Pasidairius po šventinę Pilaitę, nenusižengsime pasakę: užderėjo Kalėdų eglutėmis! Dar prieš įvažiuojant į ją, ties posūkiu į Senąją Pilaitę, KAM pastato pašonėje, mus pasitinka tokia eglutė. Ji labiau dėmesį patraukia, kai sutemsta, – nušvinta savaime įsižiebiančiomis iliuminacijomis. Didinga eglė šiais metais atsirado ir prie šv. Juozapo parapijos namų (http://youtu.be). Ji čia tokia jau nebe pirmi metai. Džiugino akį ir praėjusiaisiais (http://youtu.be). Pirmąją šių metų šv. Kalėdų dieną prie jos susitikti su šios didžiosios krikščionims šventės svarbiausiu personažu – Kalėdų Seneliu – buvo kviečiami Pilaitės vaikučiai ir jų tėveliai. Bet akyliau besižvalgantys po Pilaitę priešventiniu laikotarpiu galėjo pastebėti išaugusią Kalėdinę eglę ir po Martyno Mažvydo progimnazijos langais (http://youtu.be). Ji čia Pilaitėje įsižiebė anksčiausiai. Dar gruodžio 4-ąją, kuomet joje Pilaitės Seniūnijos iniciatyva apsilankė Kalėdų Senelis su maišu dovanu ir nelėkšta šventine programa (http://youtu.be). Akį malonina ir pirmą kartą Vydūno gatvėje ant lapus numetusių medžiu mirguliuojančios žiburėlių virtinės. Tenka prisiminti, – pirmoji Kalėdų eglutė papuošė Seniūnijos balkoną 2013-ųjų metų pabaigoje kaip VO „Pilaitės bendruomenės“ šventinio projekto visiems pilaitiškiams dalis (http://www.pilaitesbendruomene.lt). Ne paslaptis, – tokioms šventinėms eglėms atsirasti neužtenka iniciatyvos. Būtinos ir materialios lėšos. Puiku, kai tam lėšų atsiranda. Tai rodo, kad bendruomenė soti ne tik kasdienine duona. (Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė).

Artėjant 2015-iesiems į pabaigą, duris veriant 2016-iesiems, VO „Pilaitės bendruomenė“ Visiems Jums linki gražių bendruomeniškų iniciatyvų, jaukaus kaimyninio sugyvenimo, darnos ir pritekliaus šeimose, o vienišiesiems pajausti, kad jie ne tokie ir vieniši. Jie gyvena Pilaitėje, yra pilaitiškiai, kur piliakalniai, o ant jų stovėjusios ar bestovinčios pilys savaime yra bendruomeniškumo simbolis. Tegul mūsų gyvenime nepritrūksta lengvumo, kaip šiuose Justino Marcinkevičiaus posmuose:

Tyliai ir šventai sninga, sninga, sninga.
Kur tik užmatai – balta ir teisinga.
Sniego baltumu sąžinė sužėri.
Ką tiktai imu – panašu į gėrį.
Nuo dangaus krantų šitas baltas niekas.
Tartum aš krentu.Tartum krinta sniegas…

Pirmają Kalėdų dieną (gruodžio 25 d., penktadienį) parapiją džiaugsmingai aplankys ir su vaikučiais Šv. Mišiose melsis Kalėdų Senelis:
10.00 val. Šv. Mišiose lenkų kalba,
11.30 val. Šv. Mišiose lietuvių kalba.

Laukiame vaikučių ir jų tėvelių!

Prieš keletą dienų Taikos ugnelė iš Betliejaus pasiekė Lietuvą19-ąjį kartą. Ją ne vienas pilaitiškis, vilnietis ar pakruojietis gruodžio 20-osios pavakarę atėjęs į Vilniaus karininkų įgulos ramovę pasiklausyti pilaitiškių dainų, skirtų šv. Nakties laukimui, spaudė savo rankose. Dainas atliko ne tik pilaitiškiai: Vanda Sakalauskienė (http://youtu.be), sūnus Jonas Sakalauskas (http://youtu.be), Donatas Mačiulis (http://youtu.be; http://youtu.be), Dalia Tarailienė (http://youtu.be; http://youtu.be), bet ir Lazdynuose įsikūręs poezijos ir romansų klubas „Elena“ (vadovė Elena Skirelienė), į kurį neseniai įsijungė ir buvęs ilgametis Pilaitės viceseniūnas Vladislavas Užpolevičius (http://youtu.be/RbSTKA). Koncerto pabaigoje skambėjo Vandos ir Jono Sakalauskų dueto atliekama daina „Gulbė“, tampanti pilaitiškių himnu (http://youtu.be/1igFhlkxnus). Koncertinio vakaro metu tiek atlikėjai, tiek žiūrovai vieni kitiems linkėjo taikingo šv. Nakties laukimo ir džiaugsmingų šv. Kalėdų (http://youtu.be/IuQzot-zgz).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Gruodžio 4-ąją į Martyno Mažvydo progimnazijos aktų salę sugužėjo pradinukai laukti Kalėdų senelio. Tarp jų buvo ir tėvelių, kuriems savo vaikučiams nupirkti kalėdinę dovanėlę prabanga. O tokių Pilaitėje dar nemažai, juolab, kad čia pastatyta daugiausia socialinių būstų, kuriuose taip pat įkuriami ir neįgalieji. Renginys prasidėjo nuo Pilaitės šv. Juozapos parapijos klebono Ričardo Doveikos gerumui, gailestingumui ir jų dalyboms su kitais įkvėpiančių žodžių, primenant, koks stebuklingas yra prieškalėdinis laikotarpis, nes pildosi norai. Ir tokie norai išsipildė. Už aktų salės lango įsižiebė po kol kas pirmoji Pilaitėje Kalėdų eglutė – Tikėjimo ir Vilties medis. Į šv. Kalėdų laukimo šventę Pilaitėje rinktas Seimo deputatas Linas Balsys taip pat ne tuščiomis atėjo. Jis pirmų, antrų ir trečių klasių mokiniams padovanojo po enciklopediją apie Lietuvą – viso šimtą ir vieną knygą su užrašytu palinkėjimu: „Siek žinių“. Su savimi atsivedė ir savo patarėją, žurnalistą, cirko istoriką ir iliuzionistą Alvidą Jancevičių. Ne vienas galėjo iš labai arti stebėti sunkiai paaiškinamus miklių rankų stebuklus. Su žmogiškąsias vertybes perteikiančia dovana čia apsilankė ir nuo 2005-ųjų Pilaitėje veikianti Krikščionių mokykla, dabar jau gimnazija. Ji padovanojo žaismingą muzikinį spektaklį „Asiliukas gelbėtojas“, kurio sumanytoja tikybos mokytoja Asta (beveik visas prieškalėdinių stebuklų vaizdo įrašas čia: http://youtu.be/9lcyLcZQt7U). Skambėjo ir nuotaikingos estrados veteranų atliekamos Kalėdų dainos. Galiausiai pasirodė ir labai lauktas Kalėdų senelis su neįprasta Snieguole. Ji kažkiek priminė Malviną iš A. Tolstojaus pasakos „Buratinas arba auksinis raktelis“. Tad ne vienas vaikas scenoje buvo mokomas gražių šokėjo manierų (http://youtu.be/mLHCQJiaW7Q). Sulaukta ir daugiau dovanėlių. Vaikščiodamas su pilnu saldainių krepšiu kiekvieną sėdintį salėje ragino pasivaišinti Pilaitės seniūnas Albinas Šniras. Šįmet Pilaitės seniūnijos iniciatyva surengta tokia šventė pasirodė turininga labdaringumo prasme. Tai tarsi tąsa šioje salėje spalio 25-ąją vykusios konferencijos, skirtos išskirtiniu labdaringumu pasižymėjusiems ankstesniesiems Pilaitės dvaro šeimininkams – sentikiams Pimonovams prisiminti. Jos metu iškilesnius Vilniaus XX a. pirmos pusės įvairių tautybių labdarius priminė žvėrynietis, VO „Pilaitės bendruomenė“ bičiulis, daugelio dokumentinių filmų, sukurtų rodyti per valstybinę televiziją, autorius Vytautas Damaševičius, ir ragino šių dienų sostinėje plačiau puoselėti filantropijos idėjas (pasisakymas čia: http://youtu.be/9KN5q). Išties labai norėtųsi, kad Pilaitėje atsirastų daugiau labdarių iš pačių pilaitiškių ar čia nemažą nekilnojamąjį turtą valdančių verslo atstovų. Gal tuomet nors šv. Kalėdų laikotarpiu socialinę atskirtį išgyvenantys žmonės pasijustų mažiau atskirti?

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Gal ne visi pilaitiškiai žino, bet vienas iškiliausių Lietuvos filosofų, Lietuvos mokslo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius Arvydas Šliogeris gyvena Pilaitėje. Iš dalies ir dėl jo VO „Pilaitės bendruomenė“ aktyvas mano, jog I. Kanto alėjoje dar galutinai neužstatytą pakraštį prie kažkiek ankstesnįjį Mažosios Lietuvos (šios etnografinės Lietuvos dalies autentiškais vietovardžiais ir lietuvybės vardan dirbusių iškilių asmenų vardais Pilaitėje pavadinamos gatvės ir infrastruktūros įstaigos) kraštovaizdį menančių įvairiaspalvių ne pačių aukščiausių daugiabučių reikėtų rezervuoti paminklui didiesiems Lietuvos filosofams, kurie vienaip ar kitaip susiję su Pilaite. Tokį įamžinimą reikėtų pradėti nuo I. Kanto, kuris gimė ir filosofavo Mažojoje Lietuvoje. Ir ne todėl, kad, manoma, jo mama buvo žemaitė, bet vien dėl šių žodžių lietuvių adresu: „Lietuvių tauta privalo būti išsaugota, nes joje slypi raktas visoms mįslėms – ne tik filologijos, bet ir istorijos – įminti“. Taip įamžinti derėtų ir Pilaitėje gyvenusį jau šviesios atminties istoriką ir religijotyrininką Gintarą Beresnevičių, ne kartą nusakiusį lietuvių vietą dabartinėje Europos ir pasaulio istorijoje (apie tai galima pasiskaityti čia:

http://www.straipsniai.lt/Gintaras_Beresnevicius/puslapis/11825). Čia tiktų pastatyti paminklą ir Arvydui Šliogeriui, dar gyvam esant, kad jis, kai daugumai Lietuvos šviesulių jau nebesinori kalbėti, kad balsas nebūtų tyruose, jam vis dar norisi kalbėti. Tikriausia, sielos gelmėse turi viltį, kad bus išgirstas. Klausinėjamas „Respublikos“ žurnalisto, ką mano apie Lietuvos ir visos Europos ateitį, A. Šliogeris atsakė: <..., jog be agresyvumo negali egzistuoti apskritai jokia visuomenė, o nūdienos Europos galios, deja, apsiriboja vien žvakutės uždegimu...>. Visas straipsnis:„Lietuvos elgesys protu nepaaiškinamas“ čia:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Šiandien Paryžiuje prasideda policijos priemonėmis nuo ypatingai radikalių žaliųjų apsaugota pasaulio lyderių konferencija klimato kaitos klausimais. Joje dalyvauja ir mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar (lapkričio 29 d.) Vilniuje žalieji pakvieti neabejingus klimato kaitos problemoms sudalyvauti viso pasaulio mastu organizuotame „Klimato kaitos žygyje“, skirtame paraginti pasaulio šalių vadovus priimti reikšmingus įsipareigojimus mažinant dujų sukeliamą šiltnamio efektą. Tokiu būdu ir Lietuvoje prisijungta prie viso pasaulio žmonėms svarbių lūkesčių, laukiamų iš JTO surengtos Klimato kaitos konferencijos Prancūzijoje. O prieš tai mūsų Seime spalio 19 d. Lietuvos žaliųjų partijos iniciatyva buvo surengta konferencija „Žalioji ekonomikos reforma – kaip klimato kaitą mažinantys sprendimai gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo?“. Joje dalyvavimo ir VO „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė. Ji visa tai, neapeidama ir bendruomenių vaidmens įtakojant žaliosios ekonomikos sprendimus, mažinančius kenkimą Motinai Gamtai, apibendrino straipsnyje „Klimato kaitos tendencijos Lietuvoje“, kurį išspausdino laikraštis „Žalioji Lietuva“. Visas straipsnis čia:

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Dėmesio!
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Vilniaus skyriaus Pokalbių klubas kviečia į žurnalistės ir rašytojos Loretos Jastramskienės naujausios knygos, novelių romano „Įpėdiniai“ sutiktuves.
Autorė iš 13 kelionių po Alpes gimusį romaną iliustruos kelionių nuotraukomis ir ištraukomis iš didžiųjų Austrijos kompozitorių kūrinių. Vakaras vyks gruodžio 3 d. (ketvirtadienį) 18 val. Žurnalistų namuose, Vilniuje, Jogailos g. 11, (III a.).

Martyno Mažvydo progimnazijoje VO „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva įvyko konferencija tema „Sentikiai Pimonovai: vertybės ir palikimas“. Į ją buvo pakviesti su Pilaitės ir viso Vilniaus gyventojais pasidalinti daugiasluoksniu ilgamete filantropine veikla pasižymėjusios sentikių pirklių Pimonovų šeimos kultūriniu ir materialiu palikimu istorikai, biochemikai, medikai, visuomenininkai.

Plačiau:

Pagaliau VO „Pilaitės bendruomenė“ ilgai brandinta idėja skinasi kelią į gyvenimą. Lapkričio 25-ąją (trečiadienį), pilaitiškiai ir kiti Vilniaus gyventojai kviečiami 14 val. 30 min. rinktis prie nuo vertelgų kirvių nežuvusio miškelio. Jame patogesniam pasisėdėjimui keičiami suoliukai, įrengiamos šiukšliadėžės ir stovai dviračiams. Tako pradžioje (Papilėnų g. ir Smalinės g. sankirtoje) pastatyta pažintinė lenta primins ankstesniuosius šių apylinkių gyventojus – Pimonovus, nepaprastą jų istorinių kataklizmų paženklintą gyvenimą ir labdaringus darbus. Norintys pagilinti žinias sentikystėje ar daugiau sužinoti apie Alzheimerio ligą ir jos gydymui 1997 m. Vilniuje pasaulinio garso mokslininko L. Pimonovo įkurtą paramos fondą, kviečiami jau 12 val. ateiti į Martyno Mažvydo progimnazijos aktų salę (Vydūno g. Nr.17A). Daugiau apie renginį čia:

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Viešosios bibliotekos tampa ne tik vieta, kur galima ateiti knygų ar susitikti su jų autoriais. Pastariuoju metu jei jos pačios ne įvairiausių socialinių projektų ar kitokių iniciatyvų organizatorės, tai tokių renginių vieta. Darganotą lapkričio 4-osios popietę visi pilaitiškiai buvo kviečiami reanimuotis: ateiti į Pilaitės biblioteką. Atokesnių, mažiau pastebimų ir nelabai žvaigždžių lankomų vietų reanimatorių, pradėjusių keliauti po visą Lietuvą, tikslus nušvietė šios komandos naujokė rašytoja Ugnė Dijokaitė (http://youtu.be/A8XDskn5wVU). Ką išties Pilaitės bibliotekoje ir už jos ribų nuveikė reanimatoriai, kuriems kaip gyvas sidabras 3 val. be perstojo vadovavo estrados žvaigždė Jurgis Didžiulis, o jam talkino ir antroji jo pusė, taip pat žvaigždė, Erika (Erica Jennings), neišsivertę be pačių bibliotekininkų ir kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ pagalbos, galima pamatyti

čia: http://youtu.be/f1yDLVcHdFI,

čia: http://youtu.be/7e1DCyZbHMI

ir čia: http://youtu.be/1XnjKLzIu0k.

Parengė atreanimuota Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Susivienijimo žali.lt nariai, kurių veiklos koordinatorė pilaitiškė Virginija Vingrienė, jau ne kartą renkasi Pilaitėje pasidžiaugti, kas nuveikta Lietuvos gamtosaugos srityje, pasidalinti naujomis iniciatyvomis renkantis ekologišką gyvenimo būdą. Greta žali.lt susivienijimo darbų savo veiklą pristato ir kiti panašūs žalieji. Šį kartą (spalio 23-ąją) „Beepart“ kūrybinėse dirbtuvėse buvo galima išgirsti apie pirmuosius bandymus statyti ekologiškus namus iš pluoštinių kanapių (pranešėjas Gražvydas Jegelevičius iš žali.lt). Pilaitiškis Edmundas Greimas, atstovaujantis Lietuvos gamtos fondo švietėjiškus projektus, pasidžiaugė, kad jų paskelbta idėja apsaugoti tunelyje gyvenančius šikšnosparnius nuo nemalonios benamių kaimynystės, pasinaudojus socialiniuose tinkluose paskyra Aukok.lt, sulaukė palaikymo. Už suaukaukotus 1075 eurus buvo užmūryta landa. Buvęs pilaitiškis Gediminas Petkus, Lietuvos ornitologijos draugijos projektų koordinatorius, pasidalino patirtimi, kaip galima sudominti vaikus stebėti gamtą, ypač supažindinant su paukščiais, ir patikino, kad Pilaitėje paukščių rūšių dar pakankamai daug ir juos stebėti čia visos sąlygos. Virginija Vingrienė, platindama padedančią bendruomenėms burtis daržų idėją po visą Vilnių ir Lietuvą, pasidžiaugė, kad tokie daržai populiarėja, o Pilaitėje įkurtas pirmasis toks daržas Lietuvoje jau aplankytas britų ir niderlandiečių. Renginyje dalyvavę VO „Pilaitės bendruomenė“ atstovai teiravosi čia susibėgusių profesionalių gamtininkų: ką daryti su bebaigiančiu užpelkėti tvenkiniu senojoje Pilaitėje prie piliakalnio? Pasiūlyta geriau nesikišti į gamtos motulės reikalus, nes visų vandenviečių, jei nėra galimybės pagreitinti vandens cirkuliaciją, laukia užpelkėjimas. Su tuo nesutiko čia dalyvavusi architektė. Ji priminė: visas su Sudervėlės upeliu susijęs tvenkinių ruožas turėtų būti kuo greičiau išvalytas, nes tai kultūrinis paveldas – sveikintinas žmogaus įsikišimo kūrinys, o išvalyti tvenkiniai galėtų pasitarnauti netoliese besikuriančių žmonių poilsiui.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitė negali pasigirti ypatingų pramogų ir įdomių laiko praleidimo renginių savo teritorijoje gausumu ir įvairove. Tą iš dalies kompensuoja Vilniaus centras. Bet kažkas panašaus vyksta ir čia. Tikriausia, ne vienas pilaitiškis tebegyvena prieš savaitę pačioje Pilaitėje vykusio V-tojo „Beepositive“ šviesos festivalio prisiminimais. Liko sužavėtas ir senojoje Pilaitėje matytais kūriniais iš šviesos. Taip nušvitęs ir šis kultūros paveldo žėrutis naujakurių pašonėje išties buvo vertas išsiruošimo pasikultūrinti pačioje Pilaitėje jei ne po vieną, tai su visa šeima (http://www.youtube.com/watch?v=9iqYN8iOQZw). Suprantama, kodėl į atrakciją po savaitės toje pačioje vietoje, įvardintą „Iššūkių vakaru“, kuri yra projekto „Sėkmės kelias“ su paantrašte: „renginiai sielai ir kūnui“ dalis, jei kažkur ir aptiko skelbimą apie jo galimą naudą, numojo ranka, ir dar, kai reikalinga išankstinė registracija ir užsimokėti 15 eurų. Ir dar už tokius sveiku protu nepaaiškinamus dalykus, kaip savo vaikščiojimą per žarijas ir šukes, lentų skaldymą delnu arba juo vinies kalimą į lentą! Tiesa, prie šių neįprastinių atrakcijų į kainą įėjo įprastinės atrakcijos – vaišinimasis arbata, koše, ekskursija po Pilaitės malūną, pasikaitinimas tradicinėje pirtelėje. Visgi atsirado ne šykštuolių ir drąsuolių, metusių iššūkį sau – bėgusių per žarijas, siekiančias + 900 C, ir nenudegusių, vaikščiojusių šukėmis ir nesusipjausčiusių, delnu skaldžiusių lentas ar į jas delnu kalusių vinis ir nesusižeidusių. Kyla klausimas: kam viso to reikia? Atsakymą pasufleruoja renginio pavadinimas. Bet apie tai plačiau iš paties „Iššūkių vakaro“ iniciatoriaus Mindaugo, atvykusio į Pilaitę iš Žemaitijos, lūpų. Beje, čia išgirsime ir atsakymą: kodėl pasirinkta senoji Pilaitė, – vieta prie vėjo malūno? (Interviu čia: http://youtu.be/60Yatv852B4 bei adresas veidaknygėje, jei norėtumėte apie visa tai dar daugiau sužinoti:

https://www.facebook.com/Projektas-S%C4%97km%C4%97s-kelias-532871236856091/).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Apsilankiusį jubiliejiniame V-tame Pilaitėje 2011 m. įsikūrusių kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ inicijuotame ir jau kasmet rengiamame tarptautiniame šviesos instaliacijų festivalyje, kurį trečią kartą finansiškai Vietos bendruomenių tarybos prie Pilaitės seniūnijos pritarimu parėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, galėjo daug kas sužavėti. Jame pristatyta net 63 instaliacijos.

Daugiau:

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Spalio 9-10 d. Pilaitėje įsikūrusios kūrybinės dirbtuvės „BEEPART“ kviečia į V-ąjį (jubiliejinį) tarptautinį Vilniaus šviesų instaliacijų festivalį „Beepositive“.
Koks jis bus ir kokiose vietose šį kartą, galima sužinoti čia:
http://www.beepositive.lt/

Pilaitėje šiuo metu veikia dvi valstybinės bendrojo lavinimo įstaigos: gimnazija (http://www.pilaitesgimnazija.lt/) ir progimnazija (http://mmazvydas.lt/), ir viena privati krikščionių gimnazija (http://kmok.lt/). Suskambus rugsėjo 1-osios skambučiui, į jas vėl semtis žinių susirinko jaunieji piliečiai. Ką, kiek ir kaip pasisemti, moko šaunus mokytojų būrys. Gėlės ir posmai Jiems ir tik Jiems MOKYTOJŲ dienos, kuri Pilaitėje šį rudenėlį išaušo saulėta ir pakankamai šilta, proga:

Vėl stovi Tu prieš klasę susimąstęs.
„Ką duot gali?“, – paskendęs mintyse.
„Tiek daug žinių!“ – bet tavo akys mąslios.
Atsakymą bemat randi: „Žinias, užgimsiančias
Vaikų širdy, margiausiais saulės raštais!“…

VO „Pilaitės bendruomenė“

Per rudens lygiadienį Pilaitėje 9 kartą buvo uždegtas Baltų vienybės laužas. Nuo 2001 m. oficialiu lygmeniu šiuo laiku kviečiama pažymėti bendrą lietuvių ir latvių pergalę prieš kryžininkus Saulės mūšyje 1236 m. Šį kartą prie tokio laužo uždegimo prisidėjo ir Pilaitės seniūnija. Šventės vedančioji Dalia Tarailienė priminė, kad šie metai paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metais. Ta proga paskaitė savo eilėraštį ir paskleidė liaudies išminties kiekvieno jų dialektu. Algirdas Kelpša – Bendruomenių tarybos prie Pilaitės seniūnijos pirmininkas – pasekė padavimų ir legendų apie senovės Vilnių, piliakalnius ir Pilaitę. Prisiminta, kad šie metai ir senosios Lietuvos diplomato ir polonezų tėvo, kuris buvo priverstas apleisti Tėvynę, Mykolo Kleopo Oginskio metai. Tokiais jie paskelbti UNESCO. Pilaitiškė Virginija Vingrienė, kandidatavusi į Vilniaus meres, LVŽS narė, susirinkusius mokė šokti šio iškilaus piliečio ir muziko polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“, o Seimo narys, rinktas ir pilaitiškių, Linas Balsys, atstovaujantis Lietuvos žaliųjų partiją, pagarsino visų labui nuveiktus ir ateityje numatytus nuveikti darbus. Ausį malonino Martyno Mažvydo progimnazijos naujojo mokytojo lituanisto, kurį čia atlydėjo šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lituanistė, Genė Astrauskaitė-Remeikienė, Igorio sukurtos eilės latviškai. Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“ repertuaras su garsiuoju Lietuvos bandonininku Albinu Batavičiu priešakyje, mokiusiu visus padainuoti ir žemaitiškai, galėjo patenkinti daugelio skonį. Dėmesį kaustė ir šio ansamblio vadovės Rasos Kauzonaitės parodyti ir pakomentuoti senieji baltų apeiginiai ritualai. Buvo galima ir pasivaišinti. Net paragauti gardžios mūsų bočių duonos iš VO „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkės Janinos Gadliauskienės, kuri ir šio renginio nuo 2007-ųjų įtvirtinimo Pilaitėje iniciatorė, rankų. Duoną ji pati kepė.
Vaizdo įrašai iš šios šventės čia:

http://youtu.be/bk4U6kL-oYo
http://youtu.be/4bYM20_WtT0
http://youtu.be/4W7eRGUM8fw
http://youtu.be/sy3opmDrpDc
http://youtu.be/9I406XtlftU
http://youtu.be/czfL85q7gYI
http://youtu.be/ntjHP7WyqhM
http://youtu.be/xyG345_gSDo
http://youtu.be/0HikEpNYckQ
http://youtu.be/6ITdIB_2UUM
http://youtu.be/-5qi5ZrHJww
http://youtu.be/Dkpmn9ul9Kk

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Jau trečią kartą Pilaitėje rengiamasi spalio 1-ąją paminėti Tarptautinę senjorų dieną. Jos metu be kultūrinės programos į šią šventę išsiruošę Pilaitės senjorai gali tikėtis dovanų. Jomis turėtų būti angelėliai iš molio. Jie jau lipdomi vadovaujant keramikos mokytojai Monikai Gedrimaitei nuo 2011 metų šiame daugiabučių rajone pradėjusiose veikti kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“. Prie tokių angelėlių lipdymo kviečiami prisidėti visi pilaitiškiai. Daugiau informacijos apie šią iniciatyvą ir galimybę prie jos prisidėti čia: http://beepart.lt/kalendorius/

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Jau penktus metus Vilniuje dargano rudens naktissumirga nuo šviesų, kurias skleidžia tarptautinio šviesų festivalio „Beepositive“meno kūriniai ir žmonių išradingumas.Festivalio populiarumas vis auga, todėl šiemet jis vyks net dvi dienas: spalio 9–10 dienomis sulauksime net tik žinomų Lietuvos, bet ir Europos menininkų šviesos instaliacijų, kurios atspindės „Mistiško vandens“ bei „Apleisto kultūrinio paveldo apšvietimo“ temas.

Plačiau:

Liepos 17-ąją duris atvėrė Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras (Antakalnio g. 25, Vilnius). Jame nemokamai galima susipažinti su Lietuvoje saugomais gamtos turtais. Jų ne tiek ir mažai: 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, apie 300 draustinių, daugiau kaip 500 gamtos paveldo objektų. Svarbiausias šio centro tikslas – supažindinti jo lankytojus su mūsų krašto nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomomis augalų ir gyvūnų rūšimis, kraštovaizdžio ypatumais. Tiesa, čia yra žinių ir apie kai kuriuos panašius objektus užsienyje. Ilgas kelias iki tokio centro atsiradimo. Daugiau nei prieš penkiolika metų brandinta tokia idėja pagaliau įgyvendinta (http://youtu.be/vK5QY_-8U8U). Stipriai apleistas vienas XIX a. pabaigoje statytų Sapiegų rūmų komplekso pastatų Antakalnyje maloniai nuteikia akį ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Čia pasitinka ekspozicija pačiam įvairiausiam skoniui. Ji, įrengta atsižvelgiant į gamtos ritmus ir cikliškumą, primena kelionę gyvenimo ratu: (http://youtu.be/ULjgwtX-c9M). Vasara – palankus metas pakeliauti. Apsilankius tokiame centre, galima greičiau apsispręsti, kokiu maršrutu vertėtų patraukti. Bet ir nesiruošiant keliauti, tai puiki vieta su visa šeima turiningai praleisti laisvalaikį. Kino salėje laukia šikšnosparniai ir paslaptingi gamtos garsai. Prie laboratorinio stalo gera proga pamiklinti smegenis siekiant įminti gyvybės paslaptis. Kartu su vaikais galima sudalyvauti interaktyviame žaidime vaikant kormoranus. Ir tai dar ne viskas.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Nuo 2009-ųjų kiekvieną liepos 6-ąją, švenčiant Lietuvos kaip krikščioniškos valstybės atsiradimo datą, esame kviečiami 21 val. prisijungti prie Tautinės giesmės sugiedojimo viso pasaulio mastu. Smagu, kuomet mūsų gyvenamosiose erdvėse yra paskelbiami tokio mus vienijančio patriotinio veiksmo taškai. Nebe pirmi metai, kai tokios vietos atsiranda Pilaitėje nejučia, – be didesnės reklamos. Ir šį kartą taip susibėgti vėlyvą pavakarę ragino VšĮ „Beepart kūrybinės dirbtuvės“. Nesvarbu, kad po ilgai trukusios alinančios sausros kaip tik šiuo laiku liūtimi prapliupo Pilaitės dangus, Tautinė giesmė skambėjo ir šiame naujausiame sostinės daugiabučių rajone https://www.facebook.com/BeePilaite. Užpernai ji buvo giedama net Pilaitės piliakalnio papėdėje be išankstinio susitarimo. Ten atsitiktinai susibėgo patriotiškai nusiteikę pilaitiškiai. Tiesa, kaip kam jau atrodo, kad mūsų patriarcho Vinco Kudirkos sukurtas himnas atgyveno: nei muzika, nei žodžiai nebeatitinka laiko dvasios: http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/. Lieka viltis, kad jis nesumodernintas ir mums vis dar su aktualiu prasmingumu ilgai skambės Pilaitėje. Sekite, kur būsite kviečiami kitais metais drauge užtraukti Tautinę giesmę savo gyvenamajame rajone – Pilaitėje. Galima ir čia pasinaudoti patogia galimybe ją užtraukti tuo metu, kai ji tuo pačiu laiku skamba ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio atokiausiuose kampeliuose.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Aistras kelia naujai išrinkto Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus veidaknygėje plintantis būsimosios bažnyčios Pilaitėje maketas. Suprantamas pilaitiškių ir kitų vilniečių sumišimas: kodėl bažnyčia, o ne vaikų darželis ar koks sportui tinkamas objektas? Reikėtų sugrįžti į praeitį. Dar pirmojo klebono Kęstučio Ralio pastangomis čia atsirado koplyčia su parapijos namais, o kita viso čia numatyto pastatyti religiniams tikslams komplekso idėja, įsteigiant senelių namus ir teikiant krikščioniškąją pagalbą priklausomybės liūnan puolusiems broliams ir seserims, nusėdo užmarštyje, kai tokio plataus masto religinio statinio iniciatorius ir pagrindinis variklis buvo iškeltas Dievui tarnauti į kitą vietą. Taigi neturėtų stebinti naujojo klebono Ričardo Doveikos pastangos tarsi iš numirusių prikelti numarintas idėjas ar jas ženkliai patobulinti. Neseniai jau keletą metų prie Pilaitės seniūnijos veikianti Vietos bendruomenės taryba (VTB) svarstė galimybę čia pastatyti daugiafunkcinius bendruomenių namus, juolab, kai tą laimina ir ES. Bet kas iš visuomenininkų galėtų „pavežti“ tokios iniciatyvos išgryninimą, vien tik pristatant valdininkams kaip realią siekiamybę, neturint garantijų, kad jos įgyvendinimui bus uždegta žalia šviesa, – buvo ne paskutinis tokių namų atsiradimo Pilaitėje diskusijų klausimas?.

Plačiau:

Pilaitėje jau startavo Joninės. Jas surengė Pilaitės bendruomenės centras „Mažoji Lietuva“ ir UAB „Kastaleta“. Kaip taisyklė, Joninių laiku gamta mus apdovanoja savųjų stichijų šėlsmu. Neaplenkė stichijos Joninių ir Pilaitėje, Salotės paplūdimyje. Pačioje pradžioje nusišypsojo saulė ir rodėsi, – neužleis savųjų pozicijų. Bet netrukus pabiro lietus, privertęs šventės dalyvius slėptis po pašonėje įsikūrusių ir žemiškuosius norus pildančių kioskelių palapinėmis. Bet tai buvo trumpa įžanga į vėliau liūtimi prapliupusį vakarėjantį Pilaitės dangų. Nežiūrint pakankamai žvarboko ir lietaus prisodrinto vakaro, Joninės Pilaitėje įvyko. Nors ne visi žinojo, kur ir kada jos vyks, visgi jose gausiai lankytąsi. Ar neliudija: Joninės dar labai populiari tradicinė mūsų šventė? Ne kartą Pilaitės bendruomenės socialiniuose tinkluose teirautąsi, ar tikrai jos šįmet įvyks. Tikrai įvyko ir, nežiūrint, nepalankių oro sąlygų, šventės organizatoriams pavyko išpildyti visus programoje numatytus punktus. Dalis jų čia: http://youtu.be/IACjjbzEiNs; http://youtu.be/TlS8y5Ymmqk ir http://youtu.be/3FhCXdTN7Ck. Negalėjusieji dalyvauti pilaitiškose Joninėse turėtų nenusiminti. Galima tokioje šventėje sudalyvauti ir kitose Vilniaus vietose. Sakoma, kad Jonines galima pradėti švęsti jau birželio 20-ąją ir pabaigti 29-ąją, per šv. Petrines. Tuomet dar viešpatauja trumpiausios naktys. Kosminis ratas tarsi stabteli vietoje, o vėliau jau rieda atgalios, ilgindamas naktis ir trumpindamas dienas. Kas dar vakar, birželio 22-ąją, pilaitiškų Joninių metu nesurado Paparčio žiedo, Jo ieškojimui išties pakankamai renginių tiek Vilniuje, tiek ir visoje Lietuvoje: http://www.vilnius-events.lt/.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Tikriausia, po šiuo kvietimu turėjo pasirašyti Pilaitės seniūnija – šios tradicinės šventės Pilaitėje pagrindinė organizatorė, kuriai labai dažnai turiningai talkina Pilaitės bendruomenės centras „Mažoji Lietuva“.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Kultūros nakties renginių nuošalyje nelieka ir pilaitiškiai. Čia gyvenantis, kuriantis ir „Beepart“ kūrybinėms dirbtuvėms vadovaujantis menininkas Andrius Ciplijauskas kartu su bendraminčiais iš Vilniaus Dizaino kolegijos parengė šiam įvykiui keletą šviesos instaliacijų, kurios leis pamatyti Vilnelę visiškai kitokioje šviesoje. Ką apie vieną jų, pavadintą „Šviečiančios žolės“, pasakoja pats Andrius: „Šis projektas atsirado inspiruotas pačios Vilnelės. Upėje yra daug ilgų žolių, kurios tekant vandeniui sukuria grafinį piešinį ir instaliacija būtent atkartoja tų žolių judesį tekant vandeniui, o kadangi renginys vyks vakare ir patamsyje pačių žolių nesimato, ši instaliacija bus šviečianti ir matysis žolės. Kiek turiu patirties, dar nesu matęs vandenyje įleistų šviesolaidžių, tai yra RG technologija pagrįstas sprendimas.“ (Daugiau apie tai galima pasiskaityti čia:

http://www.15min.lt/naujiena/kultura/renginiai, o pačiu projektu „Vilnelės šviesos“ galėtumėte tiesiogiai pasidžiaugti apsilankę birželio 19 d. nuo 22 iki 02 val. prie Vilnelės upės, atkarpoje tarp Fluxus tiltelio ir Užupio tilto. Daugiau informacijos apie šį ir daugiau Kultūros nakties renginių čia: www.kulturosnaktis.lt

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

“Šviesos ieškok naktyje” – toks raginimas nemiegoti ir įsijungti į gausų kultūros renginių šurmulį Vilniuje iš penktadienio (birželio 19 d.) į šeštadienio (20 d.) naktį. Išties puiki proga pasikultūrinti pačiomis įvairiausiomis kryptimis, kuomet naktys prieš vasaros saulėgrįžą pačios šviesiausios, ilgiausios ir kupinos įstabiausių gamtos kvapų. Įnykus į šių metų Kultūros nakties renginių programą – joje gausybė renginių visuose sostinės kampeliuose pačiam skirtingiausiam skoniui. Taigi, programa, kuri neturėtų nuvilti ir šio didžiojo ir masiško kultūros renginio skeptikų, tačiau kai kur būtina išankstinė registracija, čia:

http://www.kulturosnaktis.lt/lt/projects/index

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Akylesni pilaitiškiai jau galėjo pastebėti: Martyno Mažvydo progimnazijos stadione nebe vieneri metai šiltesniuoju metu mažesnieji ir vyresnieji mokiniai, skambant trankiai muzikai, mėgina savo jėgas pačiose įvairiausiose sporto rungtyse. Netgi pademonstruoja fizinius gebėjimus sportiniuose žaidimuose ir šokiuose. Tai naujoji šios mokymosi įstaigos administracijos iniciatyva, kuomet beveik per visas šventes siekiama išvesti jaunąją kartą į šviežų orą ir ją priversti daugiau pajudėti. Visa tai skirta papildomam moksleivių fiziniam lavinimui, pastebėjus, kad jaunesnioji karta tampa labiau paliegusi, ne pagal amžių serganti vyresniųjų lygomis, vengianti kuo mažiau judėti, didesnę laisvalaiko dalį atiduodanti kompiuteriams. Birželio 3-iosios rytą, skambant Lietuvą ženklesniems sportiniams iškovojimams mobilizuojančiai dainai „Mūsų tik trys milijonai“, po mokyklos vadovų ir mokytojų palinkėjimų nuoširdžiai atsiduoti sportinei kovai ir nugalėti, vyresniųjų klasių moksleiviai sugužėjo į puikiai atrodantį ir jau stipriai žaliuojantį stadioną. Ne viena valanda truko galinėjantis, kuris stipriausias ir kurios klasės komanda pajėgiausia. Įpratus dažniau užimti sėdimą padėtį, ne visiems norėjosi didesnio aktyvumo. Tekdavo paraginti būti aktyvesniais, neskubėti prigulinėti sporto aikštelių ir bėgimo takų prieigose. Nelengva atsikratyti sveikatos nepriduodančių įpročių, bet liaudyje sakoma: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Kviečiame dalyvauti - tai labai svarbu mums gyvenantiems tokios naujos peršamos teršalų dozės visiškoje pašonėje - nuo Gariūnų apie 3 km. Rytoj, ketvirtadienį, 17,30 val. Juozapavičiaus g. 13, 129 kabinete bus su visuomene svarstoma Vilniaus kogeneracinės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Kodėl turėtumei ateiti:
1) Kogeneracinė elektrinė prie Gariūnų, kurią sudarys komunalinių atliekų deginimo gamykla ( galingumas - 160 000 t per metus ) ir biokuro katilinė ( 620 000 t per metus ) yra tik 3,5 kilometrų atstumu nuo Pilaitės; 2)ataskaitoje nurodoma, kad abi jėgainės bus suvestos į vieną 80 m aukščio kaminą ( dabartinės elektrinės kamino aukštis - 140 m). Nuo kamino aukščio ir vėjo krypties bei stiprumo priklauso kaip toli bus nunešami teršalai; 3) be komunalinių atliekų, kurias teiks šalia statoma rūšiavimo gamykla (MBA), bus deginami komunalinių nuotėkų dumblas. Nuotėkų dumblas specialistų pripažįstamas kaip pavojinga atlieka dėl jame esančių sunkiųjų metalų, kaip švinas, gyvsidabris, cinkas, kadmis, chromas ir t.t. 4) ataskaitoje nurodoma, kad kogeneracinės jėgainės per metu į orą paleis 1700 t teršalų, dar 3 tonas teršalų aplinka gaus iš jėgaines aptarnaujančio transporto 5) ataskaitoje nieko nepasakyta koks bus atliekų išvežimo vartų mokestis, kokia prognozuojama šilumos kaina vartotojams; 6) kaip teigia pati Aplinkos ministerija,2002 m. gegužės 24 d. pasirašydama Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų,vieni pavojingiausių aplinkai deginimo produktų yra dioksinai ir furanai. Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai numato, kad ūkinės veiklos vykdytojai, deginantys atliekas bendro deginimo įrenginiuose arba deginimo įmonėse, privalo atlikti sunkiųjų metalų, ( dioksinų ir furanų ) matavimus. Tačiau visa bėda tame, kad Vyriausybė neturi tokių laboratorijų.

Daugiau:

PAV ataskaita:
www.kogen.lt
http://www.le.lt/.../Vilniaus_kogeneracinės_jegaines_PAV...
http://www.kogen.lt/.../436/PAV_Santrauka_20150520.pdf

Pilaitės bendruomenė

Edgaras Steponavičius, žaliasis iš Lazdynų, dažnas poezijos pavasarių rengiamų neiškirstame golfų aikštynams įkurti Pilaitės miškelyje svečias. Ilgai klausėsi kitų posmų, o šeštadienį (gegužės 23 d.) Lietuvos Lakštingalai Salomėjai Nėriai skirtame neišlaikė. Pats išstojo su savo pilietiškomis meninėmis įžvalgomis. Kaip koks pranašas?!

Plačiau:

Gegužės 23-iąją Pilaitėje startavo nuo 2003-ųjų jos miškelyje rengiamas 2015-ųjų pavasaris „Lakštingala negali nečiulbėti“. Jis buvo skirtas nemirtingajai Lietuvos Lakštingalai – Salomėjai Nėriai. Nors ši poetė dėl kai kurių savo žingsnių nepriklausomoje Lietuvoje vertinama nevienareikšmiai (kai kurie jos nemylėtojai kvietė šį ir panašius renginius boikotuoti), netgi netrukus prasidėjęs gausius lietus neišbaidė tikrųjų Jos talento mylėtojų. Jie sulaukė renginio, trukusio ne vieną valandą, pabaigos. Atėję į tokią tradicinę VO „Pilaitės bendruomenės“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos pastangomis organizuojamą sparnuoto žodžio šventę, galėjo pasiklausyti įstabių S. Nėries premijos laureatų – Zitos Mažeikaitės, Jono Kalinausko, Sonatos Paliulytės, Vainiaus Bako posmų. Ištraukas iš S. Nėries dienoraščių skaitė Laimono Noreikos premijos laureatė aktorė Dalia Jankauskaitė. Dviračiu į šventę atvažiavo ištikimas poezijos pavasarių Pilaitėje dalyvis poetas Julius Žėkas. Debiutavo šventėje su pilietinėmis eilėmis ir žaliasis Edgaras Steponavičius. Nemažai dainų pagal Lietuvos Lakštingalos žodžius sudainavo visų poezijos pavasarių Pilaitėje viešnia „Verdenė“ – Buivydiškių folklorinis ansamblis (vadovė Rasa Kauzonaitė). Savo poeziją paviešino ir Vilniaus universiteto raštytojų klubo atstovai: Ernesta Varžgalytė ir Vitoldas Vitkovskis. Eiles ukrainietiškai skaitė viešnia iš karo kamuojamos Ukrainos Nina Rešetničenko. Poezijos pavasaris užderėjo ir savais giesmininkais. Pirmumo teisė suteikta labai garbaus amžiaus poetėms: Karolinai Biekšaitei-Jezerskai ir Irenai Maculevič. Po jų sekė Vanda Sakalauskienė ir Darius Pranckevičius, Rūta Suchodolskytė, Lida Tamulevičienė. Iniciatyva prisiminti S. Nėrį 2015-ųjų Pilaitės poezijos pavasaryje priklauso VO „Pilaitės bendruomenės“ pirmininkei Janinai Gadliauskienei (ji ir poezijos pavasarių Pilaitėje įkvėpėja). Renginį vedė pilaitiškė, taip pat poetė, dainininkė ir dar kitokių talentų šeimininkė Dalia Tarailienė. Beveik visas renginio vaizdo įrašas čia:

1 dalis - http://youtu.be/gA5C-Q6kGhM;

2 dalis – http://youtu.be/EPPLKfikUjo;

3 dalis – http://youtu.be/_flGTynz50I;

4 dalis – http://youtu.be/tzpn45RPL8o;

5 dalis – http://youtu.be/DjmY9u4JwKE

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Lakštingala negali nečiulbėti. Jau gegužės 23 d. (šeštadienį) 15 val. Pilaitės miške, prie vaikų žaidimo aikštelės (Smalinės g. 20a). Šventėje eiles skaitys svečiai ir Pilaitės gyventojai.

Plačiau:

Tikriausia, ne vienam pavasarinis grožis veria ne tik akį, bet ir kirbina sielą. Vietoje nenustygsta ir lakštingalos. Jos ruošiasi 13-ąjį kartą sulėkti į neiškirstą Pilaitės mišką, nutupti ant žiedais apsibėrusių medžių šakų ir trelinti ir trelinti apie viską. Šis jų suskridimas bus neeilinis. Netrukus šiose Naujienose turėtų pasirodyti skelbimas apie ką iš tikrųjų jis bus. Nepamirškite čia skelbimo pasidairyti!Taigi, šis poezijos pavasaris Pilaitėje bus skirtas Lietuvos Lakštingalų Lakštingalai Salomėjai Neriai (1904-1945). Vadinsis „Lakštingala negali nečiulbėti“. Tiesa, tokiam pavasariniam šių paukštyčių susilėkimui nebus išleistas jų skambiųjų trelių rinkinys, kaip tai daryta pradedant 2004-aisiais. Pasistengta praeitais metais advento vakaronei vietinės ir kaimyninės reikšmės lakštingalėlių treles suguldyti į rinkinį tinkantį visiems metų laikams. Jis pavadintas „Donelaičio „Metai“ sukasi ratu “. Jei dar jo nevartėte, tai jis papildytas lakštingalėlių atvaizdais ir jų trelių garso įrašais jau prieinamas virtualioje erdvėje. Na, o aš, Nežinomas Pilaitės giesmininkas, regis, esu labai nekantrus. Visa savaitę anksčiau pradedu trelinti. Šį kartą mano trelės skirtos Salomėjai Neriai. Pasiklausykite kokios tos mano trelės:

Lakštingala negali nečiulbėti
Sukrovė jau žiedus laukai.
Ugnim tyra veidai nusėti
Ir laksto pievose vaikai.
Lakštingala negali nečiulbėti –
Širdy dangus atsiveria našta,
Veidai gyvenimo vargais sulieti,
Išdygę usnys – karo pranašai.
Einu tolyn, kad nieko nematyčiau.
Užmerktos akys sugula delnuos.
Norėjau jums saulėtekį pavyti,
Dabar saulėlydį nešu skausmuos.
Išlijo bėdos ir ledais pasruvo,
Lakštingala čiulbėjo verkdama.
Norėjau jos paklausti:
Ar čia sapnas buvo?
Ar mano žemė verkė kruvina?
Lakštingala tylėjo – nečiulbėjo
Nuleidus į šakas akis.
Ji buvo viskas, būti kuo galėjo –
Tokia plačioji Dainės atmintis:
Sugulusi sparnais ant išversto kamieno
Skaičiuoja bitėm sodžių žvaigždutes.
Ar buvo čia tiktai šilkai purienų,
Užkloję miegui džiaugsmo akutes?
Vėl lakso žmonės – išbaidytos bitės.
Medus išbėgęs iš kvapnių korių.
Vėl stoviu vienas aš rugių rasa sulytas,
Stebiu pasaulį: bunda Naujas rytas.
Lakštingala negali nečiulbėti –
Trėlių tavam gyvenimui nelieti,
Jai noris tavo sielą pakylėti
Aukščiau nei pats gali žiūrėti –
Tokia tikrų lakštingalų dalia.
Lakštingala negali nečiulbėti –
Trelė gyvenimui skirta.
Išdygsta žuvys – upės nepražuvę,
Nežuvęs ir žmogus iš Lietuvos!
Padovanojo Dievas skambųjį liežuvį –
Toks ilgas jis be žodžių pabaigos.

Gegužės 11-osios pavakarę prie Pilaitės kaimynystėje telkšančio Salotės ežero gausiai rinktąsi ir nedidelio pilietinio aktyvumo laikais. Neliko abejingi pilaitiškiai ir vilniečiai savo kokybiškesniam poilsiui gamtoje. Surado laiko ateiti į bendrą VO „Pilaitės bendruomenė“, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos žaliųjų judėjimo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos surengtą protesto akciją-koncertą. Koncertavo pilaitiškiai: smuikininkė Indrė Skuminienė, bardė Vanda Sakalauskienė su sūnumi Jonu iš vyrų vokalinės „el Fuego“ grupės, prie jų prisidėjo ir gitaristas Donatas Mačiulis. Pilietinės akcijos-koncerto metu siekta atkreipti dėmesį į užstatomus Vilniaus ir jų apylinkių vandenviečių paplūdimius, į kuriuos renkasi ne vienas gamtą mylintis ir savo sveikata besirūpinantis vilnietis. Pastebėta, kad paskutiniuoju laiku prie Salotės ežero, kuris yra Vilniaus rajono savivaldybės administraciniame pavaldume, užtveriami nemaži plotai ir apsunkinamas patekimas į jo paplūdimį lankytojams ne tik iš Pilaitės, bet ir iš kitų Vilniaus vietų. Išsiaiškinta, kad tai įstatymiškai leistina privatinėn nuosavybėn atiduotos žemės savininkų veikla. Tiesa, dar galima naudotis galutinai neužtverta šio ežero paplūdimio su čia poilsiui pritaikytomis aikštelėmis dalimi. Bet tai ir privatinė nuosavybė. Jos teisėti savininkai gera valia leidžia vilniečiams naudotis jiems priklausančia Salotės ežero paplūdimio dalimi, tik nežinia iki kada. Gali ir jiems kilti kitokių savo žemės panaudojimo planų. Tad protesto akcijos- koncerto metu (jos sumanytoja pilaitiškė dailininkė ir bardė Vanda Sakalauskienė) buvo įkurta iniciatyvinė grupė. Ji mėgins prie bendro derybų stalo susodinti Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto vadovybę, siūlydama surasti pinigų ir iš savininkų išpirkti visų rekreacinėms reikmėms likusią Salotės paplūdimio dalį, kurioje galėtų nevaržomai lankytis. Kaip visa tai vyko, galite pasižiūrėti čia: http://youtu.be/_bNvw1AB3Aw, http://youtu.be/65SxN1j3-Kk ir http://youtu.be/MP_0u32AomI

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pasaulyje gegužės 3-ioji minima kaip spaudos laisvės diena. Lietuvoje jai prilygsta gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji skirta priminti carinės Rusijos represijas, kai buvo draudžiama spauda gimtosios kalbos rašmenimis bei varžoma laisva tautos mintis. Bet carinės valdžios imperialistiniai siekiai nedavė norimų rezultatų. Lietuviškos knygos, laikraščiai masiškai gaminti Mažojoje Lietuvoje (joje lietuvybės labui dirbusių iškilių asmenų atminimui ir jos autentiškų vietovardžių išsaugojimui Pilaitėje pavadinamos gatvės ir alėjos), apsukrių knygnešių pastangomis draudimo laikotarpiu: 1864-1904 metais plačiai platinti Didžiojoje Lietuvoje, kur galiojo tokios spaudos draudimas. Be to, ši diena yra taip pat ir visų su viešu žodžiu (šiuo metu ne tik spausdintu, bet ir kuriamu informacijos technologijų pagalba) susijusių darbuotojų, pradedant žiniasklaidos specialistais ir baigiant bibliotekininkais, profesijos šventė. Džiugina, kad Pilaitėje turime raštijos gimtąja kalba kūrimo ir platinimo židinių. Tai puikiai tvarkomos čia veikiančiose mokyklose bibliotekos ir neseniai duris atvėrusi viešoji biblioteka (Nidos g. 2), knygyno „Pegasas“ filialas prekybos centre „Pupa“, spaudos kioskai, net keli Pilaitėje gyvenančių ir kuriančių pilietiškų žurnalistų iniciatyva ir pastangomis internetinėje erdvėje visiems prieinami informacijos portalai: http://www.radikaliai.lt/ ir http://www.radikaliai.lt/. Belieka visiems viešos informacijos kūrėjams ir platintojams palinkėti daugiau principingumo, kūrybiškumo savo profesijoje, kad žodis apie mus ir mus supantį pasaulį neužstrigtų konjunktūrinės vatos pataluose ir nebūtų pamatas įkalinti XXI-ojo amžiaus žmonijos sąmonę propagandinės ir piarinės tiesos kalėjime.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Šį šeštadienį, balandžio 25 d. 10 val. renkamės Pilaitės gimnazijos stadione į visaliaudinę apsišvarinimo talką "Darom". Tvarkysime teritoriją lik Gilužio ežero. Gražūs orai, švari gamta ir gera nuotaika. Būkime kartu!

Pernai balandžio pradžioje pilaitiškiai buvo kviečiami į pirmąją dviejų dienų knygų mugę pačioje Pilaitėje. Joje galėta įsigyti atliekamų leidinių bei sudalyvauti net dviejuose kultūriniuose renginiuose. Pirmą mugės dieną, šeštadienį, Pilaitės bibliotekoje vyko pilaitiškių knygų ir leidinių apie Pilaitę pristatymas (http://www.youtube.com), antrą, sekmadienį, VšĮ „Beepart“ kūrybinėse dirbtuvėse vaikų knygų žinovai dalinosi, kokie kūriniai labiausiai tiktų mažiesiems (http://www.youtube.com). Viliamasi, kad kitais metais vėl bus sukviesti Pilaitėje gyvenantys ir knygas išleidę autoriai, nes tokių turime (tai ir Algirdas Vaseris su naujomis poezijos „Pakeliui į Mosėdį“ ir prozos „Apelsinas plaštakei“ knygomis, ir Mindaugas Peleckis bendraautorystėje su Algimantu Lyva, kuriantis beprecedentinį literatūrinį serialą „Žaidimas/Postpasaulis“ (http://www.radikaliai.lt); be to, tikimės, kad kitais metais Pilaitės rašytojų gretos dar pasipildys). Na, o VO „Pilaitės bendruomenė“ praeitų metų pabaigoje, atiduodama duoklę lietuviškos grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui, surengusi visus metus trukusį poezijos maratoną, jame gimusias eiles suguldė į knygelę „Donelaičio „Metai“ sukasi ratu“. Leidinys pasirodė nedideliu tiražu, tad juo neprekiaujama. Norintiems dalyvauti antroje Pilaitės knygų mugėje kaip prekiautojams ar ieškantiems įsigyti leidinių, pravers viršuje skelbiama bei ją papildanti ši informacija: „Mugėje dalyvaus pavieniai knygiai ir vinilinių plokštelių, CD, DVD kolekcininkai, išskirtinė, su sparnuotomis karvutėmis skrajojanti leidykla „Nieko Rimto“, kultūrinius ir literatūrinius bruzdėjimus rengiantis knygynas „Eureka“, Užupio Respublikos knygynas „Keistoteka“. Bus prekiaujama rankų darbo skirtukais ir atvirukais. Vyks nemokamos knygų skirtukų ir mandalų kūrimo dirbtuvėlės, kurias ves Joana ir Simona. Mugės dalyviai galės išmėginti savo jėgas skaitymo varžybose.“

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Ar galima kur panorėjus miesto teritorijoje pasodinti medį ar krūmą, o paskui jį pačiam genėti, nukirsti. Apie tai Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijoje rajono gyventojams dėstė Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis (VRAAD) specialistas Albinas Morkūnas.

Plačiau:

Dienos šviesą elektroninėje versijoje išvydo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos, kurios viena funkcijų yra gilintis į sostinės ir jo apylinkių kraštotyrinio pobūdžio publikuotą medžiagą, ją kaupti, apibendrinti ir skleisti, pastangomis parengtas leidinys „Pasižvalgymai po Vilnių“ apie 21 Vilniaus seniūniją ir joms priklausančias mažesnes vietoves. Jis gimė naudojantis autorių, rašiusių apie Vilnių, darbais, kuriuos iliustruoja Lietuvos muziejuose ir bibliotekose aptinkamos šių ir ankstesnių laikų nuotraukos, ikonografija. „Pasižvalgymai po Vilnių“ skirti visiems, norintiems plačiau pažinti Vilnių. Apie Pilaitę rašoma 140-145 puslapiuose. Čia, kaip ir prie kitų seniūnijų, pateikiama pati esmingiausia informacija, paminint, jos, kaip gyvenamosios vietos, kūrimosi ištakas, dabarties tendencijas, žinoma, nepamirštant nurodyti, kokiuose šaltiniuose visa tai minima. Deja, leidinys, nors ir paremtas Lietuvos kultūros tarybos, šiuo metu egzistuoja tik elektroninėje versijoje (ji čia: http://issuu.com/pookvook). Jo popierinis pavidalas laukia papildomo parėmimo (http://www.amb.lt/lt).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Karoliniškių bendruomenė kviečia kartu šį sekmadienį ( balandžio 12 d. ) 14 val. švęsti atvelykio šventę. Ant pėsčiųjų tilto per vakarinį greitkelį bus rišami kaklaraiščiai, dažomas pats tiltas, vis dar mokomasi dažyti margučius.
Daugiau informacijos: Julius Žėkas, tel. 8 622 84489

Nebe pirmus metus kovo 19-ąją pilaitiškiai renkasi į savo parapijos dangiškojo globėjo šv. Juozapo šventę. Tai bene vienintelė proga gausiau susirinkti ir pabendrauti ne tik krikščioniškąjį tikėjimą išpažįstantiems, bet ir visoms čia veikiančioms institucijoms, pradedant valdžios, baigiant visuomeninėmis. Ir šiais metais taip pat gausiai rinktasi. Juolab, kad buvo skelbiama: mišios vyks lietuviškai ir lenkiškai, o jose dalyvaus net J.E.Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas Gintaras Grušas, taip pat koncertuos ir profesionalai, susibūrę į vienintelę tokią Lietuvoje vyrų vokalinę grupę „Quorum“ (http://www.youtube1 ir http://www.youtube2), naktinį Pilaitės dangų raižys fejerverkai (http://youtu.be), o po jo visų dalyvaujančių laukia Agapė. Viskas, kas skelbta, su kaupu išpildyta. Iš J.E. Arkivyskupo lūpų sužinota, kokiu svarbiausiu tikslu į šią parapiją atkeltas kunigas Ričardas Doveika, – pastatyti šv. Juozapo bažnyčią (beje, tokio šventojo vardu pavadinta bažnyčia stovėjo Vilniuje, dabartinėje Lazdynų Pelėdos gatvėje, įsteigta 1638 metais LDK pakanclerio Stepono Paco, pabaigta statyti ir pašventinta 1692 metais, bet ji 1877 metais buvo nugriauta, tad jos pastatymas, kad ir nebe toje pačioje vietoje, išties tiktų; ankstesnėje Pilaitėje stovėjo šv. Rapolo bažnyčia, kuri manoma, buvo sudeginta, jei ne per T. Kosčiuškos sukilimą 1794 metais, tai Napoleono armijos, dalyvavusios 1812 metų kare su Rusija, laiku). Priešais altorių gulėjo iš Jeruzalės atvežtas akmuo – apčiuopiamas būsimos bažnyčios simbolis. Klebonui R. Doveikai paprašius J.E. Arkivyskupo jį pašventinti, pasakyta: žmonės turėtų tapti gyvaisiais tokios bažnyčios akmenimis ir sudaryti vieną šeimą iš čia gyvenančių skirtingų tautybių ir profesijų žmonių; užsiminta: keleriopai didesnei bažnyčiai reikės daug daugiau tikinčiųjų užpildyti jos erdvę (http://youtu.be/uv0BB4qASmQ). Plačiau apie šventę žiniasklaidoje lenkiškai čia: http://l24.lt/pl/religia/ Ne taip plačiai lietuviškai čia: http://vilnius.policija.lt/index.php/

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pasaulis kovo 27-ąją mini kaip Tarptautinę teatro dieną. Nežinia, kaip Pilaitėje buvo tais laikais, kai čia stovėjo rūmai-dvaras, bet pradėjus kurtis Naujajai – daugiabučių – Pilaitei, teatro tradicijos joje užgimė, klestėjo ir tebeklesti. Pirmieji teatro židiniai – čia veikiančios mokyklos. Kuri didesnė jų šventė išsiverčia be vaidinimų? O 2008-ieji padovanojo staigmeną. Jų pabaigą paženklino Pilaitės liaudies teatro gimimas, kur kiekvienas norintis ir gebantis sukurti spektaklį kviečiamas jame pasireikšti. Jau skaičiuojamos keturios premjeros. Kas žino, gal netrukus ne tik pilaitiškiai, bet ir visa Lietuva bus maloniai nustebinta kokiu nors platesnių aktualijų spektakliu? Apie teatrališką Pilaitę galima pasiskaityti čia: http://www.pilaitesbendruomene.lt ir čia: http://apzvalga.eu/moteru-lupomis-prabilo-lietuva.html. O kai kuriuos Pilaitės liaudies teatro pastatymus galima pamatyti internetinėje erdvėje čia: http://www.youtube.com ir čia: http://www.youtube.com. Na, o stebintys „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių veiklos repertuarą gali jame aptikti dažnai kalendorinių ir tradicinių švenčių proga patalpinamus skelbimus, kviečiančius pasižiūrėti mažiesiems rodomus pilaitiškės dailės ir teatro mokytojos Dalios Klimavičiūtės sukurtus lėlių spektaklius: http://beepart.lt/teatras/.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Sužaliavus medžiams ir pražydus alyvoms, ateina metas poezijai. Šiemetinę Poezijos pavasario šventę pavadinome "Lakštingala negali nečiulbėti" ir ji numatyta gegužės 23 d. 15 val. mums jau įprastoje vietoje, miške prie vaikų žaidimo aikštelės. Laukiame visų, kurie jau yra savo kūrinius publikavę Pilaitės bendruomenės leidiniuose arba naujai parašę šiai šventei.
Prašytume atsiųsti informaciją (pilaitesbendruomene@gmail.com ar tel. 861184445), kurie norėtumėte savo kūrinius skaityti renginio metu.
Taip pavadinę Poezijos pavasario šventę norėjome pažymėti, kad ir tokiu neramiu laiku, kai vyksta geopolitiniai persiskirstymai ir grėsmė visiškai šalia mūsų visų namų, poezija reikalinga kaip niekada, ji negali tylėti. Šis pavadinimas taip pat kvies prisiminti mūsų žymiąją poetę Salomėją Nėrį, kuri praėjusi didelius išbandymus, iškentėjusi ir galimai supratusi savo paklydimus, visiems laikams liko nuostabiąja Lietuvos lakštingala.

Pasaulis kovo 21-ąją be kitų įsimintinų datų pažymėjo taip pat kaip ir tarptautinę poezijos dieną. Tai ir lygiadienio laikas: nebe kalendorinio, o kosminio pavasario pradžia. Jį eilėmis pasitinka ir mūsų poetai. Šių metų poezijos pradžią ženklina paties garbiausio amžiaus pilaitiškė poetė Irena Maciulevič, einanti 92-uosius metus. Visą gyvenimą dirbo vokiečių kalbos mokytoja Latvijoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo persikėlė gyventi į Lietuvą. Įsikūrė Pilaitėje. Nuo pat jaunystės iki šiol ji lankoma mūzų. Kuria eiles lenkų ir rusų kalbomis. Neretai jos eilės tampa giesmėmis, kurias pati, grodama vargonais (virš dešimt metų vargonavo keliose katalikiškose bažnytėlėse), sudainuoja. Tai pakylėti posmai-giesmės religijos, amžinųjų vertybių, gyvenimo prasmės motyvais. Irena Maciulevič ne vieno Pilaitės poezijos pavasario entuziastinga dalyvė ir jiems skirtų leidinių nuo 2008 metų bendraautorė. Ji – bardė (bardas: kuriantis muziką pagal savo eiles ir dažnai jas pats atliekantis). Deja, pastaruoju metu dėl sveikatos pablogėjimo ir šiam Gavėnios laikui skirtą eilėraštį atlieka jos anūkai: Nataša ir Artūras (galima pasiklausyti jų padainavimo čia: http://youtu.be/q4viYVPvKDU, o pasiskaityti daugiau eilių čia:).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Europos pilietinė visuomenė sunerimusi, kad ES laisvosios prekybos sutartis su JAV ant vartotojų stalų neatneštų nepažymėto genetiškai modifikuoto maisto, augimo stimuliatoriais užaugintos kiaulienos, chloro dioksidu apdorotos paukštienos ar kitaip nepablogintų ne tik maisto saugos, bet ir aplinkosauginių bei darbuotojų apsaugos standartų.

Plačiau:

Pagaliau pasibaigė rinkimų į savivaldos institucijas vajus. Belieka viltis, kad mūsų visų gyvenimas pagerės. Gal ir ne visur, bet Pilaitėje galėjo ir pagerėti, jeigu būtų išrinkti visi, kurie iš pilaitiškių kandidatavo šiuose rinkimuose. Tokių, kiek pavyko išsiaiškinti, ne tiek ir mažai. Tai VO „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė ir šios bendruomenės aktyvistė Dalia Taralienė su „Tautininkų“, pirmininkės pavaduotojas Vytautas Pelakauskas su „Lietuvos“ sąrašais, juolab, kad VO „Pilaitės bendruomenė“ apie būtinybę rinkti tiesiogiai savo kandidatus į savivaldą ne tik merų, bet ir žemesnių savivaldos institucijų lygmenyje (seniūnų) kalbėjo dar 2003 m., nors įsisteigė 2002-ųjų vasarą. Ši pilaitiškių bendruomenė jau buvo susidūrusi su būtinybe turėti savo atstovus savivaldoje, į kuriuos kreipiantis būtų galima tikėtis palaikymo ginant viešąjį interesą, o ne atvirkščiai. Apie tai paskelbė ir visoms Lietuvos visuomeninėms gyventojų bendruomenėms adresuotoje savo atmenoje „Teisė gyventi ir ekologiškoje ir darnioje demokratinėje aplinkoje“ (su ja galima susipažinti čia: http://www.pilaitesbendruomene.lt). Galėta iš pilaitiškių rinktis net kandidatą į Vilniaus merus. Tai Virginija Vingrienė, kandidatavusi su LVŽS sąrašu, kuriame buvo ir dar vienos aktyvios pilaitiškės, muzikės Indrės Skuminienės pavardė. Kandidatavo nuo TS-LKD ir ilgametis Pilaitės seniūnas Albinas Šniras bei šiam sąrašui taip pat priklausantis jo pavaduotoju ne vienerius metus buvęs Vladislavas Užpolevičius iš kaimyninių Viršuliškių, kuris yra VO „Pilaitės bendruomenė“ Garbės narys Nr.1. Deja, nė vienam nepavyko būti labiau pastebėtam, nebent būtų išsikėlę nuo visuomenininkų. Juos šiuose rinkimuose atstovavo net 55 tokie komitetai. Jų atstovams Fortūna labiau šypsojosi. Nemažai jų pateko į savivaldą ir ketverius metus turės galimybę ginti iškėlusiųjų interesus. Kaip jiems gali sektis, pravartu susipažinti su Lietuvos sąžine laikytino filosofijos profesoriaus Vytauto Radžvilo įžvalgomis „Visuomeninių komitetų atsiradimas palaidojo viltis sukurti savivaldą (I)“ čia:

http://www.propatria.lt/2015/03/vytautas-radzvilas-visuomeniniu.html

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Kovo 19 d. (ketvirtadienį): nuo ryto 9:00 val. iki 18:30 val. Švč. Sakramento adoracija 19:00 val. šv. Mišios už parapiją lietuvių ir lenkų kalbomis. Šv. Mišių aukai vadovaus J.E. Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas Gintaras GRUŠAS. Po šv. Mišių bažnyčioje vyks vyrų vokalinės grupės „Quorum“ šventinis koncertas. Apie 21:00 val. šventę vainikuos įspūdingas fejerverkas lauke. Pirminis informacijos šaltinis: http://www.pilaitesparapija.lt

Praeitų metų rudenį Pilaitės bibliotekoje startavo projektas „Ar skaitei Vilnių?“. Jo metu buvo galima susitikti su Vilnių aprašiusiais ir apdainavusiais autoriais. Baigiamasis tokio projekto akordas – literatūriškai įprasmintų Vilniaus vietų, dalyvaujant visiems norintiems, fotografavimas. Kaip būtų galima geriausiai tą padaryti, dalinosi profesionalai. O kaip sekėsi įamžinti literatūrinį Vilnių mėgėjams, buvo galima pamatyti kovo 9-ąją apsilankius Antakalnio bibliotekoje. Dalyvaujant Pilaitės bibliotekos atstovei Tautvilei, atidaryta tokių darbų paroda, o literatūrinio Vilniaus įamžintojai ir prisidėję prie šios iniciatyvos pagerbti Vilniaus miesto centrinės bibliotekos padėkos raštais (http://youtu.be/W4cEBnUesgE). Priminta: po šv. Velykų šios parodos nuotraukos pasieks ir Pilaitės biblioteką. Taip pat pagarsinta: rudenį „Vilniaus skaitymas“ prasitęs įgaudamas kitokį atspalvį – literatūriniame sostinės pažinime būsime kviečiami tapti detektyvais-orientacininkais, jei ne pavieniui, tai komandomis.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Ši kovo 11-oji ypatinga – jubiliejus. Praėjo 25- metai, kuomet vėlyvą 1990-ųjų vakarą Lietuvos Seimo rūmuose buvo apsispręsta ir paskelbtas mūsų, pasiryžusių eiti Nepriklausomos valstybės keliu, pasirinkimas. Tai išties ne tokia ir maža pagal metų skaičių sukaktis, prisimenant, kad Smetoniškoji Lietuva gyvavo vos 22 metus, bet per tą laiką suspėjo padėti bene stipriausius pamatus, kodėl mes, nebūdami skaitlinga tauta, neišnykome tirštoje tarybinių komunizmo statytojų bendrijoje, išlaikėme savo tautinę tapatybę ir pakilę Sąjūdžio inspiruotoje dvasioje visam pasauliui pareiškėme: geriau ekonomiškai skursime, o jei reikės ir žūsime, bet savo gyvenimą kursime savarankiškai ir niekam nebebūsime pavaldūs! Labai dažnai savo išlikimui svarbiais momentais stiprybės ieškome, jei ne savo praeityje, tai savo sąžininguose ir įžvalgiuose tautiečiuose. Tarp tokių prieš metus Lietuvos žemėje atgulęs, plačiai pagarsėjusių „Kukučio baladžių“ – savotiško žemaičių epo – autorius, poetas Marcelijus Martinaitis (skaityti čia: http://www.rasyk.lt/knygos/tylintys-tekstai-uzrasai-is-raudonojo-sasiuvinio-1971-2001/2600.html; http://www.rasyk.lt/knygos/tylintys-tekstai-uzrasai-is-raudonojo-sasiuvinio-1971-2001/2603 html;

http://www.rasyk.lt/knygos/tylintys-tekstai-uzrasai-is-raudonojo-sasiuvinio-1971-2001/2602.html

ir čia: http://www.ekspertai.eu/istorijos-nezinojmas-baudzia/ ). Jis su mumis buvo ne tik šimtatūkstantiniuose Sąjūdžio mintinguose. Nesvarbu, kad paskelbus Nepriklausomybę, negailėdamas savęs triūsė kurdamas visiems svarbius valstybingumo pamatus, surado laiko, jėgų sudalyvauti ir 2008-aisiais Pilaitės bendruomenės surengtame Sąjūdžio 20-čiui ir išėjusio į amžinybę Maestro Vytauto Kernagio atminimui skirtame poezijos pavasaryje „Skamba žodžiai prie Ąžuolo seno“, kuris vyko golfo aikštynams nepaaukotame Pilaitės miške (pats pirmasis pilaitiškės Laisvės Pelakauskaitės, taip pavadintos Lietuvos valstybingumo atsikovojimo intencija, video filmukas apie šį renginį čia: http://youtu.be/hr2DFm4KSmE).

Apsinuodijimai, kartu su traumomis užima trečiąją vietą mirčių struktūroje. Tai tokie susirgimai, kurių dažniausiai galima išvengti žinant, kur slypi pavojus. Siekiant šviesti žmones šiuo klausimu, šiais metais pirmą kartą organizuojama APSINUODIJIMŲ PREVENCIJOS SAVAITĖ. Jos metu vyks įvairūs šviečiamieji renginiai, bus skaitomos paskaitos.

Plačiau:

Vilniaus šv. Juozapo parapijoje
215 m. kovo mėn. 13 d. (penktadienį) 20.00 val. prasidės sakraliosios muzikos koncertas:

Giovanni Battista Pergolesi „STABAT MATER“
Atlikėjai:
Raimonda Tallat-Kelpšaitė (sopranas)
Rita Preikšaitė (mecosopranas)
Styginių kvartetas „Arco“:
Irma Belickaitė (1 smuikas)
Dalia Suraučiūtė (2 smuikas)
Ramūnas Zakaras (altas)
Dainius Palšauskas (violončelė)
Paulius Grigonis (vargonai)
Tekstą skaitys ir apmąstymais dalinsis parapijos klebonas teol. lic. Ričardas Doveika

Pilaitė, kaip ir kiti gyvenamieji Vilniaus daugiabučių rajonai, pakankamai motorizuota. Automobiliai laikomi, jei suspėjama, gatvių šalikėlėse, prie jų įrengtose aikštelėse, o vėliau sugrįžus, ir atokiau būsto: dar neurbanizuotoje teritorijoje. Žiema nebuvo atšiauri. Retsykiais tik stipriau pasnigdavo, pasitaikydavo vienas kitas galimomis traumomis grąsantis plikledis. Galėjome girdėti, kai šaligatvius ankstyvais rytmečiais pravalydavo pravažiuojanti moderni technika, o jei pasidarydavo slidu, – gausiai pažvyruodavo. Gal stebindavo, bet labiau pasmigus, krūvomis į pakraščius sužertas sniegas sumažindavo ir taip ne plačiausius šaligatvius? Jam toliau pasklisti ar pasiekti važiuojamąjį kelio dalį sutrukdydavo ankštai, kaip siena, sustatyti automobiliai. Automatizuotai šaligatviuose iš aukšto išsvaidomas žvyras kaip vinguriuojantys upeliai iki šiol matomi nusėdę šaligatvių pakraščiuose. Beje, taip barstomas žvyras kliūdė ne vieną pastatytą automobilį, jei, į juos atsitrenkęs neatšokdavo ir nusėsdavo storokomis juostomis šaligatvių pakraščiuose, tai likdavo gulėti ant automobilių. Akylesni automobilių savininkai jau pastebėjo nuo žvyro akmenukų vieniems stipriau, kitiems menkiau pakenktą jų dangą – atsiradusias dėmeles emalėje ar skylutes, atveriančias kelią rūdims atsirasti. Gelbėjant automobilius nuo surūdijimo, gali tekti gerokai pakratyti kišenes ir ilgiau pabūti be jų. Automobilio perdažymas – ilgai trunkantis ir nemažai kainuojantis darbas. Regis, Pilaitės Pilaitės seniūnijos nurodymu šaligatviais žiemą automatizuotai besirūpinusi UAB „Mano aplinka“, pravalydama sniegą nuo šaligatvių ir juos pabarstydama, kad nebūtų slidu, norint išsaugoti žmonių sveikatą – sumažinti traumų tikimybę, tikriausia, nepaskaičiavus valdomos technikos galingumo, atstumų, o gal vietoje smėlio, kuris neturi akmenųkų, pasirinkus žvyrą, bus ne vieno čia gyvenančio automobilio savininko ilgas galvos skausmas, nežinant nuo ko pradėti, kad būtų padengti patiriami nuostoliai.
Prašytumėme taip nukentėjusių automobilių savininkus atsiliepti šiuo adresu: pilaites.bendruomenė@gmail.com

Dar visiškai neseniai galima buvo sutikti Algirdą Jaruševičių beskubantį į Lazdynų bendruomenės, Pramoninkų konfederacijos susirinkimus ar Seimo konferencijas. Jo aiškiai išsakyta pozicija aplinkosaugos, energetikos klausimais nedažnai patikdavo valdininkams ar kai kuriems politikams. Tačiau tiesus ir aiškus žodis ir nepalaužiama valia priversdavo daugelį išklausyti ir nepasitenkinimą išreikšti tik patyliukais. Būdamas verslininkas ir profesionalus energetikas, jis nesureikšmino savo galimybių, o visada noriai dalindavosi savo žiniomis su visuomenininkais, politikais ar kitais specialistais.

Plačiau:

Lietuvos energijos atstovai per bendruomenes zuja net sukaitę. Mat, Vyriausybės nurodymu ir tam tikslui skirtomis didelėmis lėšomis, turi įtikinti, kad Vilniuje, prie Gariūnų, statyti atliekų deginimo gamyklą yra būtina.

Plačiau:

Salotės ežero pakrančių lankytojus dabar pasitinka tvora ir du pikti šunys už jos. Jei per arti tvoros prieini, tai dar būsi necenzūriniais žodžiais aprėktas ir aptvare esančio sargo. Ar tokį poilsį prie ežero pagrindinio paplūdimio planuoja vilniečiai?
Pilaitės bendruomenė prieš pusmetį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad būtų išsiaiškinta ar teisėtai keliukas į paplūdimį užtvertas tvora. Pastaroji kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkininkus, pašydama nustatyti ar savininkas nėra užtvėręs ir valstybinės žemės. Po ilgų skambučių pagaliau bendruomenė gavo pakvietimą dalyvauti nustatant apsitvėrusio savininko ribas.

