2025-04-24
Prieš 500-metų (1525 m. balandžio 10 d.) gimė Prūsijos kunigaikštystė – pirmoji protestantiška ir pasaulietiška valstybė Europoje vietoje visokiomis prasmėmis degradavusios teokratinės Vokiečių ordino valstybės. Jo pirmuoju valdovu tapo buvęs šio ordino Didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis – LDK valdovo ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sūnėnas. Jo dėka čia 1544 metais įkurtas Karaliaučiaus universitetas. Jame profesoriavo ir lietuviai, pasirinkę protestantizmą. Jie dėl religinio persekiojimo ir galimo fizinio susidorojimo apleido katalikiškąją Didžiąją Lietuvą. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, XVIII-XX a. virtęs unikaliu lietuvių kultūros ir mokslo centru su svariu išliekamuoju lietuviškos tapatybės ir kultūros paveldo įnašu tiek Mažajai, tiek Didžiajai Lietuvai. Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis taip pat vadinama Mažąja ar Prūsų Lietuva, gyveno nemažai lietuvininkų, kurie susidūrė su rimta germanizacijos grėsme. Jie čia išsilavinusių tautiečių ir kai kurių vokiečių inteligentų buvo visokeriopai palaikomi siekiant išlaikyti savąją tapatybę, tradicijas, kalbą. Prie tokių priskiriamas ir Iškilusis mąstytojas Imanuelis Kantas. Jis Kristijono Gotlybo Milkaus Lietuvių–vokiečių kalbų žodynui parašė pratarmę. Pasak I. Kanto, kalba yra svarbiausia lietuvio „charakterio formavimo ir išlaikymo priemonė“. Mąstytojas pabrėžė: prūsų lietuvis pasižymi savitu ir kilniu charakteriu – jam būdingi tokie bruožai kaip savo vertės jutimas, drąsa, ištikimybė, o senos lietuvių tautos kalba labai svarbi mokslui, nes ji daug galinti pasakyti apie pasaulio tautų praeitį. Lietuvai ir visam pasauliui aktualūs ir I. Kanto „Amžinosios taikos vizijos“ teiginiai: Valstybių lygybė, sutarčių laikymasis, taikus ginčo sprendimas, atsisakymas naudoti jėgą tarptautiniuose santykiuose, tautų apsisprendimo teisė, žmogaus teisių apsauga ir prigimtinės. Kadangi Pilaitės gatvėms, alėjoms, infrastruktūros įstaigoms suteikiami Mažosios Lietuvos – Šiaurinės Rytprūsių dalies, Karaliaučiaus krašto prūsiški ir lietuviški vietovardžiai –, taip pat nepamirštamas ir iškilių jos veikėjų atminimo įamžinimas. NVO „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva čia esančioje I. Kanto alėjoje, 2024-aisiais, minint jo 300-ąsias gimimo metines (gimė 1724 m. balandžio 22-ąją), 2025 metų sausio 15 d., per Klaipėdos krašto sukilimo pergalės dieną, jam atidengta Atminimo lenta: https://www.youtube.com/watch?v=02vMGSd-2Eg . Bendruomenė savo 2024-ųjų Pilaitiškąjį XX-ąjį poezijos pavasarį „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“ taip pat dedikavo šiam Iškiliam mąstytojui: https://www.youtube.com/watch?v=Q8k3B6lvwSw . Poezijos pavasario almanache eilės skirtos I. Kantui ir jo filosofinėms įžvalgoms. Štai kokius posmus „Kantiška daiktų tema“ sueiliavo Nežinomas Pilaitės giesmininkas:
Mes tik iliuzijų meistrai.
Vis kuriantys ir kuriantys iliuzijas.
Save iliuzijoj radai. Save iliuzijoj laikai.
Save iliuzijose ir praradai.
Iliuzijos – pats mėgstamiausiais mūsų darbas:
Save iliuzijose išlankstai,
Jas apskaičiuoji, – iš visų kampų vartai,
Tarsi pats stovėtum
Ant paties Aukščiausio Savos esybės kalno...
Gimei iliuzijoj... Iliuzijoj mirei...
Iliuzijų iliuzija – tikrasis apvartyto Daikto vardas!
Žmogau, – ar dieviškąją paslaptį tu supratai?!
Ar tu sekundei prabudai, suvokęs, –
Pats esi Aštriausias žemės suvokimo kardas?!
Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė