Sausio 18-osios vakarą pilaitiškiai, kuriems teatras siejasi su prasmingesniu laisvalaikio praleidimu, rinkosi į Martyno Mažvydo progimnazijos aktų salę pasižiūrėti Vilniaus MKC Senjorų teatro naujo pastatymo „Neįprasta dovana“. Jį pagal Edmundo Untulio pjesę režisavo šio teatro aktorė Danutė Develytė. Tai pirmasis jos režisūrinis darbas Senjorų teatre, bet ne pirmasis gyvenime. Tragikomedijoje „Neįprasta dovana“ – mūsų dabarties realijos (ištrauką galima pasižiūrėti čia). Jos nepaliko abejingų žiūrovų dėl puikios vaidybos ir režisūros. Vargiai buvo galima atskirti, kuris profesionalus, o kuris neprofesionalus aktorius vaidina. Tai nebe pirmas šio kolektyvo apsilankymas Pilaitėje. Bičiuliški kultūriniai ryšiai su Vo „Pilaitės bendruomene“ ir šiuo teatru užmezgė dar 2002 metais pilaitiškio profesionalaus teatro, kino aktoriaus ir režisieriaus Ferdinando Jakšio dėka. Kiekvienas šio kolektyvo apsilankymas Pilaitėje dovanoja ne tik  senjorų skoniui  tinkantį spektaklį, kurį galima pamatyti savo gyvenamojoje vietoje, bet ir pasibendravimą prie kvapnios arbatos iš pačios šios bendruomenės pirmininkės Janinos Gadliauskaitės surinktų  čiobrelių. Tai šaltuoju metu pasitarnauja kaip profilaktinė priemonė  nuo peršalimo. Ir šį kartą žiūrovai, gurkšnodami arbatą, turėjo galimybę pabendrauti su spektaklyje vaidinusiais artistais. Pasižiūrėti, kaip kiti vaidina, susibėga ir nuo 2008 metų pabaigos po Vo „Pilaitės bendruomenė“ stogu gyvuojančio Mėgėjų teatro artistai. Tai puiki proga ne tik turiningai praleisti laiką, žiūrovams pabendrauti su vaidinusiaisiais, bet iš arčiau pažinti ir savo artimiausią kaimyną.

Išgyvenę tamsųjį metų laiką vėl grįžtame į saulės šviesos atgimimą, tikėdami savo pačių linkėjimais, kad viskas bus gerai, kad gyvensime saugioje valstybėje o mūsų vaikai savo gabumais aplenks mus pačius. Šiame įvairių  pokyčių  pilname  pasaulyje  tikėjimas tuo ką turime ir galime dar susikurti neprarandant savo duotybės yra pagrindas mūsų išlikimui.

Pereitais metais Lietuvą aplankė popiežius, šventėme valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo perlaidotas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.   2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu. Šie istoriniai įvykiai į viešąsias erdves sukvietė minias žmonių, privertė įsiklausyti  į dėstomas tiesas kas mes esame ir ko siekiame.

Nemažai dėmesio sulaukė skandalingai nuskambėjusi verslo koncerno „MG Baltic“ veikla ir su juo susiję valstybės asmenys, valstybinių miškų reforma, pakeitusi  miškų valdymo struktūrą, vaikų iš šeimų atėmimo istorijos ir metus užbaigę mokytojų streikai.