Plačiau:

Pilaitės pašonėje, LITEXPO rūmuose, šurmuliavo XVI-oji tarptautinė knygų mugė. Ją aplankė virš 66 tūkstančių žmonių, nesvarbu, kad bilietas į ją pabrango. Šįmet tokia tradicinė spausdinto žodžio fiesta buvo skirta detektyvo žanrui. Jis, viešint detektyvo karalienei iš Lenkijos Katarzynai Bonda ir iš Švedijos jo tyrėjai pasaulio mastu Kerstin Bergman, moderuojant literatūrologei Rasai Drazdauskienei, plačiai aptartas pačią pirmą mugės dieną (http://www.15min.lt/naujiena/kultura). Per 4-ias mugės dienas surengta virš 400 renginių su čia pristatomų leidinių autoriais ir jų apžvalgininkais. Negalėję dalyvauti svarbesniuose, turi progą retrospektyviai su jais susipažinti apsilankant LRT mediatekoje (http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/72024). Nežinia, ar šiais metais vyks Pilaitės knygų mugė, kokia vyko pernai (http://www.youtube.com)? Jeigu vyktų, tai turėtume galimybę išvysti produktyvius ir savo arealo rašytojus, tokius, kaip Algirdas Vaseris, kuris praeitais metais išleido dar po vieną prozos ir eilėraščių knygą, ar Mindaugas Peleckis, kuris neprastai padirbėjo su netolimoje kaimynystėje gyvenančiu Algimantu Lyva. Jie virtualiai ir tik tokiu būdu bendraujant sukūrė net tris knygas, kurios pasirodė serijoje „Žaidimas / Postpasaulis“ (http://www.radikaliai.lt). Beje, šioje knygų mugėje M. Peleckis diskutavo religijos filosofijos klausimais (http://www.youtube.com). Prieš pat Naujuosius metus dienos šviesą išvydo ir VO „Pilaitės bendruomenės“ iniciatyva išleistas Pilaitės ir jų bičiulių eilėraščių ir miniatiūrų rinkinys „Donelaičio metai sukasi ratu“ (http://www.pilaitesbendruomene.lt).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Lietuvos energija vasario 25 d. 17.30 val. M. Mažvydo mokykloje kviečia į susitikimą, kuriame pristatys naujos kogeneracinės jėgainės projektą.
Lazdyniečiai daug nuveikė ir buvo sustabdyta medicininių atliekų deginimo gamyklos „Senovė“ veikla. Jie mynė valdžios institucijų slenksčius, kad UAB „Vilniaus vandenys“ sutvarkytų nuotekų valymo įrenginius. Dabar tokios smarvės nebejaučiame. Tačiau ar galime būti ramūs. Jau daugelį metų tiek rubikoninės kompanijos ar Vyriausybė šalia esančios šiluminės elektrinės nori pastatyti dar vieną – atliekų deginimo gamyklą.

Plačiau:

Užgavėnėms Pilaitėje atgimti prie laužo įprastinėje pačioje plačiausioje jos vietoje, aikštėje priešais Martyno Mažvydo progimnaziją, draugiškai pečius suglaudė valdiškos ir nevaldiškos institucijos. Todėl turėjome visiškai neblogą tradicinę Žiemos, įkūnijančios negandas, kurios simbolis – Morė, nuotaikingą išvijimo iš savo kiemo šventę.

Plačiau:

Vasario 15-ąją buvo kviečiama rinktis bendrai maldai už valstybę ir taiką pasaulyje Pilaitės šv. Juozapo bažnyčioje. Tokia malda pasaulio (lietuvių, baltarusių, lenkų, ukrainiečių, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų) kalbomis siekta pastiprinti tokį trapų, bet harmonijos siekiančiai žmonijai bene svarbiausią reiškinį kaip Taika. Pilaitės parapijos klebonas Ričardas Doveika, garsėjantys ne vieno tikinčio širdį ir protą giliau paliečiančiais pamokslais, šia intencija ne kartą akcentavo palaiminimą, skirtą nešantiems Taiką. Tai labai reikšminga ne tik Minsko paliaubų numatytos Taikos ukrainiečių-rusų fronte pirmąją parą bet ir Vasario 16-osios išvakarėse, kai prieš 97 metus Lietuva pasiskelbė Nepriklausoma tautine valstybe, net 23 metus išvengė totalesnių ginkluotų susirėmimų su savo ne visada labai taikingais kaimynais. Tai leido palankesnėmis sąlygomis lipdyti stipresnį valstybingumo pamatą, telkti lietuvius ir kitus geranoriškai nusiteikusius jos piliečius šviesesnio gyvenimo rytdienai pasaulio bendrijoje. Kaip tai buvo daroma, pagelbėjo prisiminti maldoje dalyvavusių politologo dr. Lauryno Kasčiūno (žiūrėti čia: http://youtu.be/2c0j6ETGgP8) ir politikos analitiko Vytauto Keršansko (žiūrėti čia: http://youtu.be/QUbvDIYqdwM) ekskursai į Lietuvos valstybingumo istoriją.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šaralauskienė

Socialinių reikalų ir darbo ministerija nutarė paremti Vilniaus miesto bendruomenių veiklą ir skyrė lėšų. Administruoti skiriamas lėšas pavedė Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau neužilgo ši tvarka pakriko, o kai kurioms bendruomenėms numatytos lėšos neaiškiai dingo.

Plačiau:

Maloniai kviečiame vasario 17-ąją (antradienį) nuo 17 val. rinktis aikštėje priešais Martyno Mažvydo progimnaziją tarp Įsruties, Tolminkiemio ir Vydūno gatvių.
15.00 val. visi norintys ir galintys prisidėti kviečiami į Užgavėnių Morės kūrybines dirbtuves Beepart kultūros centre Vydūno ir Smalinės gatvių sankirtoje. Tuo tikslu prašome atsinešti nereikalingų drabužių ar kitų daiktų, kuriais norėtumėte atsikratyti kartu su nueinančios žiemos dvelksmu, jie bus sudėti į iš atliekų gaminamą Užgavėnių atributą. 16.30 val. Teatralizuota Morės nešimo procesija iš Beepart centro lik šventinio laužo vietos.
17.00 val. Laužo užkūrimas, Pilaitės seniūno Albino Šniro ir kitų organizatorių sveikinimo žodis.
17.10 val. Folkloro grupės „Rasoda“ Užgavėnių šventės atidarymo dainos, šokiai žaidimai
18.30 val. Teatralizuotas kanapinio ir lašininio mūšis bei jų vaišės.
18.40 val. Morės deginimas.
Vejam žiemą iš kiemo.
Rogučių maratonas „Kas daugiau išvirs iš rogių“.
Vaišinamės blynais ir arbata, kad metai būtų stotųs ir geri. Dalijamės savo atsineštinėmis vaišėmis.
Šokiai, dainos, žaidimai, persirengėlių šėlsmas.

Vasario 8-ąją į Vandos Sakalauskienės kūrybos vakarą Vilniaus įgulos karininkų romovės salėje, kurios sienas puošia XIX a. sukilimo prieš carinę priespaudą vadų ir LDK didikų, kūrusių šios valstybės savarankiškumo ir didingumo pamatus, portretai, rinkosi jos bendražygiai iš Pilaitės bendruomenės ir kitų Vilniaus vietų. Vanda Sakalauskienė ne tik profesionali geofizikė, keramikė, dailės pedagogė, krimtusi ir profesionalių psichologijos mokslų, ji ir daugiavaikė mama. Užaugino keturis sūnus ir dukrą, priglobė ir auklėjo mergaitę ir berniuką iš globos namų. Dabar ji nebe vieno anūko močiutė. Betgi ne tik močiutė. Netrukus pasaulį išvys jos kaip bardės kompaktinė plokštelė. Ten dainos, skirtingai nei būdinga šio žanro gryniesiems atstovams, atliekamos ne pačiai muzikuojant, o pianinu akomponuojant Viliui Grušniui (http://youtu.be/iFz2kAmmsUg). Vakaro metu Vanda Sakalauskienė atliko dainas ne tik pagal savo eiles (jos išspausdintos beveik visuose Pilaitės poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose). Jos skambėjo taip pat Frydricho Nyčės, Anos Achmatovos, Gražinos Cieškaitės žodžiais. Skambėjo ir liaudies daina net tarmiškai – pakruojietiškai, iš kur ji kilusi (http://youtu.be/dV4B8myhwWo). Daina Gulbei (šį paukštį dėl plaukiojimo Pilaitės vandenyse jos simboliu norėtų matyti šio rajono senjorai) buvo atliekama prašant pritarti ir šio vakaro dalyviams

(http://youtu.be/cJ6XZxM7uZk ir http://youtu.be/VDUDeKdloFs). Nepaliko abejingų ir Vandos sūnaus Jono, populiaraus pastarųjų metų vokalisto, lietuvių liaudies daina apie Vaikštinėjantį tėvulį (http://youtu.be/K1FkgpKLkrA). Nereikėjo papildomo pristatymo kam ji skirta. Ne už kalnų Vasario 16-oji – Laisvą Lietuvą mylinčių žmonių šventė. Vandos vyras ir Jono tėtis Antanas Sakalauskas – Laisvės gynėjas, 2010-aisiais išėjęs į amžinybę, Sausio 13-ąją papuolė po rusų okupantų tanku. Buvo sužalotas, bet skirtingai nei Loreta Asanavičiūtė, kuri taip pat pateko po ta pačia karo mašina, išgyveno. Vakare dalyvavo ir Loreta Tručiliauskaitė - Šlekienė, kuri tai pat tą lemtingą naktį buvo atsidūrusi po tuo pačiu tanku, taip pat išgyveno, ir Vytautas Peciukonis, kurio sumanumo dėka šis tankas atsitraukė nuo po juo atsidūrusių žmonių, nes jis sovietmečiu tarnavo armijoje tankistu, tad žinojo, ką reikia padaryti.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

(Nuotr. akademikas E. Jovaiša su dviem studijomis: „Aisčiai. Kilmė“ ir „Aisčiai. Raida“)

Nesunku susipainioti tarp daugybės Lietuvos gimimo ar vardo dienų. Nelengva suprasti, kuri diena svarbiausia. Krikščioniškosios Lietuvos valstybingumui (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimosi diena) svarbi liepos 6-oji . Jos šventimą tokiu laiku pagrindė akademikas istorikas Edvardas Gudavičius. 2009-aisiais plačiai paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, kuris siejamas su nesėkminga šv. Brunono misija ir šio misionieriaus nužudymu, kaip aiškina istorikas Tomas Baranauskas, labiau būtų tikęs visuotiniškai pažymėti ne liepos 6-ąją, o, jei ne vasario 14-ąją, tai kovo 9-ąją (http://www.delfi.lt/news/). Jei remsimės ir kitų mokslininkų įžvalgomis, galima surasti ir daugiau Lietuvai svarbių įvykių ir datų. Nebūtinai susijusių su jos, kaip krikščioniškos, valstybės įsiteisinimu ar kaip savarankiškos valstybės pasiskelbimu ar to atkūrimu. Tai ne vienerių metų tyrimais paremtos įžvalgos, siūlančios susipažinti su daug platesne ir senesne Lietuvos atsiradimo ir jos raidos versija. Tarp jų galėtų būti ir žurnalistė kalbininkė Jūratė Statkutė de Rosales, mananti, kad mūsų baltiškoji istorija smarkiai iškreipta ankstesniųjų šaltinių dėl kalbos nežinojimo ir paviešintų netikslumų antrinimo (žiūrėti čia: http://www.youtube.com), ir pastarųjų metų akademikas istorikas Eugenijus Jovaiša su kapitaliais darbais iš planuojamos išleisti keturlogijos. 2012-ųjų pabaigoje pasirodė pirmoji jo studija – „Aisčiai. Kilmė“, apie kurią rašėme savo tinklaraščio Naujienose (įrašas 2012-12-29 ir http://www.delfi.lt/), o 2014-ųjų pabaigoje Lietuvos MA Prezidiumo salėje pristatyta ir antroji tokių tarpdisciplininių tyrimų knyga „Aisčiai. Raida“

http://youtu.be/N6h_q_cpR9U; http://youtu.be/OYymCdhV5ZA ir http://youtu.be/SFE374EvG88). Na, o vasario 9-oji 2014-aisiais visuomenininkų konferencijoje „Už valstybę – be melo“, minint 1991 metų vasario 9-ąją kaip Lietuvos piliečių plebiscitо (visuotinės apklausos) 23-ąsias metines, kai iš 76 % turinčių teisę balsuoti virš 90 % pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą, ir tai buvo labai svarbu tolesnėje Lietuvos kovoje už laisvę ir nepriklausomybę, pasiūlyta vasario 9-ąją paskelbti diena „Už valstybę be melo !“ (daugiau apie šią konferenciją čia: http://alkas.lt/2014/01/24). Minint ir 24-ąsias visuotino plebiscito metines, tokia diena nepraranda aktualumo. Gal tikrai įvyko stebuklas ir tokia diena išaušo šiandien?!

