Vienas kitas pilaitiškis ir sparnuoto žodžio kūrėjas iš kitų Vilniaus vietų pasigedo Pilaitiško poezijos pavasario. Tai džiugina. Šį kartą jis neįvyks. Tačiau nereiškia, kad Poezijos pavasario paukštė antroje gegužės pusėje 61-ąjį kartą neišskleis savo sparnų visoje Lietuvoje. Gal šie metai bus riba į jų moderninimą, nes paskirtas  naujas tokių renginių kuratorius poetas, literatūros ir kultūros ekspertas Dainius Dirgėla vietoje ilgametės Rašytojų klubo direktorės Janinos Rutkauskienės, kuri buvo atsakinga už šį tarptautinį festivalį. Bendradarbiaujant su šiuo klubu  Pilaitę aplankė nemažai profesionalių  poezijos grandų. Jaučiamas ir pilaitiškių įnašas plečiant poezijos pavasarių lauką. Jų pavyzdžiu savo erdvėse poezijos pavasarius pradėjo rengti lazdyniečiai, šnipiškiečiai, o  nuo 2006 metų nepamainoma jų vedėja Pilaitėje, neseniai persikėlusi gyventi į Kauną, Dalia Tarailienė kviečia sparnuoto žodžio kūrėjus gegužės 18 d. nuo 15 val. prisijungti jau  prie trečią kartą rengiamo Sakralinės poezijos pavasario  terasoje ant Prisikėlimo bažnyčios stogo. Ar poezijos pavasariai  Pilaitėje atgims,  parodys laikas. Tačiau  nežinomas pilaitės giesmininkas pats sau vienas juos ir toliau švenčia. Iš jo eilių  galima numanyti,  jei šiais metais būtų įvykęs jau XXIII-asis Pilaitiškasis  poezijos pavasaris, jis, kaip ir jam skirtas almanachas, būtų dedikuotas  baroko poezijos grandui, plačiai visoje Europoje pripažintam, Romoje apdovanotam popiežiaus Urbono VIII laurų vainiku, kaip Dantė  ir Petrarka, vadintam Krikščionių ir Sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi, Vilniaus universiteto profesoriui jėzuitui Kazimierui Motiejui Sarbievijui. Jo 430-ąsiais gimimo metines nuspręsta plačiau paminėti. Seimo nutarimu 2025 metai yra paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Neeilinis įvykis, 2024-ąjų pabaigoje Kauno Ąžuolyno bibliotekoje aptiktas unikalus leidinys – 1639 metų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai“. Manoma, kad jis vienintelis išlikęs pasaulyje. Tad Kauniečiai  šių metų balandžio pabaigoje įspūdingai pažymėjo tokį savo atradimą, – sukūrė Baroko laikmečio dvasią  šiuolaikinių technologijų pagalba. Nelaukiant oficialiai paskelbto 2025-ųjų Poezijos pavasario pradžios, Valdovų rūmuose rengiami Sarbievijaus poezijos skaitymai. Dažnai nežinomo pilaitės giesmininko posmai būdavo pasirenkami Pilaitiškam poezijos pavasariui skirtam almanachui vietoje  epigrafo. Šis Pilaitės poezijos pavasaris galėjo būti  skirtas  Sarbievijaus jubiliejui, kad ir tokiu pavadinimu: „Baroko dangiškasis spindesys poetų žemiškajame sode“.

Pakėlė kalendorius iš amžinojo miego, –  

Pasiūlė įsivertini:  kiek įdomus  dar pats sau ir pasauliui?

Kiek  dar plačiai  spindi Popiežiaus Urbono VIII-ojo

Uždėtas Romoje laurų vainikas?

Kiek tavyje yra Dievo ir lotyniškojo Horacijaus šlovės?

Prisiminei save dėvint jėzuitišką apdarą,

Stovintį prie Senelio Vilniaus universiteto katedros,

Mokinantį  poetinio žodžio meistrystės,

Dieviškų tiesų, filosofinės išminties katarsio,

Žingsniuojantį vienu iš Vilniaus universiteto kiemelių, –

Dabar jis pavadintas tavuoju vardu – Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus.

Deja,  kiemelis jau be to vienišiaus, kaip ir tu, beržo:

Berželis, neatlaikęs laikų vėtros, nulūžo,

Sukeldamas ne vienam jautresniam filologui kartų liūdesį.

„Ar įvykdei jėzuitišką priedermę?“ – tavoji sąžinė pasiteiravo.

Tinkamai susidorojai su retorikos misijos uždaviniais:

Jaudinti,  džiuginti ir svarbiausia, – įtikinti?

Gal įžvalgus semiotikas Algirdas Greimas, paskelbęs:

„Tikrovė – tai,  kuo pats  tiki“, teisus, – tyliai pagalvojai.

Ir štai eini pačiu didžiausiu – Skargos  kiemu – Pirmo rektoriaus takais.

Džiaugiesi tu už jį,  – jo vardu jau asteroidas Dievo dangų rėžia

Ir akį traukia kai kurių valdovų, etmonų sienose įamžinti pašlovininimui jų vardai.

Linkteli jiems galvą ir pakartotinai juos pasveikini savais skambiaisiais kūriniais,

O laikraštis „Studentas“ ties tavo kojomis kaip angelas plasnoja,

Pasilenki ir garsiai jį skaitai:

„Atrastas dingęs amžiams tavo kūrinys šlovingąjam Kostkai.

 Dabar jis jau palaimintas ir sėdi danguje.

Kauniečiai džiaugiasi ir šventina technologijomis  tavo „Odę Kostkai“,

Ir ji vėl suspurda posmais tavo delnuose.

Malonė ją naujai skaityti ir džiaugtis palaiminimui laimėta

Dar viena Lietuvos ir Lenkijos  byla, – išties džiugi žinia.

Ar tapti dideliais užteko tavo alegorinių, mitolizuotų posmų?

Ar patikės jų didingumu šie laikai?

O pats tikėjai ir tebetiki Amžinąja karalyste.

Pasiekus ją, – prisikėlimas nebeaktualus.

Nebereikia prisikelti – dalintys žodžiais, keliančiais sparnus.

Bet jie jau paleisti kada, ir

Panegiriškus darbus seniai atliko.

Ir tavo žodis įtikinti nebe taip svarbus.

Jis toliau vikipedijose gyvena.

Taip lengvai neištaisysi,

Nepabloginsi ir labiau nepagerinsi.

Poezijoje kaip ir dainose – žodžių posmuose nebeištrinsi,

Jei paleisti čiulbėti ant ištiestų plačiai poezijos sparnų.

Jie jau kitiems savo tiesa gyvena

Ir vieną jų dar kartą pats sau ir  kitiems pakartoji:

„Ne kapuose, ne auksuose slypi tikroji šlovė;

Ji glūdi tyrame žmogaus krūtinės dvelksme ir ramioje dvasioje“,

Ir užveri dar vienerius metus krikščioniškos Europos danguje.

Nežinomas Pilaitės giesmininkas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos žodžio paminėjimo proga surengtas Spaudos paradas pačiame Vilniaus centre, Reformatų sode, prie būsimo paminklo Reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams. Tarp jų ir Martynui Mažvydui. Jame dalyvavo ir Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviai. Juos čia atlydėjo buvęs ilgametis jos direktoriaus ir istorijos mokytojas Eugenijus Manelis. Spaudos dienai skirtą paradą surengė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Su ja Martyno Mažvydo progimnazija yra užmezgusi bendradarbiavimo ryšius. Būtų puiku, jei kiekvienais metais Gegužės 7 d. čia pasirodytų mažvydiečiai iš Pilaitės. Šis Vilniaus pakraštyje daugiabučių rajonas yra Mažosios Lietuvos (Karaliaučiaus krašto) simbolinis atitikmuo. Čia įamžinami autentiški šios istorinės etnografinės Lietuvos dalies autentiški vietovardžiai, lietuvybės vardan ir gimtojo žodžio išsaugojimui triūsusių asmenų vardai. Tačiau nereikėtų pamiršti ir Knygnešio dienos – Kovo 16-osios. Ji galėtų būti minima Pilaitėje kaip visuotinė šventė, trumpam susibėgant prie Mažvydo progimnazijos pastatyto Aleksandro Tarabildos koplytstulpio Lietuvos knygnešiams, – Vilniaus mokytojų namų dovanos. Čia labai tiktų pravedama pamokėlė, prisimenant tuos sunkius lietuvių tautos išlikimui, tapus carinės Rusijos imperijos dalimi, laikus ir knygnešystei pasišventusius šviesuolius. Tai išties išskirtinis lietuvių tautos išlikimui XIX a. reiškinys, kurį kaip fenomenalų, nukreiptą prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, 2004 metais pripažino UNESCO.

Renginio vaizdo įrašas:

Renginio apžvalga spaudoje:

Prieš  500-metų (1525 m. balandžio 10 d.) gimė Prūsijos kunigaikštystė – pirmoji protestantiška  ir pasaulietiška valstybė Europoje  vietoje  visokiomis prasmėmis degradavusios teokratinės Vokiečių ordino valstybės. Jo pirmuoju valdovu  tapo buvęs  šio ordino Didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis – LDK valdovo ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sūnėnas. Jo dėka  čia  1544 metais įkurtas Karaliaučiaus universitetas. Jame profesoriavo  ir  lietuviai, pasirinkę protestantizmą. Jie dėl religinio persekiojimo ir galimo fizinio susidorojimo apleido katalikiškąją Didžiąją Lietuvą. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, XVIII-XX a. virtęs unikaliu lietuvių kultūros ir mokslo centru su svariu išliekamuoju lietuviškos tapatybės ir kultūros paveldo įnašu  tiek Mažajai,  tiek Didžiajai Lietuvai. Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis taip pat vadinama Mažąja ar  Prūsų Lietuva, gyveno nemažai  lietuvininkų, kurie susidūrė  su rimta germanizacijos grėsme. Jie čia išsilavinusių tautiečių ir  kai kurių vokiečių inteligentų buvo visokeriopai palaikomi siekiant išlaikyti savąją tapatybę, tradicijas, kalbą. Prie tokių priskiriamas ir Iškilusis mąstytojas Imanuelis Kantas. Jis  Kristijono Gotlybo Milkaus Lietuvių–vokiečių kalbų žodynui parašė pratarmę. Pasak I. Kanto, kalba yra svarbiausia lietuvio „charakterio formavimo ir išlaikymo priemonė“. Mąstytojas pabrėžė: prūsų lietuvis pasižymi savitu ir kilniu charakteriu – jam būdingi tokie bruožai kaip savo vertės jutimas, drąsa, ištikimybė, o senos lietuvių tautos kalba labai svarbi mokslui, nes ji daug galinti pasakyti apie pasaulio tautų praeitį. Lietuvai ir visam pasauliui aktualūs  ir I. Kanto „Amžinosios taikos vizijos“ teiginiai: Valstybių lygybė, sutarčių laikymasis, taikus ginčo sprendimas, atsisakymas naudoti jėgą tarptautiniuose santykiuose, tautų apsisprendimo teisė, žmogaus teisių apsauga ir prigimtinės. Kadangi  Pilaitės gatvėms, alėjoms, infrastruktūros įstaigoms suteikiami Mažosios Lietuvos – Šiaurinės Rytprūsių dalies, Karaliaučiaus krašto prūsiški ir lietuviški vietovardžiai –, taip pat nepamirštamas ir iškilių jos veikėjų atminimo įamžinimas. NVO „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva čia esančioje I. Kanto alėjoje, 2024-aisiais, minint jo 300-ąsias gimimo metines (gimė 1724 m. balandžio 22-ąją), 2025 metų sausio 15 d.,  per Klaipėdos krašto sukilimo pergalės dieną,  jam atidengta Atminimo lenta: https://www.youtube.com/watch?v=02vMGSd-2Eg . Bendruomenė savo 2024-ųjų Pilaitiškąjį XX-ąjį poezijos pavasarį „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“  taip pat  dedikavo šiam Iškiliam mąstytojui:   https://www.youtube.com/watch?v=Q8k3B6lvwSw . Poezijos pavasario almanache eilės skirtos I. Kantui ir jo  filosofinėms įžvalgoms. Štai kokius posmus „Kantiška daiktų tema“ sueiliavo Nežinomas Pilaitės giesmininkas:

Mes tik iliuzijų meistrai.  

Vis kuriantys ir kuriantys iliuzijas.

Save iliuzijoj radai. Save iliuzijoj laikai.

Save iliuzijose ir praradai.

Iliuzijos – pats mėgstamiausiais mūsų darbas:

Save iliuzijose išlankstai,

Jas apskaičiuoji, – iš visų kampų vartai,

Tarsi pats stovėtum

Ant paties Aukščiausio Savos esybės kalno...

Gimei iliuzijoj... Iliuzijoj mirei...

Iliuzijų iliuzija – tikrasis apvartyto Daikto vardas!

Žmogau, – ar dieviškąją paslaptį tu supratai?!

Ar tu sekundei prabudai, suvokęs, –

Pats esi Aštriausias žemės suvokimo kardas?!

Kovo pabaigoje Teatro diena Pilaitėje anksčiau būdavo pažymima jei ne savuoju spektakliu, tai kitos iš svetur teatro grupės pasirodymu. Šį kartą galėta naujoje Pilaitės gimnazijoje pasidžiaugti edukologės muzikės, dainų ir knygelių vaikams kūrėjos Ingos Gučienės ir skaitovės, ilgametės LRT diktorės, Pilaitės liaudies teatro Salomėjos Nėries vaidmens atlikėjos Liutgardos Čepienės programa ,,Dviejų genijų susitikimas mene“, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurliono gimimo 150-čiui, lydima jo muzikos ir paveikslų, įgarsinta jiems skirtais Lietuvos lakštingalos eilėraščiais. Šio pasirodymo sklandumu prie įgarsinimo ir protektoriaus valdymo pulto plūšėjo gimnazistų komanda, prižiūrima Pilaitės gimnazijos muzikos mokytojos Kristinos Žebrauskaitės-Šileikienės. Pilaitės bendruomenės pirmininkei Janinai Gadliauskienei pasveikinus susirinkusius su Teatro diena, prisiminti pilaitiškiai teatralai išėję į amžinybę. Perskaityti ir Pilaitės liaudies teatro pamatų statytojos Dalios Tarailienės sveikinimo žodžiai su palinkėjimais šio susibėgimo proga: „Neabejingi Melpomenės kerams šiandien atitraukite savo gyvenimo scenos uždangą. Pabandykite tapti Ofelijomis, Romeo ir Džiuljetomis, Margiriais ir Barboromis Radvilaitėmis“. Pasidalinti savo artistinėmis patirtimis prie scenos kviesti Pilaitės liaudies teatro aktoriai: Aldona Katilienė, Virginija Vingrienė, Vladislavas Užpolevičius, Janina Ursache. Buvo galima pasiklausyti aktorės Irenos Bražėnaitės, daugeliui žinomos dėl tremtinių dainų iš Sąjūdžio laikų rytinės radijo laidos, ir aktyvios senjorės Vilhelminos Balčaitytės-Voronovos, jau senokai traukiančios už širdies griebiančius romansus. Teatro dienos proga pagaliau ir Pilaitėje surengta Vandos Sakalauskienės teatrališkų skulptūrėlių, vaizduojančių šokėjas, paroda. Jomis galima pasigrožėti pro Pilaitės gimnazijos pirmo aukšto langą: https://youtu.be/Ja0_2UDjG6g . Tai jau ketvirtoji menininkės su teatro, šokio menu susijusių vizijų skulptūrėlėse iš molio paroda. Lipdyti iš molio ir su moliu eksperimentuoti Vanda Sakalauskienė paskatino jos pirmasis geofizikės išsilavinimas. Ji bardė, yra vaidinusi Pilaitės liaudies teatre, taip pat ir teatralų mama. Kaip tik tuo metu jos sūnus Rimas Klaipėdos muzikiniame teatre už videografiką Mažojo teatro spektakliui „Orfėjas“ apdovanotas dar vienu Auksiniu scenos kryžiumi. Netrukus turėtų būti parodytas Naują operą kuriančio sūnaus Jono miuziklas „Mažasis princas“, kuriame dainuos ir Vandos anūkai. Pasidžiaugta ir dukros Elenos Sakalauskės teatrališkumu. Ji Pilaitės liaudies teatre, spektaklyje „Trys didieji norai“ (scenarijus ir režisūra Angelės Šarlauskienės), suvaidino pirmosios profesionaliosios rašytojos, tapytojos, lygių teisių gynėjos Senovės Lietuvoje grafienės Onos Barboros Olimpijos Mostovskos vaidmenį. Išvykusi dirbti muziejininke į Šiaurės Žemaitiją, – neseniai tapo Pakaruojo krašto muziejaus vadove – , jau pati režisuoja ir šiuolaikiškai scenografuoja spektaklius. Vandos Sakalauskienės sukurtas labai tikroviškas poetės Lietuvos Lakštingalos biustas įteiktas ją Pilaitės liaudies teatro epinėje dramoje „Mano vardas Lietuva“ (scenarijus ir režisūra Dalios Tarailienės) vaidinančiai Liurgardai Čepienei bei  už  puolamos talentingos poetės kūrybos menišką sklaidą Lietuvoje. Apžiūrėjus parodą, jos aptarimui ir pasibendravimui rinktasi kaip visada prie Pilaitės bendruomenės pirmininkės Janinos Gadliauskienės suruožto stalo su kvepiančia jos pačios surinktų žolelių arbata.

Metų pradžia Lietuvoje užderi virtinė valstybingumui ir lietuviškai tapatybei svarbių švenčių. Tik nušurmuliuoja  ypatingo dėmesio  ir masiškumo sulaukianti Vilniaus knygų mugė, kurią aplanko  50-70 tūkstančių lankytojų, už keliolikos dienų beldžiasi Kovo 11  oji:  Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ji daug kur  plačiau paminima, o Kovo 16-oji  – Knygnešio diena lieka didesnio dėmesio paantraštėse. Be knygnešių vargiai lietuviai būtų išsaugojusi savo tapatybę, gimtąją  kalbą, sukūrę Nepriklausomą Lietuvą tarpukariu ir nežinia ar švęstume savo Laisvės 35-metį. Lietuvos knygnešystė UNESCO  2004 metais pripažinta  unikaliu ir fenomenaliu reiškiniu.  Knygnešio dienos platesnis paminėjimas taip pat galėtų nepradingti iš Lietuvos valstybingumui svarbių įvykių minėjimo horizonto, ypač  pačioje  Pilaitėje. Pilaitė siejasi su Mažosios Lietuvos atminimo įamžinimu. Ji  buvo centras lietuviškai spaudai gimti, ją uždraudus  leisti ir  platinti lotyniškais rašmenimis Didžiojoje Lietuvoje. Be to, čia turime puikią vietą tokiai datai paminėti. Tai  prie Martyno Mažvydo progimnazijos stovintis Lietuvos Knygnešiui skirtas koplytstulpis,  kurio  autorius  Aleksandras Tarabilda.  Skulptūra  – Vilniaus mokytojų namų dovana Pilaitei. Čia tiktų bendrai pamokai „Kuo Knygnešystė mums visiems svarbi? susibėgti moksleiviams ir suaugusiems“. Tačiau nereikėtų pamiršti ir šių dienų  savitų Knygnešystės pavidalų. Prie tokių priskirtina tradicine ir masiškiausia švente tapusi kasmetinė Vilniaus  knygų mugė  vykstanti visai netoli Pilaitės. Ten  per keturias dienas įvyksta daugiau nei 500 renginių: susitikimų, diskusijų, prisistatymų. Dalis jų filmuojama, atspindima tradicinėje žiniasklaidoje, bet labai  daug lieka neužfiksuotų. Jūsų dėmesiu ir šių metų metu keliolika vaizdo įrašų iš Knygų mugės. Jie gali pagelbėti susiorientuoti gausybėje leidinių. Jie, kaip ir ankstesni, prieinami Pilaitės bendruomenės kanale:

Jūsų dėmesiui 2025 metų nuorodos:

Algirdo Brukštaus knygos „Fantazuoti alchemiją“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Gediminas Tumėnas, Eglė Stripeikienė. (Vilniaus universiteto leidykla).

https://youtu.be/4daub7HAqkU

Visa tiesa apie vietų vardus. Kitokie Lietuvos vietovardžių žodyno skaitymai: „Lietuvos vietovardžių žodynas”, T.5 pristatymas. Dalyvauja Darius Ivoška, Giedrė Beconytė, Laimutis Bilkis, Alma Ragauskaitė, Dalia Sviderskienė, Dovilė Tamulaitienė, Arnas Zmitra. (Lietuvių kalbos institutas).

https://youtu.be/zC4YKjTZSEc

Diskusija „Ar suprantame Čiurlionio genijų?“ pagal Antano Andrijausko knygą „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“ (t. 1, 2). Dalyvauja autorius, Rasius Makselis, Naglis Kardelis. Pasisako: Vytautas Rubavičius, Arvydas Juozaitis. (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

https://youtu.be/vFP1tXlk-eQ

Andriaus Tapino knygos „Lošėjai, romantikai ir budeliai. Senieji Meistrai ir jų paveikslų paslaptys“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aidas Puklevičius. (Laisvės media group). Vilnius: LITEXPO: Knygų mugė, 2025. Parengė Angelė Šarlauskienė.

https://youtu.be/Br_HUw9F2UA

Kristinos Petrauskės knygos „Slanimo raganos“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Luka Lesauskaitė. (Alma littera).

https://youtu.be/dWSsQ-GAS6Y

Czesławo Miłoszo knygos „Rusija. Transokeaniniai regėjimai“ (t. 1, 2) pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys, Audrius Ožalas, Inga Vidugirytė. (Odilė)

https://youtu.be/sKAD6_bX1QE

„Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“ Moderuoja Norbertas Černiauskas, dalyvauja Ingrida Veliutė, Aušrinė Žilinskienė, Tadas Žižiūnas, Darius Žeruolis.

https://youtu.be/92bqMXoC858

Gintauto Mažeikio „Lilimų knygos“ pristatymas. Dalyvauja autorius,  Kasparas Pocius, Aira Niauronytė, Luana Masienė. (Kitos knygos).

https://youtu.be/TmaKzKwDrHQ

Knygos „Artimas tolimas medijų pasaulis: virsmai, ribos ir būdai tai suprasti“ (sud. Auksė Balčytienė) pristatymas.  Dalyvauja sudarytoja, Rytis Zemkauskas, Audronė Nugaraitė, Lauras Bielinis, Darius Amilevičius. (Vytauto Didžiojo universitetas).

https://youtu.be/VejeoaCej_c

Alvydo Jokubaičio knygos „Politinio proto kritika“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Laurynas Peluritis. (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

https://youtu.be/ZiHT9N2EQ_o

Valdo Vasiliausko knygos “Didysis Anonimas” pristatymas ir diskusija “Ar dar reikalingi Lietuvai inteligentai?”. Dalyvauja autorius, Laima Lingytė, Viktoras Gerulaitis (Žara).

https://youtu.be/4DhqBxQuIR0

Michelio Houellebecqo knygos “Sunaikinti”. Dalyvauja Jolanta Kryževičienė. Liucija Černiuvienė, Vytautas Bikulčius. (Knygos knygos).

https://youtu.be/IZcGjvu_rtg

Antras sakinys. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta kalbasi apie Mindaugo Nastaravičiaus knygą „Antra dalis“. (Tyto alba).

https://youtu.be/9K35EqvXHN0

Andriaus Tapino knygos „Šmėklų mėnuo“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aidas Puklevičius. (Laisvės media group).

https://youtu.be/t3XQ_-IFQOw

Paulo Lyncho knygos „Pranašų giesmė“ pristatymas. Dalyvauja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Rasa Aškinytė, Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė. (Vaga).

https://youtu.be/WLhknPBTWVI

Kasparo Pociaus knygos „Mažoji politika: filosofinė socialinių judėjimų studija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aira Niauronytė, Gintautas Mažeikis, Audronė Žukauskaitė, Povilas Dumbliauskas. (Vytauto Didžiojo universitetas).

  https://youtu.be/30quubfQTRM

Eimanto Gudo knygos „Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių  istorinės Lietuvos didikių likimai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Žilvinė Petrauskaitė. (Alma littera).