Pilaitėje taip pat netrūko įvykių, kurie aktyviai buvo garsinami interneto puslapiuose ar susibūrimo vietose. Niekas negalėjo ir numanyti, kad Pilaitės bendruomenė prieš 15 metų aktyviai gynusi Pilaitės mišką, netikėtai atsidurs prieš faktą, kai jo laukymėje iškirtus medžius buldozeriai išstumdys didžiulį baseiną, Sudervės upeliuko intakui grės sunaikinimas. Vilniaus miesto savivaldybė nutarusi šioje vietoje įgyvendinti Karoliniškių lietaus valymo įrenginių plėtrą, nesiteikė net informuoti apie tai Pilaitės gyventojus. Tik po daugybės susirašinėjimo upeliuką galimai pavyks išsaugoti. Savivaldybė kol kas nesiteikė su gyventojai tartis ir dėl Gilužio ežero pakrantės, prie Alikante viešbučio, užstatymo. Savivaldybės architektas informavo, kad kvietimas dalyvauti pasitarime šiuo klausimu buvo išsiųstas mano el. paštu. Tačiau informacijos apie tai aš neradau ( galėjau netyčia ištrinti ), o statybų užsakovai šios teritorijos užstatymą aptarė ir be mūsų.

Didelė dalis Pilaitės visuomenės nerimo dėl naujos mokyklos statybos šalia šv. Juozapo koplyčios. Vieni norėjo, kad naujoji mokykla būtų patikėta krikščioniškajai bendruomenei, kiti gi geidė valstybinės mokyklos. Iniciatyvą perėmusi savivaldybė šiuo metu rengia projektą valstybinės mokyklos statybai.

Įsibėgėjus metams pasiekė gyventojų pasipiktinimas kai Pilaitės gimnazijos stadiono teritorija buvo aptverta ir jame iškirsti medžiai. Dėl savivaldybės planų rekonstruoti gimnazijos sporto aikštyną su gyventojais taip pat laiku aptarta nebuvo. Galimai tik žurnalistų ir pačių gyventojų aktyvumo dėka, visgi buvo surengtas šio projekto pristatymas.

Vilniaus miesto savivaldybė išpildė pilaitiškių lūkesčius įrengdama Taurupės gatvę. Kai rytais matai jau Gilužio gatvėje išsirikiavusią automobilių eilę, supranti kokia svarbi ši gatvė Pilaitei.

Tuo tarpu bendruomenė jau tradiciškai surengė poezijos pavasario šventę, skirtą Vydūnui paminėti. Prieš tai paskelbusi daugelio poezijos mylėtojų kūrybą bendruomenės tinklalapyje. Per rudens lygiadienį bendruomenė paminėjo Baltų vienybės dieną ant Pilaitės piliakalnio. Nuo bendruomenės neatsiliko ir Pilaitės liaudies teatras, savo kūrybą parodęs už Vilniaus ribų. Pilaitės nepamiršta ir Senjorų teatras, vis atvykdamas ir pakviesdamas gyventojus į naujai pastatytus spektaklius.

Šiais 2019 metais iš savivaldybės tikimės, kad bus užbaigta tvarkyti Taurupės gatvė, įrengiant  pėsčiųjų bei dviračių taką, sutvarkant lietaus nutekėjimą, bus pradėta naujos mokyklos ir bent vieno vaikų darželio statyba, o pertvarkomas gimnazijos stadionas netrikdys aplinkinių gyventojų ramybės ir išpildys Pilaitės gyventojų poreikius. Tikimės, kad bus atsižvelgta į išsakytas pastabas dėl Gilužio pakrantės užstatymo, įrengiant  visuomeninį paplūdimį ir priėjimą prie jo. Tikimės, kad savivaldybės administracija pagaliau atkreips dėmesį į visuotinį pasipiktinimą kai be atodairos yra kertami sveiki medžiai ir šių planų imsis atsakingai, atsižvelgdama į gyventojų poreikius. O jei savivaldybė apie planus tvarkyti visuomenei svarbias teritorijas Pilaitėje informuotų ir aptartų su gyventojais, galėtume įvardinti kaip Metų stebuklą.

Mes įšokome į naujus metus, bet tęstiniai darbai  liko. Gal tai ir yra pagrindas naujiems darbams ir lūkesčiams įgyvendinti. Mielieji, būkime stiprūs savo pasiekimais ir  savo įsitikinimais. Tegul viskas klojasi taip kaip ir esame sumąstę.