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Penktadienį (sausio 30 d.) rinktasi Bitėnų gatvės pradžioje protesto akcijai, kurios tikslas – neleisti sunaikinti čia besidriekiančiame slėnyje pilaitiškių bendromis pastangomis įkurtą ir puoselėjamą parką su vaikams ir suaugusiems sportuoti ir jėgas atstatyti įkurtomis aikštelėmis. Bet šio parko čia gali greitai ir nebelikti, nes jis atsidūrė privatininkų rankose (apie šias ir panašias problemas rašo VO „Pilaitės pirmininkė“ Janina Gadliauskienė čia: http://slaptai.lt), o visą piketą, kuriame nuoširdžiai su plakatais dalyvavo ir netoli parko veikiančios Krikščionių mokyklos vaikai, nušvietė Lietuvos aktualijų portalas www. slaptai.lt čia: http://www.slaptai.lt/index.php). Netrukus (sekmadienį, vasario 2 d.) diskusijai „Vilniaus Pilaitės rajono intriga: ar pavyks išsaugoti parką?“, kurioje buvo aptariamos pilaitiškiams opios tinkamesnių gyvenimo sąlygų sukūrimo problemos, dalyvavo: Pilaitės vietos bendruomenės tarybos prie seniūnijos pirmininkas Algirdas Kelpša (pirmas iš dešinės), VO „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė (viduryje) ir Martyno Mažvydo gatvės 15-ojo namo bendrijos valdybos pirmininkas Eugenijus Liubenka (kairėje), nufilmavo kanalas www.slaptai.lt: http://www.slaptai.lt/index.php/videostudija).

Šį nuostabų parką Pilaitės rajono, Salotės seniūnaitijos žmonės kuria jau daugelį metų. Juo džiaugiasi vaikai ir suaugę. Tačiau, pasirodo, parkas jau yra privatizuotas ir artimiausiomis dienomis rengiamasi jį iškirsti. Vilniaus miesto savivaldybė davė leidimą iškirsti savaiminius parke užaugusius medžius ir krūmus, o savininkas galimai nori iškirsti visą parką.
Vilniaus miesto bendrajame plane ši teritorija skirta intensyvaus naudojimo želdynams įrengti, detalusis planas dar nepatvirtintas. Todėl išankstinis savivaldybės administracijos leidimas kirsti parke medžius, yra nesuprantamas ir nepateisinamas.
Šį penktadienį, sausio 30 d. 11 val. parke, kuris yra lomoje prie Pilaitės autobusų žiedo ( Bitėnų g. 5 ), įvyks Vilniaus krikščionių mokyklos mokinių ir visų mūsų susitelkimo akcija
APGINKIME MŪSŲ PASODINTĄ MEDĮ, NES JIS PATS NEAPSIGINS
Bendromis jėgomis apginkime bendrai puoselėtą rekreacinę vertybę, parką.
Akcijos koordinatoriai: Algirdas Kelpša, tel. 8 685 29545, Dalia Tarailienė, tel. 8 698 85092
Pilaitės bendruomenė

Plačiau:

Sausio 5 –ąją Vilniuje, Pilaitėje, duris atvėrė Krikščioniškas vaikų darželis. Darželio steigėjo atstovas, reformatų kunigas Raimondas Stankevičius sako, kad pagrindinė naujojo darželio ypatybė – jo bendrakrikščioniškumas: čia laukiami visi vaikai, nepriklausomai, kokią tikėjimo kryptį – ar išvis jokios – yra pasirinkę jų tėveliai. Krikščioniškos vertybės – meilė, atsakomybė, dora, drąsa – darželio darbuotojų bus perduodamos mažiesiems, remiantis Dievo Žodžiu, bet paprastai, smagiai ir žaismingai. Dievas yra kūrybingas ir turintis puikų humoro jausmą – šios savybės, tikėtina, ras atgarsį mažose širdelėse. Į klausimą, ar nenuogastauja, kad gali rastis tėvelių, kurie nesiryš leisti savo atžalų į tokį darželį, prisibijodami, kad jų vaikučiai bus be atvangos mokomi melstis, giedoti ar panašiai, darželio vadovas atsakė: „Nemanau, kad trimečiui galima išdėstyti rimtas tikėjimo doktrinas. Šis darželis bus skirtas 3 – 6 metų amžiaus vaikams. Be abejonės, skleisime Gerąją Naujieną, Dievo Žodį per žaidimus, giesmeles ir viliuosi, kad mažieji nuo mažumės girdėję Vaikišką Bibliją, turės daugiau paskatų išlikti dorais, tikinčiais ir atsakingais žmonėmis visą gyvenimą“. Krikščioniškas vaikų darželis pasitinka mažuosius jaukia aplinka, rūpestingomis auklėtojomis ir lanksčiu prie tėvelių poreikių taikomu lankomumo grafiku.
Plačiau apie visa tai galite paskaityti internete:

www.krikscioniskasdarzelis.lt

Lietuvos Seimo paskelbtus 2015-uosius Etnografinių regionų metais, kuomet numatyta orientuotis į jų istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo reikšmingumą, palankių sąlygų tokiam tęstinumui sudarymą atliekant jų tyrimus ir palankios viešos nuomonės apie juos sklaidą, sausio 14-ąją pradėjo Aukštaitija. Tokios iniciatyvos atgarsiai iš dalies turėtų paliesti ir Pilaitę. Sausio 15-oji – Klaipėdos sukilimo 1923-aisiais metais pradžia. Ši data dabartinei Mažajai Lietuvai, kuri visiškai neseniai taip pat prilyginta etnografiniams regionams, labai reikšminga. 1923 metų Klaipėdos sukilimas, prasidėjęs sausio 15-ąją, lėmė galimybę Didžiajai Lietuvai prisijungti nors ir nedidelį Mažosios Lietuvos, kaip istorinio regiono, ruoželį, nusidriekiantį aukščiau Nemuno, nuo Smalininkų iki Nemirsetos, su jūros uostu Klaipėdoje, Kuršių mariomis ir Kuršių nerija. Istorinė Mažoji Lietuva tampriai susijusi su Pilaite. Dar praeito tūkstantmečio devintame dešimtmetyje nuspręsta istorinės Mažosios Lietuvos [nepriklausančios Didžiosios Lietuvos (dabartinės Lietuvos) teritorijai] autentiškų vietovardžių pavadinimais ir ten lietuvybės vardant triūsusių asmenų vardais pavadinti jos gatves, alėjas, infrastruktūros įstaigas. Taigi, mūsų tinklaraščio Naujienų skiltyje pristatysime kai kuriuos svarbiausius šio užmarštin nueinančio krašto pasiekimus ar nurodysime, kur daugiau apie tai galėtumėme sužinoti. Beje, maloniai savo tinklaraštyje paskelbsime ir jūsų įžvalgas, vertingas istorinės Mažosios Lietuvos atminimo suaktualinimui. Apie lietuvininkų iš istorinės Mažosios Lietuvos norą susijungti su Didžiąją Lietuva, kuris siejamas su Tilžės 1918 metais lapkričio 30 d. Prūsų Lietuvos tautinės tarybos aktu, daugiau skaitykite čia: http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/Tilzes-aktas-faktai-ir-versijos arba pasiklausyti čia: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/43426

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Ruošiantis pasitikti 2015-uosius Vilniaus savivaldybė susimylėjo ir prie Šv. Juozapo parapijos maldos namų pastatė įspūdingą Kalėdų eglę. Ji džiugino ir mažuosius, ir didžiuosius pilaitiškius. Tai jau antroji tokios paskirties visiems pilaitiškiams skirta eglė šiame sostinės daugiabučių rajone. Pirmoji, ne tokia įspūdinga ir ne tokia didžiulė kaip šių metų, pernai šventiniu laikotarpiu puikavosi virš Pilaitės seniūnijos įėjimo. Ją pačios Pilaitės seniūnijos pageidavimu čia užkėlė ir išpuošė Pilaitėje veikiančios visuomeninės gyventojų organizacijos: „Pilaitės bendruomenė“ ir „Mažoji Lietuva“, talkinant UAB „Naujoji Pilaitė“. Šių metų Kalėdų eglė išties atrodė įspūdinga (tuo galite įsitikinti pasižiūrėję čia: http://youtu.be/ofgcyVNwrDg). Bet šventės baigiasi, eglės nurėdamos. Puiku, kad pastaruoju metu jos pasitarnauja dar kaip ir biokuras. Pernai ir Pilaitėje buvo paskelbta, kur jas sunešti, kad prisidėtų prie tokios šilumos ūkio vystymo iniciatyvos. Šiais metais Pilaitę toks vajus aplenkia. Jau matosi priešais maršrutinio transporto „Tolminkiemis“ sustojimą, laukymėje, kur kažkada planuota įrengti parką, nupuoštų eglių krūvelė. Belieka tikėtis, jei kas jų iš čia neišveš pamaitinti biokuro katilų, galėtų pasitarnauti laužui per Užgavėnes varant Žiemą iš kiemo.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

1991-ųjų naktis iš sausio 12-osios į 13-ąją mūsų Vienybės, Susitelkimo ir Meilės Mūsų LAISVEI šlovingoji naktis. Kai kuriems ji buvo paskutinė šioje būtyje. Paaukodami gyvybę už bendrą siekį tie 14 Lietuvos sūnų ir dukterų išlieka mūsų, likusių gyventi Laisvoje Lietuvoje, atmintyje. Lenkiame prieš juos galvą ir uždegame jiems atminimo žvakelę, jei ne jų žuvimo vietoje, tai savo širdyje. Tarp tokių galime paminėti ir pilaitiškį, aktyvų VO „Pilaitės bendruomenė“ narį Antaną Sakalauską, tą visiems lemtingą naktį atsiradusį prie Vilniaus televizijos bokšto ir perblokštą rusų okupantų tanko. Tada, nors buvo sunkiai sužalotas, išgyveno, bet 2010 metais, sulaukusį 58-erių, įveikė mirtina liga. Jo atminimui Įsruties g. prie namo Nr. 8, kuriame gyveno. atidengta memorialinė lenta, o šalia skverelyje pastatytas koplytstulpis iš ąžuolo. Čia galima uždegti atminimo žvakelę ir prisiminimais nusikelti į tuos laikus, kai mums LAISVĖ atrodė brangesnė už gyvenimą. Daugiau apie Laisvės gynėją Antaną Sakalauską čia: http://www.lrytas.lt

Vilniaus centrinė biblioteka, kurios filialas veikia ir Pilaitėje, informuoja:

Spaudžiant šaltukui, bet šviečiant saulutei net du moksleivių iš Martyno Mažvydo progimnazijos ekipažai su plakatais, raginančiais vairuotojus saugoti pėsčiuosius, lydimi mokytojų, būriavosi Pilaitės prospekto ir Įsruties gatvės namo Nr. 28 sankryžoje. Tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Susivienijimo Žali.LT surengtos iniciatyvos palaikytojai. Dar 2007-aisiais, tik pradėjus veikti Pilaitės prospektui, pilaitiškė, kandidatė nuo šios partijos į Vilniaus meres, viena pirmųjų atkreipė dėmesį į pagausėjusias avarijas jame. Ne kartą kreiptasi į atitinkamas institucijas, reikalaujant užkirsti kelią nelaimėms šiame intensyvaus eismo ruože. Betgi, į tai vangiai reaguojama. Galiausiai po visiškai neseno mirtino eismo įvykio, kurio liudininkai buvo ir moksleiviai, skubantys į pamokas, vis tik nuspręsta surengti ir pilietinę akciją. Akcijos „Pristabdyk“ tikslas atkreipti valdžios, policijos, žiniasklaidos, pėsčiųjų, vairuotojų dėmesį į eismo saugumo problemas, kylančias dėl itin prasto eismo reguliavimo judriose ir pavojingose miesto gatvėse, o ypač šioje Pilaitės prospekto vietoje, kurią turi kirsti nemažas moksleivių būrys, einantis į mokyklas, kuri, beje, taip pat paženklinta skaudžia netektimi. Ir čia tarsi specialiai sukurtos palankios sąlygos eismo nelaimėms tarpti. Tuo buvo galima įsitikti ir tokios akcijos metu (žiūrėti vaizdo įrašą čia: http://youtu.be/TStAS0uTey8 ). Siekiant, kad tiek moksleiviai, tiek ir kiti Pilaitės gyventojai galėtų saugiai kirstų šią prospekto vietą, buvo renkami parašai. Jie turėtų padėti valdininkams neatidėliojant apsispręsti čia, kaip ir prie sankryžos į Prekybos centrą „Pupa“, įrengti jei ne viaduką, tai požeminę perėją. Taip pat teikiami pilaitiškių parašais patvirtinti kiti argumentuoti pasiūlymai, kur dar kitur Pilaitės prospekto ruože būtina įrengti saugiam eismui tarnaujančias zonas.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė