitėje:

https://youtu.be/wdgqA1AmO1U

Dalia Tarailienė pagarsino: Poezijos paukštė kviečia gyvai rinktis į XVIII-ąjį pilaitiškąjį poezijos pavasarį Pilaitės žaliuojančiame miškelyje rugpjūčio 8 d. tiek pačius poezijos kūrėjus iš Pilaitės, tiek ir jų bičiulius ir jame gyvai paskaityti savo eilių, pagerbiant liaudyje nepamirštamą, visų mylimą ir dainuojamą Didįjį lyriką Paulių Širvį. 56-asis tarptautinis poezijos pavasaris dėl koronaviruso karantino Lietuvoje nukeliamas į vasarą. Pilaitiškasis pavasaris solidarizuojasi su šiuo savo pirmtaku. Taigi, jo antroji dalis Pilaitėje, bet jau gyvai, taip pat nukeliama į vasarą.

Kad besiartinantis Pauliaus Širvio 100-metis nuo gimimo būtų kuo plačiau pasitinkamas ir koronaviruso izoliacijos įkarščio sąlygomis, pilaitiškiai skaitė jo eiles būdami izoliacijoje ir jomis dalinosi internete: https://www.youtube.com/watch?v=TJtlLg8eu00;  https://youtu.be/Lj1_Qr0aNGk; https://youtu.be/UfXKjNYxz9Q.

Maloniai nustebino pavasarėjant tradiciniu leidiniu pasirodęs „Pilaitės vėjo malūnas“ – Martyno Mažvydo progimnazijos penktų-aštuntų klasių moksleivių eilės, miniatiūros, pasakos, gyvenimo įžvalgos su jų pačių iliustracijomis. Jų kūrybą atrinko lietuvių kalbos mokytojos: Elena Palubinskienė, Danutė Kasiulevičienė, Diana Kadzevičienė, Jolanta Zagurskienė, Joana Jakubickaitė, Vitalija Subačiūtė, Rima Striogaitė.

Nežiūrint koronaviruso izoliacijos sukeltų nepatogumų, parengtas Pilaitiškam poezijos pavasariui skirtas elektroninis leidinys „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“. Jam savo kūrybą patikėjo 25 autoriai iš Pilaitės, kitų Vilniaus ar net Lietuvos vietų. Tai jau 15-asis Pilaitės poezijos pavasariui skirtas leidinys. Jis, kaip ir visi ankstesnieji, prieinami internetinėje erdvėje:
Pilaites giesmininkai

Rugpjūčio 8-ąją leidinys „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“ kompaktinio disko pavidalu su dailininkės Zitos Vilutytės iliustracijomis pasieks poetinio žodžio kūrėjus. Tai kaip dovana atiteks šios elektroninės knygos bendrautoriams ir patiems aktyviausiems XVIII-ojo pilaitiško poezijos pavasario dalyviams su jo Epilogu, kurį pasirašė Nežinomas Pilaitės Giesmininkas:

Kiekvieną dieną skleidžiasi poetui baltiškos sakuros –

Šventieji mūsų gojų ąžuolai.

Priklumpa prie poeto obelisko į smėlį įsigėrę

Kvapniausios lauko gėlės,

Nusilenkia prieš juos suklupę

Išdidūs sociuminiai milžinai.

Pavasaris praeina, vasara lapoja,

Ruduo nuošia paskandindamas kelius,

Žiema – tylos ašis, apsuktas Laumės ratas,

Ir išvyti vėl kūrybos viltimi šviesiausi aukurai.

Vėl suplasnoja iš Dausų atskridę Laimės paaukščiai –

Pasidalina džiaugsmo spinduliais.

Ištieskime rankas prie amžinų poetų,

Įteikime po plunksną iš mylinčios širdies ir

Baltas ratas žydinčių lelijų eilių takeliais per Tėvynę nusities,

Ir versmės iš dangaus akis ugnies dainų pripildys, –

Regėsi tu vilnijančias mintis.

Jei trūksta žodžių – tegul kalba širdys –

Tokia tikroji liaudies dainiaus paskirtis.

Post scriptum:

Poetas tas, kuris eilėraštį sukūręs, ne miršta,

O gyvena amžinai.

Tik laikas gali patikrinti šią laiko tiesą –

Tokios tiesos šioj žemėj būtų nemažai.

Balandžio 27 d., eidama 96-uosius metus, netikėtai mus paliko pilaitiškė tautodailininkė ir liaudies poetė Karolina Biekšaitė-Jezerska. Ji gimė 1924 metais rugsėjo 23 d. mažažemių valstiečių šeimoje Dzūkijoje, Pamerkių kaime, Varėnos apskrityje. Jos tėvas Jonas, tapęs Lietuvos kariuomenės savanoriu, pateko dalį Dzūkijos okupavusios lenkų valdžios nemalonėn, buvo pasodintas į kalėjimą, iš ten pabėgo į Didžiąją Lietuvą, į kurią netrukus perbėgo ir jo žmona be Karolinos su dar keturiais vaikais: trimis dukromis ir sūnumi. 1939 metais, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, šeima apsigyveno Vilniuje. Karolina pradėjo mokytis Aukštesniojoje ekonomikos mokykloje, įsikūrusioje J. Karvelio prekybos namuose, esančiuose Gedimino prospekte. Mokslus nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Karui pasibaigus, dėl neva galimų sąsajų su partizanais buvo nuteista kalėti Urale, o po to sekė nutrėmimas į Sibiro gilumą. Ten ištekėjo už tokios paties lemties lenkų tautybės Juzefo, kilusio iš Vakarų Ukrainos. Ten susilaukė dukrelės Genutės, kuri iš mamos paveldėjo eiliavimo dovaną. Pora, po Stalino mirties sulaukusi reabilitacijos, apsigyveno vyro tėvų namuose prie Galičo, ten susilaukė sūnaus Vlado, kuris jaunas būdamas žuvo. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, mirus vyrui, Karolina Biekšaitė-Jezerska su dukros šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, o nuo 1997 metų apsigyveno Pilaitėje ir netrukus aktyviai įsitraukė į jos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Retas renginys išsiversdavo be Karolinos Biekšaitės-Jezerskos tautodailiškų kūrinių, eilių visomis temomis. 85-ojo jubiliejaus proga Vo „Pilaitės bendruomenė“ parengė ir išleido jos eilėraščių knygą „Žodis Lietuva širdyje ir lūpose“, aprėpiančią eiles, gimusias tremtyje, martavimo Ukrainoje metu ir sugrįžus nepriklausomon Lietuvon. Jos eilių ir biografijos pagrindu jubiliatei paskirtas mini poetinis tokio pat pavadinimo spektaklis, kurį 2009 metais pastatė Pilaitės liaudies teatras. 95-čio proga „Pilaitės bendruomenė“, Senjorų dienos centras „Diemedis“, kurio aktyvi lankytoja ji buvo, Pilaitės seniūnijos administracija jubiliatę sveikino namuose. „Pilaitės bendruomenė“ ta proga parengė jubiliejinę jos eilių, publikuotų pilaitiškiems poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose, kurių iliustratorė ji taip pat buvo, pradedant 2004 metais iki 2019-ųjų, rinkinį (elektorinė versija prieinama svetainėje:). Prieš pat šį jubiliejų buvo galima pasiklausyti eilių iš pačios poetės lūpų visai bendruomenei skirtoje Vilniaus šv. Juozapo parapijos, kuriai priklauso ir Pilaitė, įsteigimo 20-mečio šventėje.

Karoliną Biekšaitę-Jezerską galima vadinti didžiąja lyrike. Kai ji išstodavo pasisakyti ar padeklamuoti savo kūrybos eilių, atsiverdavo jos giliai per motinos pieną tautosakos gelmes pažinusio ir betarpiškai tragišką Lietuvos istorijos lemtį patyrusio žmogaus išmintis. Jos išskirtinis gebėjimas nevaldiškai bendrauti, turint ypatingai šilto bendravimo su bet kuria auditorija dovaną, ir liaudiškas lyriškumas ne vieną maloniai nuteikdavo ir pakylėdavo. Ji turėjo puikią atmintį ir buvo nepakartojama pasakotoja. Buvo artistiška. Be žmonių dar labai mylėjo gyvūnėlius ir augalėlius. Yra palikusi savo gyvenimo, kaip pati vadino dienopaišį: savo gyvenimo tremtyje ir po jos užrašus, primargintus piešinių ir eiliuotų sentencijų, kuris, ilgai gyvenant svetur, neleido jai užmiršti gimtosios lietuvių kalbos.

Reiškiame užuojautą dukrai Genutei, trims anūkėms, būreliui proanūkių, giminaičiams.

Gedime su visais, kuriems teko iš arčiau pažinti mūsų mielą KAROLINĄ.

Mišios už Velionę Šv. Juozapo parapijos bažnyčioje balandžio 27 d. 18 val., atsisveikinimas Gedulo namuose Olandų g. balandžio 28 d. nuo 11 iki 16 val.

2008-jų pabaigoje po Vo „Pilaitės bendruomenė“ stogu įsikūręs Pilaitės liaudies teatras buvo nusprendęs Teatro dieną pažymėti Martyno Mažvydo progimnazijoje kartu su Justiniškėse senjorų klube „Palaima“ gimusiu pastatymu „Didžios moterys: Atminimo tiltai“, į jį pakvietus ir visus pilaitiškius. Bet karantinas pakeitė planus. Būtume galėję scenoje susipažinti ir su kitomis išskirtinėmis Lietuvos istorijoje moterimis, kurias išradingai vaidybiškai, neprasilenkiant su faktais, pristato garbaus amžiaus pedagogės iš Justiniškių. Teatro dieną Pilaitėje buvo planuota pradėti Pilaitės liaudies teatro spektaklio „Mano vardas – LIETUVA“ įvadine pagrindinės herojės Lietuvos ir legendinės Adomo Mickevičiaus poemos „Gražina“ karžygės, kurią vaidina Martyno Mažvydo progimnazijos muzikos mokytoja Audronė Lašinskienė, scena. Su šiuo spektakliu nuo 2010-ųjų gastroliuojama ne tik po visą Lietuvą. Jau du kartus Pilaitės liaudies teatras, būdamas mėgėjišku, dalyvavo tarptautiniame Melpomenės profesionalių teatrų festivalyje Chersone (Ukraina) ir parsivežė gero pasirodymo įvertinimų. 2020-ųjų vasario 29-ąją dieną pilaitiškiai ir kiti vilniečiai buvo kviečiami jo, pasikeitus kelioms aktorėms, žiūrėti Vilniaus universiteto Teatro salėje. Grafaitę ir 1831 metų sukilimo vadę Emiliją Pliaterytę vaidina Pedagogikos teatro studentė Silvija Ancutaitė, rašytoją Šatrijos Raganą – Dalia Adašiūnė. Ji vaidybos paslapčių sėmėsi mėgėjiškame medikų teatre.

Dalinamės spektaklio „Mano vardas – LIETUVA“ scenaristės ir režisierės Dalios Tarailienės Teatro dienos proga nepadeklamuotu eilėraščiu „Žmogus dalinantis save“

Išeikite visi! Išeikite!!!

Jūs tik tai šaipotės, tik juokiatės. Jūs niekinat mane... O kartais – net nepastebit.

O kas aš esu? Aš juk žuvėdra! Aukštai pakylanti virš siaučiančių bangų.

Aš ta, kuri atlaiko, ta, kuri kovoja. Su stichija, su nenusakomai stipriomis jėgomis.

Aš juk žuvėdra. Neriu suglaudusi sparnus į patį siautulingiausią audros verpetą. Kad pajusčiau mane laužančią, traiškančią jėgą. Pajusčiau laukinį, galingą apkabinimą. Ir susiliečiau su ta audros stichija. Ir tarsi paskutinę išlikimo akimirką, sukaupusi visas jėgas, žaibu iškilčiau į padangę. Pasisotinusi kvaitulingomis glamonėmis ir nugalėjus savo aistrą vėl atsiduočiau dangiškai ramybei...

Aš – žuvėdra! Ne, aš aktorė !

Aš ta, kuri vaidina džiaugsmą, laimę, skausmą, kančią, kuri išgyvena išdavystę. Daugybę kartų visų akivaizdoje  miršta. Ir prisikelia, kad scenos garbę pasiimtų...

Aš ta žuvėdra, aktorė. Didžiojo gyvenimo scenoje. O gal didžioji scena ir yra mano gyvenimas?

Hmm. Aš – žuvėdra! Beje, kažkas mane pavadino gervele ?...

Nežinau, ar įsižeisti, ar didžiuotis ? Nejaugi ši ilgakojė, stypčiojanti, šaižiu  balsu savo likimą šaukianti paukštė – tai aš?

 Dievas į jos širdį sudėjo didžiausio jausmo išraišką. Sako, kad ji meilės deivė... Tik kokiu vardu ją šaukti, ieškant tos didžios paslapties?

Aš – gervelė? Ar – žuvėdra?

