Vilniaus universiteto dėstytojas doc. Regimantas Tamošaitis, kuriam Kristijono Donelaičio – pirmojo grožinės lietuviškos raštijos pradininko kūryba labai artima, pastebėjo: Donelaitiška metų matrica ženkliai perkrauta. Tikėkimės, kad nesprogs dar nuo keleto į internetinį pasaulį paleistų vaizdo įrašų su akademiniais šio Būrų dainiaus žodinio palikimo svariais ir vienais paskutiniųjų vertinimais (jie čia:

http://www.youtube.com/watch?v=cvaGragDsmE; http://www.youtube.com/watch?v=A5TsC18TqB0; http://www.youtube.com/watch?v=ygIaVto-zys; http://www.youtube.com/watch?v=hLj76CCKwso)
Na, o pilaitiškasis Kristijonui Donelaičiui, kilusiam iš Mažosios Lietuvos (jos vietovardžiais ir ten lietuvybės vardan triūsusių žmonių asmenvardžiais pavadinamos Pilaitės gatvės, alėjos, infrastruktūros įstaigos), pašvęstas Poezijos maratonas pabaigiamas Nežinomo Pilaitės giesmininko žodžiais. Neabejojame: ne vienas Pilaitiškis jo posmuose kažką sau gražaus ir reikšmingo atras ir pasiims į 2015-uosius metus:

Stabtelėjimas prie Donelaičio kojų

Apie tris valandas truko Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje „Pilaitės bendruomenės“ ir „Mažoji Lietuva“ – visuomeninių gyventojų organizacijų surengta bendra suaugusių ir vaikų advento šventė su joje atsilankiusiu Kalėdų Seneliu ir Snieguole. Popietės pagrindinis akcentas: prisidėjimas prie Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinių paminėjimo (2014-ieji Lietuvos ir Europos mastu paskelbti jo metais) Pilaitėje, kurios gatvės, alėjos, infrastruktūros įstaigos pavadinamos Mažosios Lietuvos (ten Gumbinėje, Lazdynėlių kaime, 1714-aisiais sausio 1 d. gimė K. Donelaitis) vietovardžiais ar joje lietuvybės vardant plušėjusių šviesuolių asmenvardžiais. „Pilaitės bendruomenė“, paskelbusi poezijos maratoną pagal metų laikus, į kurį įsijungė nemažas būrys kūrėjų (virš keturiasdešimties: tai Pilaitėje, tai jos kaimynystėje ar tolesniuose Vilniaus rajonuose ir net prie Kernavės gyvenantys), jį pašventė K. Donelaičiui. Maratonas tęsėsi visus metus. „Pilaitės bendruomenės“ iniciatyva pirmajam lietuvių grožinės literatūros pradininkui skirtos eilės suguldytos knygelėje „Donelaičio Metai sukasi ratu“, kuri pristatyta renginio metu ir kuri kitais metais turėtų pasirodyti internetinėje erdvėje.

Plačiau:

Oneta Lunskaja – pilaitiškė, kuria prozą ir eiles. Nemaža jos eilių publikuota Pilaitės poezijos pavasarių leidiniuose. Eilėraščiai labai dažnai rezonuoja su tokių renginių credo. Tad ir šį kartą jos eilės skirtos Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir nemariesiems Jo „METAMS“. Sudalyvavusi ankstesnėse tokio poezijos maratono Pilaitėje atkarpose pagal metų laikus (žiūrėti mūsų Naujienų įrašus: 2014-05-23, 2014-09-01 ir 2014-11-24), įsijungia į žiemiškąją su šiais būriškais posmais:

Iš ciklo „Baltų arklių suvarymas į metų gardą“

(Daugiau šio ciklo eilių čia:)

Maloniai kviečiame į ADVENTO popietę Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje gruodžio 20-ąją (šeštadienį) 15 val. Turiningai ir žaismingai palydėsime Išeinančius 2014-uosius metus Lietuvos ir Europos mastu pašvęstus Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. (Primename: K. Donelaitis gimė Mažojoje Lietuvoje, kurios vietovardžiais ir ten gyvenusių iškilių asmenų vardais pavadinamos mūsų gatvės ir įstaigos).
P R O G R A M O J E: Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikininkė Indrė Skuminienė. Buivydiškių folklorinio ansamblio „VERDENĖ“ atliekamos dainos ir bandonininko Albino Batavičiaus muzika. Bus pristatomas pilaitiškių ir jų bičiulių 2014-ųjų metų poezijos leidinys „Donelaičio „Metai“ sukasi ratu“. Savo eiles skaitys mūsų poetai ir svečiai.
D Ė M E S I O! Mus taip pat aplankys išradingas ir žaismingas Kalėdų Senelis. Kol mažieji prasmingai leis laiką su Kalėdu Seneliu prie Eglutės, suaugusieji bendraus prie kakalio šilto su kvapnia arbatėle ir būrišku pyragėliu.

Rengėjai:

„Pilaitės bendruomenė“

Pilaitės bendruomenės centras „Mažoji Lietuva“
Rėmėjas: Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ – dar vakar pilaitiškė, šiandien – Viršuliškių gyventoja, studijavusi lituanistiką ir menotyrą, darbuojasi laikraščio „Mokslo Lietuva“ redakcijoje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute, pradėjusi eiliuoti mirus Mamai, kai turėjo dvidešimt metų, spėjo dalį kūrybos paskelbti almanache „Varpai“, žurnale „Bajoras“, įsijungia į žiemiškąją Pilaities poezijos maratono, skirto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, atkarpą su Adventiniam laikui derančiomis eiliuotomis būties prasmės paieškomis ir jos atradimais.

Giesmė

(Daugiau eilių čia:)

Karolina Biekšaitė-Jezerska – į Pilaitės kultūrinį gyvenimą įsijungė po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, kai iškentusi politinės kalinės ir tremtinės negandas, 1997-aisiais sugrįžo gyventi į gimtąją šalį. Ji eiles kūrė ir tremtyje, ir svečioje šalyje – Vakarų Ukrainoje, kurioje prabuvo daugiau nei 40 metų, po to, kai tremtyje ištekėjo už politinio kalinio, kilusio iš šios šalies. 2009 metais Pilaitės bendruomenės iniciatyva 85-čio proga išleista Karolinos Biekšaitės-Jezerskos eilėraščių knygelė „Žodis Lietuva sieloje ir lūpose“. Ją pilaitiškiams teatralizuotai pristatė Pilaitės liaudies teatras. Neseniai pasitikusi devintąją dešimtį, nepadeda plunksnos į šalį. Ji įveikė visas Pilaitės poezijos maratono, skirto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, atkarpas pagal metų laikus (žiūrėti mūsų Naujienų įrašus: pavasariui – 2014-05-05, vasarai – 2014-08-30, rudeniui – 2014-11-21). Šios liaudies dainės ir tautodailininkės (piešia ir tapo) paveikslai papuošė beveik visus Pilaitės poezijos pavasariui skirtus leidinius.

Artėjant Šv. Kalėdom

Ar žinai, kad didysis laukimas,
Tai Advento didi dovana
Ir mažyčio Vaikelio gimimas, –
Tai juk tavo saulėta diena.

(Daugiau eilių laukiant Šv. Kalėdų čia:)

Asta BAGDŽIŪNAITĖ – pilaitiškė, dirbanti ekonomiste banke, kurios eilės publikuotos Pilaitės poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose bei skelbtos interneto svetainėje: www. rašyk.lt, pasirodo žiemiškoje Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms dedikuoto maratono atkarpoje su tokiam metų laikui nesvetima nuotaika.

Sesė

1.
Mes sėdim ant liepto surėmusios nugaras,
po kojom –
vanduo.
Diena nešilta – nuo vėjo vis sugelia
ir lyg laukiam
kažko.

Mes laukiam pietų
įsikandusios smilgas –
saldu.
Esam mažos, o lieptas
kaip gelžkelis ilgas,
ir traukiniui švilpiant tū-tū
tu šoki žemyn,
nes narsa – tavo ginklas,
aš lieku bijoti už du,
man vandenžolės – geibios kaip raganų rankos,
o į dugną keliaučiau grumstu,
tu lengvai nusijuoktum plačiai atsimerkus
ir sugrįžtumei prie kitų.

Mes tylim, nes vos tik kalbu kaip įpratus
tave juokas tuojau
supurto:
„sesės priebalsiai girgžda
kaip Grįžulo ratai,
sesės balsiai – kaip inkščiantys kurtai!“.

2.
Taip buvo ar šitai iš nieko sukūriau?
Prisimenu, rodos, bet gijos pabėga,
negrįžta į ten, kur neuroninės rūdys,
senatvė – tik properša praeičiai dėti.
Matau kaip dabar – raudonumą ant sniego
ir sesę išbalusią prakirsta lūpa.
Kaltė – ta priklydėlė – supa nemiegant
ir žodžiai, atsakymams reikiami, trupa.

Lyg slysčioja batai beskuodžiant per gruodą,
lyg motinai pirštinę sesės paduodu,
ir mes ją surandam, ir kraujo tik lašas,
tai išgąstis juo visą sniegą išrašė.

O gal iš tikrųjų aš niekur nebėgu,
ir sesė sukniumba ant gruodo po liepom,
pati pareinu tiktai koja už kojos
ir priebalsių girgždant daugiau nesapnuoju.

3.
Išriedu ratukais už prieglaudos vartų,
ten lieptas kaip gelžkelis ilgas,
žvelgiu į jį ir vėl kaip kas kartą,
o aplinkui – smilgos.

Paskui privažiuoju
ir traukiniui švilpiant
kaip rankos vandenžolės – šiltos.

Artėjant didžiosioms metų šventėms ir dovanėlių pakavimo metui, „Beepart“ kūrybinės dirbtuvės kviečia į antrą kartą rengiamą bendruomenės mugę – „Sukurta Pilaitėje“. Mugė, kaip ir praėjusiais metais, vyks PC ,,PUPA“, tik šįkart bursimės II aukšte (nuo parduotuvės ,,IKI“ įėjimo). Šių metų mugėje – mažoje Kalėdų oazėje išvysite Pilaitės bendruomenės amatininkų ir namų verslininkų unikalius, rankų darbo kūrinius, suvenyrus bei kitas gražias dovanėles. O pirkėjams bus suteikiama išskirtinė galimybė įsigyti dovaną galbūt net iš savo kaimyno! Be šventinio nykštukų šurmulio, Kalėdinėje mugėje ,,Sukurta Pilaitėje“ taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės ,,Kurk savo Kalėdų miestelį!“, į kurias kviesime visus – didelius ir mažus – nupiešti savo svajonių Kalėdų Pilaitę.
Mugė veiks PUPOS prekybos centre:
Gruodžio mėn. 13 – 14 ir 20 – 23 dienomis nuo 11 iki 21 val.
Gruodžio mėn. 15 - 19 dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kviečiame apsilankyti ne tik pilaitiškius, bet ir visus vilniečius bei sostinės svečius!

Pilaitiškis Alfredas Čiučiurka nelaiko savęs poetu, bet neabejingas lyrikai. Įsitraukęs į pavasarinę Pilaitės poezijos atkarpą, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, su kvietimu dorai gyvensenai, nešiaudinei laisvei ir tikro žmogiškumo siekiamybei (žiūrėti mūsų Naujienose įrašą: 2014-05-21), regis, toks pat lieka ir žiemiškojoje su didžiu noru mūsų tautą atgręžti į blaivybę, kaip galimybę jai išlikti ant žemės paviršiaus, nepamiršdamas pacituoti ir tas mūsų būrų Dainiaus eilutes, kuriose girtuokliai taikliai įvardyti. Taigi, pirma K. Donelaitis, o po jo A. Čiučiurka:

„Pyvo tris bačkas Plaučiūns brangiai nusipirkęs,
Į svetlyčią per tarnus įnešdino greitai.
Štai svečiai tuojaus, išmaukę didelę bačką,
Būriškas ir kiauliškas šnektas prasimanė,
Štai tuojaus iš žodžių, kiauliškai pasakytų,
Pekliškas razbajus ir niūkims pasikėlė“. (K. Donelaitis)

Alfredas Čiučiurka: Esame senstanti ir nykstanti tauta net Taikos metu, todėl norisi paklausti, kaip atrodytų Bažnyčios, jeigu Kristus, būtų miręs ne ant kryžiaus, o nužudytas kitokiu būdu, pavyzdžiui, pakartas? Bet

Jau artėja Nauji metai
Ir Kalėdos netoli,
Kristijone Donelaiti,
Didvyris esi:
Ačiū, ačiū, tau, labai
Už žodį tartą,
Kai net Pilaitėj
Žmonės kėlė
Taurę prie burnos:
Balansuoti ant bedugnės
Krašto bus drąsiau:
Nebūčiau patikėjęs niekada,
Kad tokiame
Nedideliame, dailiame
Alaus butelyje
Slypėtų toks didelis,
Baisus, baisus velnias,
Eilinį kartą dar
Apsireiškęs studentės
Išžaginimu ir nužudymu.
Saldų žiemos miegą blaško
Tamsybių kunigaikštis:
Chi cha, cha, cha, cha,
Trali vali festivali,
Nei čia buvo, nei čia ką:
Čiupt už vadžių,
Vėl iš pradžių,
Uch...

Tęsiant paskaitų ciklą „Ar skaitei Vilnių?“, Pilaitės bibliotekoje lapkričio 27 d. pavakarę į susitikimą su poete Ramune Brundzaite pokalbiui apie literatūrą Vilniuje ir Vilnių literatūroje, rinkosi pilaitiškiai, norėję pagilinti žinias šioje srityje. Juolab, kad buvo skelbiama – gera proga praplėsti akiratį ir apie rašytojus, savo kūriniuose mininčius Pilaitę. Susitikimas prasidėjo nuo priminimo: „Kas tokia buvo XIX a. pirmoje pusėje Pilaitėje gyvenusi, sąmoju ir keistenybėmis garsėjusi grafienė, rašytoja Ana (Olimpija) Radvilaitė-Mostovka, sukūrusi apysaką „Pilaitės vaiduoklis““? Ši beveik prieš 200 metus gyvenusi moteris sulaukė nemažai dėmesio. Savo prisiminimais, kaip siekta pagarsinti „Pilaitės vaiduoklio“ autorę ir šį jos gotikos kūrinį naujausiame sostinės daugiabučių rajone, dalinosi ilgametis Pilaitės viceseniūnas, gyvenantis kaimyninėse Viršuliškėse, Vladislavas Užpolevičius. Norintiems pagilinti literatūros žinias apie vilniečius, kūrusius apie Vilnių ir Pilaitę, belieka pasižiūrėti viso susitikimo vaizdo įrašą:
1 dalis - http://youtu.be/vQZWdA3vQhY
2 dalis - http://youtu.be/daXQoKmDe2g
3 dalis - http://youtu.be/OhHp_zd5YdQ

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Mindaugas Peleckis – žinomas žurnalistas, rašytojas, dvasinių judėjimų ir religijų tyrėjas, portalo www. radikaliai.lt įkūrėjas ir pagrindinis jo palaikytojas, ne vieno Pilaitės poezijos pavasariui skirto leidinio bendraautorius, su meilės lyrika įsijungęs į pavasarinę (žiūrėti mūsų Naujienų įrašą: 2014-05-22) ir rudeninę (žiūrėti mūsų Naujienų įrašą: 2014-11-17) K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirto maratono atkarpas, žiemiškojoje kuria sniegu ir ledais persismelkiančios Adventinės nuotaikos raštą:

Sapnas. Interliudija. Metalas

Ryte gelbsti atsitiktinis žvilgsnis į bet ką. Ryškėja knygų lentynos. Nesugeba menamos kliūtys apgauti akių. Kvėpuoti trukdo vizualus oras, dusli toršero šviesa. Galvoje braška armatūra. Slapti betono dantys graužia sienas, skeletą, minčių išorę ir vidų. Dar nėra jokių tikslų. Kažkur šalia, visai arti, stovi metalinės pušys. Gąsdina aštriomis spyglių adatomis, haliucinogenine sakų injekcija. Kiauras langas pavirsta stiklu: slidžiu, skaidriu, hermetišku. Nepastebimai į pagalbą skuba šaltis. Nebus balų, lietaus. Balta snaigių ranka piešia juodai baltą peizažą, varveklių ledą, asfaltą. Pamirštu spalvas. Prisimenu greitkelius, vedančius į automobilių pabudimą, signalizaciją, sirenas. Įkyriai ir tiksliai tiksi laikas. Abejoju ciferblato sėkme. Jau nematau žvaigždžių: jos sudegė be pėdsakų, auštant. Liko tik uždara dienos šviesa ir betikslis žadintuvas. Žinau, sugrįš juoda tamsa –laimė, artima požemio aksomui. Aliuminio rėmai saugo naktį kitam vidurnakčiui, aštriai sapno geležtei. Pagaliau atsimerkė lubos. Verta gyventi, nes dar neuždrausta laukti vasaros, palangėse auginti saulėtas pelargonijas ir tyliai džiūti. (Ne)nurimau...

Pažiūrėjome pro langą ir pamatėme žiemą. Ji nelaukė jai paskirtos kalendorinės datos. Pasiskubino. Pasiskubiname ir mes. Juolab, kad planuojame Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtą Pilaitės poezijos maratono atkarpą žiemai: „BALTOS SNAIGĖS SALDŲ MIEGĄ TVERIA“ sutrumpinti. Norime gruodžio viduryje, prasidedant Adventui, suspėti su jumis visais susibėgti prie kakalio šilto ir kartu pasidžiaugti jūsų kūryba, išleista atskira knygele. Siųskite iki gruodžio 1 d. eiles, miniatiūras, net legendas apie Pilaitę šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Beje, turime jau su pirmomis snaigėmis gimusių Dalios Tarailienės, dalyvavusios tokio maratono pavasarinėje ir rudeninėje atkarpose (žiūrėti Naujienų įrašus: 2014-05-13, 2014-09-26 ir 2014-11-18), eilėraščių:

Dar rytą paliečiau nuvytusią kiemelio žolę,
Dar ant šakos besisupantį lapą palydėjau.
Dabar gi sniego baltuma žemę apklojo,
Ir žiemos laikas pagaliau atėjo.

Šita viešnia nubaltino palaukę,
Pasislėpė po ja purvynai ir kemsynai,
Su pirmu sniegu mes šviesos sulaukėm,
Su pirmom snaigėm mes pajutome ramybę.

Gi nebaigti darbai kažkur už kampo žiūri?..
Bet juk žiema atėjo, mes ilsėtis turim!
Gal pamažu, o gal pavasario sulaukę,
Atliksim darbus ir savoj palaukėj?..

Na, ir kartosis viskas vėl iš pradžių:
Pūga ir šlapdriba, ir saulėj žibantys pusnynai...
Ir nepaleisdami iš rankų žiemos vadžių,
Vėl lėksime laukais tik džiaugsmą pasikinkę...

(Daugiau žiemiškų eilėraščių čia:)

Pasikalbėti apie vietos gyventojų bendruomenių kūrimosi džiaugsmus ir problemas lapkričio 26-ąją į Žinių radijo „Nuomonių studiją“ buvo pakviesti Žirmūnų bendruomenės valdybos narys, Vilniaus bendruomenių asociacijos tarybos narys Martynas Demšė, Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas. Taigi, ko reikia, kad tokios bendruomenės atsirastų ir klestėtų, galite sužinoti pasiklausę garso įrašo čia:

http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2014/11/26/

Jau šį ketvirtadienį (lapkričio 27 d.) 18 val. susitikimas su poete Ramune Brundzaite. Sužinosite: Kaip atrodo pagal Jurgio Kunčino ir Ričardo Gavelio knygas sukurti interaktyvūs Vilniaus žemėlapiai? Kur gyveno legendinė J. Kunčino romano veikėja Tūla? Koks poetas rašė: „Myliu Vilnių, nes jis / išskaptuoja iš stuobrio poetą“? Kuriam autoriui Vilniaus senamiestis yra širdies pavidalo? Kaip literatūroje pasirodo nauji Vilniaus mikrorajonai? Kaip toliau skamba Aido Marčėno eilėraštis, prasidedantis žodžiais „Antakalnis man vasara yra / ir garlaivio sukeltos aukštos bangos“? Kas tokia buvo XIX a. pirmoje pusėje Pilaitėje gyvenusi, sąmoju ir keistenybėmis garsėjusi grafienė, rašytoja Ana (Olimpija) Radvilaitė-Mostovka, sukūrusi apysaką „Pilaitės vaiduoklis“? Ką apie dabartinę Pilaitę rašė Gintaras Beresnevičius? Pasikalbėkime apie literatūrą Vilniuje ir Vilnių literatūroje PILAITĖS BIBLIOTEKOJE.

Oneta Lunskaja – dažna Pilaitėje poezijos pavasariams skiriamų renginių viešnia, sudalyvavusi ankstesnėse Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms pašvęsto eiliuoto žodžio maratono atkarpose (žiūrėti mūsų Naujienų įrašus: 2014-05-23 ir 2014-09-01), paskutinioji įsijungia į rudeniškąją su ritualiniais posmais:

Iš ciklo: Paklydę mūsų paukščiai:

I. Išvirsiu saldžią košę.
Pridėsiu aromato.
Į ložę atsilošiu –
Pasaulis džiaugsmą mato.

Dalinsiu Laimę samčiu –
Lašų nepagailėsiu.
Užbursiu košės šaukštą –
Į dangų pakylėsiu.

Suskris vienatvės paukščiai
Džiaugsmu atsigaivinti.
Skraidys aplinkui baukščiai
Aukštybėj paklaidinti.

Norės surasti žemę –
Ant žemės pailsėti.
Paskui pasikedenti –
Į pietus išgargsėti.

(Daugiau šio ciklo posmų čia:)

Karolina Biekšaitė-Jezerska aktyvi Pilaitės poezijos pavasarių dalyvė sėkmingai įveikė šįmet Kristijono Donelaičio 300- osioms gimimo metinėms skirtame maratone pasavario (žiūrėti mūsų Naujienų skiltyje įrašą: 2014-05-05), rudens (žiūrėti ten pat įrašą: 2014-08-30) atkarpas ir įsijungia į rudeniškąją su šiam laikui derančia liaudiškąja lyrika:

Jau suplyšo šiaudinė kepurė.
Senos vyžos sudilo seniai.
Padainuokim ant šieno sugulę,
Kaip kadais, kai dar buvom jauni.
Vesk, sūneli, iš tvarto žirgelį.
Į žagrelę kinkyk jį stropiai.
Imki ruošti širdimi žemelę,
Kad banguotų kaip jūra rugiai.

(Daugiau rudeniškų eilių čia:)

Rasa Dykinaitė – praeityje krimtųsi lituanistiką, šiuo metu studijuojanti viešąjį saugumą Mykolo Riomerio universitete, kinologė ir šių geriausių žmogaus draugų fanė, mūsiškų poezijos pavasarių dalyvė ir jam skirtų rinkinių bendraautorė, įsijungia į rudens maratono atkarpą su eilėraščiu „Drakonas“:

Drakono akyse nubudo rytas.
Iš veidrodžio išpūstas dūmas
Nurūko mintimis kankintas,
Žvaigždėj užmigo, ją apsvaiginęs.
Išjungiu šviesą – viskas spindi,
Rasos lašai lyg karoliukai
Nubyra skruostu į bedugnę,
Į praeitį, kurios nebuvo.
Sužeistą sparną jau glosto švelniai,
Rytinis juokdarys – kiškutis
Ir mano akys tau užsimerkia –
Nauja diena skirta Man būti!

Lapkričio 14-osios popietę Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje skambėjo dainininkės Juditos Leitaitės ir jai akompanavusio Andriaus Vasiliausko koncertas „Lapų valsas“. Žavėjo šios solistės, kuri beje, čia gyveno ir prisidėjo prie nuo 2002 metų veikiančios VO „Pilaitės bendruomenė“ įsteigimo, mecosopranas, puiki sceninė laikysena ir išradingas mokėjimas bendrauti su publika. Nors koncertas prasidėjo priminimu apie kiekvieną paliesiantį išėjimą į amžinybę – mirtį, iki pabaigos nebuvo liūdnas. Skambėjo nemažai romansų, bei, jei ne nusijuokti, tai plačiau nusišypsoti vertusi ir viena tokia daina. Į solistės programos repertuarą maloniai įsirašė ir mūsų bendruomenės aktyvistės Dalios Tarailienės rudeniškos eilės. Pianistas Andrius Vasiliauskas, sulaukęs pripažinimo Lietuvoje ir už jos ribų, ne tik puikė akomponavo visko gimnazijos salėje mačiusiu senuku pianinu, bet ir pasidalino žiniomis apie Napoleoną Ordą, daugeliui žinomą kaip tūkstančio senosios Lietuvos architektūrinių peizažų autorių, bet mažai žinomą kaip puikios muzikos kūrėją. Negalėjusiems ateitį į „Lapų valsą“ krintant paskutiniams medžių lapams, Judita Leitaitė pusę koncerto dovanoja sutikdama leisti paskleisti jo vaizdo įrašą internetinėje erdvėje (http://youtu.be/Y2lsYnU8LTE ir http://youtu.be/zytUmSvjves). Kokia buvo antra koncerto dalis, žino tik sėdėję išties išskirtinio koncerto „Lapams krintant“ salėje. Nebuvusiems jame, reikėtų paleisti vaizduotę į lankas arba paieškoti šio nuostabaus balso šeimininkės, kuriai per 30 metų koncertinės veiklos akompanavo ne vienas įstabus muzikantas (bet, kaip prisipažino solistė: ištikimiausia liko Andriui Vasiliauskui), įrašų. Artimiausiu metu numatyti Juditos Leitaitės koncertiniai turai Ukrainoje ir Skandinavijos šalyse. Belieka palinkėti palankaus koncertinio vėjo tikrai ir negęstančiai šildančios ir gaivinančios muzikos Žvaigždei ir laukti vėl pasirodant Pilaitėje, pavyzdžiui, pavasarį, kada mūsų miško laukymėse pražįsta žibuoklės. Pilaitiškiams reikėtų surasti laiko čionai ateiti ir gyvai pasiklausyti Juditos Leitaitės dainos apie tokias mums visiems mielas laukines gėles kaip žibuoklės.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Sukūrusi trumpą, bet jau tikrą rudenėlį pranašaujantį ketureilį (paskelbtas mūsų tinklaraščio Naujienose įrašu Nr. 2014-09-26), Dalia Tarailienė į mus vėl beldžiasi ir kitais šiam gilesniam susimąstymo metui tinkančiais posmais:

Rudens vaizdelis

Lietuviškas ruduo už lango.
Auksu beržai pasruvę,
Klevai raudonom kraujo gijom,
Kaip karžygiai sugulę.

Juoduoja dirvos, pilkos pievos,
Lietaus išmerktas kelias.
Tai toks dabar, gan liūdnas,
Lietuviškas vaizdelis...

(Daugiau rudens posmų čia:)

(Nuotraukoje: J. Čėsnaitė ir J. Gadliauskienė)

Lapkričio 14-ąją VO „Pilaitės bendruomenė“ turėjo progą pasidalinti savo veikla Edukacijos ir kultūros iniciatyvų asociacijos (EDUKINA) kuruojamame Nord Plus projekte „Aktyvaus pilietiškumo skatinimas“. Jo partneriai iš nevyriausybinių Latvijos, Estijos ir Švedijos organizacijų atvyko Vilniun į susitikimą tema „Vietinių bendruomenių veikla“. Susitikimo tikslas – apsikeisti informacija apie vietinių bendruomenių veiklą. EDUKINA buveinė įregistruota Pilaitėje, tad pirmąją kregžde pasirinkta dar 2002 m. vasarą čia įsisteigusi pirmoji visuomeninė gyventojų organizacija „Pilaitės bendruomenė“. Susitikimas vyko nuo 2011 m. Pilaitėje veikiančiose „Beepart“ kūrybinėse dirbtuvėse, todėl jos pirmininkė Janina Gadliauskienė pasiūlė pirmiau pasisakyti šios VšĮ institucijos įsteigėją ir šeimininką Andrių Ciplijauską (http://youtu.be/TQMFR-r2eq8) ir tik po to ėmėsi pristatyti visuomeninę gyventojų organizaciją„Pilaitės bendruomenė“, apgailestaudama, kad ji iki šiol neturi patalpų (pasisakymo kalba čia: http://youtu.be/aPiZiIT95t4). Janinos Gadliauskienės pasisakymui išplėsti ir papildyti buvo rodomas internetinėje erdvėje patalpintas video filmas „Pilaitės bendruomenei 10 metų“ (jį galima pasižiūrėti čia: http://www.youtube.com). EDUKINA direktorė Jonė Čėsnaitė svečiams filmą vertė į anglų kalbą ir pati, susipažinusi su jo turiniu, stebėjosi, kad mažai žino apie šios bendruomenės darbus. Netrukus ir individualūs pokalbiai užsimezgė tarp susitikimo svečių ir Pilaitės visuomenininkų. Viešnia Tatjana Melekova iš Rygos, aktyviausiai domėjosi pilaitiškių visuomenine veikla. Ji nemažai diskutavo ir su Janina Gadliauskiene golfo aikštynų steigimo prie gyvenamųjų vietų privalumų ir trūkumų klausimu. Šios visuomenininkės pasikeitė adresais tolesnio bendravimo tikslu.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Mindaugas Peleckis – žinomas žurnalistas, rašytojas, dvasinių judėjimų ir religijų tyrėjas, portalo www.radikaliai.lt įkūrėjas ir pagrindinis jo palaikytojas, ne vieno Pilaitės poezijos pavasariui skirto leidinio bendraautorius, su meilės lyrika įsijungęs į pavasarinę maratono atkarpą, jai lieka ištikimas ir rudeniškoje atkarpoje:

Sako

Kartojamas jis per dažnai
Žodis
MYLIU
Sako
Žeidžia nemylinčius jis
MYLIU
Sako
Banalu, nepostmodernu, merkantiliška
MYLIU
Sako
Natūralas, egocentrikas, kvėša
MYLIU
Sako
Vien tik auksas ir seksas valdo mus
MYLIU
Sako
Nėra kito Dievo, tik Dievas
Taip
Sakau
Todėl
MYLIU

(Daugiau eilių čia:)

Pilaitės bibliotekoje lapkričio 13-ąją įvyko antrasis renginys iš ciklo „Ar skaitei Vilnių? “ Šį kartą žurnalistė ir rašytoja (daugelio leidinių apie įdomius Lietuvos asmenis autorė) Inga Liutkevičienė supažindino su prieš du metus pasirodžiusia knygą „DEJA VU VILNIUS 1974-1990“. Ją rašė bendraudama su garbaus amžiaus, bet dar labai šviesaus ir guvaus proto ilgamečiu šio sovietinio laikotarpio Vilniaus galva – Algirdu Vileikiu. Autorė gyvai ir nenuobodžiai reziumavo apie ką ši knygą. Kvietė atsigręžti į sovietinių Vilnių. Gal apie jį dar ne viską žinome? Žinoti būtų ne tik pravartu, bet ir įdomu. Paneigė stereotipinį nusiteikimą, kad tuo metu tarsi gyvenimas nebūtų tekėjęs savo vaga. Pabrėžė: gal ne tokia pačia kaip dabar, bet ir sovietmečiu vilniečiai taip pat gyveno, kūrė, dirbo, galinėjosi su kasdienybės iššūkiais. Knygos autorė susitikimo dalyvius kvietė diskutuoti apie tą kitą, kuriame jie gyveno, laiką. Tuos, kurie jame negyveno, ragino praplėsti savo akiratį tokio laikmečio žiniomis. Buvo diskutuojama. Taigi, iš gyvenimo kaip ir iš dainos, praėjusio laiko, koks jis bebūtų, neištrinsi. Visa renginio vaizdo medžiaga čia:
1 dalis – http://youtu.be/uNIuHgeMZ1o
2 dalis – http://youtu.be/xNJ2DEcG96U
3 dalis – http://youtu.be/7FyOWmMkHm4
4 dalis – http://youtu.be/OzuEy6NmJKE

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Ingrida Narbutaitė – pilaitiškė, studijavusi vadybą ir žurnalistiką, mūsiškų poezijos pavasarių dalyvė ir jam skirtų rinkinių bendraautorė, išleidusi į gyvenimą tris poezijos knygeles eiliuoja retsykiais, bet jausmingai ir šildančiai, o ypač, kai už lango nebe taip šviesu ir nebe taip jauku:

Vėlyvas ruduo –
Kažko pabaiga,
O kažko tik užuomazga,
Kelias, pradžia...

Nuraudę klevai,
Pageltusios liepos,
Belapiai beržai
Ir pastirę ražienos...

Pasimetę paukšteliai,
Sutrikę žmogeliai
Tęsia kelią į būtį
Sunerimę truputį...

Lauks dar saulėtos dienos,
Atgimimas kiekvieno,
Eisim metų ratu
Su viltim ir džiaugsmu...

Pažinkite Vilnių tokį, koks jis buvo prieš 40 metų. Lapkričio 13 d. 18:00 val. Pilaitės bibliotekoje susitikimas su rašytoja, knygos „DEJA VU VILNIUS 1974-1990“ autore, Inga Liutkevičiene.

Aistė Radytė ir Austėja Patinskaitė – Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos penktokės, paskatintos kurti apie Pilaitę lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Genės Astrauskaitės-Remeikienės, įsijungia į rudeniui skirtą poezijos atkarpą su sakmėmis apie Salotės ežero atsiradimą.

Matas Dragūnas ir Emilija Zakarevičiūtė – Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos penktokai, paskatinti kurti apie Pilaitę lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Genės Astrauskaitės-Remeikienės, įsijungia į rudeniui skirtą poezijos atkarpą su sakmėmis apie šio sostinės rajono ir jame telkšančio Gilužio ežero atsiradimą.

Algirdas Vaseris – pilaitiškis žurnalistas, prozaikas ir poetas, daugelio mūsiškų poezijos pavasarių ir jam skirtų rinkinių dalyvis ir bendraautorius, kuriam šie metai ypač derlingi. Pasirodė dar vienas jo romanas: „Apelsinas plaštakei“ bei antroji poezijos knyga „Pakeliui į Mosėdį“. Viliamės šių naujų knygų pristatymo artimiausiu metu. Pirmoji eilių knyga išleista 2010 (apie ją skelbta mūsų tinklaraštyje įrašas 2010-12-21). Na, o šį kartą Algirdo Vaserio eilėraščiai derantys prie visų metų laikų, o šis – prie rudeniškai nusiteikusio Pilaitės ir visos Lietuvos peizažo:

Debesio priekaištai

Miglom kopijavęs, formuosiu save,
Panašų į medį aną kepurėtąjį.
Šaknysiuos danguje ir nesiduosiu
Blaškomas: žaibu gąsdinsiu, ledų
Kruša, kad ir kaip, bet panašus
Tapsiu į kepurėtąjį –
Toks jis derlus lyg nuodėmės perteklius,
Ir laumšluotė jo nedarko visaip kaip.

Bene pavyko? Nė iš tolo...
Matyt, per anksti išlijau,
Neviltim juoda ir su vėtrom.

Kas gi tau, laukų svajokli?
Medi, žvilgsniais pamalonintas, kas?
Ko prie manęs,
Dangaus klajūno, nepristojai:
Matei, kaip nematysi – jaunas esu
Razumėliu mažu, reikėjo patarti.

(Daugiau eilėraščių čia:)

Lapkričio 4-ąją Vilniaus miesto savivaldybėje vyko 2014-2020 m. Vilniaus miesto integruotų teritorijų vystymo programos projekto pristatymas, kuriame gausiai dalyvavo seniūnai, seniūnaičiai ir visuomeninių gyventojų bendruomenių atstovai. Tai išties intrigavo visuomenininkus. Pristatytas projektas pagal ES rekomenduotinas veiklos gaires jiems leidžia tikėtis daugumos labui skirtoms iniciatyvoms įgyvendinti finansavimo iš dalies ir iš ES fondų. O tai reiškia, kad pirmą kartą drauge su verslo struktūromis galės pasireikšti ir vietos gyventojų bendruomenės. Jos turėtų prisidėti prie darbo vietų gyvenamojoje vietoje sukūrimo, socialinės atskirties mažinimo, aplinkos aukštesnei gyvenimo kokybei puoselėjimo. VO „Pilaitės bendruomenė“ visomis keturiomis už tokias visuomenininkams pasireikšti numatytas sritis. Ji dar 2009 metais mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Vilniaus vakariniai paribiai. Gamtos ir kultūros paveldas. Teritorijos vystymo gairės“ paviešino artimesnes ir tolimesnes Pilaitės vystymo gaires

(jos čia: http://www.pilaitesbendruomene.lt/vizija.html),

kurios, beje, pamažu skinasi kelią į gyvenimą bei gali būti papildytos. Kokios planuojamos viso Vilniaus vystymo programos projekto kryptys 2014-2020 m., galite sužinoti čia:

http://www.vilnius.lt/lit/img/158135. Lieka tikėtis darnaus ir skaidraus visuomenininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimo įsisavinant ES socialinių fondų lėšas daugumos labui.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Diana Kornilova ir Viktorija Kornilova – Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos penktokės, paskatintos kurti apie Pilaitę lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Genės Astrauskaitės-Remeikienės, įsijungia į rudeniui skirtą poezijos atkarpą su sakmėmis apie Gilužio ir Salotės ežerus, labai reikšmingus ne tik pilaitiškiams, bet ir daugeliui kitų vilniečių masiškais viešos prieigos prie vandenviečių nusisavinimo laikais.

PROFESIONALAUS KILNOJAMO CIRKO GASTROLĖS
Lapkričio 4-9 d. PILAITĖS GIMNAZIJOS STADIONE (Įsruties g. 3)
Vaidinimų pradžia: 4, 5, 6, 7, 8 d. – 18.30 val. 9 d. – 15.00 val.
Informacija ir išankstinis bilietų užsakymas tel.: 8 655 50662
Bilietų kainos: 20, 25, 30 litų
Programoje: Pirmą kartą Lietuvoje Indijos ančių bėgikių pasirodymas, dresuotų Kamerūno ožkyčių šou, nuostabusis šuniukas Kūba. Taip pat žonglieriai, ekvilibristai, akrobatai, oro gimnastai, fakyrai ir linksmieji klounai.
ATVYKITE!!! Gerą nuotaiką garantuojame.
CIRKAS ŠILDOMAS!!!

Pilaitės biblioteka maloniai kviečia spalio 30 d. (ketvirtadienį) apsilankyti bibliotekos patalpose (Nidos g. 2, Vilnius) rengiamoje parodoje "Miestai ir svajonės" Pasaulio miestų diena ir "Expo 2010" Šanchajuje.

Pilaitės bibliotekoje, skaičiuojančioje tik antrus gyvavimo metus, startavo projektas „Ar skaitei Vilnių?“ Jame pirmasis savo rašytojišką darbą, Vilniui skirtą stimpanko (revoliucingi technikos išradimai geografinėje alternatyvios istorijos erdvėje.) žanro knygą „Vilko valanda“, kuri jau susilaukė net šešių leidimų, yra išversta į anglų kalbą, įgarsinta paties autoriaus, pagal ją sukurtas kompiuterinis žaidimas, pristatė Andrius Tapinas – žinomas televizijos žurnalistas. Galėję ateiti į susitikimą, – tarp tokių aktyviausi buvo Pilaitės senjorų dienos centro „Diemedis“ lankytojai – , turėjo nesigailėti gaišinęsi. Andrius Tapinas ne tik paleido pasiklausyti savo paties balsu įskaitytą romano ištrauką, bet savo greitakalbe per dvi valandas supažindino su stimpanko žanru, – jis yra stimpanko pradininkas Lietuvoje – , apžvelgė knygų rinką ir skaitymo padėtį, pasidalino literatūrinės kūrybos patirtimis ir planais (kitų metų Vilniaus knygų mugėje turėtų pasirodyti antrasis, beje, iš keturių jo planuojamų stimpanku parašyti kūrinių: „Maro diena“), atsakė į klausimus ir pasidžiaugė: 2014 m. jo „Vilko valanda“ sulaukė „Patriotų premijos“. Tai jam širdžiai mielas Lietuvos kariškių ir leidėjų asociacijos įvertinimas už patriotiškumą.
Nežinoję apie tokį renginį, negalėję į jį ateitį, bet norintys sužinoti, kas jame dėjosi, gali jame retrospektyviai sudalyvauti. Internete patalpinta viso renginio vaizdo medžiaga:
http://youtu.be/Tf67HPpnEus
http://youtu.be/lJ_Wo0ozLLU
http://youtu.be/-Rd7nvf02PE
http://youtu.be/rHDeecIKO7M
http://youtu.be/cgs2F91-VgE
http://youtu.be/IixewgSIwyc
http://youtu.be/AviWKva5t6Q
http://youtu.be/ohg4BguybuE

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Laura Bojarskytė – pilaitiškė, daugelio mūsų poezijos švenčių dalyvė ir jai skirtų rinkinių bendraautorė, tik baigė bakalauro studijas ir sėkmingai darbuojasi rinkodaros srityje. Rudeniškoje K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtoje maratono atkarpoje pasirodo su miniatiūromis. Kokios jos, – galite patys susipažinti:

Kaip žinoti, kad tai tas žmogus

Pirmiausia gimdavo vaizdas. Lėtai užmerkdavo akių vokus ir matydavo save su lagaminu, kuriame siurrealistiškai tilpo visi daiktai, įžengiančią į vis kitą erdvę. Baltą kambarį keitė vynuogėmis apaugęs balkonas mediniais, kiek apsilupusiais turėklais, tada sapnavo mėlynas kambario sienas su vieniša vos nuo žemės pakilusia lova. O dabar galvoje matė žalias langines, spausdinimo mašinėlę, mažoje erdvėje skleidžiančią dūlų garsą, atsimušantį į beveik perregimas sienas, ir virtuvę, kurioje nenoromis rūksta dūmai. Daiktų lagamine turėjo tiek, kad galėtų bet kada išvykti – juk pakanka ir širdies rakandų. Tada matė save iškraunančią lagaminą ir dėliojančią prieskonius į sieninę rankų darbo lentyną – ciberžolė, šafranas, kardamonas ir muskatas – jų taip trūko gyvenimui.

(Daugiau:)

„Ar skaitei Vilnių?“ kviečia Jus pažinti kitokį skaitymą. Projekto renginių ciklo metu turėsite galimybę pabendrauti su rašytojais, naujai pažvelgti į lietuvių literatūrą, išmokti miesto fotografijos subtilybių. Ir dar – tapsite fotografijų parodos bendraautoriumi. Spalio – gruodžio mėnesiais skaitykite bibliotekos rekomenduojamas knygas apie Vilnių ir savo mintis atskleiskite nuotraukose. Metų pabaigoje profesionalūs fotografai padės atrinkti įdomiausią Jūsų Vilniaus fotografiją, kuri taps projekto parodos dalimi. Savo darbus galėsite pamatyti įvairiose Vilniaus bibliotekose ir kitose organizacijose.
Susitikimas su Andriumi Tapinu jau spalio 22 d. 18 val. Pilaitės bibliotekoje. Andrius Tapinas – žurnalistas, rašytojas, TV laidų prodiuseris. 2013 m. pasirodė jo debiutinis romanas „Vilko valanda“, kuriame pašėlę autoriaus fantazijos viražai ir nutrūktgalviškas Vilnius: koks jis galėjo būti, jeigu įvykiai būtų susiklostę visai kitaip. Kas būtų buvę, jeigu Universiteto alchemikų atradimas būtų aukštyn kojom apvertęs Europos gyvenimą? Jei Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir praėjusio amžiaus pradžioje tapęs Laisvuoju Miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru? Apie tai ir dar daugiau – „Vilko valandos“ pristatyme.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Daugiau apie visus ciklo renginius čia:

Netruko informacijos apie spalio 11 d. Pilaitėje vyksiantį 4-ąjį šviesos instaliacijų festivalį „Beepositive“, kurį finansiškai pritarė paremti ir Pilaitės vietos bendruomenės taryba. Tradiciniu tampančio renginio iniciatorius – čia 2011 m. rudenį duris atvėrusios VšĮ „Beepart“ kūrybinės dirbtuvės. Šį kartą festivalis ženkliai išsiplėtė ne tik kokybės, bet ir teritorijos prasme. Netgi senasis Pilaitės kelias buvo užtvertas, kuriame išskirtinai karaliavo kioskeliai su pačių menininkų siūlomais įsigyti dirbiniais. Čia taip pat buvo galima meniškai pasipramogauti ar pasipuošti. Jei „Beepositive“ festivalio pirmoji dalis startavo spalio 10 d. Žvėryne: įvairiaspalve lazerių šviesa buvo nutvieksti Žvėryno ir Geležinio vilko tiltai, tai antroji jo dalis vyko Pilaitėje spalio 11-ąją. Šis naujausias sostinės daugiabučių rajonas neatpažįstamai pasikeitė. Į šventę gausiai plūdo ir pilaitiškiai, ir kiti Vilniaus gyventojai. Džiugino nuostabus oras. Įsiruošusius turiningai praleisti laiką lepino tokiam metų sezonui nebūdinga šiluma ir giedra. Tik besibaigiant programai, kuri galėjo patenkinti daugelio skonį, prapliupo dangus.

(Daugiau:)

Rimantas Babrauskas – pilaitiškis, televizijos režisierius, kuriam teko suvaidinti ne viename filme, lankomas Poezijos mūzos nuo mokyklos suolo, įsijungia į Poezijos maratono, skirto K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, Rudens atkarpą su pačia spalvočiausia eilėraščių puokšte. Na, o šie posmai išskirtinai rudeniški:

Lielupe
tavo vandenys
užburia
kai brendi
po lieptais
aukštom
arklio galvom
kyla kaimai
galvom nulenktom
prieš geltoną svarainį
ruduo ak ruduo
pakando tavo
medžio svajonę
ir metas ant
tavo lūpų
vėl išskaptavo
baltą rožę
ak Lielupe
vandenys toli
kai po lieptais
pražysti

(Daugiau:)

Pilaitėje 2011 m. duris atvėrusios VšĮ „BEEPART kūrybinės dirbtuvės“ visus maloniai kviečia į 4-ajį tarptautinį šviesų festivalį. Šį kartą ne kaip stebėtoja, o kaip dalyvė į festivalį įsijungia ir VO „Pilaitės bendruomenė“. Jos 2008 m. pabaigoje inicijuotas Pilaitės liaudies teatras spalio 11 d. (šeštadienį) 20 val. ruošiasi parodyti sutrumpintą spektaklio „Trys didieji norai“ (premjera įvyko 2013 12 21) versiją nauju pavadinimu: „Grafienė ir Pilaitės vaiduoklis“ (scenarijus ir režisūra Angelės Šarlauskienės, vaidina: Elena Sakalauskaitė, Virginija Vingrienė, Agnė Skuminaitė, smuiku gros profesionali muzikė Indrė Skuminienė, kompiuterinė scenografija į festivalį atvyksiančio vokiečių menininko Loudwig`o van Ludens`o: tai staigmena ir patiems artistams – svečiui per tarpininkus perduotas pageidavimas vaidinimui po atvirumi dangumi, senojo ir nebeveikiančio Pilaitės kelio pakraštyje, sukurti derantį foną). Teatralizuotai bus pristatyti mažai dabartinėje Lietuvoje žinomos senojoje Lietuvoje lenkų kalba rašiusios, Vilniuje spausdinusios preromantizmo ir gotikinės prozos pradininkės, pirmojo lietuviško istorinio romano autorės, profesionalios rašytojos, pirmosios moters tapytojos mėgėjos (dailininko J. Rustemo mokinės) ir kovotojos už lygias teises Onos Radvilaitės Mostovskos (1759 - 1833) gyvenimo ir kūrybos faktai. Adomas Honoris Kirkoras – lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, publicistas ir leidėjas rašė: XIX a. pradžioje Ona Radvilaitė Mostovska gyveno Pilaitėje, pasižymėjo ne tik sąmoju, bet ir keistenybėmis. Smagu, kad ši rašytoja tinkamai prisiminta ir Lietuvoje. 2013 m. jos kūryba įtraukta ir į bendrojo lavinimo mokyklų programas (Lenkijoje apie jos kūrybą dar XX a. pradžioje parašyta monografija, o XXI a. pradžioje apginta ir daktaro disertacija, pasirodžiusi atskira knyga). Apie šią vienos įtakingesnių ir turtingesnių senosios Lietuvos didikų – kunigaikščių Radvilų giminės, kildinusios save iš gediminaičių – Nesvyžiaus ir Olykos šakos atstovę daugiau nei iš vaidinimo sužinosite iš jam pasibaigus dalinamo lankstinuko.

Apie kitus festivalio Pilaitėje „Vilnius šviečia!“ renginius galima sužinoti čia:

Džiugina, kad ir šįmet Pilaitės vietos bendruomenės Taryba, kurios sudėtyje ir VO „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė, pritarė finansiškai paremti Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos, kuri minima spalio 1-ąją, renginį. Jis prasidėjo Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) parapijos klebono Ričardo Doveikos maldos invokacija, skirta šio Vilniaus daugiabučių rajonos senjorams. Jie sulyginti su bendruomenės plaučiais. Po kunigo kalbos, senjorus su jų švente pasveikino Vilniaus miesto socialinės paramos centro senjorų dienos centro „Diemedis“ vadovė, Pilaitės vietos bendruomenės Tarybos narė Irena Orvidienė, kuri, beje, ir šio renginio kuratorė. Gražių žodžių Pilaitės senjoroms nepagailėjo seniūnas Albinas Šniras (ypatingo dėmesio sulaukė Karolina Jezerska-Biekšaitė, švenčianti 90-metį, bet vis dar labai aktyvi ir bendruomeniška politinė kalinė, tremtinė, liaudies poetė ir tautodailininkė, ji apdovanota Garbės raštu). VšĮ „Soros International House“ projektų koordinatorė Gileta Kierienė pasidžiaugė Pilaitėje veikiančio Vilniaus miesto socialinės paramos centro senjorų dienos centro„Diemedis“ bendradarbiavimu. Pažymėjo: pilaitiškiai –- sektinas pavyzdys kitiems senjorams. Palinkėjo jiems gerų pasiekimų ir ateityje. Pilaitės vietos bendruomenės Tarybą atstovavusio Sigito Ramanausko sveikinime taip pat nuoširdžiausi geriausių palinkėjimų žodžiai. Abejingų nepaliko ir pačių Pilaitės senjorų pasirodymas: „Diemedžio“ lankytojų Genovaitės, Anelės, Marijos, Juozapos skaitytos eilės, humoreskos, paskleistos gyvenimo įžvalgos. Užmigti neleido aukštos prabos Vilniaus universiteto šokių kolektyvo programa. Studentai ne tik senjorus kerėjo savo grakščiais ir nemažai triūso reikalaujančiais judesiais, bet juos dar ir pašokdino. Na, o visam renginiui išmaniai vadovavo Alvydas Pralgauskas, žinodamas, kurioje vietoje pašmaikštauti ir padainuoti. Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena Pilaitėje vyko Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Vilniaus miesto Pilaitės gyventojai dar vasaros pradžioje sunerimo pamatę prie Salotės ežero tveriamą teritoriją. Jie suprato, kad gali būti atimta taip jų pamėgta vieta. Jų nuogąstavimai pasitvirtino, kai pereitą savaitę toje vietoje atsirado tikros tvoros su tikrais šunimis už tvoros. Buvo užtvertas net keliukas, paežere vedantis į paplūdimį. Tiesa, ežero apsaugos juosta liko neužtverta. Tačiau tas apgailėtinas prie pat vandens žmonių pramintas takelis tiktų gal šunims ir katinams bėgioti, bet ne save gerbiančiam žmogui vaikščioti.

Plačiau:

Genė Astrauskaitė-Remeikienė, Martyno Mažvydo progimanzijos gimtosios kalbos mokytoja ir šios mokymo įstaigos himno žodžių autorė, pirmoji pasirodžiusi vasaros Poezijos maratono atkarpoje po sparnuota rubrika: „ANT ŠILKINIŲ VASAROS SPARNŲ“ ( tokios jos eilės mūsų Naujienų skiltyje, žiūrėti įrašą: 2014-08-14), įsijungia į Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtą renginį ir su rudeniškais posmais:

Ir vėl rugsėjis

Ir vėl rugsėjis – rugių sėja.
Puošnumas klevo lapų ir pirmoko žingsnis.
Nutolo tolumon gandrų pora.
Vėl gervių klyksmas netektim kankinsis...

Ir vėl rugsėjis – toks laukiamas visų.
Visų, kurie į dirvą beria
Grūdus ir žodį. Meilę širdysna vaikų,
Tėvynės meilę lyg ašarą į mintį veria...

Ir vėl rugsėjis jurginų žieduose
Su klegesiu sugrįžta į mokyklos klasę.
Gerumo žvaigždės šviečia akyse,
O rankoje knyga vėl pažinimą tęsia...

(Daugiau:)

Rugsėjo 22-ąją po ilgą laiką trukusios giedros Pilaitės piliakalnį nuo pat ryto intensyviai merkė Rudens lygiadienio lietus. Pilaitiškiai ir jų artimiausi kaimynai čia rinkosi aštuntą kartą paminėti Baltų vienybės dieną. Nesvarbu, kad smarkiai lijo, išpildyta visa numatyta šį kartą net dviejų šio renginio organizatorių: VO. „Pilaitės bendruomenės“ ir VšĮ Kūrybinės dirbtuvės „Beepart“, kuriuos finansiškai parėmė Vilniaus miesto savivaldybė, programa. Skambėjo ne tik Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“ (vadovė Rasa Kauzonaitė), be kurio nebeišsiverčia nė vienas svarbesnis šventinis „Pilaitės bendruomenės“ renginys (http://youtu.be/RUS9Jfb4eKE), bet ir pirmą kartą čia dalyvavusio Vilniaus kolegijos folklorinio ansamblio „Želmuo“ (vadovė dr. Dalia Vaicenavičienė) dainos apie lietuvių kovas už savo žemių nepriklausomybę: (http://youtu.be/e_SMiocORo4). Buivydiškių kultūros centro direktorė Tatjana Pleikienė, krimtusi dramos režisūros mokslų, papasakojo, ką buvo galima nuspėti iš per Rudens lygiadienį uždegto laužo dūmų (http://youtu.be/g7-3HrjYf7o). Atiduota duoklė ir Pilaitės istorijai. Prisimintas Adomas Honoris Kirkoras, – garbus vilnietis, publicistas, kultūrologas ir istorikas, rašęs: XIX a. pradžioje čia gyveno garsių Lietuvos didikų palikuonė grafienė ir rašytoja Ona Radvilaitė Mostovska. Susirinkę paminėti Baltų vienybės šventę prie Rudens lygiadienio laužo galėjo pasiklausyti teatralizuotos šios moters (vaidino Elena Sakalauskaitė, studijavo VU RSTC) gyvenimo ir kūrybos istorijos iš jos pačios lūpų, lydint jos apsakymo personažui Pilaitės Vaiduokliui (vaidino žali.lt koordinatorė Virginija Vingrienė), fantasmagoro E. G. Robertsono sukurtai Pamėklei (vaidino Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivė Agnė Skuminaitė), gyvai grojant savo ir kitų kūrinius Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikininkei Indrei Skumininei; scenarijus ir režisūra Angelės Šarlauskienės (http://youtu.be/ffy2XkOtSsc). Nedingo ir žadėtos vaišės iš Onos Radvilaitės Mostovskos ir Pilaitės Vaiduoklio rankų (http://youtu.be/z1WQAtRGe6E).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Praleidusi vasarai skirto Poezijos maratono atkarpą, bet sudalyvavusi Pavasarinėje (Jos pavasarinės eilės mūsų Naujienų skiltyje, žiūrėti įrašą: 2014-05-13), sukūrė trumpą, bet jau tikrą rudenėlį pranašaujantį ketureilį:

Aš Tau atnešiu žemuogių ant delno,
Aš Tau įsprausiu spanguolę tarp lūpų.
Ruduo jau beldžiasi, rytai rūke gyvena,
Ir jau voratinkliais dabinasi palangėj krūmas...

Ruduo metas, kai sugrįžtame į ilgai mus lydintį šaltojo sezono laikotarpį. Sujudame, prisimename suplanuotus darbus. Tokiu galima laikyti Pilaitės bibliotekoje vykusį susitikimą su bendruomene (ir šį kartą patys aktyviausi buvo Pilaitės senjorai, besiburiantis po prasmingu „Diemedžio“ pavadinimu). Įgyvendinant „Bibliotekos pažangai 2“ projekto iniciatyvą „Atrask vaikystės biblioteką“, ženkli auditorijos pritraukimo vinis – žurnalistas, rašytojas, laidų vedėjas Andrius Tapinas pasidalino savo ne kartą perskaitomų knygų topu ir mintimis, kas galėtų sudominti jaunąjį skaitytoją, jis norėtų skaityti ir biblioteka taptų lankytina vieta, o kiti projekto dalyviai paviešino ir kitas kertines šio projekto gaires. Netruko klausimų ir pasiūlymų iš dalyvavusių susitikime. V.o. „Pilaitės bendruomenė“ nukabino nosį: paaiškėjo, kad pasiūlymas K. Donelaičio vardu (minint 300-ąsias jo gimimo metines bei tęsiant užmanymą Pilaitėje gatvėse, alėjose, infrastruktūros įstaigų pavadinimuose įamžinti iš Mažosios Lietuvos kilusių ir lietuvybei nusipelniusių atminimą), pasivadinti prieš metus atsidariusiam Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos filialui, kurio laukta daugiau nei 20 metų, kol galiausiai buvo surastos patalpos, nerealus: jis tokios garbės neužsitarnavo, o jei ir būtų užsitarnavęs, tai tam nėra teisinės bazės (Daugiau:

1 dalis: http://youtu.be/JXU5mcW0Oqs

2 dalis: http://youtu.be/ihzk_KjCqiQ

3 dalis: http://youtu.be/dZ-upziyflY)

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Skirtingai nei 2001 m., rugsėjo 8 d., kuomet dalyvaujant patiems aukščiausiems Lietuvos krikščionybės atstovams buvo konsekruota šv. Juozapo koplytėlė (pati šio šventojo šeimos globėjo vardo parapija įkurta 1999 m. vasario 17 d., o maldos iš pradžių lietuvių ir lenkų kalbomis vyko neseniai Pilaitėje po Nepriklausomybės atkūrimo pastatytos pirmosios lietuviškos vidurinės Martyno Mažvydo vardo mokyklos Aktų salėje, - tai precedento neturėjęs įvykis), minint šios parapijos įsteigimo 15-tį, lietus nepliaupė. Iš pat ryto lepino maloni ir dar gerokai šilta rudens saulė. Nors pačioje Pilaitėje apie numatytą renginį nebuvo triūbijama ant visų kampų, apie jį skelbė prie koplytėlės iškabintas ir šiame tinklaraštyje patalpintas plakatas.

Plačiau:

Alfredas Čiučiurka – nevyniojantis poetinių įžvalgų į patogią politinio korektiškumo vatą ir nesidalinantis savo CV duomenimis, – vis dar misteris incognito – , pirmasis pasirodo Pilaitės poezijos maratono, skirto Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, rudeniškoje atkarpoje: „ŽARSTO RUDENĖLIS VĖL LAPUS ANT TAKO“ . (Jo pavasarinės eilės mūsų Naujienų skiltyje, žiūrėti įrašą: 2014-05-21).

Kristijonas Donelaitis
Rudenėlį klausia:
Ar bus karas?
Ar bus pekliškas razbajus?
Ar tai labai rimta,
Taikos Karaliene?

Kaip skęstantis šiaudo,
Pagalbos prašau:
Marija, Marija,
Panaikink vergiją,
Išgelbėk žmoniją
Nuo priešo baisaus,
Kuris su valdžios palaiminimu
Iškilmingai laikomas
Buteliuose blizgančiom etiketėm
Net maisto parduotuvėse.

Viešpatie, teikis galingai prabilti,
Liepki alkoholio verpetams nutilti:
Juk matai,
Kaip trimituoja melą:
Tik per NATO,
Tik per eurą
Patekės kita
Mums saulė.

Lapas žarstomas
Ant tako sako:
Viskas bus gerai,
Nes, anot Vyskupo
M. Valančiaus,
Kas atsisako siūlomo pyrago,
Tas paklausys kruvino botago.
Amen.

Su valančiškais linkėjimais,
Alfredas Čiučiurka

P. S. Pridedu vertingiausią K, Donelaičio mintį, kad sulauktumėm dar ne vieno turtingo rudens (Pridėjimai čia)

Pilaitiškiai ir jų bičiuliai, lankomi Poezijos mūzos, iki rugsėjo 1-osios buvo kviečiami įsijungti į Poezijos maratono Pilaitėje, skirto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, atkarpą „ANT ŠILKINIŲ VASAROS SPARNŲ“ siųsdami eiles, miniatiūras, o kas nori ir savo atvaizdėlius, kurie būtų patalpinami šiame Pilaitės bendruomenės tinklaraštyje. Metų pabaigoje Jūsų kūryba turėtų būti išleidžiama knygele. Taigi, skelbiame rudeniui skirtą maratoną po šia sparnuota rubrika: „ŽARSTO RUDENĖLIS VĖL LAPUS ANT TAKO“. Jūsų atsiųstą kūrybą išleisime knygele prieš šv. Kalėdas, o ją pristatysime, susibėgus į būrį, prie kakalio šilto, jei ne Martyno Mažvydo progimnazijoje, tai Pilaitės bibliotekoje. Lauksime rudeniu dvelkiančių eilių, miniatiūrų iki lapkričio 10 d. šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com.

Adelė Petrošiūtė
(1933 12 16 – 2014 09 02)

Dar neseniai Adelę Petrošiūtę galėjome pamatyti skubančią, jei ne į Vilniaus centre, tai Pilaitėje vykstantį kultūrinį renginį. Ji visada jiems surasdavo laiko. Skirtingai nei daugumai menininkų, jai sopėjo širdį ir kad ne geriausia linkme ritasi šalies politinis gyvenimas Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Dažnai Adelė skubėdavo su puokštele gėlių. Jos galėjo susilaukti ne vienas platesnio ar siauresnio masto menininkas. Regis, ji žinojo kiekvieno reikšmingesnes asmeninio ir kūrybinio gyvenimo datas ar kur, kada ir koks naujas spektaklis gimsta. Labai dosniai tokiomis žiniomis dalindavosi su kiekvienu, kuriam buvo nesvetimas kultūros pasaulis. Iš minios Adelė išsiskirdavo labai inteligentiška išvaizda, jaukia, gilia ir beveik niekada veido neapleidžiančia šypsena. Pamatęs šią dailią moterį, mažiausia, galėdavai įtarti esant teatro artiste. Ir iš tiesų Adelės visas gyvenimas susijęs su menu. Gimė 1933 metais gruodžio 16 d. Žemaitijoje, Gorainių kaime. Baigusi Žemaičių Naumiestyje vidurinę mokyklą, choro dirigavimo iš pradžių mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, o netrukus ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Iki 1964-ųjų teko dirbti Priekulės kultūros namų meno, mišraus choro ir merginų vokalinės grupės vadove, vidurinės mokyklos muzikos mokytoja. 1964 metais, persikėlus gyventi į Vilnių, iki 1970- ųjų Adelė dėsto Vilniaus kultūros mokykloje choro dirigavimą ir kitas disciplinas. Iki 1980-ųjų vadovavo merginų vokaliniam ansambliui, kuris koncertavo Latvijoje, Baltarusijoje ir Vokietijoje, o 1976 m. tapo respublikinio „Sidabrinių balsų“ konkurso prizininkas. Įsirašiusi į senjorų gretas, Adelė ir toliau nesiskyrė su chorvedyba. Pilaitėje pastačius šv. Juozapo kopletėlę, imasi vadovauti jos chorui, o taip pat ir čia prie Seniūnijos į „Dienos centrą“ susitelkusiems ir dainuoti mėgstantiems senjorams. Ji taip pat darbavosi ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete: 1997 m. Muzikos fakultete jos iniciatyva įkuriamas choras, kuriam ji vadovavo iki 2010-ųjų, o šias pareigas apleido tik dėl pablogėjusios sveikatos.
P.S. Liūdi nemažas šios chorvedės ir pedagogės mokinių būrys. Liūdi ir ir mūsų bendruomenė. Susibėgus pasikultūrinti ar pasitarti, kaip toliau gyventi ir tvarkytis savo namuose, nebeišvysianti labai mielo Adelės veido, nebegirdėsianti kaip strėlė taiklios jos pastabos ar nuoširdaus pagyrimo už to vertas pastangas.

Ir vėl Rugsėjo 1- oji kaip iš maišo išlindo. Gerai, kad nelijo, – neprapuolė ūpas lavintis?! Net ir ne pro atidarytus Pilaitės daugiabučių langus buvo galima girdėti džiugų naujų mokslo metų pradžios šventinį šurmulį ir Pilaitės gimnazijos, ir Martyno Mažvydo vardo progimnazijos kiemeliuose. Turiningos mokslo metų pradžios ir svariais rezultatais užderančios jų pabaigos! Su Žinių diena, brangūs pilaitiškiai!

Oneta Lunskaja – dažna Pilaitėje poezijos pavasariui skirtų renginio dalyvė – , viena paskutiniųjų įsijungė į Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirto poezijos renginio pavasarinio maratono „PAVASARIS ŽEMĘ JAU KELIA“ atkarpą (šioje Naujienų skiltyje žiūrėti įrašą: 2014-05-23). Ji ir viena paskutiniųjų, kuri įveikė paskelbto vasaros maratono „ANT ŠILKINIŲ VASAROS SPARNŲ“ atkarpą. Kokia ši jos atkarpa, galima susipažinti iš tokio pat pavadinimo ciklo posmų:

Iš ciklo: Ant šilkinių vasaros sparnų

I. Ant šilkinių vasaros sparnų
Laumės laimę mums liūliuojančią padžiovė.
Ką atneš viliokės dovanų?!
Gal saugiausią mums visiems tvirtovę?
Dengs lubas dainom tikrų tėvų.
Grįs grindis spalvingais bokštais.
Sienas ręs jos iš delnų?
Palydės rentimą savo pokštais.

(Daugiau šio ciklo eilių: )

Karolina Biekšaitė-Jezerska aktyvi Pilaitės poezijos pavasarių dalyvė. Viena pirmųjų startavo ir šių metų Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirto poezijos renginio pavasarinio maratono „PAVASARIS ŽEMĘ JAU KELIA“ atkarpoje (šioje Naujienų skiltyje žiūrėti įrašą: 2014-05-05). Pasitikdama 90-metį nelieka pasyvi paskelbto vasaros maratono „ANT ŠILKINIŲ VASAROS SPARNŲ“ stebėtoja. Dalinasi posmais. Juose pro šilkinę liaudies poetams būdingų metaforų jūrą smelkiasi šią vasarą mūsų nuotaiką pastoviai kartinantys karinio konflikto Ukrainoje, kurios vakarinėje dalyje po tremties ji daugiau nei keturiasdešimt metų martavo, dūmai:

Prie klėtelės, prie vyšnios
Trypia, nerimsta žirgas,
O prie atviro lango
Diemedis žiedais mirga.

Ir ko žirgas nerimsta
Sukiodamas širmą galvą?
Ar nėra kam atnešti
Karan jot tymo balną?

Ir ko kasdien motušė
Į baltą kelią žiūri?
Kam turi pasiskųsti,
Kad didį skausmą turi?

O didis skausmas Josios –
Tai sunkus rūpestėlis,
Kad iš didžios vainelės
Negrįžo sūnužėlis.

(Daugiau eilių čia)

Genė Astrauskaitė-Remeikienė, Martyno Mažvydo progimanzijos gimtosios kalbos mokytoja, kurios eilės publikuotos ne tik Pilaitės poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose, bet ir panašių intencijų rinkiniuose, pirmoji pasirodo vasaros Poezijos maratono atkarpoje po sparnuota rubrika: „ANT ŠILKINIŲ VASAROS SPARNŲ“. O kad jos posmai gimę ant tokių sparnų, galite įsitikinti patys:

Ant šilkinių vasaros sparnų

Ant šilkinių vasaros sparnų
Savo baltą gėlę auginu.
Gėlę gėrio, meilės ir svajonių,
Gėlę atminties, draugystės ir klajonių.

Nukeliausiu ir į Tavo širdį...
Pasibelsiu skambiai – širdys girdi
Vasaros sparnų plevenimą –
Trumpą, žydintį gyvenimą...

Skrisime abu laimingi
Ant šilkinių vasaros sparnų.
Pakeleiviai moja, laimės linki,
O aš juos pakilti virš būties kviečiu...

(Daugiau)

Visuomeninės žaliųjų organizacijos susivienijimas „Žali.LT“ liepos 16 d. pavakarę Pilaitėje VšĮ kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“ surengė antrąjį iš eilės žaliųjų organizacijų sąskrydį „Žaliaskrydis 2014“. Jame buvo kviečiami dalyvauti visi, kuriems nesvetimos žaliosios idėjos ir iniciatyvos. Pilaitės bendruomenė neretai pristatoma kaip žalioji bendruomenė, tad supranta, kad ji čia taip pat dalyvavo. Žaliojo sąskrydžio metu pasidžiaugta čia pavasarį pasodintu bendruomeniniu daržu ir prieita prie tokiam susibūrimui numatytos programos. (Daugiau)

Šišioniškių dainą traukia Buivydiškių foklorinis ansanblis „Verdenė“ (vadovė Rasa Kauzonaitė)

Neseniai Pilaitės miške skambėjo 12-ojo poezijos pavasario „Pavasaris žemę jau kelia“, skirto K. Donelaičio gimimo 300-osioms gimimo metinėms, paskelbto maratonu, posmai ir dainos. Jie įamžinti čia: 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 6 dalis, 7 dalis, 8 dalis, 9 dalis, 10 dalis
Betgi poezijos maratonas, skirtas K. Donelaičiui, pavasariu nesibaigia. Nutarta jį tęsti visus metus. Parinkus kiekvienam metų laikui po sparnuotą frazę, bus paskelbiamas atskiras poezijos maratonas. Į kiekvieną jų kviečiami įsijungti ne tik pilaitiškiai ir jų bičiuliai, dalyvaujantys tokiuose renginiuose, bet rašantys eiles ir miniatiūras ir iš kitų Vilniaus ir jam artimų vietovių.
Viliamasi metų pabaigoje turėti nemažai Jūsų kūrybos. Ją šv. Kalėdoms numatyta išleisti knygele, kurią bus galima kartu atsiversti susirinkus prie kakalio šilto, jei ne Pilaitės gimnazijoje, tai Martyno Mažvydo progimanzijoje, ir prie šiltos arbatos pasidžiaugti užderėjusiu eiliuoto žodžio derliumi.
Skelbiame vasarai skirto poezijos maratono „Ant šilkinių vasaros sparnų“ pradžią ir laukiame Jūsų eilių ir miniatiūrų šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com

V. o. „Pilaitės bendruomenė“

Janinos Gadliauskienės nuotrauka

Pilaitiškiai norėdami kartu sugiedoti Lietuvos himną, tą gali mažiausia tris kartus padaryti. Minint Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją vienoje iš Pilaitėje veikiančių didžiųjų mokyklų rengiami visai šio rajono bendruomenei skirti koncertai. Jie pradedami nuo Tautinės giesmės. Pamiršusiems Lietuvos himno žodžius, galima nesunkiai juos prisiminti Martyno Mažvydo progimnazijos ar Pilaitės gimnazijos aktų salėse akis nukreipus į kairiąją jos pusę. Ten jie parašyti didelėmis ir iš tolo įskaitomis raidėmis. Na, o 2008 metų gruodžio 15 d. per pirmąjį v.o. „Pilaitės bendruomenės“ inicijuoto nuosavo liaudies teatro „Varpas“ pastatymą, skirtą lietuvių patriarcho Vinco Kudirkos 150-osioms gimimo ir jo sukurtos Tautinės giesmės 110-osioms metinėms, vaidinant šį mūsų tautinės savimonės žadintoją pilaitiškiui aktoriui ir režisieriui Ferdinandui Jakšiui, o smuiku himno muziką griežiant charizmatiškajam Martynui Švėgždai fon Bekeriui, pilaitiškiai ją taip pat galėjo būryje sugiedoti. Šią liepos 6-ąją, per krikščioniškai suvienytos valstybės dieną, kartu pažymint ir Lietuvos dainų šventės, šį kartą pavadintos „Čia – mano namai“, 90-metį, 21 val. Tautinę giesmę galėjo traukti visa Lietuva: jos žmonės tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaudami tokiame Baltijos tautų pradėtame JUNESKO globoti renginyje būnant Vilniuje, Vingio parke, ar galėdami tai stebėti per žydrąjį ekraną. Tuo metu Lietuvos himnas trauktas ir Pilaitėje. Šį kartą tokiu tikslu čia suburti žmones iniciatyvos ėmėsi VšĮ kūrybinės dirbtuvės „Beepart“.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Konkursų tiek daug, kad nebelabai ir svarbu kokiu tikslu jie rengiami. Neseniai „Žinių radijo“ paskelbtas konkursas „ŠAUNIAUSIA BENDRUOMENĖ“ taip pat neturėtų stebinti. Kažkas panašaus jau buvo. 2011 metais Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės laikotarpiu paskelbtas Nacionalinis bendruomenių konkursas „TIKIME LAISVE“. Jame varžytis dėl pačios geriausios gyventojų bendruomenės vardo pagal tam tikras geriausiai plėtojamas iniciatyvas iš visos Lietuvos buvo pakviestos devynios. Tarp jų pateko ir visuomeninė gyventojų organizacija „Pilaitės bendruomenė“. Ji antrajam konkurso etapui, į kurį taip pat buvo atrinkta, turėjo save pristatyti vienos valandos trukmės filmuku. Nesvarbu, kad ši bendruomenė labiau garsėja savo pilietiškumu, ji dėl geriausios titulo varžėsi po: „Už kūrybiškumo ugdymą, kultūros tradicijų išsaugojimą ir sklaidą“ amplua. Šia tema bendruomenei reikėjo savo lėšomis ir pastangomis per labai trumpą laiką sukurti filmuką. Tą ji ir padarė: https://www.youtube.com/watch?. Filmukas filmuku, daug ką galima jame parodyti, bet autoritetingos komisijos apsilankymas pačioje bendruomenėje leidžia įsitikinti, ko iš tikro ji verta. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė, prijaučianti sportui, Birutė Valionytė „Pilaitės bendruomenėje“ pasigedo sportinės veiklos (teisingai pastebėta, dažniau dalyvaujama čia įsikūrusio Sveikuolių klubo „Gilužis“ renginiuose; dalyvauti bendruose Vilniaus miesto savivaldybės iš viršaus nuleistuose ir finansuojamuose renginiuose nėra kada, o kartais ir noro; mieliau prisijungiama prie laiko patikrintų nevaldiškų sportinių iniciatyvų, kad ir tokių kaip „Snaigės“ žygis, žinoma, jei žiemužė nepagaili slidinėjimui tinkamo sniego; be to, pastebėta, pilaitiškiai labiau linkę individualiai sportuoti ir grūdintis ankstyvais rytais čia tyvuliuojančių ežerų paplūdimiuose). Visgi „Pilaitės bendruomenė“ ir šiais metais įsitraukė į „ŠAUNIAUSIOS BENDRUOMENĖS“ konkursą. Ta proga buvo filmuojama „Pilaitės bendruomenės“ aktyvistės Dalios Tarailienės, pastačiusios Pilaitės liaudies teatre spektaklį „Mano vardas – Lietuva“ (https://www.youtube.com/watch), kuriame ji vaidino Lietuvą, kiemelyje (iki šiol bendruomenė neturi savo kampo, nesusirenka pakankamai lėšų ir iš 2% nuo pajamų, beveik nepavyksta laimėti konkursų iškeltoms iniciatyvoms įgyvendinti ir pan., nes ji iš tų bendruomenių, kuri nesilanksto prieš antipilietiškus Vyresnybės sprendimus). Kaip „Žinių radijo“ žurnalistui Marijui Gailiui sekėsi klausinėti bendruomenės aktyvistus, o jiems atsakinėti, dalyvaujant ekspertei Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistei Juditai Leitaitei, „Pilaitės bendruomenei“ paskyrusiai net šimtą dešimt balų, galite pažiūrėti čia: http://www.ziniuradijas.lt ir, žinoma, nubalsuoti, ar iš tikro ji gali būti tituluojama ŠAUNIAUSIA?!
Beje, susipažinus ar nesusipažinus su įrašu, galima palikti ir savo komentarą: http://www.ziniuradijas.lt
P. S. O čia visiškai neseniai pačių pilaitiškių savo veiklos dešimtmečio proga sukurtas filmukas:

https://www.youtube.com/watch

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Visuomeninė gyventojų organizacija „Pilaitės bendruomenė“, įsikūrusi 2002-ųjų vasarą, kad apgintų savo viešąjį interesą – žaliosios zonos išsaugojimą daugumos, o ne tik mažumos rekreacinėms reikmėms, kai Vilniaus miesto savivaldybė Pilaitėje – naujame Vilniaus daugiabučių rajone – atvėrė kelią įkurti golfo aikštynus, žiniasklaidos dėka tapo žinoma visoje Lietuvoje. Bendruomenei nesutinkant su tokiu Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, pastoviai rengiant pilietines nepasitenkinimo akcijas bei dalyvaujant trečiaisiais asmenimis kelių instancijų teismuose, pavyko išsaugoti savo gyvybinę erdvę. Iškovojus pergalę, atsirado precedentas ir panašioms bendruomenėms įstatymiškai ginti savo viešąjį interesą. Po tokios reikšmingos pergalės „Pilaitės bendruomenės“ veikla sulaukė dėmesio ir akademiniuose sluoksniuose. Ji pasidarė patraukli norint atlikti studentišką praktiką ar rašant baigiamuosius darbus. „Pilaitės bendruomenė“ neturėdama patalpų negalėjo tapti studentų praktikos baze, bet noriai pasidalindavo sukauptais archyvais ar asmenine patirtimi. To pasekoje gimė ne vienas studijų baigiamasis darbas. Iš jų reikšmingesni: Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, magistro Tomo Bedulskio „Vilniaus miesto vakarinės dalies urbanistinė raida“ ir Vilniaus universiteto, Teisės fakulteto, magistrės Vaidos Kumštytės darbas „Viešojo intereso apsaugos aspektai vadinamosios „Golfo laukų įrengimo“ bylos kontekste“. Aukštu pažymiu įvertinto Vaidos Kumštytės baigiamojo darbo ištraukos jos sutikimu skelbiamos čia:

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Konkurso laureatė Daiva Červokienė trečia iš dešinės

Birželio 25-ąją Vilniuje, Žurnalistų namuose, susibėgta paskutiniesiems Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro ir Lietuvos žurnalistų sąjungos 2013-2014 metais vykdyto ir Europos finansiškai remto projekto „Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje“ akordams: į jį įsijungusių žurnalistų apdovanojimui. Vienas pagrindinių šio projekto uždavinių buvo paskatinti žiniasklaidos atstovus labiau domėtis šia tema. Tad nuspręsta surengti konkursą geriausiai religinę įvairovę vaizduojančiam straipsniui ir fotografijai ar jų ciklui. Po Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus (beje pilaitiškio) įžanginio žodžio, projekto vadovės, religijotyrininkės dr. Mildos Ališauskienės, nuveiktų darbų apibendrinimo, akcentuojant: tokie projektai supažindina Lietuvos žmones su joje esančiomis skirtingų tikėjimų bendruomenėmis ir skatina geresnį jų supratimą, pereita prie laureatų pagarsinimo. Geriausiai religinę įvairovę atspindinčio straipsnio konkurso nugalėtoja už straipsnį „Totorių namuose dažniausiai pamatysi Vytauto Didžiojo portretą“ paskelbta Daiva Červokienė. Ji ne tik Pilaitėje gyvenanti žurnalistė, bet ir čia veikiančios V.o. „Pilaitės bendruomenė“ aktyvi narė. Tai nebe pirmieji šios žurnalistės laurai. Ji ne kartą yra tapusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotų konkursų nugalėtoja. Gimusi ir augusi Kaune pasirinko žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Greta įgijo vertėjos konsultantės, kraštotyrinio darbo organizatorės kvalifikaciją. Ilgą laiką dirbo dienraštyje „Kauno diena“, „Valstiečių laikraštyje“, šiek tiek darbavosi leidykloje „Versmė“. Šiuo metu rašo žurnalui „Šeimos sveikata“. Žurnalistės mėgiamiausios temos – sveikata ir kraštotyra. Nemažo populiarumo susilaukė jos 2009 metais parašyta knyga „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas“. Ji taip pat 2003-aisiais pasirodžiusios knygelės mažiesiems skaitytojams „Boružėlės skrydis“ autorė. Daiva Červokienė nuo 2011-ųjų miniatiūras, eiles publikuoja ir Pilaitės poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose.
Daivos Červokienės paskelbimo pirmosios vietos laureate ir jos straipsnio „Totorių namuose dažniausiai pamatysi Vytauto Didžiojo portretą“ atsiradimo aplinkybių pagarsinimo vaizdo įrašai čia: http://youtu.be/s2aX1G82Y ir čia: https://www.youtube.com
Sveikiname laureatę ir linkime dar daug prasmingų publikacijų ir puikaus jų įvertinimo!

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Regis, ką tik gyvenome prieškalėdinių švenčių nuotaikomis. Džiaugiamės, kad vėl diena pradės ilgėti. O čia, šast, ir Joninės/Rasos ant nosies. Vėl šviesos ims mažėti ir mažėti. Liūdna, juolab, kad ir vasarėlė šiluma nelepina. Betgi „Kultūros naktis“ ant nosies: http://www.kulturosnaktis.lt.

Susipažinus su jos repertuaru, šilumos turėtų netrukti: http://www.kulturosnaktis.lt. Ta proga ir Pilaitėje Všį kūrybinės dirbtuvės „Beepart“ 20-ąją kviečia 22 val. užsukti pas save ir kartu pasižiūrėti Lino Mikutos režisuotą filmą „Dzūkijos jautis“, o po jo prie arbatos/kavos puodelio pasikalbėti apie lietuvišką kiną. Šįkart ir Pilaitės seniūnija nemiega. Ji visus pilaitiškius kviečia 23-iąją (pirmadienį) 17 val. susibėgti prie Salotės ežero ir skambant liaudiškai muzikai, paieškoti Paparčio žiedo. Juk laimės ne tiek ir daug, tad vertėtų jos ir taip prasimanyti?! O kaip Jonines švenčia v.o. „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė (beje, ji ir gimusi ankstyvą Joninių rytą) ir kiti šios bendruomenės nariai, galima pasiskaityti žurnalo „Moters savaitgalis“ priešjoniniame numeryje.
Būkite sveiki, Jonai ir Janinos ir visi, kuriems šią šventą Gamtos kosmoso naktį nesimiega ir norisi savo rankomis surasti stebuklingąjį Paparčio žiedą!!!

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Jonas Švoba

Atrodo, dar vakar kalbėta apie politinius įvykius, straipsnius, bendruomenės reikalus, pagaliau apie kaimyninius santykius, o šiandien jo jau nebėra. Po sunkios ir ilgos ligos anapilin iškeliavo šviesi, kilni asmenybė, ilgametis „Valstiečių“ laikraščio redaktorius, Jonas Švoba.
Nuo 1992 metų Jonas Švoba tapo vyriausiuoju „Valstiečių“ laikraščio redaktoriumi ir juo dirbo 15 metų. Apie redakcijos sėkmes ir nesėkmes, sunkų darbą, tikėjimą tuo ką darai ir žurnalistų prisiminimais dalinasi Rūta Klišytė straipsnyje „Vyriausiasis redaktorius visiems laikams“. Atlaikęs didelį krūvį darbe, itin rūpinęsis savo šeima, socialiai remtinais žmonėmis, neįgaliaisiais, Jonas Švoba neliko abejingas, kai sužinojo, kad rengiamasi iškirsti didelį plotą Pilaitės miško. Tuo metu jis gyveno Pilaitėje ir buvo mano kaimynas. Po patirto šoko, sužinojus apie rengiamus planus iškirsti mišką ir įrengti golfo aikštyną, nelabai žinojome ką daryti ir ko griebtis. Susiorganizavus pirmas protesto akcijas, kreipiausi pagalbos į savo kaimyną. Mes buvome paremti ne tik materialiai, bet jo prašymu, „Valstiečių“ laikraščio dailininkas, spėju, Rimantas Dovydėnas, nupiešė puikius plakatus.
Pilaitės bendruomenės internetiniame puslapyje Jonas Švoba yra įrašytas prie įžymiausių Vilniaus miesto Pilaitės rajono žmonių.
Jonas Švoba labai patraukliai bendraudavo. Jis niekada neprimetė savo nuomonės, tačiau dėl pagrindinių principų niekada nenusileisdavo. Tai buvo žmogus, giliai jaučiantis pamatines vertybes ir nuo jų nenukrypstąs nei per žingsnį. Tačiau mėgo labai subtiliai pasišaipyti. Kai mano kaimynas pradėdavo mane labai girti, visada suklusdavau ir tik įsiklausius, permąsčius, suprasdavau, kad sėkmingai buvau pašiepta. Visada buvau mokoma neslapukauti ir ko nors siekiant, elgtis garbingai. Vieną kartą prisireikus diktofono, Jono buvau perspėta, kad įrašinėčiau tik perspėjus savo pašnekovą, o ne iš po skverno.
Kas gi lieka žmogui palikus žemiškuosius rūpesčius, darbus ir džiaugsmus. Viskas kažkur susigeria ir nusėda. Tačiau tai nereiškia, kad viskas išnyksta. Visi darbai, žodžiai, mintys apsigyvena kiekvieno bendravusio širdyje. Ateina momentas ir iškeliavęs žmogus atsiranda daug arčiau negu buvęs tarp mūsų, gyvųjų. Tikiu, kad Jonas Švoba bus su visais, kuriems yra ką nors svarbaus pasakęs, padėjęs varguose, pasikalbėjęs ar tiesiog nusišypsojęs.

Janina Gadliauskienė

Pilaitiškius ir jų bičiulius gegužės 24-ąją lepino besibaigiančio pavasario saulė, o kad nesupluktų nuo didelio karščio, gaivino švelnus vėjelis. Tad neprailgo Pilaitės miške kiek ilgiau nei dvi valandas trukęs Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtas poezijos pavasaris. Bet jis tuo neužsibaigia. Šįmet kiek neįprastas: nuo birželio 1-osios iki rugsėjo 1-osios pilaitiškiai ir jų bičiuliai, lankomi Poezijos mūzos, kviečiami dalyvauti ir vasaros Poezijos maratono atkarpoje po sparnuota rubrika: „ANT ŠILKINIŲ VASAROS SPARNŲ“ (eiles, miniatiūras, o kas nori ir savo atvaizdėlius, kurie bus patalpinami šiame Pilaitės bendruomenės tinklaraštyje, siųkite šiuo adresu:

angele.sarlauskiene@gmail.com).

Po tokios poetinės vasaros maratono atkarpos turėtų sekti dar dvi: skirtos rudeniui ir žiemai. Jūsų atsiųstą visiems metų laikams tinkančią kūrybą išleisime prieš šv. Kalėdas knygele, o ją, susibėgus į būrį, pristatysime prie kakalio šilto, jei ne Martyno Mažvydo progimnazijoje, tai Pilaitės bibliotekoje.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitės bibliotekoje gegužės 22 d. susitikta su filosofu, rašytoju, publicistu, sportininku, politiniu ir visuomenės veikėju, humanitarinių mokslų daktaru Arvydu Juozaičiu, kuris pastaruoju metu labai retai pasirodo viešumoje, nes turi nemažai užmanymų ir taupo laiką. Tad pilaitiškiams, žinojusiems apie tokį susitikimą ir galėjusiems jame dalyvauti, pasisekė. Pristatydamas ketvirtą kartą perleidžiamą knygą „Ryga – niekieno civilizacija“, pasidalino mintimis apie lietuviams ir latviams opias problemas ir atsakė į auditorijai rūpimus klausimus. Dalis šio susitikimo akimirkų: http://youtu.be/rCVY2_ubRE8
http://youtu.be/ablfzgQwQLU

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Oneta Lunskaja kuria prozą ir eiles. Nemaža jos eilių publikuota Pilaitės poezijos pavasarių leidiniuose. Eilėraščiai labai dažnai rezonuoja su pilaitiškų poezijos renginių credo. Ir šį kartą ištikima tokiam kūrybiniam nusistatymui – eilės skirtos Kristijonui Donelaičiui ir nemariesiems Jo „METAMS“:

Visą gyvenimą dirbo vokiečių kalbos mokytoja Latvijoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo persikėlė gyventi į Lietuvą. Įsikūrė Pilaitėje. Nuo pat jaunystės iki šiol, nors praeitą rudenį įžengė į gyvenimo šimtmetį, lankoma mūzų. Kuria eiles lenkų ir rusų kalbomis. Nuo 2008 metų Pilaitės poezijos pavasarių dalyvė. Neretai jos eilės tampa giesmėmis, kurias pati, grodama vargonais (virš dešimt metų vargonavo keliose katalikiškose bažnytėlėse), sudainuoja. Tai pakylėti posmai-giesmės religijos, amžinųjų vertybių, gyvenimo prasmės motyvais:

Mindaugas Peleckis žinomas žurnalistas, rašytojas, dvasinių judėjimų ir religijų tyrėjas, portalo www. radikaliai.lt įkūrėjas ir pagrindinis jo plaikytojas, nebe pirmi metai dalyvauja Pilaitės poezijos pavasariuose. Šį kartą jo eilės išties pavasariškos. Jos apie Didžiąją Meilę Vyro Mylimai Moteriai:

Pilaitiškis Alfredas Čiučiurka nelaiko savęs poetu, bet neabejingas poezijos pavasariams Pilaitėje kaip ir pačiai poezijai. Neabejingas ir dorai gyvensenai, nešiaudinei laisvei ir tikro žmogiškumo siekiamybei. Apie tai jo eilėraštis:

Kilusi iš Dzūkijos sostinės – Alytaus. Nors eiles rašo labai neseniai, jau priklauso Vilniaus universiteto „Rašytojų klubui“, pernai debiutavo Pilaitės poezijos pavasariui skirtame leidinyje „Iš aukštybių žydros gilumos“. Mokosi Gamtos mokslų fakultete, tad gamta – nuostabus įkvėpimo šaltinis, kai galima pasinerti į apmąstymų sūkurį, o dėliojant mintis, – kurti savitą pasaulį, justi vidinę pusiausvyrą, širdį užplūstančią kūrybinę šilumą. Ir šiam Poezijos pavasariui skirtos Donatos eilės tokios:

Vilniaus universiteto studentas, šioje Alma Mater neoficialaus rašytojų klubo iniciatorius, turintis neilgą eilių kūrimo praktiką, bet spėjęs savo poezija pasidalinti Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos tinklapyje, surengtame Adomo Mickevičiaus muziejaus konkurse, o netrukus su ja bus galima susipažinti ir studentiškame laikraštyje „Universitas Vilnesis“. Žavisi Vytautu Mačerniu, tad vienas kitas eilėraštis gimsta šio poeto dvasioje:

Pilaitės poezijos 12-ajame pavasaryje debiutuoja pilaitiškis Vilniaus universiteto socialinės politikos I kurso studentas Tautvydas Vencius su pavasarinėmis gyvenimo džiaugsmui pakelti ir meilės prasmei pagvildenti derančiomis giesmėmis:

Jurga Jurgulienė pilaitiškiams pažįstama iš praeitų metų poezijos pavasariui skirtos knygelės „Iš aukštybių žydros gilumos“. Tai mūsų nauja bičiulė iš kaimyninių Karoliniškių. Ji save pristato: „Esu vanduo /arba banga, /kada pakyla vėjas... /esu beviltiškas ruduo, pavasarį įsimylėjęs... /esu ugnis ir juodas židinys, /kada tamsi naktis už lango, /esu maža, maža vinis beribėje visatoje /Kūrėjo rankoje..“. Na, o kaip ją pristato eilėraščiai? Atsakymai čia:

Gegužės 14-ąją Pilaitėje, Vydūno ir Smalinės gatvių sankirtoje, susivienijimas Žali.LT drauge su čia įsikūrusiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis „Beepart“ jau trečią pavasarį iš eilės pakvietė pilaitiškius ir bendruomenės svečius į visiems skirto daržo sodinimo talką. Šių metų tokia akcija labiau siejasi su aplinkosauga, o po jo sekusi nemažo dėmesio visame pasaulyje sulaukusio filmo „Namai“ („Home“) peržiūra vertinga praplečiant akiratį supratimu: Žemė toks trapus organizmas ir neteisinga elgsena su ja veda prie visai žmonijai pragaištingų pasekmių. Plačiau apie bendruomenės daržus ir jo tikslus kalbėjo Virginija Vingrienė susivienijimo Žali.lt atstovė, ir šios ganėtinai sparčiai besiplečiančios iniciatyvos pasaulyje aktyvi puoselėtoja Lietuvoje, gyvenanti Pilaitėje: http://youtu.be/z. Negalėję dalyvauti visai Pilaitės bendruomenei skirto daržo talkoje, galite pasižiūrėti, kaip vyko jo užsodinimas čia: http://youtu.be/mxCsrBT5vkI.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Gegužės 18 d., sekmadienį 17 val. keliausime kalvotais Neries šlaitais, kuriuose pavasario rūbais dabinasi ąžuolai, liepos, retų augalų augimvietės. Panerių erozinis kalvynas susidarė vėlyvuoju ledynmečiu, yra nusidriekęs net 5 kilometrus iš rytų į vakarus. Jį sudaro išraiškingi kalvagūbriai su gilais slėniais į kuriuos skverbiasi intensyvi urbanizacija.
Keliautojai renkasi Eišiškių pl. prie kavinės „Rasa“, važiuoti 3, 41, 42, 78 maršruto autobusais, išlipti „Metalo“ stotelėje.

Pažintinio žygio vadovė geografė Nijolė Balčiūnienė, tel. 861476090

Pradžia 15 val. gegužės 24 d. (šeštadienį) Pilaitės miške, prie Vaikų žaidimo aikštelės (Smalinės g.20A).
Š v e n t ė j e:
Poetų svečių: Meilės KUDARAUSKAITĖS, Jolantos SEREIKAITĖS, Juliaus ŽĖKO ir pačių pilaitiškių bei artimiausių jų bičiulių eilės. Pasirodys Dainuojamosios poezijos grupė “RIEDANTI SAULĖ“ (vadovė Nadežda Kiseliova-Žukovska). Buivydiškių folklorinio ansamblio „VERDENĖ“ repertuare Mažosios Lietuvos dainos (vadovė Rasa Kauzonaitė). Galėsime pasiklausyti Lietuvos nacionalinės filharmonijos solisto, giedamosios lietuvių klasikinės poezijos atlikėjo Danieliaus SADAUSKO.

Organizatoriai:
V.o. „Pilaitės bendruomenė“
Lietuvos rašytojų sąjunga
Telefonas pasiteiravimui: 861184445

Jau dviejose knygelėse sutalpintos visuomenės veikėjos (apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“), germanistės, pedagogės, ilgametės tikros skautystės puoselėtojos ir piligriminių kelionių organizatorės, tarptautinės klasės autoralio teisėjos Dalios Tarailienės eilės, kurias pradėjo rašyti studijuodama Vilniaus universitete. Jos taip pat publikuotos ir periodinėje spaudoje bei Pilaitės poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose. Dalia Tarailienė tapo poezijos pavasarių Pilaitės miške nepamainoma vedėja. Nemažai poezijos aptiktumėme ir jos pačios sukurtoje, surežisuotoje ir Pilaitės liaudies teatre pastatytoje epinėje dramoje „Mano vardas – Lietuva“, skirtoje dešimčiai ženkliausių Lietuvos moterų, kurioje ji pati vaidina Lietuvą (spektaklį galima pasižiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v). Šiam Poezijos pavasariui Dalios Tarailienės eilių ciklas „Ilgesio lopšinės“:

Justė Burokaitė iš tų Pilaitės moksleivių, kuriuos seniai lanko Poezijos mūza. Ji nuo 2010-ųjų be pertrūkio pateikia savo kūrybos pluoštelį mūsų Poezijos pavasariui. Ir šį kartą jos eilės vaikiškai skaidrios ir kviečiančios supratingai džiaugtis. O džiaugtis yra kuo – po šalnų ir kelias paras trukusio lietaus pavasaris visu savo žalumu ir margumu trykšta mūsų mylimoje Pilaitėje, prieš pat Prezidentinius rinkimus, kuriuos turėtume pasitikti su džiaugsmu ir viltimi: galimybe atsinaujinti, atsitiesti ir dar kartą drauge sumaniai pamėginti susikurti visiems jaukesnę rytdieną, kad Kristijonui Donelaičiui, poemos „Metai“, kur metų laikai juda ratu, autoriui, regint apdainuotus savo būrus, keliančius galvas į šviesą ir besidairančius pavasarinėje žydrynėje plazdenančio vyturėlio – pavasarinių darbų šauksmininko, būtų džiugu ir Amžinybėje, nes jo darbai nenuėjo veltui. Tokia linkme ir šio pavasario Pilaitės gimnazijos antrokės Justės Burokaitės eilėraštis:

Plačiau:

Karolina Biekšaitė-Jezerska kiekvienam Pilaitės poezijos pavasariui, kurie čia miškelyje rengiami nuo 2003 metų (šį kartą vyks gegužės 24-ąją), sukuria naujų eilių. Ji į Pilaitės kultūrinį gyvenimą aktyviai įsijungė tik po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, kai 1997 metais sugrįžo gyventi į gimtąją šalį iškentusi politinės kalinės ir tremtinės negandas. Karolina Biekšaitė-Jezerska eiles kūrė ir tremtyje, ir svečioje šalyje – Ukrainoje. Joje apsigyveno, nes tremtyje ištekėjo už politinio kalinio, kilusio iš Vakarų Ukrainos. Pasitinkdama devintąjį dešimtį nepadeda plunksnos į šalį. 2009 metais Pilaitės bendruomenės iniciatyva 85-čio proga išleista Karolinos Biekšaitės-Jezerskos eilėraščių knygelė „Žodis Lietuva sieloje ir lūpose“. Ją pilaitiškiams teatralizuotai pristatė Pilaitės liaudies teatras. Ši liaudies dainė ir tautodailininkė (piešia ir tapo) ne kartą apdovanota Pilaitės seniūnijos, Pilaitės bendruomenės ir Lietuvos Seimo garbės raštais. Jos paveikslai papuošė beveik visus Pilaitės poezijos pavasariui skirtus leidinius.

Pavasariškos Karolinos Biekšaitės-Jezerskos eilės:

Pilaitės gyventojai kartu su organizacijomis šiais metais aktyviai įsijungė į aplinkos tvarkymosi darbus. Aplinka buvo tvarkoma ne tik balandžio 26 dieną, o visą balandžio mėnesį.
Talkininkai, pakviesti Pilaitės bendruomenės, darbavosi balandžio 12, 26 dienomis. Balandžio 12 dieną negausus talkininkų būrys tvarkė mišką prie Smalinės gatvės, o 26 - aplinką prie Pretorijaus, Gilužio ir Baltiešos ežerų.

Plačiau:

Balandžio 26 d. (šeštadienį) 10 val. reikėtų rinktis Smalinės ir Vydūno g. sankirtoje netoli prekybos centro RIMI prie „Beepart” kūrybinių dirbtuvių pastato. Bus švarinamas parkas ir tvenkinių prieigos, o nuo 13 val. patiems atsinešus kepsnines, mėsos, duonos, arbatos ar kitokių užkandžių bus galima kartu pasidžiaugti pagaliau atėjusiu pavasariu.

Laukiami visi norintys turiningai praleisti laiką!
Šios akcijos Pilaitėje iniciatorius VšĮ „Beepart” kūrybinės dirbtuvės

Algirdas Saudargas – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, signataras, vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrėjų, keliose nepriklausomos Lietuvos vyriausybėse buvo užsienio reikalų ministru, Kauno medicinos institute studijavo biofiziką, dėstė aukštosiose mokyklose, šiuo metu Europos Parlamento narys taip pat lankomas Sparnuoto žodžio mūzos įsijungia į Pilaitės poezijos Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skiriamą maratoną.
O čia jo eilės:

Atsinaujinkite  pavasarinių upokšnių veržlume!  Į pasaulį  pažvelkime  plačiomis ir  giedromis vaiko akimis.  Pasaulis atrodys tarsi stebuklinga pasaka ir tokiu taps,  jei kiekvieną įkvėpimo ir iškvėpimo akimirksnį priimsime brandžios asmenybės sprendimus. Daugiau džiaugsmingumo ir pasitikėjimo savimi!  Ar ne tai padeda įveikti kasdienybės negandas ir pasijusti laimingu mylinčiu ir mylimu žmogumi?!

Kovo 21-ąją – per Tarptautinę poezijos dieną paskelbėme apie poetinio įkvėpimo maratoną, skiriamą Kristijonui Donelaičiui, – pirmos lietuviškos poemos „Metai“ autoriui. 12-asis poezijos pavasaris Pilaitėje bus kitoks nei anksčiau. (Daugiau apie šią iniciatyvą galite sužinoti mūsų tinklaraščio Naujienų skiltyje 2014-03-21). Poezijos maratonas tęsis visus metus. Tad eilių iš pilaitiškių ir jų bičiulių lauksime visus metus ir visiems metų laikams. Na, o šiame maratone, lydimame sparnuotos šio įstabaus metų laiko frazės: „PAVASARIS ŽEMĘ JAU VEDA“ pirmoji startuoja pilaitiškė Aušra Abraitytė – mūsų gimnazijos trečiokė. Ji poezijos pavasarių Pilaitėje dalyvė ir jam skirtų leidinių nuo 2011-ųjų bendraautorė, eiliuotomis įžvalgomis linkusi pasigalinėti konkursuose ir už mūsų rajono aukštumų.

Plačiau:

DAIVOS SVEIKACKAITĖS GRAFIKOS DARBŲ PARODOS ATIDARYMAS 2014 m. balandžio 9 d. 18 val. VMSCB Pilaitės bibliotekoje atidaroma pilaitiškės, bibliotekos skaitytojos Daivos Sveikackaitės grafikos darbų paroda. Jos atidaryme dalyvaus ir pati autorė, kuri pristatys savo grafikos darbus, atskleis darbuose paslėptus simbolius. Autorė - jauna, sparčiai kūrybiškai tobulėjanti ir produktyvi menininkė. Ji gilios minties ir lakios fantazijos, savito braižo, tiek dekoratyvinio (skiautiniai), tiek vaizduojamojo (piešiniai) meno kūrėja. Savo santykį su aplinka menininkė dažniausiai perteikia popieriaus lakšte. Pasirinktai temai naudoja paprasčiausias menines priemones: pieštuką, tušą, plokštuminę kompoziciją, plonytę liniją, svarbiausioms vietoms paryškinti - spalvą. Temai vystyti - daugiareikšmę simboliką, ornamentiką. Autorės piešiniai papuošė eilėraščių rinktines A.Rutkausko „Po jaunaties delčia“ ir „Dar penkios minutės nakties“ - lietuvių meilės lyrika. Mėgstamiausi autorei yra simboliai, tarsi užkoduoti piešiniai, kuriuose esti ir zodiako ženklų, runų, spalvų ir ornamentų reikšmių. Tokie piešiniai kuriami asmeniškai, žinant žmogui svarbius gyvenimo įvykius, pomėgius, tikslus. Tai ir jubiliejai, vestuvių sukaktys, krikštynos, studijų baigtuvės, anūkų gimimas, Joninės, Kalėdos ir panašiai. Paroda vyks iki balandžio 30 d., kviečiame pasigrožėti!

DR. VIRGINIJAUS VAIČAIČIO PASKAITA "MINTYS GYDO IR SARGDINA" 2014 m. balandžio 10 d. 17.30 val. VMSCB Pilaitės bibliotekoje vyks susitikimas su dr. Virginijumi Vaičaičiu. Laukiame Jūsų paskaitoje apie sveikatą!

Šeštadienį (balandžio 5 d.) nepatingėję užsukti į Pilaitės biblioteką galėjo sužinoti apie šiame daugiabučių rajone knygas rašančių Daivos Červokienės, Ingridos Narbutaitės, Dalios Tarailienės, Algirdo Vaserio džiaugsmus ir vargus. Taip pat prisiminta jau šviesios atminties mokslų daktarė Danutė Ona Žilienė – Valdorfo pedagogikos Lietuvoje pradininkė, humanistinės pedagogikos skleidėja ir šios srities darbų leidėja. Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė supažindino su VO „Pilaitės bendruomenės“ iniciatyva išleistais leidiniais, populiarinančiais Pilaitę ir iškilius čia anksčiau gyvenusius bei dabar besidarbuojančius kūrybingus žmones, pagarsino artimiausius tokios veiklos planus. Bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė žemaitiškai paskaitė vieno tokio turtingesnio valstiečio ir gudraus malūno pokalbį iš vienos tokios ganėtinai retos knygos. Visa tai čia:
http://youtu.be/V4_CSJgqOH4
http://youtu.be/rMkXU9suckY
http://youtu.be/tdycQKD_Hl8
http://youtu.be/aMx1_HKt3So
Sekmadienio (balandžio 6 d.) VšĮ „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių antrame aukšte tėveliai, susėdus prie diskusijų „Kas yra kokybiška vaikų literatūra?“ stalo rašytojai Laurai Sintijai Černiauskaitė ir Astai Plechavičiūtei, kalbininkei Aurelijai Gritėnienei, vertėjui Laimantui Jonušiui, Lietuvos radijo ir televizijos diktorei, laidų vedėjai Bernadetai Lukošiūtei (tetai Betai), vaikų literatūros tyrinėtojui ir kritikui Kęstučiui Urbai, galėjo išgirsti atsakymus kas labiausia tinka jų atžaloms:
http://youtu.be/xhf6Xda9owg
http://youtu.be/ZnBl7p4kjbY
http://youtu.be/KPal6y3ZWhM
Tik pasirodžiusios iliustruotos eilėraščių knygelės vaikams „Pasaulis man šviesus“ autorės: Ingrida Narbutaitė iš Pilaitės ir Vilma Kilinskienė iš Kauno, dalyvaujant sudarytojai Vilmai Gudeikaitei iš Širvintų, pasidalino, kaip ji gimė ir kodėl buvo kuriama: http://youtu.be/Ds7He5trSMw
„Beepart“ kūrybinių dirbtuvių pirmame aukšte (terasoje) buvo galima palyginti pigiai įsigyti arba išsimainyti nenaujų knygų,
(Ne)perskaitytų knygų mugės „Nelik Bee Knygos“ sumanytoja jauna mama Joana, kuri labai norėjo išgirsti vaikiškų knygų ekspertų nuomonę, kas išties tinka atžaloms. Šią iniciatyvą palaikė taip pat jauna mama filologė Aušra Kaikarytė. Ji uoliai ėmėsi mugės koordinavimo darbų ir idėja tapo kūnu.

(Ne)perskaitytų knygų mugės „Nelik Bee Knygos“ Renginiai: Balandžio 5 d. Pilaitės bibliotekoje (Nidos g. 2) 14 val. savo kūrybą pristatys Pilaitėje gyvenantys kūrybos žmonės. Dalyvaus Ingrida Narbutaitė, Daiva Červokienė, Dalia Tarailienė, Algirdas Vaseris. Su visuomeninės organizacijos „Pilaitės bendruomenė“ leidiniais supažindins jos kronikininkė Angelė Šarlauskienė.

Tarptautinės Teatro dienos proga Pilaitės liaudies teatras kviečia pakartotinai į ketvirtąją premjerą. Tai pilaitiškės Angelės Šarlauskienės pagal jos scenarijų surežisuotas spektaklis „Trys didieji norai“, rodytas Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje pačioje 2013 metų pabaigoje. Jis apie mažai Lietuvoje ir Pilaitėje žinomą gotikinės prozos ir pirmo istorinio lietuviško romano pradininkę, profesionalią lenkų kalba kūrusią rašytoją, menininkę, kurią tapyti mokė garsus Vilniaus universiteto dailės profesorius Jonas Rustemas, vieną pirmųjų lygių moterų ir vyrų teisių gynėją grafienę Oną Barborą Olimpiją Radvilaitę Mostovską. Ji, kaip užsimena lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, publicistas ir leidėjas Adomas Honoris Kirkoras, gyveno Pilaitėje. Šis pastatymas gimė kaip visai Pilaitės bendruomenei skirtų Kalėdinių renginių dalis. Spektaklį reikėjo pastatyti per palyginti trumpą laiką – maždaug per tris savaites. Prieškalėdinis laikotarpis ne pats tinkamiausias tokiai veiklai: ir artistai užsiėmę, ir plotas repeticijoms, neturint savų patalpų, deficitas. Nors nepavyko surengti bendros generalinės repeticijos, vis tik premjera numatytu laiku parodyta. Tąsyk siekiant autentiškiau pristatyti šios garsios LDK didikų giminės atstovės gyvenimo ir kūrybos istoriją, nepavyko naudojant informacijos technologijas įterpti video iliustracijų. Bet premjera buvo filmuojama ir toks sumanymas įvykdytas dabar. Tarptautinės teatro dienos proga siūlome pasižiūrėti iliustracijomis pagyvento spektaklio „Trys didieji norai“ ir jo aptarimo įrašus intenete:
1 dalis: http://youtu.be/RcTHc6eRROw
2 dalis: http://youtu.be/e73OmKxXJaQ
3 dalis: http://youtu.be/vBSnA8jcQ6E
4 dalis: http://youtu.be/r1yZQTpp66I
5 dalis: http://youtu.be/-627jl4ntWQ
Apie teatrą Pilaitėje galima pasiskaityti čia:

P.S. Sveikiname „Trijuose didžiuosiuose noruose“ pagrindinio vaidmens atlikėją Eleną Sakalauskaitę, gimusią Tarptautinės teatro dienos išvakarėse. Linkime daug svarbių ir malonių vaidmenų, jei ne gyvenime, tai scenoje.

(J. Šarlausko nuotr.: grafienės Onos Barboros Olimpijos Radvilaitės Mostovskos vaidmens atlikėja Elena Sakalauskaitė)

Lietuvos literatūros padangėje šie metai ypatingi – minimos pirmos lietuviškos poemos „METAI“, prilyginamos tautos epui, autoriaus Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės. Nemažai renginių numatyta ta proga. Nenorime likti nuošalyje. Norime ir mes tinkamai prisiminti ir pagerbti šį iškilųjį mūsų dainių. Juolab, kad Pilaitė susieta su Mažąja Lietuva. Jos autentiškų vietovardžių ir čia lietuvybės labui tarnavusių iškilių asmenų atminimo išsaugojimui pavadinamos gatvės, alėjos, infrastruktūros įstaigos. Šie metai Pilaitėje turėtų tapti poetinio maratono metais. Tokiais juos skelbiame nuo kovo 21-osios –Tarptautinės poezijos dienos. Poetinio maratono metais tęstųsi ne iki gegužės antros pusės, kuomet prasideda Poezijos pavasario įkarštis visoje Lietuvoje ir Pilaitėje, bet netrukus ir pasibaigia. Siektume, kad Poezijos mūza mus lankytų ištisus metus. Jūsų eilės ir miniatiūros, būtų laukiamos visus metus. Visus metus jūsų poetinę kūrybą, nesvarbu kokio amžiaus bebūtumėte, skelbtumėme mūsų tinklaraščio Naujienų skiltyje: „Aplankyti Poezijos mūzos“. Greta pridėtume kiekvienam metų laikui derantį pavadinimą. Surinkus visiems sezonams tinkantį jūsų kūrybos derlių į vieną vietą, metų pabaigoje jį įamžintumėme elektroninio leidinio pavidalu (ką gali žinoti, gal atsirastų lėšų jį padubliuoti ir popieriuje?!). Be to, būtų malonu kiekvieną tokio maratono dalyvį atskirai pristatyti mūsų bendruomenės tinklaraščio naujienose, o sutikus, net ir atvaizdą pridėti. Žingsniuodami koja kojon su Tarptautiniu poezijos pavasariu, kurį dar 1965 metais ikvėpė Lietuvos rašytojų sąjunga ir jau švenčia jo gyvavimo 50-tį, ir mes 12-ąjį kartą pakviesime savąją Poezijos paukštę plačiai išskleisti sparnus prie vėl įžiebiamo aukuro nuo iškirtimo išgelbėtame Pilaitės miške. Jį švęsime šiek tiek kitaip. Nebebus kaip buvo anksčiau tradiciniu pavidalu išleidžiama čia gyvenančių ir artimiausių pilaitiškių bičiulių eilių ir miniatiūrų rinktinė. Kiekvienas mūsų tinklaraščiui atsiuntęs eiles iki gegužės 15 d., turės galimybę jas gyvai paviešinti Pilaitės poezijos pavasaryje. Tokiai šventei šį kartą ketiname suteikti daugiau žaismės ir muzikos. Jis turėtų vykti mūsų miške gegužės antroje pusėje. Iš anksto paskelbsime jo laiką. Taigi pradedame poetinio žodžio maratoną Pilaitėje. Pradedame nuo Pavasario ir jam priskiriame šią sparnuotą frazę: „Pavasaris žemę jau kelia“. Jau dabar nekantriai laukiame visų poetinės kūrybos šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com

Pilaitėje klebonavusio kunigo Justino Aleknavičiaus iniciatyva su visa bendruomene pradėta minėti šios parapijos globėjo šv. Juozapo diena. Tai kovo 19-oji. Tradiciškai po vakarinių maldų renkamasi į kateketinę salę prie Agapės stalo. Nepamirštamos dainos, šokiai, pasisakymai tikėjimo ir bendruomeniškumo tema. Šįmet Vilniaus miesto socialinės paramos Pilaitės Senjorų dienos centro „Diemedis“ vadovės Irenos Orvidienės pastangomis pavyko po keletos metų pertraukos ją vėl padaryti viso mikrorajono švente (http://youtu.be/KaK7Irxz5Lg). Joje dalyvavo beveik visos čia veikiančios bendruomenės. Įtraukti į jos paminėjimą ir iškilūs pilaitiškiai. Tai Irena Bražėnaitė, kuri ne tik pirmą kartą giedojo solo šv. mišių metų šv. Juozapo parapijos koplyčioje pritariant Bažnyčios chorui, bet ir Apapės metu. Giesmėje primenama kunigo ir visų tikinčiųjų krikščioniška priedermė (http://youtu.be/oADL69QyY1o). Bažnyčios choro seniūnė Birutė įvardino, kas iš tikro yra Bažnyčia (http://youtu.be/wshDljzhLE8). Be iš sielos gelmių atliekamos senjorų tarsi į vieną šeimyną apjungiančios dainos (http://youtu.be/IyBtdHI3-HY), iš senjorės Genovaitės lūpų skambėjo prasmingos ir šiai nelengvai pasaulinei padėčiai atliepiančios eilės, linkinčiomis lietuviui būti laimingu (http://youtu.be/N6X35Cfa77k). Senjorė Marija priminė vingiuotą šv. Juozapo parapijos atsiradimo Pilaitėje istoriją (http://youtu.be/_C7WGgiZyck). Šv. Juozapo parapijos klebonas Valdas Girdžiušas pašventino gausų ir skoningą Agapės stalą, tokiu pasidariusi ne tik čia veikiančių bendruomenių, bet ir kiekvieno joje dalyvaujančio prisidėjimu (http://youtu.be/jV). Šventėje griežė šauniausias Lietuvos bandonininkas Albinas Batavičius (http://youtu.be/Pv7OfH_T2D8). Pakilią ir visus bendruomeniškumui apjungiančią nuotaiką negailėdami savęs kūrė čia dalyvavę meno kolektyvai: Buivydiškių folklorinis ansamblis „Verdenė“ (vadovė Rasa Kauzonaitė), Vilniaus folklorinis ansamblis „Laukis“ (vadovė Lijana Šarkaitė), liaudies dainų klubas „Raskila“ (vadovas Gintautas Barkauskas) ir Bažnyčios choras (vadovė Aušrinė) (http://youtu.be/hxq5zQDsbvE). „Pilaitės bendruomenės“ pirmininkė Janina Gadliauskienė, knygomis tikėjimo klausimais apdovanojusi šv. Juozapo parapijos kleboną ir jam talkinusį kunigą Ernestą, patikino, kad po šio Pilaitės parapijos globėjo vardadienio tai jau tikrai pavasarėlis ateis (http://youtu.be/kiYJzEZBVos). Tą, regis, liudija ir išaušęs kovo 20 d. rytas. Ne tik po naktį siautėjusios vėtros labiau sušilo, bet ir saulė pasirodė. Po 18 val. galiausiai diena ir naktis susilygins. O netrukus, pamažu, iki šv. Jono, šviesesnis paros laikas ims ir ims viršų.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Martyno Mažvydo progimnazijoje minint Nepriklausomybės dieną surengtas patriotinės dainos koncertas. Skambėjo Tėvynei, jos Laisvei, čia gyvenančių žmonių gerovei skirtos penktokų ir šeštokų dainos. Pradedant Nepriklausomybės dienos minėjimą, į moksleivius, kolegas ir svečius kreipėsi progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis, primindamas kokia Lietuvos Nepriklausomybės kaina ir kaip reikia gyventi ir elgtis, kad Ji būtų išsaugota (http://youtu.be/pxsHghFwSes). Koncerto dalyvius pasveikino ir Pilaitės senjorai, susitelkę į Dienos centrą „Diemedis“ (vadovė Irena Orvidienė), primindami, kad šiandien Lietuvoje minima ir parskrendančių paukščių diena, tad kvietė moksleivius pasekti jų pavyzdžiu, jei tektų išskristi, arba iš jos niekada neišskristi. Koncertas truko apie tris valandas, bet neprailgo. Buvo galima pasiklausyti gausaus penktokų ir šeštokų būrio dainų, Jų repertuare ir ženkliai teatralizuotos, kaip „Stinta pūkis“ (http://youtu.be/dExoU-Pf6eA), ir maloniai nuteikiančios daugeliui jau girdėtos dainos (http://youtu.be/jRWhMGERtHU). Greta penktokų ir šeštokų, norėjusių parodyti savo gebėjimus dainuoti, išmoningai į pasirodymą įjungiant tautos simbolius ir spalvas, neišsiversta ir be progimnazijos mišraus choro „Šypsenėlė“ (vadovė Audronė Lašinskienė) pasirodymo (http://youtu.be/yVq). Koncerte Nepriklausomybės dienai skambėjo ir miesto patriotinės dainos konkurse dalyvavusių ir laureatėmis tapusių šios progimnazijos merginų balsai (http://youtu.be/iBp8qL3ry88).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Šių metų Užgavėnės ypatingos – sutapo su šv. Kazimiero: Lietuvos globėjo vardadieniu ir jo vardo amatų mugės Vilniuje pradžia. Na, o Pilaitėje, kaip visada, sujudimas. Pilaitės gimnazijoje moksleiviai mokytojams kepė riebokus blynus, persirengėliai pertraukų metu krėtė šposus. Taip Užgavėnės čia švenčiamos nuo seniausių laikų. Pasibaigus pamokoms, kaip visada, išeita į kiemą. Po Kanapinio ir Lašininio pasigalinėjimo, kur visada nugali Kanapinis, Žiemos ir visų nelabųjų, apsėdusį žmogų šaltuoju metu laiku, simbolis Morė, (daugiau apie ją čia: http://alkas.lt/2012/02/21/ka-is-tikruju-ikunija-uzgaveniu-more), sudeginama. To neišvengė ir šių metų Morė. Apranga ji labai priminė tvarkingai apsirengusią gimnazistę. Šį kartą Kanapinio su Lašininiu grumtynes, Morės deginimą stebėjo ne tik gimnazistai, mokytojai, bet ir senjorai iš Pilaitėje gyvuojančio centro „Diemedis“ su jo vadove Irena Orvidiene. Užgavėnėms neliko abejingi ir v.o. „Pilaitės bendruomenė“ atstovai. Varyti Žiemos iš kiemo šūksmais nebereikėjo. Pilaitės kieme nesimatė net mažiausios žiemos pašalo žymelės, o spragsint deginamai Morei, švietė aitri saulė. Netiesiogiai pasidžiaugti deginamos Morės spragsėjimu Pilaitėje galima čia: http://youtu.be/e_nTod8dJr0

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Nuo 1999 metų Jungtinės Tautos vasario 21-ąją paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena. Vilniuje rengiama knygų mugė, trunkanti keturias dienas, vyksta panašiu laiku. Net ir sunkmetis, išaugusios leidinių kainos norintiems šviestis, skaityti gimtąja kalba nesutrukdė susitaupyti lėšų, atvykti į tokią mugę ir pasidairyti trokštamo kūrinio. Ir šių metų Knygų mugė, žyminti 15-metį, dedikuota Kristijono Donelaičio kūrybai ir jo asmeniui, taip pat turėjo ką lietuviškai pasiūlyti paties įvairiausio skonio skaitytojams. Mugėje šįmet apsilankė virš 63 tūkstančių knygos mylėtojų. Leidybos pasiūloje nemažai solidžių tautiškumui ir gimtajai kalbai puoselėti veikalų. Iš jų negalima nepaminėti Zigmo Zinkevičiaus „Lietuviai: Praeities didybė ir sunykimas“, Nijolės Laurinkienės „Žemyna ir jos mitinis pasaulis“. Liberto Klimkos „Lietuviškų tradicijų skrynelė“. Negalima nepaminėti ir Aurelijos Arlauskienės, Lucijos Jurgelevič, Ramunės Šmigelskytės-Stukienės knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis,– Paulavos respublika“, kuri gyvavo 25 metus Turgeliuose. Tai laisvų valstiečių mikro respublika – savitas pažangios savivaldos pavyzdys – unikumas Vidurio Europos istorijoje. Ji galėtų tapti ypatingu turizmo traukos tašku. Pastaroji knyga pristatyta Turgelių K. Bžostovskio vardo mokyklos sukurtu spektakliu. Na, o Svajūno Sabaliausko iš daugelio atsiminimų parengta knyga „Rūta Staliliūnaitė: Aš esu Barbora: atsiminimai apie scenos karalienę“, kurioje įdėtas CD su 2011-aisiais į Amžinybę iškeliavusios Tikros scenos karalienės įvairiuose Lietuvos miesteliuose skaitytais mūsų poetų posmais, tik paliudija, kokia įstabi per didžiausias istorines negandas iki šiol išsaugota ir puoselėjama lietuvių kalba. Šios knygos pristatymą galima pamatyti čia:

http://youtu.be/wT0om583isU ir http://youtu.be/AvwgFjqPuDI

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Vasario 11-ąją VšĮ „Beepart” surengtas susitikimas su Nacionalinės premijos laureate Onute Narbutaite, kuri taip pat yra sulaukusi laurų ir ne viename festivalyje užsienyje. Atėję į susitikimą su šia talentinga kūrėja, su kuria pašnekesį vedė LNOBT  muzikologė Beata Baublinskienė, tarsi sėdėtų Konservatorijoje, galėjo pasijusti beklausantys nenuobodžios paskaitos apie šiuolaikiškumo tendencijas operos žanre. Onutė Narbutaitė džiaugėsi, kad ir ji, panašiai kaip ir garsusis vokiečių kompozitorius Vagneris, galėjo operai kurti ne tik muziką, bet ir libretą. Įsitraukusi į šiuolaikiškos teatro režisieriaus Gintaro Varno lietuviškos operos „Kornetas” statymą, galėjo save plačiau išbandyti. Remdamasi R. M. Rilkės – vieno iškilesnių vokiečių kalba kūrusių poetų  pakankamai populiarios  eiliuotos „Sakmės apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“  motyvais,  tapo  ir muzikos,  ir  libreto, ir dalies vaizdų, tinkančių  operai pagyvinti, autore. Būdami pilaitiškiais, galime pasidžiaugti, – kuriant virtualią scenografiją operai „Kornetas”, yra ir čia gyvenančio audiovizualiųjų menų atstovo, spėjusio sulaukti puikių įvertinimų ir Lietuvoje, ir Europoje, įnašas.  Paties R. M. Rilkės vaidmenį atliks jo brolis Jonas.  Neatėjusiems į susitikimą su Onute Narbutaite, galimybė pasižiūrėti visą įrašą čia: http://youtu.be/L4Y1wJ_OZXg ir http://youtu.be/r2XVhOVBa-0.
Norintiems vasario 21 ir 22 d. pamatyti naujos lietuviškos operos „Kornetas” premjerą, skelbimas čia:

http://www.opera.lt/repertuaras/operos/kornetas

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Tikriausia, nebe už kalnų laikas, kai Vasario 16-osios paminėjimas nebebus šiaudinis. Bus iš nuoširdžiausio nusiteikimo pažymėti tai, kas mums iš tikro dar labai jautru – tai laisvų žmonių laisvoje bendruomenėje gyvenimas ir gilesnis prisiminimas, kokia kaina to siekta ir ką būtina nuveikti, kad tai išliktų amžinai. Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijoje surengtas nelėkštas Vasario 16-osios paminėjimas. Tai tarsi šiek tiek ilgiau, nei įprasta, trukusi pilietinė pamoka, kurią be moksleivių, mokytojų stebėjo ir Senjorų dienos centro „Diemedis“, kuriam vadovauja Irena Orvidienė ir v. o. „Pilaitės bendruomenė“, kuriai pirmininkauja Janina Gadliauskienė, atstovai. Tokios pamokos metu prisiminta Mažoji Lietuva, šiais metais prilyginta prie likusių Didžiosios Lietuvos etnografinių kraštų kaip Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija. Sukurtame filmuke žingeidūs moksleiviai klausinėjo mokytojų, kaip šis kažkada vienos valstybės kraštas prisidėjo prie tautiškumo ir valstybingumo stiprinimo. Teatralizuotai, vaidinant net pačiam Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriui istorikui Eugenijui Maneliui, naudojant vaizdo archyvinę medžiagą, prisiminta kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Na, o ilgo ir nelengvo kelio LAISVOS LIETUVOS link vingius grindė moksleivių skaitomos eilės ir dainuojamos dainos. Vieną iš jų net ir dabar galima pasiklausyti: http://youtu.be/j-BHyLbE7Mo

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Prieš metus, Vasario 16-ąją, Pilaitėje duris atvėrė viešoji biblioteka. Tai didžiulis įvykis, kai tokias įstaigas pastaruoju laiku Valdžia labiau ne atidarinėja, o uždarinėja. Tenka apgailestauti, kad toks įvykis nebuvo plačiau pagarsintas tarp pilaitiškių. Būti jo liudininkais galėjo nedaugelis. Betgi reikia džiaugtis, kad tokia biblioteka skirta visiems pilaitiškiams ir galima laisvai naudotis jos turtais. Pasitaiko, dar ne vienas pilaitiškis, kaip ir anksčiau, knygų vyksta į panašią kaimyninių Karoliniškių biblioteką. Ten daug platesnis ir įvairesnis jų pasirinkimas. Suprantama, sukaupti daugelio skonį tenkinančių leidinių fondą – ne vienerių metų darbas. Taigi, Pilaitės viešajai bibliotekai, pažyminčiai Metų jubiliejų, linkime augti įvairiausiomis prasmėmis. Beje, siekiant išsaugoti Mažosios Lietuvos iškilių asmenybių atminimą šiame sostinės daugiabučių rajone, biblioteka galėtų pasivadinti Kristijono Donelaičio vardu. Tą padaryti vertėtų dar šįmet – žymint šio pirmojo grožinio kūrinio lietuviškai autoriaus 300-ąsias gimimo metines.
Negalėjusiems dalyvauti Pilaitės viešosios bibliotekos atidaryme siūlome pasižiūrėti jos atidarymo vaizdo įrašą:

http://www.youtube.com/watch?v=vs0aXdz2X8Y

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Martyno Mažvydo progimnazijoje, Aktų salėje, vasario 13-ąją (ketvirtadienį) 12 val. 50 min. rengiamasi prisiminti ir mokinių pasirodymu paminėti Vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo datą 1918-aisiais.

Norintiems pačią Vasario 16-ąją dieną – ypatingai svarbią mūsų tapatybei išlaikyti ir valstybingumui įtvirtinti – paminėti bendraminčių būryje, platus pasirinkimas čia:
http://povilionis.lt

Greitai, vasario 16 d., Pilaitės bibliotekai sukaks vieneri metai, kai daugiau nei po 20 metų laukimo atsidarė. Biblioteka įsikūrusi jaukiose, bet palyginti ankštose patalpose. Numatyta vieta paskaitoms gali talpinti apie 30 žmonių. Prastai su aktyvumu, bet kai į paskaitą ateina 20 žmonių – jau neblogai, o kai jų skaičius viršija 20, o dar miegamuosiuose rajonuose, tai jau didžiulis organizatorių pasiekimas. Tą paliudijo čia vasario 4-ąją visai bendruomenei skirtas susitikimas su Jeronimu Lauciumi, rašytoju, publicistu, leidėju, pozityvumo puoselėtoju. Pastebėta, jog kėdžių buvo šiek tiek mažiau nei susirinko žmonių. (Pilaitės verslininkai galėtų pasirūpinti kėdžių skaičiaus padidinimu, nes numatyta susitikimams 30 vietų!). Ši kartą renginys bibliotekoje buvo skirtas vyresniesiems, o pagal temą tiko daugeliui. Tai pirmas toks renginys. Dažniau čia vyksta panašūs susibūrimai mažiesiems skaitytojams. Iš pilaitiškių smalsiausi ir aktyviausi pasirodė Senjorų dienos centro „Diemedis” lankytojai. Juos į paskaitą palydėjo vadovė Irena Orvidienė. Besidomintiems pozityvumu valanda su entuziastingu ir nenuobodžiu lektoriumi Jeronimu Lauciumi neprailgo. Plačiau kalbėti apie pozityvumo svarbą žmogaus gyvenime neleido pagarba bibliotekos darbo laikui. Kol susirinkusieji po paskaitos vartė nemažai šio lektoriaus pozityvumo tema parašytų knygelių (jų buvo galima įsigyti, o neturint lėšų, gauti dovanai, bibliotekai šių leidinių taip pat padovanota), darbuotojoms teko užtrukti ir po 19 valandos. Paprastomis dienomis biblioteka dirba iki šio laiko.

Beje, Pilaitės biblioteka turi savo veidaknygę:

https://www.facebook.com/PilaitesBiblioteka
Galite tapti jos draugais: operatyviau sužinoti, kas ir kada čia vyksta, kokiomis naujomis knygomis pasipildė lentynos.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Vasario 4 d. 18 val. Pilaitės bibliotekoje (Nidos g. 2) vyks nemokamai seminaras-pokalbis su lektoriumi Jeronimu Lauciumi: žurnalistu, rašančiu pozityvumo tema daugiau nei 20 metų. Susitikimo tema: „Pozityvumo paieška realybėje ir savyje“. Bus kalbama apie būdus, padedančius pajusti savo ir realybės pozityvumo svarbą, leidžiančią tapti siekiamo vidinio ir išorinio pasaulio valdovu.

Galime pasidžiaugti, kad Pilaitėje Vo „Pilaitės bendruomenės“ pastangomis atsirado vieta, kurioje minint Laisvės gynėjų dieną, yra kur uždegti daugeliui nelengvų istorinių įvykių prisiminimų žvakelę. Tai Prano Petronio koplytstulpis iš ąžuolo skirtas Antano Sakalausko, gyvenusio Įsruties g. Nr.8 name, atminimui. Jis tą naktį atsirado minioje, mėginusioje rankomis ir dainomis sustabdyti Lietuvos televizijos bokšto šturmą rusų okupantų tankais. Jau ketvirti metai, kai jo nebėra tarp mūsų, bet jo aktyvią pilietinę poziciją 1991 metų sausio 13-ąją mums visiems mena koplytstulpis, pro kurį praeiname, jei tenka kirsti Įsruties gatvę. O prie jo degančios žvakelės, uždegamos Laisvės gynėjų dienai pažymėti, primena: kažkada buvome ganėtinai vieningi ir supratingi. Siekėme kažko daugiau nei turime ir žodis „Laisvė“ nebuvo tuščias žodis. Betgi labiau pradžiugintume tuos, kuriems žodis „Laisvė“ vis dar toks pat gyvas ir prasmingas kaip tų 1991-ųjų sausį, jei prisimindami tą laiką, kai ne vienas už jo tapimą kūnu galėjome paaukoti gyvybę, šio mėnesio 13-ąją masiškiau ateitumėme prie šio vietos, pastovėtume, tyla ar žvakelės uždegimu išreikštumėme savo solidarumą su praeitimi. Prisimintumėme, koks prasmingas tada buvo mūsų visų dalyvavimas sprendžiant savo Tėvynės ateitį. To karto masiškas dalyvavimas prie Televizijos bokšto Vilniuje, susikabinus už rankų ir drąsiai skanduojant žodį „Laisvė“, vis tik neturėtų būti nuvertinamas. Ar jis tada nebuvo tarsi svarbiausia mūsų savarankiškos valstybės starto aikštelė, nuo kurios švietėsi prasmingesnis ir džiaugsmingesnis vaikų ir vaikaičių gyvenimas?

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Puiki iniciatyva (šiais metais siūloma pasipuošti Neužmirštuolės žiedeliu: daugiau apie ją čia: http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje) kiekvienais metais prisiminti Sausio 13-ąją, laiką, kai kiekvienas galėjome tapti karžygiu, turėjome galimybę pasiaukoti vardan tos Lietuvos. Tiesa, ne visiems tokia galimybė buvo tiesiogiai atsivėrusi. O kuriems ji atsivėrė, jei liko gyvi, stipriau fiziškai nesužaloti, tai su giliais dvasinio sukrėtimo randais, iš labai arti pajutus ir supratus, kas iš tikro tuo laiku dėjosi jų gimtoje padangėje. Antanas Sakalauskas, tuo metu gyvenęs netoli Lietuvos televizijos bokšto, atsirado minioje, kuri taikiai, net dainuodama, mėgino sutrukdyti prasidėjusį ginkluotą šio labai strategiškai svarbaus objekto šturmą. Net nepajuto kaip su kitais žmonėmis atsirado po rusų okupantų tanko vikšrais. Tarp jų buvo ir Loreta Asanavičiūtė – mergina, kuriai, skirtingai nei Antanui Sakalauskui ir jos draugei Loretai Tručiliauskaitei-Šlekienei, nepavyko išgyventi. Antanas Sakalauskas tąsyk išgyveno, persikėlė su gausia šeima į Pilaitę ir toliau nuolankiai vykdė kasdienes būties priedermes. Gal tą būtų daręs iki šiol, jei netikėta ir ne visada išgijimui pasiduodanti liga. 2010 metais, eidamas 58- uosius, jis mirė. V.o. „Pilaitės bendruomenės“ iniciatyva prie jo gyvenamojo būsto (Įsruties g. Nr.8) atsirado memorialinė lenta, o skverelyje – ąžuolinis Prano Petronio koplytstulpis. Taigi, kiekvienam pilaitiškiui gera proga ne tik į atlapą įsisegti Neužmirštuolę – ženklą, kad nepamiršai, kokia kaina XX a. pabaigoje gimė Lietuvos Laisvė, bet ir galimybė savo artimiausioje aplinkoje atsirasti vietoje, turinčioje tiesioginį ryšį su Sausio13-osios nakties didžiąja ilgos kovos už Laisvę ir Nepriklausomybę drama, kuri galiausiai buvo apvainikuota išsvajota PERGALE, ir uždegti solidarumo dėl tokių kilnių žmonijos idėjų, kaip šios, kovas palaikantį simbolį – žvakelę. Norintiems daugiau sužinoti apie Antaną Sakalauską ir to laiko įvykius, jo sūnaus Rimo, Lietuvoje ir Europoje pripažinto jauno kinematografo, dokumentinis filmukas:
http://www.youtube.com/watch?v=f0zJUQ7qR5E
http://www.youtube.com/watch?v=6I4kG2Ncn2U
http://www.youtube.com/watch?v=Vct9DPYihTA

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

(Nuotrauka Andželikos Polubenkienės)

Turėkime vilties – jog ateinantys metai simbolizuojantys Žirgą, kuris siejasi mūsų su eikliuoju Vyčiu, gebančiu ginti ir gintis, kiekvienam 2014-ųjų horizonte padės įsižiebti pasitikėjimą Savimi ir savo Artimaisiais, Šalimi ir Miestu, kuriame gyvename, džiaugiamės ir liūdime. Lai šie metai tampa atsvaros tašku mums išties labai gražaus krašto, kokiu yra Lietuva, o joje – Pilaitė, šeimininkams atsigręžiant į Save, kad pamatytumėme, jog esame verti gražesnio ir jaukesnio gyvenimo, kurį, deja, kaip ir Žirgą, galime prisijaukinti tik patys.

Tad geriausios kloties jaukinantis gražesnį gyvenimą 2014-aiais metais!