Birželio 9-ąją kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ terasoje susirinko penkių Vilniaus miesto seniūnijų: Grigiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Vilkpėdės darbuotojai su seniūnaičiais, bendruomenių atstovais. Jie taip įsijungė į Miesto merijos paskelbtą gyventojų įtraukimo į biudžeto „Dalyvauk! Vilnius“ pristatymą ir idėjų, kaip būtų galima pagerinti savo gyvenamąją aplinką, teikimą. Be kiekvienos seniūnijos išskirtinumo pagarsinimo, buvo paviešintos kolektyviai iškristalizuotos idėjos. Jų įgyvendinimui bus skiriama nuo 10 iki 15 tūkstančių eurų suma. Pilaitei numatyta 10 tūkstančių eurų. Pilaitė apsistojo ties dviem pasiūlymais: augmenijos pažinimo tako su labirintu Smalinės parke prie nuotekų baseino ir vietos atviroje aplinkoje Kriaučiūnų seniūnijos gyventojų susirinkimams ir susibūrimams įrengimo. Kuriai bus uždegta žalia šviesa, turėtų iki gruodžio 1-osios spręsti pilaitiškiai balsuodami. Ją iki spalio 1 d. tam turėtų pateikti seniūnija, po to, kai pasiūlytos idėjos bus aprobuotos Vilniaus miesto merijoje. Po gruodžio 1-osios turėtų prasidėti jos įgyvendinimas. Vo „Pilaitės bendruomenė“ be viešai pasiūlytos pirmosios idėjos, mano, kad Pilaitė savo teritorijoje, įamžindama Mažosios Lietuvos autentiškus vietovardžius, iškilius ten gyvenusius ir kūrusius asmenis, pasitinkant pasaulinio garso filosofo I. Kanto 300-ąsias gimimo metines 2024-aisiais, galėtų jo vardo alėjoje surasti tinkamą kampelį nedideliems susibūrimams su suoliukais, koplytstulpiu ar paminklu. Juolab, kad Rusijos federacijos Kaliningrado srityje numatytas jo įamžinimas atšaukiamas, o Lietuvoje šio filosofo pagerbimui skiriama per mažai dėmesio. Tokio įamžinimo I. Kantas vertas vien tik šiuos žodžius : „Iš tikrųjų jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalų išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita, gražia ir aiškia fonologija…“

Vaizdo įraše Pilaitės seniūnijos atstovė Rūtos Karčiauskienė pagarsina siūlomas Pilaitėje įgyvendinti idėjas: https://youtu.be/kmqkyl2V2vU

Gegužės 28-ąją dieną startavo Vilniaus savivaldybės remiamas 20-asis Pilaitės poezijos pavasaris „Keliai, takeliai į aukštumas, į tolumas“, skirtas kino menininko, poeto ir publicisto Jono MEKO 100-osioms gimimo metinėms. Dėl ypatingai nepalankių oro sąlygų, – dažnai pliaupiant liūtims, – teko persikelti nuo pirtelės po klevu, esančios prie Vandens malūno, į Vėjo malūną už keleto žingsnių Senosios Pilaitės dvarvietėje. Dalia Tarailienė, Pilaitės poezijos pavasarių nuo 2006 metų nepakeičiama vedėja, priminė, kokias įsimintinas datas šiemet pažymi Lietuva ir šventės atidarymo žodžiui pakvietė poezijos pavasarių Pilaitėje iniciatorę Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkę Janiną Gadliauskienę. Ji pasveikino su tokiu jubiliejiniu pavasariu ir priminė: Vo „Pilaitės bendruomenė“ čia gyvuoja jau 20 metų. Renginio vedėja pakvietė 58-ojo tarptautinio poezijos pavasario Paukštę nutūpti Senojoje Pilaitėje prie malūnų jau trečiąjį kartą. Ankstesnieji pavasariai vyko kiek tolėliau, miško laukymėje, prie svetingų miškininko Vytauto Dabriškos namų.

Jonas Mekas buvo ne tik didis poetas. Jis mėgo muziką, dažnai pats grodavo armonika, nesidrovėdavo Niujorke Manheteno krantinėje užtraukti lietuvišką dainą, tapo jaunimo ikona, tad pavasaris prasidėjo nuo jaunatviškų dainų.  Pagal savo žodžius, dar besimokant Pilaitės gimnazijoje, vokalisto Dariaus Roberto Pranckevičiaus sukurtos dainos priedainyje kviesta „nepaleisti savo kelio“. Tai labai tinka Jono Meko asmenybei, kuris tvirtai laikėsi savo kelio, gebėjo tapti poetu iš didžiosios raidės ir sunkiomis istorijos kataklizmų sąlygomis. Dar pabėgėlių stovykloje sukurtos ir 1948 m. pasirodžiusios „Semeniškių idilės“ prilyginamos Donelaičio metams. Po šios jaunatviškai uždegančios dainos, pasirodė pilaitiškė bardė ir keramikė Vanda Sakalauskienė, kurios skulptūrėlių nuotraukomis gausiai iliustruotas pilaitiškasis poezijos pavasariui skirtas jau 17-asis leidinys. Jame ir pernai į amžinybę išėjusio pilaitiškio Algirdo Justino Vaserio poezija, kuria pasidalino gyvenimo draugė, mūza ir ženkli pagalbininkė jo kūrybai pasirodyti viešumoje, puiki lietuviško žodžio žinovė, pedagogė anglistė Adelė.  Tylos minute prisimintas ir amžinybėn išėjęs praeito poezijos pavasario dalyvis, Pilaitės bendruomenės bičiulis, tąsyk perskaitęs ir savo eiles, ženklus kino režisierius ir operatorius, enciklopedistas žvėrynietis Vytautas Damaševičius.

Šiame renginyje buvo numatyta susieti tris poetus, kurie savo kūryba, ryžtu prisidėjo  prie Lietuvos vardo garsinimo visame pasaulyje, kovojant už žmogaus teises ir geresnį gyvenimą, siekiant gimtosios šalies išlaisvinimo iš sovietinio rėžimo. Tarp tokių ir amžinybėn išėjęs karoliniškietis Gintautas Iešmantas, dažnas pilaitiškų poezijos pavasarių dalyvis ir jam skirtų leidinių bendraautorius, paskutinis politinis kalinys, sovietinio teismo nuteistas poetas ir žurnalistas.  Jis be pogrindinio leidinio „Perspektyvos“ rengimo ir platinimo, taip pat dalinosi ir Romui Kalantai, kurio aukos už Laisvę 50-metis pažymimas šiais metais, skirtais posmais. Jau įrodyta: Romo Kalantos auka 1972 m. gegužės 14 d. iš dalies buvo susijusi jam susidomėjus kilusia roko, pasisakant prieš karus ir kovojant už žmogaus laisves, muzikos banga.  Jonas Mekas taip pat turėjo artimų ryšių su bytnikų („sudužėlių kartos“) judėjimu, kurio idėjas perėmė hipiai, pasaulyje siejami su legendinės „Bitlų“ („The Beatles“) grupės nariais ir kitais tokios muzikos pasekėjais ir puoselėtojais. Šios grupės atstovai buvo artimi jo bičiuliai ir bendraminčiai. Ta proga buvo galima pasiklausyti poetės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narės, salininkietės Birutės Kanevičienės Jonui Mekui ir Romui Kalantai skirtų eilių. Ona Kulbokienė – Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ vadovė – Jono Meko ir savo eiles deklamavo.  Paskaityti savo kūrybos buvo pakviesta 13 knygų ir daugelio dainų pagal josios posmus autorė, Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ prezidentė Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja. Poetinį žodį tarė VGTU profesorius Vytis Valatka. Džiugino pačio garbiausio amžiaus pilaitiškės bardės Irenos Maculevič kūrybingumas. Jos giesmes atliko sūnus Česlovas.  Eiles skaitė pilaitiškė Lida Tamulevičienė. Nemažą pluoštą savo gilių posmų ir šį kartą almanachui patikėjo pilaitiškis žurnalistas, rašytojas ir poetas Mindaugas Peleckis. Ir šį pavasarį savo lyriką deklamavo garbaus amžiaus senjoras iš Pilaitės Vytauto Juozapaitis. Renginio metus jis savo eiles rankraštyje, – tarti kritikos žodį –,  perdavė pilaitiško almanacho sudarytojams. Viršuliškietė, neseniai gyvenusi Pilaitėje, lituanistė, menotyrininkė Ona Gaidamavičiūtė paskaitė savąsias miniatiūras. Jos piešinys papuošė almanachą.  Pilaitiškame poezijos pavasaryje ir jam skirtame leidinyje debiutavo gimnazistė iš Antakalnio Enrieta Cicėnaitė su eilėmis, o su pamąstymais – pilaitiškis vokalistas Darius Robertas Pranckevičius. Menotyrininkas ir fotografas Darius Jurevičius pirmą kartą almanachui perdavė gyvenimiškas įžvalgas.

Koncertavo ir jaunimo vokalo grupė iš Naujininkų „Morės akys“. Pilaitės bičiulių folklorinio ansamblio iš Buivydiškių „Verdenė“ (vadovė Rasa Kauzonaitė) pasirodymo repertuare dvi ukrainietiškos ir viena linksma lietuviška dainos. Ukrainietiškai maldą-himną giedojo ir Dalia Tarailienė.

Kiek liūdnoka: paskelbus Pilaitės gimnazistams apie galimybę dalyvauti konkurse „Pilaitė per Jono Meko objektyvą“ pateikiant, kad ir mobiliuoju iki 3 minučių filmuką ir sulaukti dovanos, entuziastų neatsirado. Buvo prisimintas pilaitiškis Vytautas Pelakauskas, ne vieno poezijos pavasariui skirto almanacho bendraautorius, kuris studentaudamas kūrė Vilniaus universitete vykstančioms Chemikų dienoms avangardistinius filmus ir dabar dažnai kamera fiksuoja Pilaitės įvykius ar renginius. Jam ir buvo įteikta dovana – atmintinukas, į kurį perkeltų tokią įamžintą medžiagą ir ją perduotų saugojimui į Vo „Pilaitės bendruomenė“ archyvą. Beje, jis, kaip Jonas Mekas, beveik niekada nesiskiria su paprasta filmavimo kamera ir be jokio išankstinio pasirengimo stengiasi užfiksuoti viską, kas aplinkui vyksta. Pasitaikydavo, – Jonas Mekas kartais ir po 30 metų prisimindavo į archyvą atidėtą vieną kitą juostose užfiksuotą įvykį, bičiulį ar visą jų ratelį, susirasdavo ir išleisdavo tokius vaizdus į gyvenimą.

Prie Pilaitės vėjo malūno, populiarėjančio edukacijos projektais, ir greta mūsų krašto istorijon nueinančių žemdirbystės reliktų muziejaus po atviru dangumi, jau nelyjant ir akinančiai šviečiant saulei, spėję neišsibėgioti ir bendrai nuotraukai nusifotografuoti šio poezijos pavasario Pilaitėje aktyvūs ir pasyvūs dalyviai sugrįžo atgalios prie arbatos pabendrauti ir virto maloniai ūžiančiu bičiulišku aviliu.

Pilaitės 20-ojo Pilaitės poezijos pavasario „Keliai, takeliai į aukštumas, į tolumas“ 17-asis almanachas su pilaitiškių ir jų bičiulių poetine kūryba, miniatiūromis, gyvenimiškomis įžvalgomis, išsamia pratarme apie Jono Meko kūrybą ir jo gyvenimo vingius kompaktinio disko pavidalu perduoti amžinam saugojimui į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Jais apdovanoti jo bendraautoriai ir aktyvūs renginio dalyviai.

Šis elektroninis leidinys, patekęs į šios bibliotekos saugomų tekstų archyvą, taip pat prieinamas ir mūsų tinklaraštyje pdf formatu:

Poezijos pavasaris 2022

Visas renginio įrašas:

1 dalis: https://youtu.be/y4yH_tX628g

2 dalis: https://youtu.be/I0Cc9W4ACec

2a dalis:https://youtu.be/sEEtDEjjMdg

3 dalis: https://youtu.be/WrLTti68VPU

4 dalis: https://youtu.be/uXA6PO-5l9s

5 dalis: https://youtu.be/KOML913Q6jQ

6 dalis: https://youtu.be/GDcBVsTPRmk

Ne kiekvienas menininkas gali pasigirti tokiu populiarumu kaip Ferdinandas Jakšys, gimęs 1937 metais gegužės 20 d. Konstancijos ir Prano Jakšių šeimoje Sėlių krašte, Svėdasuose, kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje. Deja, dėl sveikatos jubiliatas savo 85-metį galėjo pažymėti tik savo namuose. Durys sveikintojams buvo atvertos ne vieną dieną. Maloniai svečius pasitikdavo jo gyvenimo draugė Rožė – gydytoja. Vo „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistai su pirmininke Janina Gadliauskiene priešakyje, į kompaniją priėmę ir Pasaulio anykštėnų draugijos, kuriai priklauso jubiliatas, atstovę Janiną Baublienę, rankose laikydami „Padėkos raštą“ nuo Pilaitės seniūno Albino Šniro už nepamirštamą ir įstabią meninę kūrybą, bendruomeniškumą, su kuo geriausios sveikatos palinkėjimais, sveikino aktorių ir režisierių, vaidinusį ir Pilaitės liaudies teatre Vincą Kudirką, Martyno Mažvydo progimnazijoje savo režisuotame vieno aktoriaus teatre kunigą ir rašytoją Vaižgantą, o vaidybiniu šio spektaklio fragmentu visai neseniai džiuginusį 2019 metų pilaitiško poezijos pavasario, skirto šios didžios asmenybės 150-osioms gimimo metinėms, dalyvius. Ir negalėdamas pakilti iš guolio, Ferdinandas Jakšys įspūdingai deklamavo lietuviškai ir rusiškai poeziją, kiek leido atmintis, dalinosi savo gyvenimo ir kūrybos istorija. Penkios valandos prabėgo, o buvo galima kalbėti ir kalbėtis. Ir buvo apie ką. Ir apie pačią Pilaitę, ir apie karą Ukrainoje. Ferdinandas Jakšys, paminėdamas savo 85-metį dėl sveikatos jau nebeišeina į sceną ar į kino aikštelę, bet daug jo darbų, jei ne LRT mediatekoje, tai žiūrovų atmintyje ir širdyje giliai įsiamžinę: (https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=129 ).

Linkime brangiam ir aktyviam Vo „Pilaitės bendruomenė“ nariui, nuostabiam aktoriui ir režisieriui  geros sveikatos ir dar daug ilgų gyvenimo metų.

Puikus vaizdo įrašas  su Ferdinando Jakšio pamąstymais apie ilgą kelią teatre čia:

https://www.bernardinai.lt/10-1-temu-apie-teatra-su-ferdinandu-jaksiu/

Balandžio pirmą, melagių dieną, vyko pasaulinė geografų renginių fiesta. Ta proga gamtos mokslų daktarė Vilniaus universiteto dėstytoja, geografė  Giedrė Godienė vilniečius pakvietė į kelionę susipažinti su Sudervėlės upelio pakrančių kraštovaizdžiu.

Diena išpuolė vėjuota ir apsiblaususi, tačiau susirinkus entuziastų komandai tai buvo ne problema. Jau prie rinkimosi vietos Pilaitės piliakalnio daugelis įsivedinėjo programėles augalams pažinti ir čia pat ją ant piliakalnio išbandė. Pradėjus maršrutą nuo vandens malūno upelio pakrantėmis pasukome prie Pimenovo dvaro liepų. Šių gražuolių amžius siekia net 300 metų ir jos tikrai vertos būti pripažintos gamtos  paminklais. Vėliau pasukome prie rekonstruotų Karoliniškių lietaus valymo įrenginių. Geografė nuolat pasakojo apie upelio vagą, kaip ji nuolatos keičiasi čia susiaurėdama iki 1,5 metro, čia vėl išplatėjus ir įsigraužusi į krantus vinguriuodama kaip gyvatėlė vis atsidengdama kitokiais vaizdais. Jos manymu itin neteisinga kai didelė dauguma upeliukų yra nukanalizuoti ir be pavadinimų. Kvietė sugalvoti ir įvardinti šalia esančius upelius taip jiems suteikiant gyvybę. Kai kurie iš žygeivių ėmėsi matuoti atskirose vietose upelio plotį taip įsitikindami jos prisitaikymu prie reljefo ir grunto. Kiti gi, puolė fotografuoti ir per programėlę susipažinti su jau pasirodžiusių augalų įvairove. Nors orai dar šalti ir vėjuoti, bet kur ne kur matėsi ne tik žibučių žiedai, bet ir žaliuojančios rūtenės, plūkės geltonžiedės, bruknių lapai ir daugelis kitų augalų. Kelionės metu nustebino bendrakeleivių noras viskuo domėtis, pažinti. Po  6 km žygio į vieną pusę liko kažkokia nelabai apčiuopiama džaiugsminga palaima. Ir galvoji ar tai čia gamta taip lėmė, ar draugiški keliautojai, ar gamtininkės, geografės G. Godienės įkvėpimas.

Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje kovo 23 d. veikė projekto „Pilaitės žaliosios erdvės I.“ mini kūrybinės dirbtuvės. Buvo pristatyti rezultatai, aiškinantis gyventojų reikmes puoselėjant savo gyvenamosios vietos žaliąsias erdves. Išanalizuoti ir apibendrinti  juos supančios gamtos turtai ir problemos. Tai pateikė šio projekto vykdytojos, mokslininkės Giedrė Godienė ir Ieva Misiūnė. Susitikimo metu apžvelgti čia nuveikti darbai ir iššūkiai sparčiai urbanizuojamo rajono apželdinimo srityje, dalyvaujant Pilaitės seniūnui Albinui Šnirui ir seniūnijos darbuotojai Rūtai Karčiauskienei, seniūnaičiams: Stasiui Survilai, Edmundui Jurgaičiui, „Įdėjų lysvės“ prie Beepart „Kūrybinių dirbtuvių“ atstovei už negalėjusią dalyvauti Laurą,  Darbo partijos Karoliniškių-Pilaitės skyriaus ir paveldo atstovei Kristinai Martinkei, Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkei Janinai Gadliauskienei. Apsitarta dėl artimiausių Pilaitės žaliųjų erdvių puoselėjimo darbų.

 Visas šio susitikimo vaizdo įrašas:

1 dalis : https://youtu.be/oDBl35ykl-s

2 dalis: https://youtu.be/jlYIA3w71oo

3 dalis: https://youtu.be/yBGnh1JWNiA

Kviečiame savo kūryba įsijungti į Pilaitišką poezijos pavasarį „Keliai, takeliai į aukštumas, į tolumas“!

Gegužės 28-ąją (šeštadienį)  Pilaitės dvarvietėje numatomas poezijos pavasaris „Keliai, takeliai į aukštumas, į tolumas“. Pilaitiškas poezijos pavasaris jau 20-asis. Jis skiriamas išeivio JAV, pasaulinio garso avangardinio kino menininko, poeto ir publicisto Jono Meko 100-osioms gimimo metinėms. Taip pat prisiminsime ne kartą Pilaitės poezijos pavasaryje dalyvavusį karoliniškietį poetą ir disidentą Gintautą Iešmantą: paskutinį politinį kalinį pobriežnevinėje Lietuvoje. Paminėsime Romo Kalantos 50-ąsias mirties metines. Jau dabar iki balandžio 30 d. maloniai kviečiame moksleivius ir suaugusius siųsti savo eiles, poetines įžvalgas, miniatiūras būsimam 17-am pilaitiškių ir jų bičiulių poezijos almanachui šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Taip pat kviečiame Pilaitės gimnazistus įsijungti į iki 3 min. filmuko sukūrimo konkursą „Pilaitė per Jono Meko objektyvą“. Nugalėtojai bus apdovanojami. Renginį iš dalies remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Ir šį į kartą Tarptautinės Poezijos dienos proga Nežinomas Pilaitės giesmininkas neliko abejingas. Jonui Mekui (1922 12 24 – 2019 01 23) dedikavo savo eiles :

Tolimieji sapnai su pavasario lietučiu,

Su vasaros perkūnijom,

Su rudenio šalnom,

Sustingusiais žiemos peizažais

Ant užšalusio niekam

Nebereikalingo alavinio kibiro, –

Palikto vienkiemyje prie galutinai

Neužverto šulinio.

Negėrei tu vandens, –

Skanavai biržietišką prisiminimų alų

Iš kūdikystėje pamiltų Lietuvos pievų,

Savo prailgintais vyzdžiais nokindamas

Jaunatviškos praeities vaizdus.

Iš jų dėliojai Jokūbo kopėčių skersinius –

Į žmonių širdis.

Vileisi, – pagaliau supras:

„Visi esame vieno ir to paties Dangaus tėvo

Ir tos pačios Žemės motinos vaikai,

Pabirę ant kelių ir takelių

Su nepažintomis aukštumomis ir tolumomis,

Prasilenkiantys ir apsikabinantys

Su Dešimčia kosmoso įstatymų

Žmogiškosios pilnaties padangėse“.

Kviečiame jus į pasitarimą - mini kūrybines dirbtuves

 “Pilaitės žaliosios erdvės I”,

kuris vyks 2022 m. kovo 23 d. 17 val. Martyno Mažvydo progimnazijoje

Vydūno g. 17A Pilaitėje.

Numatoma renginio trukmė - 2 valandos.

Susitikimo tikslas: drauge su savivaldybės administracijos atsakingais už viešąsias erdves specialistais, Pilaitės seniūnu ir seniūnaičiais, aktyviais šioje teritorijoje veikiančių organizacijų atstovais, aptarti Pilaitės gyventojų apklausos apie šio rajono žaliąsias erdves rezultatus ir nuspręsti, kur galima būtų įgyvendinti įtraukiąsias teritorijos žalinimo veiklas Senosios Pilaitės daugiabučių kiemuose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė ir  savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Daiva Mikulskienė pakvietė bendruomenių atstovus bei seniūnaičius nuotoliniu būdu pasitarti dėl pagalbos karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Kai kurios bendruomenės, kaip Tarandės, Nemenčinės ir kitos, jau pilnai teikia pagalbą atvykstantiems ukrainiečiams. Kiti - per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją ar visuomenines organizacijas.

Bendruomenių atstovams  kilo daug klausimų dėl  informacijos, socialines paramos, patalpų, medicinos pagalbos atvykusiems suteikimo. Daugelis ukrainiečių norėtų iš karto ieškotis darbo. Tačiau norintiems dirbti valstybinėje įmonėje yra taikomi specialūs reikalavimai, todėl nėra kaip patenkinti šiuos poreikius.  Pastebėta, kad dauguma atvykusių žmonių yra nedrąsūs, gavę apgyvendinimo patalpas nežino kur kreiptis dėl paramos, maisto ar kitų paslaugų. D. Meiželytė nurodė, kad nuo balandžio 1 d. įsigalios atvykstančių teises reglamentuojantys teisės aktai. Be to, jiems yra suteikiama vilniečio kortelė, kuri užtikrina nemokamą pravažiavimą Vilniaus transportu. D. Mikulskienė antrino, kad koordinaciniu centru galėtų tapti seniūnijos jeigu į veiklą įsitrauktų bendruomenės ir seniūnaičiai. Todėl artimiausiu laiku rajonų seniūnai bus supažindinti su šio pasitarimo aktualijomis ir paprašyta sukvietus vietos aktyvistus pasidalinti informacija bei priimti modelį kaip bus teikiama pagalba.

Pasitarimo metu bendruomenių aktyvistai pasidalino informacija apie žinomas laisvas patalpas ar statinius bei apie organizacijų, teikiančių paramą ukrainiečiams, nuorodas:

https://ukraina.vilnius.lt/?fbclid=IwAR0Spt1KPWPAAAhIu-GTXlnAUsSnQl3aMHksSYsAcyuVrCHLenGwMzhvP_o

www.savaplatforma.lt

https://www.facebook.com/Lietuvos-%C5%A1vietimie%C4%8Diai-Ukrainai-108950311730617?notif_id=1646125741926145&notif_t=page_fan&ref=notif

https://pagalbaukrainai.savaplatforma.lt/

https://www.tarande.org/

Nors dabar galimai yra nemažai sumaišties, bet juk svarbu noras padėti, visa kita išsispręs.

Kovo 16-oji – Knygnešių diena. Knygnešystė laikomos išskirtiniu reiškiniu pasaulyje. Ją lėmė pastovios tautos kovos siekiant išsaugoti savąją tapatybę, gimtąjį žodį lietuviškai, net praradus valstybingumą. Tai siejasi su 1863-1904 metų laikotarpiu, kai Lietuvoje viešpatavo carinė Rusija, kai sužlugus lenkų-lietuvių1863-1864 metų sukilimui, norint panaikinti baudžiavą, buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis. Platinant lietuviškai spausdintą žodį, didžiausi nuopelnai tenka Mažąjai Lietuvai (Karaliaučiaus kraštui: dabartinės Rusijos Federacijos anklavui Kaliningrado srityje), kurioje jis buvo tiražuojamas ir iš ten slapta gabenamas į Didžiąją Lietuvą, užvaldytą rusų. Pilaitė – naujausias sostinės daugiabučių rajonas Nepriklausomoje Lietuvoje. Čia jos gatvės ir infrastruktūros įstaigos pavadinamos Mažosios Lietuvos vietovardžiais, lietuvybės vardan joje triūsusių iškilių žmonių asmenvardžiais. Neatsitiktinai čia stovi ir Aleksandro Tarabildos koplytstupis Knygnešiui prie Martyno Mažvydo progimnazijos. Nuo 1998 metų LITEXPO rūmuose, netolimoje Pilaitės kaimynystėje, pradėtos rengti Vilniaus knygų mugės iš dalies jau prilyginamos knygnešystei. Jos tampa pačiu masiškiausiu ir įstabiausiu reiškiniu Lietuvos kultūros padangėje viešinant ir platinant leidybą. Čia vidutiniškai per 4 dienas apsilanko virš 50 tūkst. žmonių, įvyksta virš 500 susitikimų. Ji šiais metais pavadinta „Vaizdas kaip tekstas“ surengta 22-ąjį kartą. Ją atidarant buvo pranešta liūdna žinia: apie Rusijos karinį įsiveržimą į Ukrainą. Nežiūrint Covid-19 ligos Omikron`o atmainos siautėjimo, šių metų Vilniaus knygų mugėje apsilankė virš 30 tūkst. žmonių, kurioje įvyko virš 250 renginių. Dalis jų buvo transliuojama per LTR TV, skleidžiama žiniasklaidos „15 min“ portale. Tai iš dalies užpildo ne tik spragas, kai vienu metu vyksta keletas susitikimų su knygų autoriais, kuriuose taip pat norisi apsilankyti. Gyvai nedalyvaujant tokioje mugėje, galima sužinoti, kas naujo knygų pasaulyje. Padeda išsirinkti naujausius leidinius prasmingam laiko praleidimui. Žemiau dalinamės „Pilaitės bendruomenės kanale“ patalpinta Vilniaus knygų mugės`2022 LITEXPO rūmuose filmuotų renginių dalimi:

Vilniaus knygų mugė`2022. Pradžia: 02 24: Iš atidarymo: muzikinis vaizdo ir teksto intarpas „Vaizdas kaip tekstas“ su aktoriaus Giedriaus Arbačiausko balsu.

https://youtu.be/ybLzhu1Pxec

Kalba mugės atidarymo metu Nacionalinės premijos laureato rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto, atvykusio Lietuvon iš ilgo disidentinio egzilio.

https://youtu.be/ACINtl5kU_M

Lietuvos universitetui 100. Dalyvauja Vilma Bijeikienė, Ainius Lašas, Gintautas Mažeikis (moderuoja). (Vytauto Didžiojo universitetas). Pristatoma istoriko Antano Kulakausko, dalyvaujančio diskusijoje, knyga: „Pirmoji lietuviška Alma Mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija“. Iš 1-2 dalių:

I dalis (pradžia): https://youtu.be/vCsXeq3vRyY

2 dalis (pabaiga): https://youtu.be/ONgmbc8S8q4

Kęstučio Šapokos knygos „Sakmė apie Juozą“ pristatymas. Dalyvauja autorius, moderuoja Audrius Ožalas.(Kitos knygos). Iš 1-2 dalių:

1 dalis (pradžia): https://youtu.be/aTNFiIpl10E

2 dalis (pabaiga): https://youtu.be/RuZXdCcfEvY

Antano Andrijausko monografijos „Meno psichologija: nuo kūrybingumo ištakų iki psichopatologijos“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Naglis Kardelis, Algis Mickūnas, Stanislovas Mostauskis, Žilvinas Svigaris. (Lietuvos kultūros tyrimų institutas). Iš 1-2 dalių:

1 dalis (pradžia): https://youtu.be/AUVuIoDWuZs

2 dalis (pabaiga): https://youtu.be/QQc93hjsVlY

Bahajų tikėjimo svarbiausius įvykius ir leidinius pristato jų atstovas Lietuvoje Rimvydas Leugaudas.

https://youtu.be/71wEtQRN83s

Vilniaus knygų mugė`2022. LITEXPO: 02 25: Iš Muzikinė salės: perkusisto Gintauto Gascevičiaus albumo "FAUSTAS" bendraautorystėje su Artūru Lioliu Fisheriu (gitara), Šiaulių miesto kamerinio jaunimo mišriu choru "ATŽALYNAS" (vadovas Mindaugas Žalalis), panaudojant S. Nėries eilėraštį "Tu nubusi", skaitomą kompiuterinių programų, paties autoriaus pristatymo.

https://youtu.be/mOwOF-Hi8s8

Leidinio „Sphairos: kultūros ir medijų studijos“ pristatymas 1-2 dalys: 1 dalis: dalyvauja Naglis Kardelis, Rimvydas Laužikas, Rita Repšienė, Almantas Samalavičius. (Lietuvos kultūros tyrimų institutas). Iš 1-2 dalių.:

1 dalis (pradžia): https://youtu.be/f7AymUMsoJY

2 dalis (pabaiga): https://youtu.be/YNqDDjRhsOI

„Sibiro haiku“: kaip išversti istoriją? Dalyvauja Irina Balachonova, Indrė Kaminckaitė, Tiina Kattel, Kotryna Pranckūnaitė, Marielle Vitureau. (Lietuvos kultūros institutas). Iš 1-2 dalių:

1 dalis (pradžia): https://youtu.be/-oNFDJjDbLc

2 dalis (pabaiga): https://youtu.be/J_H6ttZCT78

Garsas kaip tekstas. Pokalbis apie garsines knygas ir aktoriaus - skaitovo santykį su garsinamu tekstu. Fernanda Melchor„Uraganų sezonas“, Leonora Carrington „Klausymo ragelis“ ir kt.). Dalyvauja Jokūbas Bareikis, Dovilė Filmanavičiūtė, Aldona Vilutytė. (Antanukas.lt) Iš 1-2 dalių:

1 dalis (pradžia): https://youtu.be/RWyckd4ZG-M

2 dalis: https://youtu.be/PAkQO_BZtWY

Vykstant karui Ukrainoje, Užupio bendruomenės aktyvistas, visuomenės veikėjas Sakalas Gorodeckis pakvietė bendruomenes išklausyti paaiškinimus apie civilinę saugą ekstremaliomis sąlygomis. Apie tai savo žiniomis nuotoliniu būdu  pasidalino civilinės saugos specialistė Renata Baniulienė.

Bendruomenių atstovai pateikė ne vieną klausimą, kaip kas turėtų koordinuoti įvykių eigą ekstremalių situacijų metu, kur galima slėptis ir kokius paruošiamuosius darbus galima patiems atlikti jau dabar.

R. Baniulienė informavo, kad kiekviena savivaldybė yra parengusi ekstremalių situacijų valdymo planą https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/saugus-miestas/civiline-sauga/ , kuriame galima rasti daug informacijos kaip kiekvienu atveju elgtis, kur ieškoti pagalbos ar slėptis. Konsultacijos civilinės saugos klausimais teikiamos ir Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje https://www.lt72.lt/. O skaičius 72 reiškia, kad gyventojas 72 valandas  turi sugebėti išgyventi savo pastangomis.

Tuo atveju jei prasidėtų karas ir jo metu vyktų  bombardavimas, tinka slėptis savo gyvenamojo namo rūsyje. Daugiabučių namų gyventojams jau dabar  galimai tas laikas kai reikėtų jį sutvarkyti ir reikalingomis atsargomis pasipildyti sandėliukus. Automobilių parkingai tiktų jei jie yra šalia, bet kuriuo atveju reikėtų, kad juos įvertintų specialistai.

Jei nėra rūsio, tuomet reikėtų žinoti artimiausią vietą kur būtų galima slėptis. Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodžiusi Pilaitės rajone šiuos kolektyvinės apsaugos statinius, slėptuves, kuriose ekstremalių situacijų atveju gyventojai gali rasti laikiną prieglobstį:

Vydūno g. 11A, Vydūno g. 17A, Įsruties g. 3, Įsruties g. 27, I. Kanto alėja 7A

Mokyklos  taip pat turėtų būti pasirengusios savo ekstremalių situacijų planą. Sekant įvykius Ukrainoje tikėtina, kad šis klausimas bus aktyviai svarstomas ir mokyklose.

Kiekvienas iš mūsų jau dabar pirmiausiai turėtų pasikalbėti su šeimos nariais kaip elgtis jei ištiktų nenumatyti ekstremalūs atvejai, kaip organizuoti šeimos narių susirinkimą jei jie yra skirtingose vietose. 

Civilinės saugos specialistė pataria susidėlioti visą grandinėlę, aptariant visas smulkmenas.  Aktualu nuspręsti kokius daiktus reikia pasiruošti iš anksto jei reikėtų išvykti, o kokius -  trumpam laikui slėptuvėje.  Į būtiniausių daiktų sąrašą turėtų patekti tokie daiktai, kaip  drabužiai, maistas, degtukai, dokumentai, vaistai, vanduo, žiebtuvėliai ir t.t.  Į kitą vietą išvykstant prie krepšių turėtų būti pritvirtintos kortelės, kuriose būtų adresas, daiktų savininkas, mob. Telefono Nr., tam, kad pasimetus krepšiui būtų galima jį atrasti. Taip pat svarbu nepamiršti ir tokių priemonių, kurios galėtų užimti vaikus, nukreiptų jų dėmesį nuo įvykių. Keliaujant per okupuotą teritoriją reikėtų rengtis kaip rengiasi civiliai gyventojai, važiuoti šviesiu metu, nesirinkti pagrindinių kelių, nevažiuoti pro strateginius objektus.

Radiacinės taršos atveju geriausia slėptis namuose. Spinduliuotėje gama dalelės yra pavojingiausios. Joms skrodžia kiaurai per sienas, bet jų poveikis organizmui nėra greitas. Tuo tarpu, alfa dalelė labai pavojingos organizmui, bet jas daug kas sulaiko. Todėl ir sakoma, kad nebūti lauke. Nuo apšvitos galima apsisaugoti priedangomis.  Toliau R. Baniulienė trumpai apibūdino dėl galimos grėsmės įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje. Jos nuomone, jei taip ir įvyktų tai pavojingumą ar priešingai lemtų ne vienas faktorius, kaip vėjo kryptis, greitis, taršos dydis ir atstumai iki taršos objekto. Vilniaus gyventojai galimai būtų evakuoti ne iš karto ir tik tam tikram laikotarpiui. Specialistė taip pat priminė kada ir kodėl reikalingos jodo tabletės. Pasirodo, skydliaukė yra linkusi iš aplinkos sugerti jodą ir tam, kad nepasisavintų radioktyvaus jodo, iškritus radioaktyvioms nuosėdoms iš debesies,  skydliaukė turėtų būti prisotinta medicininiu jodu. Tačiau visų pirmiau apie tai turėtų informuoti  visuomeninės sveikatos centras.

Buvo pastebta, kad  Vilniuje daugelis rajonų gyventojų negirdi  sirenų. Vilniuje jų iš tikro labai trūksta ir žadama įrengti daugiau.

Lazdynų bendruomenės aktyvistas Gediminas Gemskis pažadino bendruomenes iš apsnūdimo, pranešdamas, kad UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ rengiasi didinti sudeginamų atliekų kiekius. Ji kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl pritarimo poveikio aplinkai vertinimo programai, kurioje numatoma, kad jėgainė planuoja esamus sudeginamus atliekų kiekius nuo 160 tūkst. padidinti iki 200 tūkst. tonų per metus. Kauno kogeneracinė jėgainė nori  dabartinį sudeginamą atliekų kiekį  nuo 200 tūkst. padidinti iki 255 tūkst. tonų per metus. Tuo tarpu, Vilniaus gyventojai vis dar laukia kada bus toje pačioje vietoje pastatyta ir įrengta biokuro jėgainė. Atsakingos institucijos pamiršusios apie pažadus sostinėje tik dalinai deginti būtiniausias ir nepavojingas atliekas, kitą energijos dalį gauti iš biokuro jėgainės,  dėl neaiškios politikos neskuba įgyvendinti planų ir neužtikrina kontrolės kai atliekos yra įvežamos iš kitų šalių.

Pilaitės bendruomenės ir Lietuvos žaliųjų judėjimo visuomeninės organizacijos kreipėsi raštu į Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas prašydamos nepritarti jėgainių planuojamam sudeginamų atliekų kiekio didinimui. Jų raštuose nurodoma, kad  šiuo metu 850°C atliekų deginimo temperatūra yra prie reikalaujamos žemiausios ribos ir neužtikrina, kad į aplinką nepatektų dioksinai, furanai ir kitos taršios medžiagos. Žinant, kad mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose po išrūšiavimo gali likti pavojingų atliekų, organizacijos reikalauja padidinti deginimo temperatūrą iki 1100°C.

Pilaitės bendruomenė raštu primena, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė randasi netoli Verbų ir Griovių draustinio, kur auga daug vaistingųjų augalų. Tuo tarpu, tyrimai dėl oro užterštumo yra atliekami tik prie Lazdynų rajono. Tačiau peržiūrėjus Lazdynų mobiliosios laboratorijos vietos tyrimų duomenis matosi, kad sunkiųjų dalelių, dioksinų, furanų kiekiai ore yra priartėję prie leistinos ribos.

Skandalinga kai Klaipėdos Fortum, Kauno kogeneracinės jėgainės priima atliekas iš kitų šalių. Svarstant ar reikia Vilniui ar Kaunui atliekų deginimo jėgainių specialistai ne kartą teigė, kad  surenkamų atliekų nepakaks  užtikrinti tuomet dar planuojamų jėgainių galingumų. ES direktyvos, žalioji žiedine ekonomika kaip tik numato, kad atliekas pirmiausia reikia rūšiuoti, perdirbti ir panaudoti dar kartą. Todėl ateityje atliekų turi sumažėti ir Lietuva yra įsipareigojusi tai daryti. Be to, įstatymuose ir ES teisės aktuose numatoma, kad draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti. Lietuvos žaliųjų judėjimas savo kreipimesi reikalauja įpareigoti atsakingas institucijas išsiaiškinti kodėl Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sudegintos importuotos atliekos ir kaip bus užtikrinta kontrolė, kad įvežimai nepasikartotų.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo I priede numatoma, kad didinant atliekų deginimo kiekius energijai gauti turi būti atliktas privalomas poveikio palinkai vertinimas. Visuomenė turės galimybę sekti ar bus laikomasi įstatymo reikalavimų ir ar kaip visada institucijos veiks pagal verslo užsakymus.

Pilaitėje 2012-ųjų metų rudenį prie namo Įsruties g. Nr.8 atidengta atminimo lenta, o šalia skverelyje pastatytas koplytstulpis (Liaudies menininko Prano Petronio skulptūra). Jis skirtas ANTANUI SAKALAUSKUI – Laisvės gynėjui, Vo „Pilaitės bendruomenė“ aktyviam nariui,  Sausio 13-osios naktį patekusiam po rusų okupantų tanku, bet po sunkių sužalojimų išgyvenusiam. Nesulaukęs 60-ties, 2011-aisiais jis iškeliavo į Amžinybę.

2022 m. Sausio 13-osios naktį, kaip ir per kiekvieną tokią įsimintina datą, prie šio koplytstulpio uždegtos šviesaus atminimo žvakelės kartu ir visiems kitiems Laisvės gynėjams.

Daugiau apie Antaną Sakalauską:

Pilaitėje Laisvės gynėją primins lenta ir skulptūra

Sakalauskas prabilo apie įsimintiną datą: Sausio 13-oji mano šeimai – svarbiausia metuose Visą straipsnį galite rasti

Už slenksčio liko dar vieni išbandymų, netekčių, baimės ir įtampos metai. Sakytume šis laikas kaip lakmuso popierėlis parodė kokie mes esame. Ar išsaugojome žmogiškumą, mąstymą, tikėjimą savo jėgomis kurti ateitį, ar pasidavėme netikrumui ir rutinai.

Dėl užsitęsusios pandemijos praėjusiais metais netekome artimų žmonių. Bendruomenė skausmingai anapilin palydėjo pilaitiškį rašytoją, žurnalistą Algirdą Justiną Vaserį ir mūsų artimą bičiulį Žvėryno bendruomenės aktyvistą, kino režisierių Vytautą Damaševičių. Dar vasarą Pilaitės poezijos pavasario šventėje jis skaitė savo sukurtą eilėraštį ir turbūt niekas nebūtų pagalvojęs, kad taip greitai nebūtis gali nusinešti aktyvią, nerimstančią, visuomenišką asmenybę. Deja, tokios staigios artimųjų netektys turbūt ištiko ne vieną, dėl ko labai apgailestaujame.

Pilaitės bendruomenė kartu su kitomis bendruomenėmis pereitas metais aktyviai dalyvavo siekiant, kad prie Pilaitės pr. projektuojamas dar vienas prekybos centras neužblokuotų judėjimo šia gatve. Taip pat tęsėsi lenktynės su investuotojais dėl Nadruvos parko išlikimo.  Aktyvūs Pilaitės gyventojai kartu su šalia įsikūrusia Krikščionių gimnazija palaikė bendrijos „Saleks“ pastangas pristabdyti agresyvius investuotojų tikslus parką paversti gyvenamųjų namų statybos aikštele. Vienas aktyviausių bendrijos „Saleks“ narių, Algirdas Kelpša, neprarasdamas vilties dėl parko likimo, su savivaldybe aiškinosi dėl likusios parko dalies įteisinimo ir atrodo, kad gali būti priimtas palankus sprendimas dėl parko pratęsimo link Salotės kaimo. Įsibėgėjus metams buvo pradėtas dar vienas naujas objektas, kuriame, tikėtina, persikels Pilaitės gimnazija. Mokytojai džiaugiasi šia galimybe tik prisibijo ar nebus pakeistas dabartinis gimnazijos pavadinimas. Šiuos nuogąstavimus esame  raštu pateikę savivaldybei ir tikimės, kad atėjus laikui, į juos bus atsižvelgta. Džiaugiamės savivaldybės išmoningai sutvarkyta Gilužio ežero pakrante prie Alikantės viešbučio ir įrengtu visuomeniniu paplūdimiu jo pietinėje pusėje. Šie projektai nelieka gyventojų nepastebėti ir sukuria šiltesnį požiūrį į savivaldybės administracijos specialistų pastangas gyvenamąsias vietoves padaryti patrauklias, tinkamas poilsiui.

Pilaitės bendruomenė jau tradiciškai rengia poezijos pavasario šventes ir Baltų vienybės dienos paminėjimą ant Pilaitės piliakalnio. Šventės tikrai pasiteisino, nes leido bendravimo išsiilgusiems žmonėms susieiti ir patirti bendrystės džiaugsmą. Šventėse sulaukiame dalyvių ir iš tolimesnių miesto rajonų.

Tad kokie bus šie juodojo vandens tigro metai? Tikrai verta suvienyti jėgas išlikimui ir savo valstybės vientisumo išsaugojimui. Juk niekas kitos žemės mums nepažadėjo, turime šią vieną ir jos likimas ir yra mūsų visų likimas. Linkime būti drąsiems, blaiviai žvelgti į iššūkius ir nepamiršti, kad vienintelė vertybė šioje žemėje yra meilė sau ir artimui, pasauliui. Būkime, budėkime ir sąmoningai žvelkime į įvykius.

Būkime laimingi ir sėkmingi 2022 Metais.