Aš tas stebuklingas jausmas, kuris išplinta, įsiplieskia į galingą gaisrą, kelia ir meta, juokiasi ir šaukia. Ir skubomis bėga tą jausmų maratoną, siekdama pergalingo finišo, bet ir slapčia bijodama jo pabaigos...

 Ir vis tik aš – aktorė! Pakylanti į padangę žuvėdros sparnais, savo ilgesį išdainuojanti gervės balsu.

 Tik keista, niekas manęs nepavadino moterimi? Gal tai primityvus, nuvalkiotas vaidmuo, žiūrovų manymu. Bet ar jie turi diktuoti mano sceninį įvaizdį?

Tai aš jiems kuriu pasaulį, ypatingą. Mirdama ir vėl prisikeldama...

Būdama žuvėdra, matau tik siaučiančią jūrą.

Būdama gervele, matau miško proskyną ir mėlyną dangų.

Ir niekad nematau tų, kurie sėdi salėje, prieš sceną. O gal jų ten ir nėra?...

Gal aš vaidinu tik sau?

Mano išgyvenimai iš tiesų kyla aukštyn, į tą begalinę erdvę, išsisklaido dieviškoje visatoje, o iš ten, gal kai kam atneša laimę?!

Aš – aktorė! Aš – žmogus, dalinantis save šiame Dievo pasaulyje!

Menininkai šiuo metu vis dažniau savo kūrybą atveria internetinėje erdvėje. Pilaitės liaudies teatras šį naujomis aktorėmis papildytą spektaklį taip pat kviečia žiūrėti neišėjus iš namų. Tikimės, kad visą justiniškiečių spektaklį Pilaitėje galėsime gyvai žiūrėti vėliau.

Jūsų dėmesiui viso pilaitiškių spektaklis „Mano vardas – Lietuva“, vaidinto 2020 02 29 Vilniaus universiteto teatro salėje, vaizdo įrašas:

1 dalis: https://youtu.be/34MNAjJsqI0

2 dalis: https://youtu.be/i3SId_d-8dU

3 dalis: https://youtu.be/SS2mkEioADU

Justiniškių senjorų klubo „Palaima“ spektaklio „Didžios moterys: Atminimo tiltai“: scena su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) žmona – Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukra ELENA, vaizdo įrašas: https://youtu.be/9JBU52T_Ykg

Pilaitės miškelyje pavasarį nuo 2003-iųjų paskaityti eilių kviečiami savieji ir artimiausios kaimynystės giesmininkai. Gegužės 23-ąją (šeštadienį) čia numatomas jau 18-asis poezijos pavasaris „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“, kurį iš dalies įsipareigojo paremti Vilniaus miesto savivaldybė. Jis skiriamas užmarštin nenueinančio išskirtinio lyriškumo ir lemties poetui Pauliui Širviui (1920 09 06 – 1979 03 27), pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines, ir visiems savo gyvenime nešukavusiems pagal griežtus socialistinio ar kitokio lagerio menininko-piliečio kanonus. Dažnai atvirkščiai, susišukavusius visiškai pagal kitokias madas arba vaikščiojant susivėlus, nešiojant ilgus plaukus... Daugeliui jų Vilnius tapo stebuklų miestu, savęs ieškojimo meka ir jie, dažnai būdami paantraštėse, atrado save išskirtinai kitokiame nei statistinis kūrėjas ar pilietis amplua. Tikriausia patikėję, čia gimus ar atvykus studijuoti, galima praplaukti ne daugelio apdainuota Nerimi, kurioje, tarsi būtų amžinasis štilis, aukščiau ir savotiškiau neiškylančia banga, o Vilnele, ženkliai siauresne, bet jos bangelės sraunesnės, iškilesnės ir labiau pastebimesnės.

Jau dabar visų amžiaus grupių Pilaitės ir kitų sostinės rajonų poezijos, miniatiūrų kūrėjai kviečiami savo kūryba siųsti šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Ja pasidalintume ne tik būsimame pilaitiškame poezijos pavasaryje, šioje svetainėje, pakankamai sulaukę, – paskelbtume ir atskiru leidiniu.

Ir šį kartą Tarptautinės Poezijos dienos proga Nežinomas Pilaitės giesmininkas nesusilaikė ir sueiliavo:

Kai aš pavargsiu ir manęs nebus, –

Ieškokit tarp purienų mano grožio.

Iš pačio ryto nugriaumos lietus

Ir Žemė atsigers jo sočiai.

Takeliai po truputį nuskaidrės

Ir sudrėkins vyžotas mano kojas,

Ir posmas iš dainos griežle išlėks, –

Primins, koks aš buvau laukų Artojas.

Dulkėtais marškiniais, – šviesiom akim,

Aukštai į kalną plaukus sušukavęs,

Dėkingas aš visom savosiom praeitim,

Gyveniman dar kartą atpuškavęs...

Ir sutikai mane Darbymetį: Sulytą ir suvargusį

To laiko posmais – Vilniaus vilnimis,

Su dainiaus, kalbančio širdim,

Garbe neprasilenkusį...

Aš toks buvau, aš toks esu, ir toks jau liksiu

Su Meilę išpažįstančiom akim...

Vėl jums dainuosiu, vėl Aušroj

Meiliausiais žodžiais Saulę pasitiksiu...

Nežinomos Pilaitės giesmininkas

Kovo 16-oji – Knygnešių diena. Pilaitė neatsiejama nuo knygnešystės, laikomos išskirtiniu reiškiniu pasaulyje. Carinei Rusijai uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis Didžiojoje Lietuvoje, surasta būdų draudimą apeiti. Leidiniai lietuviškai slapčia spausdinti Mažojoje Lietuvoje ir platinti Didžiojoje Lietuvoje, patekusioje Rusijos imperijos priespaudon. Knygnešystė tampriai siejasi su naujakurių Pilaite, kurioje po Nepriklausomybės paskelbimo gatvių ir infrastruktūros įstaigų pavadinimuose atgijo Mažosios Lietuvos autentiški vietovardžiai, iškilių lietuvininkų asmenvardžiai. Tokio masto teritorijos, valstybės atminimo įamžinimas jau prilyginamas Pilaitės fenomenui. Tad Pilaitė tampa išskirtinė. Beje, ir Aleksandro Tarabildos pirmoji skulptūra-koplytstulpis Pilaitėje „Lietuvos knygnešiams“ stovi priešais pirmąją lietuvišką mokyklą, pastatytą  po Nepriklausomybės paskelbimo. Jai suteiktas Martyno Mažvydo – pirmosios lietuviškos knygos autoriaus iš Mažosios Lietuvos – vardas. Nuo 1998 metų pradėta rengti Vilniaus knygų mugė LITEXPO rūmuose iš dalies jau prilyginama knygnešystei. Ji šiais metais surengta 21-ąjį kartą. Čia apsilankė virš 72 tūkstančių knygos mylėtojų. Tai rekordinis skaičius. Jos metu įvyko virš 600 susitikimų su kūrėjais. Tikriausiai, ne vienas pilaitiškis keliuose jų apsilankė ir į namus parsinešė ne vieną knygą. Nerealu per keturias Knygų mugės dienas visuose renginiuose sudalyvauti ar patekti į labiausiai dominančius, kai tuo pat metu vyksta mažiausia 10 įdomesnių.Vieną ar kitą didesnio populiarumo knygos autoriaus pristatymą transliavo LRT ir žiniasklaidos portalas „15 min“. Bet mediatekų pagalba savo ekranuose nepamatysime daugybės pakankamai įdomių ir reikšmingų susitikimų. Įsigalėjus karantinui dėl koronaviruso, turint daugiau laiko, apsilankius „Pilaitės bendruomenės kanale“, galima užpildyti dalies susitikimų spragas iš Vilniaus mugės`2020 retrospektyviai ir daugiau sužinoti, kas naujo leidyboje, pasiieškoti sudominusio leidinio. Tarp pilaitiškių didesnio dėmesio galėtų susilaukti čia gyvenę ir kūrę jau šviesios ateities mąstytojai: Arvydas Šliogeris ir Gintaras Beresnevičius. Jų knygos taip pat pristatytos šioje knygų mugėje. Reikėtų pagalvoti, kaip tinkamai galėtų būti įamžintas jų atminimas Pilaitėje.

Jūsų dėmesiui Vilniaus mugės`2020 LITEXPO rūmuose 21 renginys  ir  dar vienas iš Lietuvos valdovų rūmų, susijęs su Mažąja Lietuva ir lietuviško žodžio įsigalėjimo nepaprastoje Didžiosios Lietuvos raštijos istorijoje, įrašas (jis pačiame sąrašo gale) „Pilaitės bendruomenės kanale“

Pokalbis „Arvydo Šliogerio palikimas: žvilgsnis į Lietuvos ir filosofijos ateitį“. Dalyvauja Jūratė Baranova, Jonas Dagys, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Naglis Kardelis, Justas Kučinskas (Apostrofa, Lietuvos kultūros institutas). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 21. (iš 2 dalių):

1 – https://youtu.be/61TGwIDjsvE

2 – https://youtu.be/3IPKB9yqC-k

Pokalbis „Gintaro Beresnevičiaus idėjos ir tekstai šiandien“. Dalyvauja Audrius Ožalas, Radvilė Racėnaitė, Aurimas Švedas, Darius Pocevičius (Tyto alba). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 22. (iš 2 dalių):

1 – https://youtu.be/5B-3huqa8dE

2 – https://youtu.be/bLU5-zlnB20

Knygos „Turiu eiti. Rimantas Krupickas: mokslininkas, geografas, keliautojas“ pristatymas. Dalyvauja Aušra Narbutaitė-Jorgensen, Libertas Klimka, Dovilė Krupickaitė, Vladas Vitkauskas (Homo liber). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 21. (iš 2 dalių):

1 – https://youtu.be/mdA1Q-6_L7o

2 – https://youtu.be/OzgLhcdG9Lw

Undinės Radzevičiūtės romano „Grožio ir blogio biblioteka“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Saulius Repečka (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 22. (iš 2 dalių):

1 – https://youtu.be/vElI7CB0dhs

2 – https://youtu.be/OheCv9LkgUU

Knygos „Wladyslawo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“ pristatymas. Dalyvauja Tomasz Błaszczak, Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Rimantas Miknys (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 22. (iš 2 dalių):

1 – https://youtu.be/m-eHHsL02l4

2 – https://youtu.be/8E0y5XWxja4

Knygos „Ženklai, simboliai, prasmės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimai pagalbinių istorijos mokslų aspektu“ (sud. Rūta Čapaitė, Gitana Zujienė) pristatymas. Dalyvauja sudarytojos: Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Irena Valikonytė (Lietuvos istorijos institutas). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 22. (iš 2 dalių):

1 – https://youtu.be/C8vZ8_GGaTQ

2 – https://youtu.be/op3yhSm94xE

Knygos „Paulius Normantas: kelionė į tolumas, ėjimas į save“ (sud. Odeta Žukauskienė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, Radvilė Racėnaitė, Antanas Andrijauskas, Vytautas Rubavičius ( Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos fotomenininkų sąjunga). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 22. (iš 2 dalių):

1 – https://youtu.be/VT3UiFOLGWM

2 – https://www.youtube.com/watch?v=y0abPsWFG-0

Nerijos Putinaitės knygos „Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Tomas Vaiseta, Kazys Preikšas, Julius Sasnauskas (Naujasis Židinys-Aidai). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 22. (iš 2 dalių):

1 – https://youtu.be/JRCH5bFTPtc

2 – https://youtu.be/asjFhbcoHGY

Cicerono knygų „Apie lemtį“ ir „Kalbos prieš Verį“ pristatymas. Dalyvauja Paulius Garbačiauskas, Živilė Pabijutaitė, Audronė Kučinskienė (Jonas ir Jokūbas). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 21. 1 dalis (iš 2 dalių).

1 – https://youtu.be/brPEbz-qASk

2 – https://youtu.be/b0DUCYRrzkA

Grigorijaus Čchartašvilio knygos „Rašytojas ir savižudybė“ pristatymas. Dalyvauja Darius Pocevičius, Beatričė Vankevičūtė, Gintautas Mažeikis (Kitos knygos). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 21. (iš 2 dalių).

1 – https://youtu.be/wV6hSB8yOPE

2 – https://youtu.be/nYo9YcK4K7I

Tomo Venclovos knygos „Lietuvos istorija visiems. T. ii“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Kristina Sabaliauskaitė (R. Paknio leidykla). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 21. (iš 2 dalių).

1 – https://youtu.be/Lzo7_z3X5. VI

2 – https://youtu.be/LNV81MKXv-M

Nežinomas Greimas: šaltinių rinkinio „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ (sud. Egidijus Aleksandravičius) pristatymas. Dalyvauja sudarytojas, Mykolas Drunga, Daiva Dapkutė, Saulius Žukas (Vytauto Didžiojo universitetas). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 21. (iš 2 dalių).

1 – https://youtu.be/LXj0PpGiaMI

2 – https://youtu.be/aLYNdb5bCGs

Ritos Šerpytytės monografijos „Tikrovės spektrai. Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Arūnas Gelūnas, Gintautas Mažeikis, Mintautas Gutauskas (Vilniaus universiteto leidykla). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 21. (iš 2 dalių).

1 – https://youtu.be/hiicXWN6yZ0

2 – https://youtu.be/9y6RAdGGonQ

Pokalbis „Apie burtininkus ir logikus, arba Jurgis Baltrušaitis, prakalbinęs ir geometriją, ir pabaisas“. Dalyvauja Justina Zubaitė, Kristupas Sabolius, Austė Zdančiūtė, Odeta Žukauskienė (Six Chairs Books). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 21.

1 – https://youtu.be/TF4yNsgfx44

Katalogo „XVII amžiaus knygos Kauno bibliotekose“ pristatymas (LMA Vrublevskių biblioteka). Dalyvauja: sudarytoja Rita Urbaitytė, Sigitas Narbutas, Sigitas Lūžys, Daiva Narbutienė. Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 20. (iš 2 dalių).

1 – https://youtu.be/4h7MSDrCJ9E

2 – https://youtu.be/wq_fIrB4EhQ

Nijolės Laurinkienės knygos „Dangus baltų mitiniame pasau lėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Saulė Matulevičienė, Radvilė Racėnaitė, Dainius Razauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 20. (iš 2 dalių). Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė.

1 – https://youtu.be/rCIU7w33X2Q

2 – https://youtu.be/6r8PgQJY9DQ

Dariano Leaderio knygos „Kas yra pamišimas?“ pristatymas. Dalyvauja Tomas Šinkūnas, Mantas Davidavičius, Birutė Meržvinskytė (Jonas ir Jokūbas). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 20. (iš 2 dalių).

1 – https://youtu.be/_kphf0tBGc0

2 – https://youtu.be/jvjQ3EeURpY

Daivos Vaitkevičienės knygos „Žydinti taurė: alus ir midus baltų kultūroje“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Radvilė Racėnaitė, Rimvydas Laužikas, Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 20.  (iš 2 dalių).

1 – https://youtu.be/FBPCSZNW0-8

2 – https://youtu.be/bau7R8SWDm8

Krzysztofo Zanussio ir Aleksandro Krasovickij pokalbių knygos „Imperatyvas“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Rimvydas Valatka. Renginio kalbos: lt/pl (Vaga). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 20.

https://youtu.be/ULOVHC3Pwn8

Jane McLelland knygos „Kaip priversti badauti vėžį“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Dalius Barkauskas. Renginio kalbos: lt/en (Vitae Litera). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 22.

https://youtu.be/i1lfwyLiAcA

Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Petro imperatorė“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Tomas Vaiseta (Baltos lankos). (iš 2 dalių). Vilniaus knygų mugė : LITEXPO : 2020 02 22.

1 – https://youtu.be/4o4Z-DPrPz0

2 – https://youtu.be/t8tYwW-Cb-M

Kultūros vakaras Valdovų rūmuose: 2020 02 27: „Lietuvių raštijos pradžia ir kultūrinės atminties kūrimas“ kultūros istorikės doc. habil. dr. INGĖS LUKŠAITĖS 80-mečiui paminėti. Dalyvauja: Kultūros istorikė doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, literatūrologė habil. dr. prof. Eugenija Ulčinaitė, kultūros istorikas doc. dr. Darius Kuolys, filosofas dr. Vytautas Rubavičius. Renginį veda istorikė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. (iš 5 dalių):

1 – https://youtu.be/aC4rxJltfuY

2 – https://youtu.be/S4HWFMtA8do

3 – https://youtu.be/NwnjjYDguUs

4 – https://youtu.be/h1gBDNGJz7U

5 – https://youtu.be/J6uRxMaBDl4

„Szopka Wilenska“ – Vilniuje prieškariu universiteto dailės studentai susitelkę į Šėpos (Spintos) teatrą Kalėdų laikotarpiu iki 1938-ųjų rodė politinį gyvenimą pajuokiančius lėlių vaidinimus. Panašus teatras atgimė 1989-ųjų pabaigoje kaip kerštas Sovietinio rėžimo uoliems gynėjams, sutrukdžiusiems pasekti Estijos pavyzdžiu priimant pataisas savo šalies įstatymų viršenybei prieš Tarybų Sąjungos. Tuometinės konservatorijos aktorinio meistriškumo 1-ojo kurso studentai: Dalia Michelevičiūtė, Rimantė Valiukaitė, Audrius Nakas, Algirdas Dainavičius, Šarūnas Puidokas, Vygandas Telksnys, Remigijus Bilinskas (Benas), Džiugas Siaurusaitis ir prie jų prisijungę jaunieji dailininkai: Vega Vaičiūnaitė, Audronė Brazauskaitė, Dalia Klimavičiūtė, Šarūnas Leonavičius, Alius Šalkauskas, Ligita Skukauskaitė (kai kurie jų pilaitiškiai), kuriant scenarijus Liudvikui Jakimavičiui ir Vytautui V. Landsbergiui, muziką rašant kompozitoriui Šarūnui Nakui, su garsiuoju teatro režsieriumi, kuris tada buvo 1-ojo kurso studentu Gintaru Varnu priešakyje, ėmėsi intensyvios kolektyvinės dramaturgijos Teatro sąjungos pastate, kuriame glaudėsi ir Sajūdžio būstinė (Gedimino g. Nr. 1). Čia gimę vaidinimai-serialai: „Revoliucijos lopšinės“ ir „Komunistinės nostalgijos“, kai „Šėpos“ viršutinėse lentynose karikatūriniai Stalino, Lenino, Hitlerio, Dzeržinskio, Gorbačiovo personažai-lėlės rungėsi su apačioje atgimstančios Lietuvos veikėjais-lėlėmis: Landsbergiu, Brazausku, Prunskiene, Šepečiu, Juozaičiu ir kitais, akylai juos stebint Angelui ir Giltinei, sulaukdavo išskirtinio pačios įvairiausios publikos dėmesio. Vaidinimai rodyti ne tik sostinėje, bet ir kitose Lietuvos vietose, nevengiant išstojimo gatvėse. Keliauta Estijon, Rusijon, vykta į lietuvių bendruomenes JAV, Kanadoje, apsilankyta Norvegijoje. Sąjūdžiui įveikus stiprų tolitarinį priešą, išstojus iš Tarybų Sąjungos ir paskelbus 1990-ųjų Kovo 11-osios Aktą, „Šėpos“ politiniai veikėjai persikėlė į Baltijos televiziją – pirmą komercinį kanalą. Teatro direktoriumi tapo Stanislovas Jakimavičius. Prie scenografijos ir lėlių kūrimo prisidėjo jau šviesios atminties prie Kernavės gyvenęs, sovietmečiu Leningrade (dabartinis Sankt-Peterburgas) dizainą studijavęs Arvydas Jankauskas. Televizinis „Šėpos“ teatras dėl lėšų stokos, neatmetant versijos: ir dėl per ženkliai šaržuojamų jau Nepriklausomos Lietuvos politikų, užsidarė. Bet politikų špilkavimas televizijoje nedingo. Tokios vaidybos solidesniu pavyzdžiu laikytinos „Dvyračio žinios“ su lėlėmis-peliukais: Mauzeriu ir Sūrskiu – politikos apžvalgininkais.

