PILAITĖS BENDRUOMENĖ

SU LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIU

2018-02-16

 

 

Šimtmečio Užgavėnės Pilaitėje naujoje vietoje viliojo išskirtiniu laužu ir įspūdinga More

2018-02-16

 

 

Užgavėnės naujakurių Pilaitėje pradėtos senokai švęsti Vo „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva. Jų šventimas kurį laiką buvo  prigesęs, bet atgimė aktyvios pilaitiškės, žaliosios, Virginijos Vingrienės pastangomis. Šimtmečio Užgavėnės Pilaitėje vasario 13 d. – antradienį – kaip priimta pagal kalendorių, pažymėtos jau kitoje vietoje. Nebe Pilaitės centre, o nuošaliau, už Pilaitės gimnazijos stadiono,  kur netrukus turėtų atsirasti pripučiamas futbolo maniežas. Regis, naujoji vieta nebeprisidės  prie balkonuose džiovinamų skalbinių suodinimo,  o liaudies muzikos trankumą pritildys netoliese augantys miškeliai. Pasveikinęs su Šimtmečio Užgavėnėmis Pilaitėje, jos seniūnas Albinas Šniras, trumpai pristatęs šventės programą, Užgavėnių vadeles perdavė Seimo narei Virginijai Vingrienei, kuri patikino, kad  čia bus nebe valdžios atstovė, o Pilaitės ragana –  šio renginio moderatorius (http://youtu.be/uAHqG8TXcFM). Užgavėnės prasidėjo Martyno Mažvydo progimnazijos jaunųjų persirengėlių rateliais, lydimais muzikos mokytojos Kristinos Žebrauskaitės-Šileikienės akordeono garsų. Jaunieji šventės dalyviai noriai skirstėsi į kanapinius ir lašininius. Už entuziastingas kovas ir vieni, ir kiti apdovanoti saldaininiais medaliais. Nekantrauta išvaryti Žiemą iš Pilaitės kiemo, kuri prieš  Užgavėnes nepagailėjo nei sniego, nei didesnio šaltuko. Šimtmečio Užgavėnės užderėjo ne dviem morėmis. Viena bemat paaukota išskirtiniam laužui – saugiai kaip kokia piramidė sukrautam iš stuomeningų baslių –  , ilgokai šildžiusiam ir traukusiam gyvos ugnies išsiilgusiųjų dėmesį (http://youtu.be/mtB9wRHSGLU). Tai ženklus Pilaitės seniūnijos darbuotojų indėlis į Užgavėnes (be laužo Užgavėnės neišsivaizduojamos!). Jaunųjų persirengėlių muzikinius pasirodymus keitė vyresniųjų. Folklorinio ansamblio „Rasoda“ repertuare galybė Užgavėnėms skirtų dainų, leidžiančių eiti rateliais ar linksmintis individualiai (http://youtu.be/FhcGhLMbMSU). Tarp dainininkų buvo nemažai persirengėlių. Buvo net iš Greitosios pagalbos. Jie čia pat gydė vaistais. Vaistai šį kartą buvo malonūs: labai gardūs Užgavėnių blynai. Vyko ir vyresniųjų kanapinių ir lašinių kovos. Žinoma, nugalėjo kanapiniai. Pagaliau atėjo eilė ugniai paaukoti ir kitą Morę: nuostabų Šimtmečio Užgavėnėms Pilaitės gimnazistų kūrinį. Jį į šventės sūkurį atlydėjo istorijos mokytojas Paulius Bakanas. Ne kiekvienas galėjo ramiai praeiti  pro tokią išskirtinę Pilaitės platumose gimusią Morę prie jos nestabtelėjęs ir nenusipaveikslavęs. Nesvarbu, jog atsirado išskirtinės Morės užtarėjų, visgi norėta galutinai išvaryti žiemą iš Pilaitės kiemo. Ir  kita Žiemos blogybes simbolizuojanti Gražuolė neišvengė solidaus Užgavėnių laužo liepsnų (http://youtu.be/7vh0YjVFgng). Taigi, bendromis pastangomis Pilaitėje gimė dar viena Užgavėnių šventė. Ji išskirtinė –  beveik sutapo su  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu.

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Visus kviečiame į Užgavėnių šventę Pilaitėje!!!

2018-02-06

Vasario 13 d. (antradienį) renkamės nuo 17 val. laukymėje už Pilaitės gimnazijos stadiono (Įsruties g.3 / Gilužio g. kampas).

 

 

Turime galimybę nemokamai pasižiūrėti pilaitiškio Vilniaus senjorų teatro vadovo, režisieriaus ir aktoriaus neseniai sukurtą spektaklį

2018-01-31

 

 

Mero vizitas Pilaitėje labiausia nuliūdino tuos, kurie tikėjosi mokyklų įvairovės, bei kitos įdomybės, pavyzdžiui, tarsi teisinga, tarsi neteisinga būsimos infrastruktūros plėtros schemutė ?

2018-01-31

 

(Schemutė pridedama nuotraukoje,kuri tarsi teisinga, ir tarsi neteisinga?)