https://youtu.be/fpHRE3TZwhQ

Paulo W. Kahno knygos „Pastatyti liberalizmą į vietą“ pristatymas. Dalyvauja Alvydas Jokubaitis, Simas Čelutka, Simona Merkinaitė. (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

https://youtu.be/j6YJ1yqbCHA

Metų pradžioje, švenčiant Vilniaus gimtadienį, gausiai susirinkta Valdovų rūmuose. Pagaliau, praėjus  beveik 450 metų,  lietuviai, jau šviesios atminties Lietuvos literatūros ir tautos instituto darbuotojos ir vertėjos Eglės Patiejūnienės (1964-2017) pastangomis, bendradarbiaujant Kęstučiui Gudmantui ir kitiems, turi į gimtąją kalbą išverstą mozūrų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriko, rašytojo, poeto Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronikos“, pasirodžiusios lenkiškai Karaliaučiuje 1582 m., pirmą tomą. Tai knyga apie LDK, kurioje pirmenybė teikiama lietuvybei. Ja naudojosi daugelis istorikų. Dėl sklandaus vertimo ir gausių pastabų maloniai skaitosi. Knygoje galima sužinoti daug įdomių ir dar nežinomų faktų apie Lietuvą nuo seniausių laikų. Ją pristatant, „Kronikoje“ papasakotą Vilniaus įkūrimo mitą skaitė aktorius Andrius Bialobžeskis, o Sigito Parulskio poemą „Gedimino sapnas“ –  Ernestas Noreika, skambant Skirmanto Sasnausko atliekamai muzikinei kompozicijai „Gedimino sapno Vilko staugimas“.

Visas knygos pristatymo vaizdo įrašas.

Pilaitės bendruomenės aktyvas kartu su draugija „Žaliuojanti Vilnija“, gyvuojančia 25-kerius metus, kuriai vadovauja ilgai sostinės apželdinimo reikalais rūpinęsis Antanas Stackevičius (jo pastangomis dalis Pilaitės išradingai apsodinta medžiais ir krūmais), pakankamai šaltoką žiemos savaitgalio dieną leidosi Jelgavos link. Knietėjo pamatyti Rusijos imperatorienės Anos Ivanovnos favoritui Žiemgalos hercogui Ernstui Johanui Bironui pastatytus pačius didžiausius Baltijos regione rūmus su juose veikiančia Žemės ūkio akademija. Taip pat norėta  pasidžiaugti  prie Lielupės Tarptautinio ledo skulptūrų festivalio „Visatos istorija“ kūriniais, tarp jų ir Lietuvos menininkų.  Sužavėjo gidas su lietuviškomis šaknimis Andris Tomašūns, studijavęs archeologiją, ilgą laiką  mokęs vaikus mokykloje, kartu su estais ir lietuviais kūręs Baltijos šalių istorijos vadovėlį. Jis priminė: Jelgava, dar vadinama Mintauja, caro priespaudos laikais tapo svarbiu lietuvybės židiniu. Jos gimnazijoje žinių sėmėsi daugelis žymių Lietuvos veikėjų. Tarp jų ir Nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Gidas pastebėjo, kad Baltų vienybės dienai pažymėti labiau tiktų rugpjūčio 23-ioji: Baltijos kelio diena nei rugsėjo 22-oji, siejama su bendra lietuvių ir latvių Saulės mūšio pergale prieš kryžininkus 1236-aisiais. Tada, 1989 metais, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS, metines, siekdami išsivadavimo iš sovietinės okupacijos, trijų Baltijos respublikų (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) žmonės, susijungę gyva rankų grandine, parodė išskirtinę vienybę.

Sausio 15-ąją (atsitiktinai sutapo su Klaipėdos krašto 1923-ųjų sukilimo ir išvadavimo data), atidengta Pilaitės bendruomenės inicijuota ir Vilniaus Savivaldybės paremta Atminimo lenta Iškiliam mąstytojui Imanueliui Kantui jo vardo alėjoje. Pilaitiškiai dėkingi visą jos gimimo procesą kuravusiai Miesto estetikos paskyrio vadovei Rūtai Matonienei. Tai jau antrasis renginys Pilaitėje siejamas su šio Filosofo 300-osiomis  gimimo metinėmis. Prieš tai jam skirtas pilaitiškas XII – asis poezijos pavasaris ir almanachas „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“. Dėl į metų pabaigą nusikėlusio Atminimo lentos sudaiktinimo darbų, nuspręsta jos atidengimą perkelti į ramesnį ir šventėmis neperkrautą laikotarpį – 2025-ųjų pradžią. Net ir nepalankiu tokioms sueigoms oru, renginys sulaukė plataus svečių rato ir gausaus pačių pilaitiškių dalyvavimo. Juostelę perkirpo ir pasisakė Pilaitės seniūnas Albinas Šniras kartu su Mažosios Lietuvos žinovu ir tyrinėtoju, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Garbės pirmininku, Lietuvos esperantininku, Visuomenės veikėju Vytautu Povilu Šilu, kuris su jau šviesios atminties istorijos mokslų daktare Petronėle Žostautaite pasiūlė besikuriančioje daugiabučių Pilaitėje gatvėms, alėjoms, infrastruktūros įstaigoms suteikti Mažosios Lietuvos autentiškus vietovardžius ir ten kūrusių iškilių asmenybių vardus. Jis, sveikindamas pilaitiškius Mažosios Lietuvos tarybos vardu, pasidžiaugė: „<…, kad Mažosios Lietuvos vardus gaivinančioje Vilniaus Pilaitės Imanuelio Kanto alėjoje atsiranda šio iškilaus filosofo atminimo lenta, tikintis, kad  tokių atminimo lentų sulauks ir kiti Pilaitėje gatvių vardais įamžinti Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai. ..>“. NVO „PILAITĖS BENDRUOMENĖ“ pirmininkė Janina Gadliauskienė šiam garbiam svečiui už darbus, įamžinant autentišką prūsišką ir lietuvininkų kultūros paveldą, įteikė Padėkos raštą. Atminimo lentą pašventino Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Žodį tarė buvęs ilgametis Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius, kurio iniciatyva ši mokymosi įstaiga pavadinta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus vardu, ne kartą pabrėžė I. Kanto kvietimą vadovautis savo protu. Internetinio leidinio www.mazojilietuva.lt redaktorius Valentinas Juraitis paragino patiems pradėti gilintis į šio Iškilaus mąstytojo raštus, kuriuos į lietuvių kalbą išvertė jau šviesios atminties habilituotas Humanitarinių mokslų daktaras Romanas Plečkaitis. Imanuelis Kantas nebuvo abejingas lietuvių kalbai ir Prūsijos lietuvių likimui. Pasak jo, kalba yra svarbiausia lietuvio „charakterio formavimo ir išlaikymo priemonė“. Mąstytojas pabrėžė: prūsų lietuvis pasižymi savitu ir kilniu charakteriu – jam būdingi tokie bruožai kaip savo vertės jutimas, drąsa, ištikimybė, o senos lietuvių tautos kalba labai svarbi mokslui, nes ji daug galinti pasakyti apie pasaulio tautų praeitį. Kaip galėjo skambėti I. Kantui jo kaimynystėje gyvenusių lietuvininkų kalba, liudijo Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“, kuriam vadovauja Rasa Kauzonaitė, atliekamos dainos. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos atstovai: pirmininkas Donatas Balčiauskas priminė daugeliui žinomą garsųjį I. Kanto posakį, tapusį ir epitafija prie jo amžinojo poilsio vietos: „Du dalykai, kuo dažniau ir ilgiau apie juos mąstau, man kelia vis didesnę nuostabą ir pagarbą – žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje“, ir pabrėžė, koks jis buvo dar ir džentelmenas. Vaikščiodamas savo įprastu taku, gėlėmis apdovanodavo sutiktas moteris. Šios draugijos pirmininko pavaduotoja, Socialinių mokslų daktarė Ina Dagytė-Mituzienė pasiūlė prie I. Kantui atidengtos Atminimo lentos skirti pasimatymus, – į juos nevėluoti ir nepamiršti laiku juos baigti, žinant, koks punktualus buvo šis Mąstytojas. Taikliai Didžiojo filosofo darbus ir jų amžiškumą, kurie lietuviškai ir angliškai atsispindi lakoniškame jam skirtos Atminimo lentos tekste, aptarė dar neseniai pilaitiškis, dabar jau Seimo narys, Humanitarinių mokslų daktaras, palaikęs tokią pilaitiškių iniciatyvą dar besidarbuodamas Istorinės Atminties komisijoje, Vytautas Sinica. Pilaitės bendruomenė, turėdama teisę pasiūlytą Atminimo lentai tekstą, kurio viso nebuvo galimybių joje sutalpinti, šią problemą išsprendė informacijos technologijų pagalba. Visas tekstas pateikiamas Pilaitės bendruomenės svetainės skiltyje „Imanuelis Kantas“. Tai jau virtuali lenta. Joje ir Mažosios Lietuvos žemės herbas pagal žymaus lietuvininkų dailininko Adomo Brako viziją. Jos autorius Vilniaus dailės akademijos profesorius Rolandas Rimkūnas, Aukštaitijos ir Suvalkijos regionų, daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autorius. Jis negalėjo atvykti į renginį, o galintiems jame dalyvauti palinkėjo džiugios šventės. Imanuelis Kantas mėgo bičiulių draugiją, kurią nuolat kviesdavosi prie pietų stalo. Kiekvienam būdavo suteikiama teisė pasisakyti. Prie jo galėjo atsisėsti ir Naujakurių Pilaitėje gyvenę ir kūrę mąstytojai, jei būtų jo bendraamžiai ir Karaliaučiaus gyventojai. Prie tokio stalo galėtų prisėsti: Arvydas Šliogeris (1944–2019): lietuvių filosofas, habilituotas Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų, filosofinių tekstų vertėjas, visuomenės veikėjas; Gintaras Beresnevičius (1961–2006): lietuvių istorikas, religijotyrininkas, etnologas, rašytojas, publicistas, Humanitarinių mokslų daktaras; Mindaugas Peleckis (1975–2023): lietuvių poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas, vertėjas, žurnalistas, internetinio kultūros žurnalo „Radikaliai!“(radikaliai.lt) įkūrėjas, dar paauglystėje parašęs pirmąją grožinę knygą, poliglotas (mokėjo 20 kalbų), vienintelis HYPIA (Tarptautinės hiperpoliglotų asociacijos) narys Lietuvoje ir Baltijos šalyse, ketinęs perduoti tarptautinės poliglotų bendruomenės poreikį mokytis lietuvių kalbos kaip vienos gražiausių pasaulio kalbų naudojantis tarptautine programėle, kurioje lietuvių kalbos nebuvo. Ateityje prie tokio virtualaus I. Kanto stalo tinkančių prisėsti sąrašas turėtų pasipildyti. Tai taptų jau šių dienų virtuali Iškilių pilaitiškių enciklopedija.

 Atminimo lentos I. Kantui atidengimo renginio vaizdo įrašas: https://youtu.be/02vMGSd-2Eg

Laiku kaip upe mes judame pirmyn čia užkliūdami už akmens, čia užplukdyti į užutėkį ir vėl išnešami srovės, taip pasiduodami amžinam judėjimui.
Pasaulio kontekste 2024 metai buvo neramūs, pilni įtampos, kylančių karų. Tebesitęsiantis karas Ukrainoje, užpuolus ją Rusijai priverčia kaimynines šalis iš naujo svarstyti savo saugumą, telkiant gynybines pajėgas. Lietuvoje 2024 metais taip pat netrūko politinių ir korupcinių skandalų.
Pilaitės bendruomenė atidžiai sekdama įvykius pasaulinėje ir šalies viduje siekė išlikti sąmoninga, atvira ir darbuotis pagal savo išgales. Informatikos mokslų daktarės Angelės Šarlauskienės pastangomis internetinis Pilaitės bendruomenės tinklalapis nuolat buvo papildomas nauja informacija apie renginius, įvykius Pilaitėje ir už jos ribų. Ji formuoja ir Lietuvos žaliųjų tinklalapį, o nuo 2024 metų rudens darbuojasi kartu su E. Maneliu, buvusiu ilgamečiu šios progimnazijos direktoriumi, kuriant M. Mažvydo progimnazijoje muziejų apie Pilaitės ir Vilniaus istoriją. Bendruomenė tarptautinei teatro dienai paminėti pasikvietė Papilės Užpečkio teatrą, kuris Beepart patalpose parodė spektaklį „Rubinaičio Peliūzės nuotykiai negyvenamojoje saloje“. Tradiciškai buvo surengtas XXII Poezijos pavasaris „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“, skirtas Imanuelio Kanto 300-osioms metinėms pažymėti. Taip pat A. Šarlauskienės inciatyva prasidėjo siekimas, kad Vilniaus miesto savivaldybė I. Kanto gatvėje įrengtų paminklą Imanueliui Kantui. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė šiai idėjai ir ėmėsi įgyvendinimo darbų. Taip gimė informacinė lenta, kuri turėtų atsirasti numatytoje vietoje jau šiais, 2025 metais. Bendruomenė Kartu su Buivydiškių folkloriniais ansambliais „Verdenė“ ir „Jerubė“ surengė Joninių šventę. Tiek pasirinkta vieta, tiek nuoširdžiu ansamblių bei susirinkusių dalyvių noru švęsti gavosi nepakartojama, miela šventė. O jau kitą rytą grupė bendruomenės narių, D. Červokienės iniciatyva, su S. Červoko mikroautobusu pajudėjo į Rambyno Jonines, aplankant visus Panemunės miestelius. Tradiciškai buvo paminėta ir Baltų vienybės diena ant Pilaitės piliakalnio. Na, o metų pabaigoje dėka iniciatyvių pilaitiškių, kurie dalyvaudami prezidentūros paskelbtoje akcijoje dėl judumo, nužygiavo daugelį kilometrų, vėl teko atsiimti padėką iš prezidento. Dėkojame mieliems gyventojams už jų iniciatyvas, norą nuolat judėti ir mums suteiktą malonią akimirką tuo pasidžiaugti. Apie visa tai daugiau: www.pilaitesbendruomene.lt 2024 metai.
Pradedant šiuos metus būkime savo šalies patriotais, gerais kaimynais, mylėkime patys save ir savo artimuosius. Tik taip galime atsispirti migracijos, kaimyninių šalių spaudimo ir vidinėms priešpriešoms keliamiems iššūkiams.

Mielieji, su Naujais 2025 Metais. Sėkmingų, šviesių ir darbingų Jums metų. Tegul jie atneša daug gerų, įsimintinų patirčių.