2025-04-02
Kovo pabaigoje Teatro diena Pilaitėje anksčiau būdavo pažymima jei ne savuoju spektakliu, tai kitos iš svetur teatro grupės pasirodymu. Šį kartą galėta naujoje Pilaitės gimnazijoje pasidžiaugti edukologės muzikės, dainų ir knygelių vaikams kūrėjos Ingos Gučienės ir skaitovės, ilgametės LRT diktorės, Pilaitės liaudies teatro Salomėjos Nėries vaidmens atlikėjos Liutgardos Čepienės programa ,,Dviejų genijų susitikimas mene“, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurliono gimimo 150-čiui, lydima jo muzikos ir paveikslų, įgarsinta jiems skirtais Lietuvos lakštingalos eilėraščiais. Šio pasirodymo sklandumu prie įgarsinimo ir protektoriaus valdymo pulto plūšėjo gimnazistų komanda, prižiūrima Pilaitės gimnazijos muzikos mokytojos Kristinos Žebrauskaitės-Šileikienės. Pilaitės bendruomenės pirmininkei Janinai Gadliauskienei pasveikinus susirinkusius su Teatro diena, prisiminti pilaitiškiai teatralai išėję į amžinybę. Perskaityti ir Pilaitės liaudies teatro pamatų statytojos Dalios Tarailienės sveikinimo žodžiai su palinkėjimais šio susibėgimo proga: „Neabejingi Melpomenės kerams šiandien atitraukite savo gyvenimo scenos uždangą. Pabandykite tapti Ofelijomis, Romeo ir Džiuljetomis, Margiriais ir Barboromis Radvilaitėmis“. Pasidalinti savo artistinėmis patirtimis prie scenos kviesti Pilaitės liaudies teatro aktoriai: Aldona Katilienė, Virginija Vingrienė, Vladislavas Užpolevičius, Janina Ursache. Buvo galima pasiklausyti aktorės Irenos Bražėnaitės, daugeliui žinomos dėl tremtinių dainų iš Sąjūdžio laikų rytinės radijo laidos, ir aktyvios senjorės Vilhelminos Balčaitytės-Voronovos, jau senokai traukiančios už širdies griebiančius romansus. Teatro dienos proga pagaliau ir Pilaitėje surengta Vandos Sakalauskienės teatrališkų skulptūrėlių, vaizduojančių šokėjas, paroda. Jomis galima pasigrožėti pro Pilaitės gimnazijos pirmo aukšto langą: https://youtu.be/Ja0_2UDjG6g . Tai jau ketvirtoji menininkės su teatro, šokio menu susijusių vizijų skulptūrėlėse iš molio paroda. Lipdyti iš molio ir su moliu eksperimentuoti Vanda Sakalauskienė paskatino jos pirmasis geofizikės išsilavinimas. Ji bardė, yra vaidinusi Pilaitės liaudies teatre, taip pat ir teatralų mama. Kaip tik tuo metu jos sūnus Rimas Klaipėdos muzikiniame teatre už videografiką Mažojo teatro spektakliui „Orfėjas“ apdovanotas dar vienu Auksiniu scenos kryžiumi. Netrukus turėtų būti parodytas Naują operą kuriančio sūnaus Jono miuziklas „Mažasis princas“, kuriame dainuos ir Vandos anūkai. Pasidžiaugta ir dukros Elenos Sakalauskės teatrališkumu. Ji Pilaitės liaudies teatre, spektaklyje „Trys didieji norai“ (scenarijus ir režisūra Angelės Šarlauskienės), suvaidino pirmosios profesionaliosios rašytojos, tapytojos, lygių teisių gynėjos Senovės Lietuvoje grafienės Onos Barboros Olimpijos Mostovskos vaidmenį. Išvykusi dirbti muziejininke į Šiaurės Žemaitiją, – neseniai tapo Pakaruojo krašto muziejaus vadove – , jau pati režisuoja ir šiuolaikiškai scenografuoja spektaklius. Vandos Sakalauskienės sukurtas labai tikroviškas poetės Lietuvos Lakštingalos biustas įteiktas ją Pilaitės liaudies teatro epinėje dramoje „Mano vardas Lietuva“ (scenarijus ir režisūra Dalios Tarailienės) vaidinančiai Liurgardai Čepienei bei už puolamos talentingos poetės kūrybos menišką sklaidą Lietuvoje. Apžiūrėjus parodą, jos aptarimui ir pasibendravimui rinktasi kaip visada prie Pilaitės bendruomenės pirmininkės Janinos Gadliauskienės suruožto stalo su kvepiančia jos pačios surinktų žolelių arbata.
Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė