Lazdynų bendruomenės aktyvistas Gediminas Gemskis pažadino bendruomenes iš apsnūdimo, pranešdamas, kad UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ rengiasi didinti sudeginamų atliekų kiekius. Ji kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl pritarimo poveikio aplinkai vertinimo programai, kurioje numatoma, kad jėgainė planuoja esamus sudeginamus atliekų kiekius nuo 160 tūkst. padidinti iki 200 tūkst. tonų per metus. Kauno kogeneracinė jėgainė nori  dabartinį sudeginamą atliekų kiekį  nuo 200 tūkst. padidinti iki 255 tūkst. tonų per metus. Tuo tarpu, Vilniaus gyventojai vis dar laukia kada bus toje pačioje vietoje pastatyta ir įrengta biokuro jėgainė. Atsakingos institucijos pamiršusios apie pažadus sostinėje tik dalinai deginti būtiniausias ir nepavojingas atliekas, kitą energijos dalį gauti iš biokuro jėgainės,  dėl neaiškios politikos neskuba įgyvendinti planų ir neužtikrina kontrolės kai atliekos yra įvežamos iš kitų šalių.

Pilaitės bendruomenės ir Lietuvos žaliųjų judėjimo visuomeninės organizacijos kreipėsi raštu į Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas prašydamos nepritarti jėgainių planuojamam sudeginamų atliekų kiekio didinimui. Jų raštuose nurodoma, kad  šiuo metu 850°C atliekų deginimo temperatūra yra prie reikalaujamos žemiausios ribos ir neužtikrina, kad į aplinką nepatektų dioksinai, furanai ir kitos taršios medžiagos. Žinant, kad mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose po išrūšiavimo gali likti pavojingų atliekų, organizacijos reikalauja padidinti deginimo temperatūrą iki 1100°C.

Pilaitės bendruomenė raštu primena, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė randasi netoli Verbų ir Griovių draustinio, kur auga daug vaistingųjų augalų. Tuo tarpu, tyrimai dėl oro užterštumo yra atliekami tik prie Lazdynų rajono. Tačiau peržiūrėjus Lazdynų mobiliosios laboratorijos vietos tyrimų duomenis matosi, kad sunkiųjų dalelių, dioksinų, furanų kiekiai ore yra priartėję prie leistinos ribos.

Skandalinga kai Klaipėdos Fortum, Kauno kogeneracinės jėgainės priima atliekas iš kitų šalių. Svarstant ar reikia Vilniui ar Kaunui atliekų deginimo jėgainių specialistai ne kartą teigė, kad  surenkamų atliekų nepakaks  užtikrinti tuomet dar planuojamų jėgainių galingumų. ES direktyvos, žalioji žiedine ekonomika kaip tik numato, kad atliekas pirmiausia reikia rūšiuoti, perdirbti ir panaudoti dar kartą. Todėl ateityje atliekų turi sumažėti ir Lietuva yra įsipareigojusi tai daryti. Be to, įstatymuose ir ES teisės aktuose numatoma, kad draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti. Lietuvos žaliųjų judėjimas savo kreipimesi reikalauja įpareigoti atsakingas institucijas išsiaiškinti kodėl Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sudegintos importuotos atliekos ir kaip bus užtikrinta kontrolė, kad įvežimai nepasikartotų.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo I priede numatoma, kad didinant atliekų deginimo kiekius energijai gauti turi būti atliktas privalomas poveikio palinkai vertinimas. Visuomenė turės galimybę sekti ar bus laikomasi įstatymo reikalavimų ir ar kaip visada institucijos veiks pagal verslo užsakymus.

Pilaitėje 2012-ųjų metų rudenį prie namo Įsruties g. Nr.8 atidengta atminimo lenta, o šalia skverelyje pastatytas koplytstulpis (Liaudies menininko Prano Petronio skulptūra). Jis skirtas ANTANUI SAKALAUSKUI – Laisvės gynėjui, Vo „Pilaitės bendruomenė“ aktyviam nariui,  Sausio 13-osios naktį patekusiam po rusų okupantų tanku, bet po sunkių sužalojimų išgyvenusiam. Nesulaukęs 60-ties, 2011-aisiais jis iškeliavo į Amžinybę.

2022 m. Sausio 13-osios naktį, kaip ir per kiekvieną tokią įsimintina datą, prie šio koplytstulpio uždegtos šviesaus atminimo žvakelės kartu ir visiems kitiems Laisvės gynėjams.

Daugiau apie Antaną Sakalauską:

Pilaitėje Laisvės gynėją primins lenta ir skulptūra

Sakalauskas prabilo apie įsimintiną datą: Sausio 13-oji mano šeimai – svarbiausia metuose Visą straipsnį galite rasti

Už slenksčio liko dar vieni išbandymų, netekčių, baimės ir įtampos metai. Sakytume šis laikas kaip lakmuso popierėlis parodė kokie mes esame. Ar išsaugojome žmogiškumą, mąstymą, tikėjimą savo jėgomis kurti ateitį, ar pasidavėme netikrumui ir rutinai.

Dėl užsitęsusios pandemijos praėjusiais metais netekome artimų žmonių. Bendruomenė skausmingai anapilin palydėjo pilaitiškį rašytoją, žurnalistą Algirdą Justiną Vaserį ir mūsų artimą bičiulį Žvėryno bendruomenės aktyvistą, kino režisierių Vytautą Damaševičių. Dar vasarą Pilaitės poezijos pavasario šventėje jis skaitė savo sukurtą eilėraštį ir turbūt niekas nebūtų pagalvojęs, kad taip greitai nebūtis gali nusinešti aktyvią, nerimstančią, visuomenišką asmenybę. Deja, tokios staigios artimųjų netektys turbūt ištiko ne vieną, dėl ko labai apgailestaujame.

Pilaitės bendruomenė kartu su kitomis bendruomenėmis pereitas metais aktyviai dalyvavo siekiant, kad prie Pilaitės pr. projektuojamas dar vienas prekybos centras neužblokuotų judėjimo šia gatve. Taip pat tęsėsi lenktynės su investuotojais dėl Nadruvos parko išlikimo.  Aktyvūs Pilaitės gyventojai kartu su šalia įsikūrusia Krikščionių gimnazija palaikė bendrijos „Saleks“ pastangas pristabdyti agresyvius investuotojų tikslus parką paversti gyvenamųjų namų statybos aikštele. Vienas aktyviausių bendrijos „Saleks“ narių, Algirdas Kelpša, neprarasdamas vilties dėl parko likimo, su savivaldybe aiškinosi dėl likusios parko dalies įteisinimo ir atrodo, kad gali būti priimtas palankus sprendimas dėl parko pratęsimo link Salotės kaimo. Įsibėgėjus metams buvo pradėtas dar vienas naujas objektas, kuriame, tikėtina, persikels Pilaitės gimnazija. Mokytojai džiaugiasi šia galimybe tik prisibijo ar nebus pakeistas dabartinis gimnazijos pavadinimas. Šiuos nuogąstavimus esame  raštu pateikę savivaldybei ir tikimės, kad atėjus laikui, į juos bus atsižvelgta. Džiaugiamės savivaldybės išmoningai sutvarkyta Gilužio ežero pakrante prie Alikantės viešbučio ir įrengtu visuomeniniu paplūdimiu jo pietinėje pusėje. Šie projektai nelieka gyventojų nepastebėti ir sukuria šiltesnį požiūrį į savivaldybės administracijos specialistų pastangas gyvenamąsias vietoves padaryti patrauklias, tinkamas poilsiui.

Pilaitės bendruomenė jau tradiciškai rengia poezijos pavasario šventes ir Baltų vienybės dienos paminėjimą ant Pilaitės piliakalnio. Šventės tikrai pasiteisino, nes leido bendravimo išsiilgusiems žmonėms susieiti ir patirti bendrystės džiaugsmą. Šventėse sulaukiame dalyvių ir iš tolimesnių miesto rajonų.

Tad kokie bus šie juodojo vandens tigro metai? Tikrai verta suvienyti jėgas išlikimui ir savo valstybės vientisumo išsaugojimui. Juk niekas kitos žemės mums nepažadėjo, turime šią vieną ir jos likimas ir yra mūsų visų likimas. Linkime būti drąsiems, blaiviai žvelgti į iššūkius ir nepamiršti, kad vienintelė vertybė šioje žemėje yra meilė sau ir artimui, pasauliui. Būkime, budėkime ir sąmoningai žvelkime į įvykius.

Būkime laimingi ir sėkmingi 2022 Metais.