 

Kaip ir planuota, Pilaitę sausio 29-ąją aplankė, kaip daugelis mano: su priešrinkiminiu vizitu, Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Salė buvo pilna norinčiųjų išgirsti, ką gero nuveikė ir ką dar ruošiasi nuveikti Pilaitei pirmą kartą tiesiogiai rinktas Meras. Pristatęs bendrai kuria linkme triūsiama visiems vilniečiams, stabtelėjo ir ties pilaitiškiais. Na, šiek tiek apsidairę pilaitiškiai galėtų patvirtinti, kad išties šiek tiek ir nuveikta ir jų teritorijoje, bet ne tiek, kiek tikėtasi. Galiausia prieita prie darbų, kurie planuojami Pilaitėje. O planuojama nuveikti ne tiek ir mažai. Pirmiausia, senesniąją aukštutinių namų Pilaitę ruošiamasi apjuosti dviem keliais, kurie susikirstų į planuojamą dar vieną papildomai nutiesti Taurupės gatvę, deja, nepagailint iškirsti ir nemažai miško. Iš pradžių ši gatvė turėtų dvi juostas, o vėliau išsiplėstų iki keturių. Turintiems neblogą erdvinį mąstymą, ir žinant, kad nutiesus Pilaitės prospektą, jis naudojamas važiuojančiųjų taip vadinamomis furomis norint sutrumpinti kelią, tiek vykstant iš automagistralės Panevėžys - Ukmergė, tiek iš greitkelio Kaunas - Vilnius, pasirinkus trumpesnį kelią, einantį per Musninkus, Kernavę, Čekoniškes, Sudervę, Rastinėnus, Pilaitę. O prisiminus ir šalimais nuteistą vakarinį aplinkkelį, tikriausia, nesunku įsivaizduoti, kas dėsis senesnėje daugiabučių Pilaitėje, kuri dažnai dėl išplanavimo bei stovėdama ant aukštumos tampa skersvėjams ypatingai palankiu įvairiausios taršos pritvinkstančiu tuneliu. Taigi, nesunkiai įsivaizduojama ženkli gyvenamosios vietos pablogėjimo perspektyva, ir tikriausia, bus akstinas dairytis ramesnės ir sveikesnės aplinkos kitur. Bet gal nuo nesibaigiančio furų dūzgimo palengvės šiuo metu nelabai lengva dalies Lazdyniečių padėtis? Regis, pilaitiškiai savo prieigose neišvengs ir didžiulio prekybos ir pramogų centro, galinčio stipriai pabloginti laisvesnį susisiekimą, ir ne tik tai. Beje, čia gali atsirasti ir Autobusų stotis, nes jos statymas privatus ir nedraudžiamas, renkantis būsimą jos vietą, reikalas.

 

Prasidėjus klausimų-atsakymų laikui, moderuojant Pilaitės seniūnui Albinui Šnirui, pirmoji galėjo klausti pilaitiškė Seimo narė Virginija Vingrienė. Jos klausimai palietė opias viešojo transporto problemas, ypač rytais, lygia greta pateikė ir konkrečių siūlymų kaip jas būtų galima spręsti. Ji domėjosi ir apie iki šiol neveikiančius neįgaliųjų patogumui pėsčiųjų perėjoje, kurios įrengimą pati inicijavo, įtaisytais keltuvais, pabrėždama, kad panaši padėtis ir visose kitose tokiose Vilniaus vietose, nes ir ten tokie keltuvai taip pat kaip ir neveikia. Ji išsakė pastabų ir dėl netinkamai tvarkomų takų dviratininkams.

 

Dalia Tarailienė, atstovaujanti Vo „Pilaitės bendruomenė“, tiesiogiai susijusi su visų amžiaus grupių neįgaliųjų problemomis, ragino atsižvelgti į Pilaitėje apgyvendinamų neįgaliųjų vaikų problemas, pažymėdama, kad jiems katalikiškoje mokykloje esantis dvasingesnis mikroklimatas sukuria palankesnes sąlygas socializuotis. Ji užsiminė ir apie neypatingą padėtį Pagyvenusių žmonių dienos centre, tenkinantis maždaug 12 kv. metru plotu. Pilaitę sulygindama su Ukmerge, pabrėžė, kad čia, skirtingai nei ten, nėra tinkamos kultūrinės infrastruktūros.

 

Domėtasi ir darželių Pilaitėje perspektyva bei infrastruktūros prie įsigyto nekilnojamojo turto   tolesnio gerinimo reikalais,  kai  tai tampa ne jo statytojo ar pardavėjo, o paties jį įsigijusio asmeniniu reikalu ir tai darosi sunkiai pakeliama finansine našta.

 

Pilaitėje, kaip ir visame Vilniuje lieka ypač aktuali automobilių aikštelių problema. Pilaitės gyventojų centro „Mažoji Lietuva“ pirmininkės Aušrelės Čepulienės klausimai buvo apie tai.

 

Jonas Sinkevičius, atstovaujantis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendriją, kalbėjo apie nepaprastas jiems suteikto būsto privatizavimosi problemas.

 

Neprisistačiusi Senjorė piktinosi laiku nesutvarkomomis medžių išvartomis ir neiškertamais krūmais rekreaciniame miškelyje. Kita neprisistačiusi Senjorė nepageidavo dienos centro erdvesnėse patalpose, tikindama, kad užteks ir dabartinių, gal šiek tiek paremontuotų bei pasigedo dar vieno prekybos centro.

 

Kadangi Pilaitėje norėta ir katalikiškos mokyklos, bet ne prie VSD, o prie statomos bažnyčios, pagal dar 2017 metų pabaigoje popieriuje daugiau nei vieno tūkstančio gyventojų pasirašytą peticiją, įteiktą Merijos peticijų svarstymo komisijai, pilaitiškė Renata Underis pasiteiravo Mero: „Mere, kur pradanginote mūsų peticiją?“ Į šį klausimą nebuvo tiesiogiai atsakyta. Meras kalbėjo apie jau Savivaldybės, o ne apie uždaros socialinio tinklo grupės „Pilaitės bendruomenės centro“ inicijuotąją apklausą, kuri atlikta prieš pat jo vizitą Pilaitėn. Tarsi ir būtų galima pasidžiaugti pakartotine apklausa pareikšti nuomonę dėl bendro ugdymo mokyklų Pilaitėje įvairesnio atsiradimo galimybės, kai daugiau žmonių jau žino apie Vilniaus arkivyskupijos dar rudenį pasiūlytą nemokamą katalikiškos mokyklos pastatymą jau 2018-ųjų metų Rugsėjo 1 d. prie šv. Juozapo bažnyčios, kartu prie jos pastatant ir Bendruomenių namus su Pagyvenusių dienos centru, jei šalimais jai būtų suteiktas valstybinės žemės sklypas. Bet ir ši apklausa vyko nepakankamai ją išviešinus, neatsižvelgiant, jog ne visi turi prieigą prie interneto. Prie apklausos skaidrumo neprisidėjo ir jos vykdymas Savivaldybės google terpėje bei suprantamiau neišdėsčius, kas turi teisę joje dalyvauti: visi turintys nuomonę? ar turintys Pilaitėje mokyklinių vaikų? ar dar kažkuri gyventojų grupė? Tarp geriau išmanančių IT subtilybes, sklandė kalbos, kad galima tiek kartų išsakyti nuomonę mokyklų įvairovės klausimu, kiek esi pajėgus susikurti elektroninių pašto dėžučių ir savo tapatybės asmenvardžių. Popierinėje peticijoje už Katalikišką mokyklą pasirašiusieji patikėjo, kad vis tik bus išgirstas jų patikimiau popieriuje ir su asmens kodais ir adresais išreikštas balsas, kaip jis pakankamai motyvuotas, viliantis, jog į jį Savivaldybėje bus tinkamai sureaguota, tad dalis išvis atsisakė tokioje apklausoje dalyvauti.

Susitikime dalyvavusius ir geriau susipažinusius su Pilaitės kiemais ir kiemeliais, ištiko šokas, pamačius Mero pristatytoje Pilaitės būtiniausių infrastruktūros įstaigų plėtros schemoje numatytas naujų mokyklų ir darželių užstatymo vietas, kai tuose kiemuose ir taip jau stovi vaikų darželiai, o kitoje tokių daugiabučių pusėje veikia seniai pastatytos mokyklos. Pasirodo, buvo suklysta: tarsi neteisingai ten pažymėta. Bet toks akibrokštas perša mintį, paviršutiniškai ir nelabai kompetentingai schema galėjo būti paruošta, juolab ir dviprasmiška. Tarsi numatant papildomai tris naujas mokyklas, kurios, jei iš tiesų suklysta, o nesiekta imituoti būsimą plėtrą ir bendro ugdymo srityje, galbūt nepastebėjus tokio realybės neatitikimo, bet schemoje ir žodžiais patvirtinama apie 3 naujų mokyklų statybą, o gairėse užsimenama tik apie vieną mokyklą ir du naujus darželius.

 

Taigi nepaaiškėjo, kur galėtų būti statomos dar kitos mokyklos, nes pagal Mero pateiktą tolimesnės Pilaitės plėtros schemą, liudijančią Pilaitės iki 2030 metų išaugimą iki 60 tūkst. gyventojų, daugiau naujų mokyklų, išskyrus valstybinę, dėl kurios galutinai apsispręsta remiantis jau aptarta pakartotine gyventojų apklausa, numačius tokią mokyklą pradėti statyti prie bažnyčios 2019 metais, konkrečiau neužsiminta. Plečiantis Pilaitei ir joje kuriantis jaunoms šeimoms, ne tik šios vienos, bet ir kitų valstybinių bei galimų įvairesnių mokyklų klausimas pakankami aktualus. Tad mokyklų problemos Pilaitės sprendimui pasirinktas ne pats tinkamiausias atskaitos taškas. Laikantis visų higienos reikalavimų, vienos mokyklos tikrai neužteks. Tos vietos, kuriose bendruomenėje galvota, kad jos galėtų būti rezervuotos skirtingoms mokykloms: valstybinėms, katalikiškoms ar net privačioms, tarsi ir išlieka kaip ir neužstatomi žalieji plotai? tarsi ir nebeišlieka?, nes tokios vietos tarsi ir kitokioms reikmėms rezervuotos, pavyzdžiui, palei Pilaitės prospektą iš abiejų pusių būsimo centro suformavimui, kur beje, dar neužstatytos vietos galėtų būti rezervuotos būsimoms mokykloms, išperkant ten jau privatininkų rankose esančią žemę. Toje tarsi kaip ir klaidingoje schemutėje, žalieji plotai paliekami poilsiui kitoje, naujai besikuriančios daugiaaukštės Pilaitės pusėje, o senesniosios naujakurių Pilaitės kiemuose žaliosios erdvės numatytos užstatyti mokyklomis ir darželiais. Taigi, prie aktualaus bendro ugdymo mokyklų įvairovės klausimo net ir neprisiliesta, nors dėl to kilo pilaitiškių susipriešinimas. Plačiau pasklidus žiniai apie galimybę turėti ne tik valstybinę, bet ir kitokią mokyklą, atsirado norinčių ir katalikiškos mokyklos. Daugiau nei tūkstantis balsų turėjo teisę būti išgirsti. ( Beje, yra norinčių turėti ir privačią mokyklą). Juolab, kad pastatyta viena mokykla po kokių dviejų metų neišspręs bendro ugdymo problemų. Šio susitikimo metu būtų tinkama proga perspėti tėvelius, kad kitais mokslo metais dalis vaikų Pilaitėje turės mokytis jau dviem pamainomis, ir nežinia, kiek tai truks. Bet tam kaip ir nebeliko laiko, o šiame susitikime dalyvavo ir Pilaitės gimnazijos, ir progimnazijos vadovai. Beje,  kyla abejonių, ar tikslingas Progimnazijos stadione numatytas įrengti pripučiamas futbolui skirtas stadionas, su papildomu pastatu persirengti, apsiprausti ir pan., kurie bus valdomi koncesijos būdu, nes prarandama galimybė moksleiviams daugiau sportuoti gryname ore tiek fizinio lavinimo pamokų metu, tiek po pamokų aktyviau ir įvairiau leidžiant laisvalaikį. Tiesa, planuojama šalia įrengti krepšinio aikštelę.

.

Liko nemažai norinčių paklausti pakeltų rankų, bet susitikimo laikas - 1 val. 20 min. - nepastebimai išseko. Į klausimus pasižadėta atsakyti, juos nusiuntus į Mero oficialųjį elektroninį paštą.

 

Taip pat priminta, kad šiais metais bus svarstomas Bendrasis Vilniaus planas. Pažadėta pranešti, kada toks planas bus svarstomas palyginti plačiai su bendruomene. Projektoriaus pagalba parodytas planas jau dabar piešia audringo svarstymo perspektyvą, jei apie tai bendruomenė bus plačiau informuojama ir gausiau ir aktyviau įsitrauks į jo svarstymą. Tai gali paliesti ne vieną pilaitiškį ne iš pačios geriausios pusės. Manoma, sužinojus apie žadamus nutiesti naujus kelius po langais, baiminantis galimo intensyvesnio autotransporto sukeliamo triukšmo ir taršos, bus daug nepatenkintų. Bet nemažiau nesusikalbėjimų turėtų atsirasti, kai bus sužinota, kad kiemuose nebeiškils daugiaaukščiai (taip susitikime kalbėjo Meras bei pažymėjo, jog bus siekiama išlaikyti kuo daugiau žalių neužstatytų erdvių), bet Pilaitėje tokios erdvės kaip tik ir yra tie galutinai neužstatyti kiemeliai, kurie yra senesnėje daugiabučių, kuriuose jaunos šeimos retai kuriasi, Pilaitės dalyje, tad žadėta kokybiškesnės aplinkos vizija kaip ir prapuola, nes juose planuojami pastatyti, jei ne naujos mokyklos? tai nauji vaikų darželiai? Apie galimybę šias būtinos infrastruktūros statinių problemas spręsti išperkant iš privačių asmenų žemės sklypus perdėm neakcentuota, nors tai labai svarbu, Merui tvirtinant, jog vis tik nebus išvengta tolesnio Pilaitės užstatymo gyvenamaisiais namais ir Pilaitė netolimoje ateityje bus ženkliai skaitlingesnė gyventojais (beje, neaišku iš kur paimti tokie apvalūs skaičiai - dar sovietiniais laikais numatytą Pilaitę kaip vieną labiausiai numatytą apgyvendinti Vilniaus daugiabučių rajoną: 1981-2000 metais iki 200 tūkstančių? kai viešoje erdvėje tekdavo dažniausia pamatyti, kad šis rajonas planuotas 70- 90 tūkst. žmonių). Iš salės replikavo jaunas vyras, pastebėjęs tendenciją mokyklas sutelkti tik vienoje Pilaitės prospekto pusėje: tai yra labiau pagyvenusiųjų gyventojų.

