Tenka konstatuoti: 2013-aiaisias buvo išgirstas pilaitiškių balsas „norime ir mes visiems svarbių kultūrinių renginių“. Taigi, Pilaitės vietos bendruomenės tarybos sprendimu iš 70 tūkstančių litų, kurie pradedant 2012-aisiais iš Vilniaus miesto savivaldybės perduodami seniūnijoms, 20 tūkstančių litų paskirti pilaitiškių kultūrinimui. Iki 2013-ųjų visa ši suma atiteko tik su infrastruktūra susijusioms reikmėms: treninuoklių aikštelės lauke, tvoros prie Gilužio paplūdimio, kad greta važiuojančios mašinos neatsirastų tarp besidžiaugiančių saulės voniomis, neįgaliųjų vėžimėliams riedėti be kliūčių nuolaidų įrengimui. 2013-aiais reikalauta pradėti minėti Tarptautinę senjorų dieną, prisidėti prie Tarptautinio šviesos instaliacijų festivalio ir Kalėdinių renginių visiems parėmimo. Pastarajai šventei suruošti apsijungė dvi aktyviausios visuomeninės gyventojų bendruomenės: „Mažoji Lietuva“ ir „Pilaitės bendruomenė“. Prie jų prisijungė ir UAB „Naujoji Pilaitė“. Tad Kalėdinį šventimą Pilaitėje galėjo pajusti ir mažieji (jiems dainuojamosios poezijos grupė „Riedanti saulė“ parodė Kalėdų pasakaitę „Ežiukas, meškiukas ir liūdna Mergaitė“ (scenarijus Linos Antanaitytės, režisūra Nadežda Kiseliova-Žukovska ir Andžejus Žukovski), pravedė nelėkštus žaidimus ir atrakcionus, kuriuose mažasis pilaitiškis galėjo sublizgėti išmone Senelio Šalčio, Snieguolės ir kiškučių akyse ir už tai sulaukti dovanėlių. Suaugę pilaitiškiai daugiau nei 20 aktorių ir iškirtinės Radvilų giminės palikuonės grafienės Onos Barboros Olimpijos Mostovskos – rašytojos, tapytojos, feministės (kuri,kaip rašė kultūros istorikas ir visuomenės veikėjas O. H. Kirkoras, gyveno Pilaitės dvare ir garsėjo keistenybėmis), ir nė per žingsnį nuo jos neatstojančio Pilaitės vaiduoklio (juos puikiai vaidino Elena Sakalauskaitė ir Virginija Vingrienė) dėka galėjo persikelti į XIX a. pabaigos ir XIX a. pradžios Vilniaus ir galutinai Rusijos, Austrijos ir Prūsijos išparceliuotos Abiejų Tautų Respublikos laikus. Skambant renginį pagerbusio pianisto ir kraštotyrininko Andžej Pilecki atliekamai muzikai, pilaitiškiai prie arbatėlės turėjo progą vieni su kitais pasidalinti spektaklio įspūdžiais, Pilaitės aktualijomis. Na, o Kalėdų eglutė pirmą kartą per Pilaitės istoriją užkelta ant seniūnijos pastato – tai jau UAB „Naujoji Pilaitė“ rūpestis. Ji primena, kad ir šiame naujausiame daugiabučių sostinės rajone išties švenčiamos KALĖDOS ir pakiliai laukiama 2014-ųjų metų!

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pilaitėje 2013-ieji metai užderėjo jubiliatais. Tarp jų ir Irena Maculevič. Ji gimė 1923 metais Latvijoje, prie Daugpilio, o šį vėlyvą rudenį Pilaitėje atšventė 90-metį. Ji visą gyvenimą dirbo vokiečių kalbos mokytoja. Užaugino tris sūnus, sulaukė būrio anūkų. Nuo pat jaunystės iki šiol lankoma mūzų. Kuria eiles lenkų ir rusų kalbomis. Irenos Maculevič posmai dažniausia religijos, amžinųjų vertybių motyvais. Juose ir gamtos išaukštinimas. Neretai eilės tampa giesmėmis. Irena Maculevič joms parašo muziką ir pati grodama vargonais jas sudainuoja – virš dešimt metų vargonavo keliose katalikiškose bažnytėlėse. Bardės eiles spausdino Daugpilio miesto laikraštis. Nuo 2008 metų ji savo poetinę kūrybą pateikia v. o. „Pilaitės bendruomenės“ poezijos pavasariui skirtam leidiniui, kuris nuo 2004 metų dedikuojamas ženklesniam įvykiui, reiškiniui ar asmeniui. Tokių renginių metu skamba ir Irenos Maculevič eilės. Jas jei ne padeklamuoja sūnus Česlavas, tai sudainuoja anūkai: Silva ir močiutės džiaugsmui vienuolio kelią pasirinkęs Ivaras. Keletą Irenos Maculevič dainų, atliekamų anūkų, galima pasiklausyti čia:
https://soundcloud.com/1
https://soundcloud.com/2

Jubiliatę nuoširdžiausiai sveikina visa

v. o. „Pilaitės bendruomenė“, linki nesibaigiančio kūrybinio įkvėpimo ir sveikatos

Gruodžio 21 d. 15 val. Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos aktų salėje (Vydūno g. 17 A) įvyks šventė KALĖDOS PILAITĖJE

Šįmet net dvi visuomeninės gyventojų organizacijos: „Pilaitės bendruomenė“ ir Pilaitės bendruomenės centras „Mažoji Lietuva“ rengia visai Pilaitės bendruomenei šventinę Kalėdų programą. Jų dėka Pilaitėje papuošta ir pirmoji visiems skirta Kalėdų eglė. Šventinėje programoje ir gruodžio 21 d. 15 val. Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje (Vydūno g. 17A) numatyta Pilaitės liaudies teatro premjera „Trys didieji norai“ (scenarijus ir režisūra Angelės Šarlauskienės). Tai jau ketvirtasis šio teatro spektaklis. Jis apie moterį, kuri buvo ne tokia kaip visos. H. Kirkoras 1856 m. pasirodžiusioje knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ rašo: „Pilaitėje gyveno sąmoju ir keistenybėmis garsėjusi grafienė Olimpija Mostovska“. Ši rašytoja yra gotikinio ir sensacinio stiliaus dvasioje apsakymo „Pilaitės vaiduoklis“ autorė. Lietuvoje ilgą laiką apie Oną Barborą Olimpiją Radvilaitę Mostovską (Anna Barbara Olimpia z Radziwiłłów Mostovska, 1762-1833) beveik nieko arba labai mažai žinota. Ji lietuvių literatūroje tebėra naujas ir nepažįstamas vardas. Tai vienos įtakingesnių ir turtingesnių senosios Lietuvos didikų – kunigaikščių Radvilų giminės Nesvyžiaus ir Olykos atšakos atstovė. „Atiduota“ lenkų literatūrai pagal kalbinį kriterijų, galėtų grįžti į lietuvių literatūros ir kultūros istoriją ne tik kaip Radvilų giminės moteris, kurios dėdė poetas Udalrikas Radvila jau figūruoja naujoje XVIII a. lietuvių literatūros istorijoje, bet ir kaip viena pirmųjų Lietuvos rašytojų moterų, spausdinusi savo kūrybą Vilniuje, siekusi tapti Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakulteto garbės nare“. Taip šią rašytoją (preromantizmo, gotikinio ir istorinio žanro pradininkę Lietuvoje) vertėją, tapytoją ir kovotoją už lygias moterų ir vyrų teises apibūdina literatūrologė Brigita Speičytė.
Spektaklis „Trys didieji norai“– kolektyvinis rezultatas. Jame vaidina ne tik Pilaitės gyventojai, bet ir kaimynai iš Buivydiškių, Viršuliškių, Žvėryno, Karoliniškių, Pašilaičių, Sudervės. Suprantamas toks platus vaidintojų geografiniu masteliu ratas. Kurioje Lietuvos vietoje nebuvo Radvilų valdų?! Spektaklio pagyvinimui pakviesta pilaitiškė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (vadovas Gintaras Rinkevičius) smuikininkė Indrė Skuminienė. Bus atliekami tuo laiku skambėję kūriniai. Vaidinama bus tik kartą. Scenarijus rašytas užmezgus ryšius su Lenkijoje ir Baltarusijoje gyvenančiais šios kunigaikštytės ir grafienės gyvenimo ir kūrybos tyrėjais. Pilaitiškiai taip pat prisidėjo prie jų dvare kažkada gyvenusios rašytojos dar nežinomų gyvenimo faktų išsiaiškinimo.
Po premjeros, jos aptarimas prie kvapnios Adventinės arbatėlės.
Maloniai kviečiame į spektaklį „Trys didieji norai“. Įėjimas nemokamas.

2013 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienis) 18.00 val.

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, III a.)

Plačiau apie renginį:

Mielieji, artėjant metų pabaigai, susikurti šventinę nuotaiką mus kviečia Vilniaus etninės kultūros centras.

http://www.etno.lt

Pilaitėje iš patraukliai sutvarkytų valdiškų pastatų į akis pirmiausia krenta Martyno Mažvydo progimnazija. 1997 m. pagaliau buvo surasta lėšų dar 1992 m. sumanytai mokyklai pastatyti. Iki tol jos vietoje pamėkliškai styrojo sukalti ir likimo valiai palikti poliai. Tai pirmoji lietuviška mokykla, atsiradusi po Nepriklausomybės paskelbimo. Ji išskirtinė ir tuo, kol dar Pilaitėje nebuvo šv. Juozapo bažnyčios, į aktų salę 1999-2001 m. klausytis mišių lietuvių ir lenkų kalbomis rinkdavosi krikščionys. Mokykla maloniai nuteikia ir iš vidaus. Nesupranti, tiek moksleivių zuja koridoriuose, o ji tarsi vakar išdažyta. Nesvarbu, kad statyta pagal tipinį projektą, bet biblioteka ne tokia, kaip panašiose mokyklose. Statant ją, patalpos praplėstos koridoriaus sąskaita. Didesnėje erdvėje sukomplektuota nemažai puikios literatūros. Čia patogu organizuoti bendras pamokas, renginius. Pasidairius aplinkui, pasižvalgius viduje, supranti, ką reiškia, kai nuo kertinio akmens padėjimo vadovauja vienas ir tas pats žmogus, o dar ir plataus išsilavinimo. Tai Eugenijus Manelis, gimęs 1953 m. Kupiškio rajone, Vilniuje studijavęs prancūzų kalbą, istoriją, baigęs administravimo magistratines studijas, daugelio vadovėlių, metodinių priemonių, populiarių knygų istorijos klausimais autorius ir bendraautorius, mokytojas ekspertas, švietimo veikėjas, 2003 m. už nuopelnus švietimui apdovanotas šv. Kristoforo skulptūrėle. Iki 1997 m. ėjo geriau apmokamas ir labiau vertinamas pareigas, kai nereikia atsakyti, kad ir už moksleivių maitinimo kokybę, sutiko būti iš naujo statomos mokyklos vadovu. Nesibaimino būsimų statybų naštos. Eugenijus Manelis ir šios progimnazijos vardatėvis. Pasiūlė pavadinti pirmosios lietuviškos knygos sukūrėjo vardu. Taip prisidėta prie iniciatyvos Pilaitėje įamžinti iškilių Mažojoje Lietuvoje gimusių ir kūrusių asmenybių atminimą (Beje, ir kaimynystėje esančiai Gimnazijai reikėtų pagalvoti, ar netinkslinga pasivadinti pirmosios lietuviškos grožinės knygos autoriaus Kristijono Donelaičio vardu, nes gerokai įpusėjo jo 300-osioms gimimo metinėms pažymėti skirtas laikas). Rugsėjo 1-ąją tėvelių į mokyklą palydėti vaikai tarsi molio sauja, iš kurios galima daug ką nulipdyti. Regis, toks yra Eugenijaus Manelio – didžiojo švietimo entuziasto, daugelio vietos ir tarptautinių projektų iniciatoriaus ir dalyvio motto. Sveikatos ir negęstančio degimo ugdant būsimus šviesenės Lietuvos ir geresnio pasaulio piliečius! Geriausios kloties brandžiam darbui buriant kolegas!

Sveikina visa v. o. „Pilaitės bendruomenė"

Pilaitiškė Vanda Sakalauskienė pirmą dieną po Vėlinių pakvietė į jubiliejinį kūrybos vakarą, kuris vyko VšĮ „Beepart“ kūrybinėse dirbtuvėse. Jos įvairiaaspektei kūrybai pristatyti tarsi talkino ir tuo metu „Beepart“ sienas puošusios Rūtos Udraitės-Mikalauskienės paveikslai gamtos meno temomis. Vanda taip pat labai labai artimai susijusi su gamta. Žemė jai taip pat gyvas organizmas. Vanda Sakalauskienė – tai tas žmogus Pilaitėje, kuris pirmasis kitus informuoja, kai čia pamato gamtos niokojimo pėdsakus. Neturėtų stebinti, – ji Maskvoje studijavo geofiziką, tad išmano, koks tai didžiulis žmonijos turtas. Beje, anuomet studijos Maskvoje buvo aukštai kotiruojamos, – kaip šiuo metu studijos Vakaruose. Ten pakliūti galėdavo tik ypatingai gabūs moksleiviai. Betgi viso šito Vandai neužteko. Lietuvoje ji įnyko į pozityviosios psichologijos, meno filosofijos ir teorijos studijas, išbandė save ir keramikoje. Dirbo ne tik dailės mokytoja, – vadovavo ne vienam keramikų būreliui. Su moliu negali atsisveikinti ir dabar, kai reikia sužiūrėti pasaulin ateinančius anūkėlius. Vanda, kaip ir jos tėtis, jau šviesios atminties Povilas Ratkevičius, lankoma ir poezijos mūzos. Ji bardė. Savo eiles ne kartą išdainavo Pilaitės poezijos pavasariuose, paviešino šia proga išleidžiamuose rinkiniuose (http://www.pilaitesbendruomene.lt/pilaites_giesmininkai.html ). Regis, tokiai įvairialypiai kūrybai nesutrukdė daugiavaikės motinos padėtis. (Daugiau...)

Spalio 19-osios pavakarys Pilaitėje buvo šviesus kaip niekada. Čia startavo, VŠĮ „Beepart kūrybinių dirbtuvių“ surengtasis trečiasis tarptautinis šviesos instaliacijų festivalis. Tenka pripažinti, kad jis išpopuliarėjo ne vien todėl, kad šia proga sukurti plakatai buvo matomi ne tik Pilaitėje. Po kol toks festivalis vienintelis visame Vilniuje ir jo miegamuosiuose rajonuose: http://youtu.be. Ne tik pilaitiškiai gausiai į jį rinkosi, bet ir žmonės iš kitų Vilniaus vietų. Buvo kuo pasidžiaugti, juolab kad tam pasitarnavo ir pati gamta: pakankamai šiltas oras, visiškas išsigiedrijimas po vakarykščios dienos lietų ir mėnulio pilnatis, kuri kaip tyčia kabėjo pačioje matomiausioje šio renginio vietoje. Taigi, buvo kur akis paganyti: festivalyje sumaniai išnaudota šios vietovės kraštovaizdis, ganėtinai paprastos tokiam menui sukurti priemonės ir elektra: http://youtu.be. Įdomias šviesos instaliacijas pagyvino ne tik Pilaitės muzikos miksuotojai, bet ir dainininkė Ugnė iš Žvėryno: http://youtu.be. Turėjo šis trečiasis šviesos instaliacijų festivalis ir naujovę – jame savo amatus pristatė vietos gyventojai. Jų sukurtų gaminių buvo galima ir įsigyti. Įdomu ir tai, kad šis festivalis pirmą kartą iš visų mokėtojų lėšų buvo finansiškai remiamas pritarus Pilaitės vietos bendruomenės tarybai.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Jau spalio 19 dieną 19 val. laukiame Jūsų nuotaikingoje šviesos ir muzikos šventėje! Pilaitės rajoną trečiąjį kartą nušvies ir sušildys meninės šviesų instaliacijos festivalyje „Beepositive".