Vasario 13 d. LMTA muziejus pakvietė susitikimui su „Šėpos“ teatro kūrėjais pasiklausyti linksmos pilietinio pasipriešinimo menu istorijos iš pačių jos kūrėjų lūpų, renginį vedant teatro kritikei Rūtai Oginskaitei, istorijos (visas vaizdo įrašas čia: https://www.youtube.com/watch?v=aNIXo9yaYyQ; https://www.youtube.com/watch?v=axVyC7zWmmo; https://www.youtube.com/watch?v=XsGB0vPSJMs).

-----------------------------------

Tenka apgailestauti: sergamumo koronavirusu mastai sujaukė planus ir Pilaitėje Kovo 11-osios 30-metį pažymėti su jos moksleivių visai bendruomenei skirtu koncertu. Lieka viltis, kad jis bus parodytas gegužės15 d. minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį. Pilaitiškiams, gyvenusiems su stipriais Sąjūdžio vėjais, ramsčiusiems sauskimšas „Šėpo“ teatro vaidinimams patikėtosTeatro sąjungos salės sienas, lieka galimybė leistis į to meto prisiminimus, kai kartu įveikinėta tolitarinio rėžimo baimė ir kiekvienas laisvesnės kūrybos gurkšnis buvo nuryjamas kaip saldžiausias siekio tapti laisvais ir nepriklausomais savo gimtosios žemės žmonėmis nektaras.

Bendroms Užgavėnėms vasario 25-ąją visomis prasmėmis pakrikusi gamta nieko gero nežadėjo. Iš vakaro apšarmojo mašinų langai, apie pietūs neženkli šlabdribėlė, vakarop peraugusi į smarkesnį lietų. Vis tik neįprasta Žiema savo kalendoriniame laikotarpyje nesutrukdė bendromis pastangomis susiburti ir pareikalauti tokios apsimetėlės galutinio išdūminimo iš Pilaitės kiemo. Po šešių pamokų gimnazistai siautėjant šuoriniam vėjui ir merkiant šlabdribėlei plaukus, iš rankų neišleido 6-ių Pilaitės kieme sugaudytų morių, įmituojančių įprastinę Lietuvos kraštams Žiemužėlę (https://youtu.be/bAllIM6n1SM). Taigi, jos visos buvo kolektyviai atneštos prie Pilaitės seniūnijos dėka visai bendruomenės šventei nuo 17 val. parengto įžiebti laužo. Čia morės ir buvo įkalintos. Žinant, kad jų laikas trumpas, trankiai pagrota akordeonu ir išsiskirstyta iki vakaro. Vakarop aplinkui fotosesijai įkalintas 6 mores strypčiojo patys mažiausi ir didžiausi Užgavėnių šventės palaikytojai - vaikučiai pabiručiai. Netrukus ant naujos šluotos ir su nauja šukuosena atbildėjo iš tik pasibaigusios Justiniškių Užgavėnių šventės pilaitiškė parlamentarė Virginija Vingrienė, entuziastinga jų atgaivintoja Pilaitėje. Laužą įžiebė Pilaitės seniūnas. Šiluma pravertė Užgavėnių įkarščio nekantriai laukiantiems persirengėliams, patiems susikūrusiems kaukes iš kūrybinės studijos „Laikas sau“, kuriuos atlydėjo jų vadovė Justė Pupelienė. Prasidėjo jaunųjų lašininių ir kanapinių įnirtingos kovos. Seniausia Pilaitės ragana, čia apsireiškianti jau nuo pačių pirmųjų užgavinių naujakurių Pilaitėje 2004 metais (įkvėptų Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkės Janinos Gadliauskienės, šių metų morių galutiniausio išrūkymo iš Pilaitės kiemo šėlsme pilsčiusios avietinį kisielių, kaip labai gerą priemonę saugantis nuo visokiausių virusų, ir raginusios užsikąsti širdelių pavidalo blynais), priminė: nuo rytojaus stipresnio maisto nebebus, tai pats laikas pasidžiaugti lašiniais. Kautynes vis laimint kanapiniams, populiariu tapo ir kanapiniai užkandžiai, bet vaikams vis neužteko saldainių, nors apsidairius, ant žemės nemažai buvo jų pribarstyta. Mėgstantiems pasišokti, tikroji atgaiva buvo folklorinės muzikos grupės „Rasodos“ pasirodymas (https://youtu.be/RuW6ctE0gaY; https://youtu.be/ZDg6L1mLxGE). Su ja atbildėjusių persirengėlių svitoje netruko asilo ir ožio. Su „Rasodos“ pasirodymu prasidėjo ir suaugusių lašininių ir kanapinių įnirtingos kovos (https://youtu.be/aGJIv-TDpkA). Prieš 20 val. viena po kitos buvo sudegintos visos 6 morės, kaip visų negandų Pilaitės kieme tikriausi simboliai (https://youtu.be/ojVjwT8vcR4). Vyriausioji Pilaitės Užgavinių ragana paskelbė: tikrosios  Žiemos neišvarome, nes jos nebuvo, o atvirkščiai: labai kviečiame apsireikšti, bet ne anksčiau kaip gruodyje (https://youtu.be/G9CwyUutZLs).

P.S. Pilaitiškiai vakarop susilaukė gamtos malonių: nustojo lyti ir šėlti vėjai, galėjo gausiau burtis apie Užgavėnių laužą. Tai paskutinis kartas, kai pilaitiškiai turi galimybę daugeliui patogiausioje vietoje rinktis Užgavėnių šventei apie dėmesį kaustantį ir tokiu metu visomis prasmėmis jaukiai šildantį laužą. Pavasarį ši teritorija tarp jau pastatytos šv. Juozapo bažnyčios ir Martyno Mažvydo progimnazijos kokiems 3 metams turėtų būti užtverta naujosios gimnazijos statybai. Surasti naują panašiems renginiams labiausiai tinkančią vietą sparčiai besiurbanizuojančioje Pilaitėje bus nelengva.

Ir Pilaitėje minima Laisvės gynėjų naktis. Atminimo žvakelės galėjo būti uždegamos jau prie šviesios atminties Laisvės Gynėjui Antanui Sakalauskui (1952-2010) skirto koplytstulpio (prie namo Įsruties g.8).  Daugiau apie jį čia: http://www.vilnijosvartai.lt/personali…/antanas-sakalauskas/.

Keletą mėnesių šalies istorijos mylėtojų dėmesį kaustė Lietuvos valdovų rūmuose LDK didikų ir realių valdovų palikuonio kunigaikščio Motiejaus Radvilos inicijuota paroda apie jo plačią ir labai turtingą giminę, kurioje netruko ir švietėjiškų paskaitų. Radvilos valdė begalę dvarų ir labai dažnai siekė, jei ne viršesnių, tai lygių teisių sąjungoje su Lenkija valdant senąją Lietuvą, ginant jos valstybingumą ir savarankiškumą. Nemaži šių didikų nuopelnai kultūros, meno, mecenatystės, konfesijų srityse. Jie laikyti realiais Lietuvos valdovais. Galėję aplankyti šią parodą ir dalyvauti paskaitose, praturtėjo žiniomis apie šios gausios giminės nuveiktus darbus. Kuo su Radvilomis siejasi Pilaitė? Taigi, Senojoje Pilaitėje jau nuo XVI-ojo amžiaus stovėjo reprezentacinė pilis-rūmai, kurios statytoju laikomas Radvilų giminės atstovas Grigalius Astikas. Rūmai pirmą kartą raštiškai paminėti 1525 metais. Manona, jie buvo sugriauti LDK karo su Maskva metu (1655 metais), panaudojus artileriją, ir nebuvo atstatyti. Iki šiol jų buvimą liudija išlikę griuvėsiai. Beje, ir Pilaitės kaimynystėje, Buivydiškėse yra išlikęs Radviloms priklausęs dvaras. Jame, kaip ir Pilaitės dvare, kuris Grigaliui Astikui nepalikus palikuonių, ėjo iš rankų į rankas,  o juos perstatinėjant, įrengti gyvenamieji butai. Deja, Lietuvos Valdovų rūmuose, aptariant ženklesnes Radvilų moteris (apie jas paskaitos pagrindu puikus Rasos Baškienės straipsnis:  http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-01-06-radvilu-moterys-sumanios-zemvaldes-mecenates-keliautojos/178622), ypač pasigendama vienos. Tai su Pilaite siejamos ženklios Nesvyžiaus ir Olykos atšakos palikuonės Onos Barboros Olimpijos Radvilaitės - Mostovskos (1762?-1833?). Ji senojoje Lietuvoje buvo viena pirmųjų ir profesionalių rašytojų moterų, savo kūrybą spausdinusių Vilniuje, lygių teisių gynėjų, tapytojų, siekusių Vakarų Europos moterų emancipacijos pavyzdžiu būti priimta į Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą garbės nare. Kaip anekdotas mūsų laikus pasiekė žinia, kodėl nebuvo priimta. Neva, galėjo būti priimta, jei būtų buvusi graži. Tai pastūmėjo Vo „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistus pasidomėti šios rašytojos ne tik kūrybos palikimu, bet ir grožiu. Po bendruomenės stogu nuo 2008 metų veikiantis Pilaitės liaudies teatras 2013-ųjų pabaigoje pastatė spektaklį „Trys didieji norai“. Jo baigiamojoje scenoje iš Varšuvos atgabenamas į Lietuvos valdovų rūmus eksponuoti šios Radvilaitės garsaus Vilniaus profesoriaus dailininko Jono Rustemo, kurio mokinė ji buvo, nutapytas ir dingęs portretas. Publika intriguojama. Ji gausiai renkasi pažiūrėti, ar iš tiesų ji buvo negraži, kad nebuvo priimta į Vilniaus universitetą garbės nare (žr. nuo 50 min.: https://www.youtube.com/watch?v=RcTHc6eRROw). Spektaklyje tam pasitarnavo kitas portretas. Tai Baltarusijoje, Zaslavyje prie Minsko, kur ji glaudėsi gyvenimo pabaigoje ir buvo palaidota jos pirmojo vyro Dominyko Augusto Pšezdeckio (1760 - 1782) giminės pastatytoje katalikiškoje šv. Marijos bažnyčioje, spalvotai pertapytas pagal nespalvoto portreto kopiją, aptiktą knygoje apie LDK, čia gyvenusio jau šviesios atminties dailininko Viktoro Markavco (1947-2013). Kopiją spektakliui naudoti leido jo žmona menotyrininkė Tatjana Garanskaja, kuri liudijo kitokią tiesą, kaip ir Zaslavyje veikiančio muziejus darbuotojus pasiekę gyventojų atsiminimai. Įsitvirtinant Komunizmo statytojams, jos karstas buvo atidarytas. Smalsuolių dėmesį kraustė labai gražios ažūrinės velionės pirštinės. Tai buvo ne tik graži moteris, turėjusi pasisiekimą tarp stipriosios lyties atstovų, taip pat rašiusi eiles, scenarijus, stačiusi spektaklius, bet ir dėl savo stilingo rengimosi buvo sektinas pavyzdys tarp Vakarų Europos damų. Gaila, kad ir kitoje Tarptautinės parodos „Radvilos: Kunigaikščių istorija ir paveldas“ paskaitoje „Kunigaikščiai Radvilos ir Vilnius: įpaveldinimo link“, kurią skaitė Rita Lelekauskaitė, prie buvusių ir aptartų sostinėje devynių šios giminės rūmų, aplenkti ir dešimtieji Pylimo gatvėje, pažymėti 54-uoju numeriu, atitekę šiai kunigaikštytei ir grafienei, mirus pirmam  jos vyrui, ėjusiam Minsko seniūno pareigas. Vėliau ji ištekėjo už grafo Tado Mostovskio (1766-1842) – Gegužės 3-osios Konstitucijos šalininko, vieno svarbesnių Tado Kosciuškos sukilimo organizatorių, Lenkijos karalystės vidaus reikalų ministro, literatūros kritiko ir reikšmingos serijos Varšuvoje leidėjo. Su juo išsiskyrė 1803 metais. Šioje paskaitoje paminėtas Radvilams priklausęs pastatas Didžiojoje g. Nr. 22. Jo kieme, niekam, išskyrus namo gyventojams ir ten veikiančio Higienos instituto, kurio pirmtaku laikomas Vakcinacijos institutas, įkurtas iš Austrijos į Vilniaus universitetą atvykusio dirbti medicinos profesoriaus Jozefo  Franko (1771-1842), darbuotojams matomas jam pastatytas paminklas. Profesorius buvo tarpininkas prašant O. Radvilaitei-Mastovskienei tapti VU Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą garbės nare. Tarp jų netrukus prabėgo nesantaikos katė, kai pastarasis Vilniuje viešinčio fantasmagoro E. G. Robertsono pagalba nusprendė ją vėlai grįžtančią iš pobūvio ties kapinaitėmis pagąsdinti.

Juokaujama: jei ne Pilaitės liaudies teatro spektaklis „Trys didieji norai“ apie Oną Radvilaitę-Mostovską, – ar išvis Lietuvos valdovų rūmuose tokia įspūdinga tarptautinė paroda kaip „Radvilos: Kunigaikščių istorija ir paveldas“ su gausybe jų portretų, sulaukusi daugybės lankytojų, būtų surengta?

    Džiugina, kai josios vardu 2018 metų vasarą su Pilaite besiribojančiuose Zujūnuose, Dvarykščių kaime, pavadinta gatvė. Tačiau O. Radvilaitės-Mostovska labiau sietųsi su dabartine Senąja Pilaite dėl savo ir dabar populiarios gotikinės apysakos „Pilaitės vaiduolis“, kuri lituanistės profesorės Brigitos Speičytės rūpesčiu jau išversta į lietuvių kalbą ir įtraukta į bendro ugdymo mokyklų literatūros programą. Ar pilaitiškiams nereikėtų imtis iniciatyvos rašytoją priartinti prie Senosios Pilaitės jos vardu pavadinant dvaro pašonėje neblogai išsilaikiusių liepų alėją?

Praėję metai tarytum nurimusios ežero bangelės sugėrė mūsų  mintis, įvykius ir jausmus. Atėjusios šventės panaikino  skubėjimą, nerimą, tarytum viską suniveliavo ir paslėpė po vis dar žaliuojančiu žemės klodu. Tačiau laikas pasisuko, atmatuodamas dar vieną atkarpą ir vėl išsijudinome baigti pradėtus, kibti į naujus darbus,  vėl svajoti, siekti ir džiaugtis rezultatais. Kiek atėję metai atneš džiaugsmo ir būties pilnatvės kiekvienam iš mūsų? Ar pasikeis mūsų požiūris į save ir pasaulį, ar būsime jautresni aplinkiniams.

Vykstantys dideli pokyčiai gamtoje, pasaulio ir šalies politikoje  priverčia atidžiau stebėti procesus ir jautriau reaguoti į pokyčius, būti atidesniems savo aplinkai ir artimiesiems.  Jau už slenksčio likę metai buvo įdomūs ir gana sėkmingi savo iššūkiais ir bendruomenei. Be tradicinių renginių, kaip poezijos pavasario šventė ir Baltų vienybės dienos, bendruomenė aktyviai įsijungė ir į Pilaitės liaudies teatro naujo spektaklio „Kelias. Tiesa ir garbė“ pastatymą. Šio spektaklio režisierė Dalia Tarailienė spektakliu pažymėjo Lietuvos šimtmečio kelią, pradedant knygnešių laikotarpiu, valstybės nepriklausomybės atkūrimu, partizaniniu, sovietiniu laikotarpiu ir šių dienų aktualijų pateikimu. Tai išskirtinis, edukacinis spektaklis apie valstybės išgyvenimo, žmonių kančias ir tikėjimu laisve ir išlikimu. Gruodžio 28 d. įvykusi spektaklio premjera nepasižymėjo didele lankytojų gausa, bet gerų atsiliepimų negailėjo Pilaitės seniūnas Albinas Šniras ir Seimo narė Virginija Vingrienė. Spektaklio aktorių trupę sudaro ne tik Pilaitės bendruomenės, bet aktoriai mėgėjai iš įvairių Vilniaus vietų. Džiugu, kad į šią trupę įsijungė ir jaunimas. Spektaklį parėmė Vilniaus miesto savivaldybė, o finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Be naujų darbų, bendruomenė vis dar tęsia ir tradicinius jau minėtus renginius ir juose taip pat neapsieinama be aktyvių žmonių. Angelė Šarlauskienė atėjus pavasariui aktyvina mūsų ir kitų Vilniaus vietovių poezijos mylėtojus ir taip poezijos pavasario renginiui gimsta visas eiliuotas rinkinys.  Vytautas Dabriška su atida ir meile prie savo gyvenamojo namo parengia šventei vietą. Buivydiškių folklorinis ansamblis „Verdenė“ jau beveik yra perėmęs Baltų vienybės dienos renginio ant Pilaitės piliakalnio iniciatyvą. Taigi, belieka pasidžiaugti, kad mes nemiegame, pakumščiuodami vieni kitiems į atitinkamas vietas ką nors vis išjudiname.

Ko tikimės iš šių metų. Be abejo, įvykusi spektaklio „Kelias. Tiesa ir garbė“ premjera yra tik pradžia. Kitas spektaklio pristatymas numatytas vasario 16 dienai pažymėti Karininkų ramovėje. Toliau jei sėkmingai susiklostys aplinkybės teatro trupė vyks Į Ukrainos, Chersono srities tarptautinių spektaklių festivalį. Vyks pasirengimas Poezijos pavasario šventei „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“, kuri skirta  tragiškos lemties pokario lyriko Pauliaus Širvio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Nemažai iššūkių reikia atlaikyti, vykstant intensyviai Pilaitės rajono plėtrai. Bendruomenė remia iniciatyvas Pilaitės miške prie Sudervės upeliuko įkurti edukacinį parką pilaitiškiams. Įgyvendinus Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių projektą kaip tik būtų tinkamas laikas pradėti kurti aplink Pilaitę rekreacines vietoves su parkais, skverais, pažintiniais takais ir netgi su turizmo - amatų centru. Šios idėjos jau keliauja dešimtmetį, tad laikas pradėti įgyvendinti.

Labai reikia palaikymo. Juk tik kartu galime kurti, džiaugtis ir atsilaikyti prieš  tą nepastovų, kai kada griūvantį pasaulį.

Mieli Pilaitės Žmonės, svajokime, analizuokime ir nebijokime pažvelgti į save, į savo santykius su aplinkiniais, artimaisiais. Bendrystė mus padaro stipriais. SU NAUJAISIAIS 2020 METAIS, būkime laimingi ir drąsūs.