Konstruktyviau nepadiskutuota ir apie galimų Bendruomenės namų, kuriuos Vilniaus arkivyskupija pasiūlė pastatyti nemokamai Pilaitėje, jei jai būtų suteikta galimybė prie bažnyčios pastatyti katalikišką mokyklą. Juose galėjo vietos atsirasti ne tik pakankamai neskaitlingam Pilaitėje jau 17 metų veikiančiam Pagyvenusių žmonių dienos centrui, apie kurį Pilaitėje nedaug kas žino, nes joje perdėm opi platesnės informacijos sklaidos problema: mažai žinoma, kas ir ką čia veikia. Taigi, atsižvelgiant į bendras visoje Europoje didėjančias gyventojų senėjimo tendencijas, sužinojus, kad toks centras veikia ne ankštose seniūnijos patalpose ir ne iki 17 val., būtų galima tikėtis ženklesnio jo lankytojų skaičiaus ir įvairesnio laisvalaikio leidimo. Į tokius namus galėtų persikelti iš mažai kam žinomo buto ir Vaikų dienos centras bei jau ten išplėsti savo veiklą, nes Pilaitėje nemažai socialiniuose butuose apgyvendinamų šeimų. Tad socialinę atskirtį išgyvenantiems vaikams tokie išplėtoti centrai tampa taip pat svarbūs. Vieta Bendruomenių namuose praverstų ir šiuo metu Pilaitėje veikiančioms keturioms oficialioms gyventojų bendruomenėms ir visoms kitoms, kurios atsirastų plečiantis Pilaitei. Geresnės sąlygas kūrybai čia galėtų turėti ir Pilaitės liaudies teatras, gimęs 2008 metų pabaigoje.

Tenka apgailestauti, kad opioms bendroms problemoms gyvai aptarti paliekama labai mažai laiko. Tuo tarpu su nuveiktų ir planuojamų nuveikti darbų gairėmis gyventojai galėtų susipažinti nebūtinai atėję į susitikimą su tiesiogiai išrinktuoju Meru, o prieš susitikimą, jas patalpinus internetinėje erdvėje ir apie tai plačiau išviešinus (gal pavyktų išvengti ir šoką sukeliančių ir realios situacijos neatspindinčių, ar turint gal ir kitokius tikslus, schemučių?). Tuomet konstruktyviau būtų išnaudojamas visiems brangus laikas, labiau įsigilinama į visiems svarbias problemas, atsirastų didesnio susikalbėjimo galimybė, formuotųsi tikresnio pasitikėjimo laukas.

 

Visa susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi vaizdo medžiaga čia:

1 dalis - https://youtu.be/c4eeFy3Rtxg

2 dalis - https://youtu.be/x-Y9k8MJ5pU

3 dalis - https://youtu.be/cMksFA8guSE

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Senjorų teatro komedijoje „Palanga“ visos Pilaitės Grožio karalienės rinkimai, naujas pretendentas į LRT vadovo postą, padėkos ir malonus pasibendravimas

2018-01-31

 

(Scena iš A. Griciaus komedijos „Palanga“)

 

Nuo 2002-ųjų Pilaitėje retsykiais galima pasižiūrėti Vilniaus kultūros centro Senjorų teatro pastatymų. Pagaliau ir čia parodyta A. Griciaus komedija „Palanga“, kurią režisavo Nijolė Baužytė. Joje – amžinai nesikeičiantis Lietuvos elitas. Tad komedijoje neišsiversta be Grožio karalienės rinkimų. Šį kartą tokia karalienė išrinkta Pilaitėje, o jaunas pagyvenusios ponios proteguojamas jaunuolis susilaukė pažado būti prastumtas jau nebe į referentus, o į patį LRT vadovo postą (http://youtu.be/MVv42zGnkZQ ). Po spektaklio, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, padėkos raštas, pasirašytas scenos menui neabejingos pilaitiškės Lietuvos Respublikos Seimo narės Virginijos Vingrienės, įteiktas šio teatro aktorei, režisierei Nijolei Baužytei už nuopelnus teatrui, lietuvių dramaturgijai, lietuvių kalbai, Tėvynei. Visas Vilniaus senjorų teatro kolektyvas apdovanotas padėkos raštu ir nuo Pilaitės liaudies teatro, kurio kūrybos vadžias po Vo „Pilaitės bendruomenė“ stogu šiuo metu stipriai laiko Dalia Tarailienė. Ji, prieš įteikdama raštą, padeklamavo ir savo eiles apie Palangą. Buvo tinkama proga ir pačiai D. Tarailienei įteikti padėkos raštą už nuopelnus teatrui, pasirašytą Seimo nario Algio Strelčiūno dar praeitų metų pabaigoje, minint Lietuvos Konstitucijos 25-metį, nes turėdama begalę įsipareigojimų Lietuvai, tada atsiminti jo negalėjo. Spektaklį pagerbė ir Pilaitės seniūnas Albinas Šniras. Pasibaigus vaidinimui, Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė aktorius ir žiūrovus pakvietė prie bendro stalo pasivaišinti šilta pačios surinktų čiobrelių arbata ir pabendrauti. Tokio pasibendravimo metu buvo galima išgirsti, kaip gimsta Vilniaus senjorų teatro spektakliai ir sužinoti, kokie artimiausi šio kolektyvo kūrybos planai. Artimiausiu metu planuojama (vasario 3 d.) Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Piliakalnio g. 13) parodyti Vilniaus senjorų teatro kartu su Trakų Karališkuoju teatru neseniai pastatytą kunigaikščiui Vytautui Didžiajam atminti skirtą spektaklį „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius – pilaitiškis Vytautas Mikalauskas).

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

Pilaitėje nebe už kalnų Vilniaus senjorų teatro komedija „Palanga“

2018-01-23

 

 

Nesensta Augustino Griciaus 1930 metais sukurta vieną šmaikščiausių komedijų mūsų dramaturgijoje „Palanga“. O ypač atgimusi po 40 metų Vilniaus senjorų teatro scenoje ir režisuota nepakartojamos daugelio darbų meistrės Nijolės  Baužytės, visoje Lietuvoje labiau žinomos iš LRT kurtos ir „Auksine bite“ (Nacionalinio transliuotojo įvertinimas, prilygstantis Oskarui) apdovanotos  už video filmų „Mūsų miesteliai“ ciklą. Pilaitiškiams „Palangą“ planuota parodyti prieš metus. Visokios kliūtys ir kliūtelės trukdė. Viliamės pagaliau „Palangą“ pamatyti ir Pilaitėje. Maloniai primename, Vilniaus senjorų teatras Pilaitėje gastroliuoja nebe pirmą kartą. Pilaitiškiai šį kolektyvą atrado ir pamėgo dėka  aktyvaus  ir kūrybingo pilaitiškio, ilgamečio šio teatro vadovo, režisieriaus ir aktoriaus, Vo „Pilaitės bendruomenė“ nario Ferdinando Jakšio. Beje, ir kitas šio teatro vadovas, režisierius ir aktorius Vytautas Mikalauskas taip pat pilaitiškis. Praeitais metais Pilaitėje galėjome pamatyti du jo surežisuotus spektaklius: pagal B. Sruogą „Dobilėlį penkialapį“ ir pagal jo paties scenarijų „Du likimus“.

Tad iki malonaus susitikimo komedijoje „Palanga“  (tinkančioje ir vaikams)  sausio 26 d. (penktadienį) 18 val. 30 min. Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje (II aukštas)!

 

Spektaklio parodymo Pilaitėje organizatorius:  Vo „Pilaitės bendruomenė“

Rėmėjas: salė ir aparatūra - Martyno Mažvydo progimnazija

 

Mero susitikimas Pilaitėje

2018-01-23

 

 

Būti ar nebūti mokyklų įvairovei Pilaitėje?

2018-01-05

 

 

Sparčiai augant Pilaitei, praeitų metų vasarą ženkliai šoktelėjo būsimų pirmokėlių skaičius. Dviejų bendro lavinimo valstybinių mokyklų vadovai sunerimo ir sukvietė čia esančių bendruomenių atstovus pasitarti dėl ateities, nes veikianti progimnazija ir gimnazija ne guminės. Jie akcentavo būtinybę nedelsiant  pradėti statyti naują, o gal ir kelias naujas mokyklas, nes kitais mokslų metais, net ir labai susispaudus, vaikus tektų leisti mokytis kitur. Pasitarime dalyvavęs pilaitiškis, tėtis, o taip pat Vilniaus miesto tarybos narys V. Mitalas patikino: Savivaldybė pinigų turi. Beliko pasvarstyti, kokios  mokyklos ir kiek jų turėtų atsirasti Pilaitėje. Rugsėjo 1 d. žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie Vilniaus arkivyskupijos dovanas pilaitiškiams – naują mokyklą jau kitų metų mokslo pradžiai ją statant palaipsniui iš modulių, taip pat Pagyvenusių žmonių dienos centrą ir bendruomenių namus, kurie atsirastų prie  šv. Juozapo bažnyčios laisvame valstybinės žemės sklype, perduotame valdyti panaudos būdu. Dar 2016-ųjų metų pradžioje apie jos pasiūlymą savo lėšomis prie šv. Juozapo parapijos namų statyti tiek katalikiškus darželį ir mokyklą, buvo kalbama.  Spalio 24 d. pilaitiškiai buvo pakviesti į susitikimą su Premjeru S. Skverneliu, kuris čia lankėsi ir kaip į Lietuvos Respublikos Seimą rinktas deputatas. Dienotvarkėje buvo numatytas ir opus naujų mokyklų Pilaitėje klausimas. Tą pačią dieną žiniasklaidoje pasirodė Vilniaus mero R. Šimašiaus pranešimas, jog Arkivyskupijai prie Pilaitėje statomos bažnyčios žemės sklypas nebus skirtas. Čia numatoma valstybinė mokykla. Arkivyskupijai pasiūlyta esanti žemė už VSD pastato ir Sidaronių g., bet jai norint matyti dovanojamus  pastatus  dermėje su statoma bažnyčia, ji tokių savo ketinimų atsisakė. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pradėjus plačiau diskutuoti bendro ugdymo mokyklų plėtros ir jų galimos įvairovės klausimais bei pačioje Pilaitėje masiškiau sužinojus apie Arkivyskupijos pasiūlytas dovanas pilaitiškiams ir, kad tokioje mokykloje mokslas bus nemokamas, o dėl joje sukuriamo tinkamesnio mikroklimato galėtų mokytis ir neįgalieji, kurių Pilaitėje apsigyvena vis daugiau ir daugiau, atsirado ir katalikiškos, ne tik valdiškos mokyklos šalininkų grupė, kuri inicijavo peticijos „Už katalikišką mokyklą“ parašų rinkimą popieriuje. Tokia peticija su galiojančiais 1182 parašais 2017-ųjų gruodžio viduryje įteikta dėl tinkamumo svarstyti Savivaldybės peticijų komisijai. Ši komisija 2018-ųjų sausio 3 d. pripažino ją kaip netinkamą svarstyti. 2017-ųjų rudens pabaigoje kaip netinkama svarstyti atmesta ir elektroniniu būdu pasirašyta peticijas su 746 parašais asmenų, norinčių prie statomos šv. Juozapo bažnyčios ir niekur kitur matyti tik valstybinės mokyklą. Meras, priimdamas sprendimą prie bažnyčios leisti statyti valdišką mokyklą, kuri pradėtų veikti tik 2019-aisiais metais, rėmėsi socialinių tinklų uždaroje grupėje „Pilaitės gyventojų bendruomenė“ atlikta apklausa. Norinčių turėti ir katalikišką mokyklą Pilaitėje balsas, išreikštas popierinėje peticijoje kaip motyvuotas bendruomenės balsas, tarsi gali būti svarstomas Švietimo, kultūros ir sporto komitete. Kitas klausimas: ar jis bus išgirstas taip, kaip buvo išgirstas norinčių turėti valdišką mokyklą būtent tik prie statomos bažnyčios, apeliuojant jog valstybinėje žemėje turi stovėti tik valstybinė mokykla, nors Arkivyskupija norėtų pilaitiškiams savo siūlomas dovanas matyti dermėje su bažnyčia ir ji čia kitokios alternatyvos neturi.

Vo „Pilaitės bendruomenė“, atsižvelgdama į šių dienų sparčiai bestiebiančią ir į aukštį ir besiskverbiančią į plotį Pilaitę, taip pat nelikdama nuošalyje tolesnės jos plėtros bei siekdama, kad būtų sutaikytos abi  susipriešinusios gyventojų pusės, turinčios skirtingą požiūrį į bendro ugdymo galimybes, o taip pat norėdama ir šiame sostinės rajone didesnės tokių mokymo įstaigų įvairovės, persiuntė savo pasiūlymus rengiamam Bendrajam Vilniaus miesto planui papildyti. Juose pasisakoma taip pat ir už būtinybę čia pastatyti ir valdišką, ir katalikišką mokyklas daugeliui patogiau prieinamose vietose, svarstant, kad sparčiai augančiai Pilaitei vienos naujos mokyklos nepakaks.

Prisimenant Pilaitės mokyklų istoriją, tenka atkreipti dėmesį: dar sovietmečiu planuojant šį daugiabučių gyvenamąjį rajoną, mokykloms statyti numatyta pakankamai ilgoka juosta, įsiterpianti tarp Tolminkiemio ir Įsruties gatvių, kurios dalį nukirto nutiestas Pilaitės prospektas, už kurio naujoviškesnės statybos namuose dažniau įsikuria jaunos šeimos. Tiesa, ši prospekto atkirstoji dalis jau nebe valstybinė žemė. Ji jau privatininkų rankose, bet dar laisva: neužstatyta prekybos centrais ir daugiaaukščiais. Ją labai tiktų būsimai mokyklai rezervuoti ir Savivaldybei, kol dar nevėlu, išpirkti. Priešingoje dar tais laikais mokykloms numatytos teritorijos juostos pusėje, kelio,vedančio Salotės ežero link, už Pilaitės gimnazijos, kurios stadionas netrukus taps pripučiamu maniežu ir nuo 16 val. dėl koncesijos bus naudojamas nebe gimnazijos reikmėms, dar yra laisvos valstybinės žemės. Kadangi čia jau stovinčią gimnaziją labiau tiktų pertvarkyti į progimnaziją, tad ir šią vietą tikslinga rezervuoti dar kitai gimnazijai, kuri galėtų būti aukštesnė nei dviejų aukštų, o šalia esantis stadionas su atsirasinčiu maniežu tiktų jos moksleivių fiziniam lavinimui – nebereikėtų papildomų patalpų. Galiausiai, ne pilaitiškių reikalas turėtų būti žemės plotų daugeliui patogiose vietose bendro ugdymo įstaigoms Pilaitėje paieška ir rezervavimas, netgi jei tam reikėtų žemę išpirkti ir iš privatininkų. Deja, tarp VSD pastato ir Sidaronių g. Savivaldybės Arkivyskupijai statyti pasiūlyta vieta dėl atokumo ir prastų susisiekimo sąlygų nelabai tinka nei valdiškai, nei katalikiškai mokykloms.

Taigi, būti ar nebūti Pilaitėje mokyklų įvairovei – lieka atviras klausimas?

 

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

 

MIELIEJI, SVEIKINAME ĮŽENGUS Į NAUJUOSIUS 2018 METUS

2018-01-03

 

 

Šie metai mums visiems ypatingi, nes paminėsime Lietuvos 100 – metį. Daug tai ar mažai? Kuriai nors vakarų Europos valstybei gyvuojančiai tūkstantmečius ko gero būtų nereikšminga, tačiau Lietuvai, prisikėlusiai kaip feniksui iš pelenų, tai pagrindas būti vėl žinomai pasauliui, įvertinti tai ką turime ir išsaugoti pačias didžiausias vertybes – savo žmones. Tik per žmogiškuosius išteklius galime išsaugoti tautiškumą, kultūros paveldą ir kitas materialias bei dvasines vertybes.

2018- ji yra ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo metai, bet Seimas šiuos metus paskelbė taip pat laisvės kovų dalyvio Adolfo Ramanausko-Vanago, Sąjūdžio ir Tėvo Stanislovo metais. 2018 – ieji metai yra  paskelbti Vydūno metais. Būtent 2018-aisiais sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storostas). Pilaitės rajono gatvės įgijo Mažosios Lietuvos kaimų pavadinimus. Čia pat turime ir dar vieną bendruomenę pasivadinusią taip pat „Mažosios Lietuvos“ vardu. Atrodo, šiais metais turėsime ką veikti ir į ką orientuotis.

 Tačiau žengiant į naują laiką visada norisi atsigręžti ir įvertinti jau praėjusius metus ir kas buvo svarbaus 2017 metais. Praėjusiais metais vėl susidraugavome su senjorų teatru ir pilaitiškiai entuziastingai sutiko jų spektaklio „Dobilėlis penkialapis“ ir Teatro dienos proga – „Du likimai“ pastatymus. Pilaitės liaudies teatras taip pat nemiegojo, savo spektaklį „Mano vardas Lietuva“ rodė Grigiškių rajono gyventojams.

Pilaitės rajono gyventojai džiaugėsi Užgavėnių švente, kurią organizavo dabartinė Seimo narė Virginija Vingrienė. Bendruomenės „Mažoji Lietuva“ rūpesčiu buvo atšvęstos Joninės prie Salotės ežero ir VšĮ "Kūrybinės dirbtuvės Beepart" rudenį jau tradiciškai surengė šviesų festivalį, į kurį suplūsta menininkai iš visos Lietuvos. Tuo tarpu, Pilaitės gimnazija suspėjo renovuoti gimnazijos pastatą ir atšvęsti gimnazijos 25 metų veiklos jubiliejų.

Pilaitės bendruomenė daug dėmesio skyrė savo pagrindiniams renginiams Poezijos pavasario šventei, kuri buvo skirta Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms metinėms paminėti, ir Baltų vienybės dienos paminėjimui ant Pilaitės piliakalnio. Abu jau tradiciniais tapę renginiai sulaukia vis daugiau dalyvių.

Tenka paminėti, kad pagrindinės aistros Pilaitės gyventojų tarpe užvirė dėl mokyklų trūkumo ir  kokios pakraipos mokykla turėtų atsirasti prie Tolminkiemio ir Vydūno gatvių sankryžos. Šia proga susikūrusios internetinės gyventojų grupės ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie, pradedant  raštų rašymu, baigėsi net akcija prie Vyriausybės. Pilaitės bendruomenė taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę atkreipdama dėmesį į tai, kad jei savivaldybė minėtoje vietoje patikėtų mokyklos statybą arkivyskupijai, tai atitinkamas lėšas galėtų skirti dar vienos mokyklos Pilaitėje statybai. Kaip nurodo abiejų dabartinių mokyklų direktoriai, vykstant intensyviai rajono plėtrai, vienos naujos mokyklos nepakaks, tai tik būtų išeitis iš dabartinės situacijos. Pilaitės bendruomenė Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamentui raštu nurodė  ko gyventojai viliasi iš dabar rengiamo bendrojo plano sprendinių. Buvo atkreiptas dėmesys į kamščius rytais Pilaitės prospekte, į Taurupės gatvės įrengimą, kompensuojant Pilaitės pr. apkrovas, į daugiabučių namų kiemų ribų įteisinimą ir t.t.

Ir pagaliau džiaugsmingas šv. Kalėdų šventimas dar statomoje šv. Juozapo bažnyčioje. Nors pamaldų metu ir teko daugeliui stovėti ant neįrengtų bažnyčios grindų, daugeliui tiesiog balose, bet nuostabi, šventinė muzika ir altoriaus apipavidalinimas  visus užliejo džiaugsmu. Tai  buvo tikros Kalėdos – šventė sielai ir protui.

Taigi, 2018 metai prasidėjo tęsdami nebaigtus darbus ir sprendimus įvairiais mums rūpimais klausimais. Gal ir gerai, kad tarp metų pabaigos ir kitų pradžios nėra tuštumos, o darbai ir laikas eina savo tėkme, priversdami ne tik darbuotis, bet ir mąstyti kas mes esame ir kodėl.

Nuoširdžiai sveikiname įžengus į laiko rato pradžią ir pasisėmus naujos energijos esamų ir naujų idėjų įgyvendinimui. Būkime nuoširdūs patys sau, savo artimiesiems, aplinkai ir tegul aplenkia mus visos negandos. Ramybės mūsų namams ir džiaugsmo mūsų širdims.

SU NAUJAISIAIS 2018-aisiais METAIS.

 

Pilaitės bendruomenės pirmininkė
Janina Gadliauskienė

 

Naujienų archyvas 2017 m.

Naujienų archyvas 2016 m.

Naujienų archyvas 2015 m.

Naujienų archyvas 2014 m.

Naujienų archyvas 2013 m.

Naujienų archyvas 2012 m.

Naujienų archyvas 2011 m.

Naujienų archyvas 2010 m.