Plačiau:

Mėgstantys pasivaikščioti Pilaitės pakraščiais šiais metais prie neseniai pastatyto VŠĮ „Beepart” kūrybinių dirbtuvių pastato galėjo aptikti plačius neįprastus medinius laiptus, kurie, beje, šį pavasarį sumanyti ir todėl, kad būtų patogu čia apsilankyti ir Pilaitės senjorams. Bet laiptai tinka ne tik įkopti į šalia esantį kalnelį, bet ant jo atsisėsti ir padūmoti. Šią vasarą jais užkopę, galėjo šalia irgi pamatyti lentomis įrėmintus žemės sklypelius su pačiomis įvairiausiomis daržovėmis ir jomis kaip savomis pasirūpinti. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti, kad tai laiku nenuravimos daržovės. Bet taip nėra. Čia antrus metus buriasi pilaitiškiai, palaikomi Susivienijimo žali.lt atstovų, bendruomeniškumui stiprinti. Ir tokiu būdu daržovių auginimas, kuomet neišravimos piktžolės, netgi skatinama jų įvairovė, yra daroma specialiai, remiantis gamtinės daržininkystės principais. Taip padedama augalams be dažno laistymo turėti neblogą savaiminį apsirūpinimą drėgme. Be to, taip auginant skatinamas ir didesnis kultūrinių augalų konkuravimąsi su laukiniais. Tokie daržai daugiabučių rajonuose, kuriuose ženkliai atrofuojasi bendruomeniškumo saitai, stiprus susvetimėjimas, žemas pilietiškumo indeksas, – nauja tendencija pasaulyje. Taigi, pačioms įvairiausioms gyventojų grupėms rūpinantis tokiu daržu, skatinamas bendruomeniškumas. Be to, eko arba miesto daržas – puiki priemonė jauniesiems daugiabučių gyventojams pamatyti daržoves ne tik prekybos centruose. Kas pavakare spalio 8-ąją vyko Pilaitėje prie „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių, galima sužinoti iš šios video medžiagos: http://youtu.be/GY2k3rjkSRY; http://youtu.be/NNRnRZoZmVY; http://youtu.be/SZHi8WaCH2w; http://youtu.be/pkmd6EH7WlE

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

1990 metais gruodžio 14 dieną Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną, nuo pat įsikūrimo Pilaitėje, seniūnijos patalpose, mini Vilniaus miesto socialinės paramos centro senjorų dienos centras „Diemedis“. Šių metų šventės paminėjimas vyko Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos aktų salėje. Šventės iniciatoriai: Vilniaus miesto socialinės paramos centro senjorų dienos centras „Diemedis“, Pilaitės vietos bendruomenės taryba, bendradarbiavę su Pilaitės seniūnija, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, šventės organizatoriumi – VŠĮ „Beepart kūrybinės dirbtuvės“, laimėjusiu konkursą organizuoti renginį. Taigi, šių metų Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos pažymėjimas Pilaitėje ypatingas. (Daugiau apie renginį....)

Septintą kartą iš eilės rugsėjo 22-ąją v.o. „Pilaitės bendruomenė“ pakvietė pilaitiškius ir visus vilniečius burtis prie iškilmingai čia ant valstybės saugomo piliakalnio uždegamo ir bendru ritualu sustiprinamo Baltų vienybės laužo. Šį kartą tokiam ritualui vadovavo liaudies dainų klubo „Raskila“ vadovas Gintautas Barkauskas: http://youtu.be
Šis laikas sutampa su rudens lygiadienio pradžia, tad ištikimos Baltų vienybės šventės ant Pilaitės piliakalnio dalyvės, jau 25 metus kaimyninėse Buivydiškėse gyvuojančios folklorinio ansamblio „Verdenė“, repertuare nemažai dainų ne tik pakylėti baltišką dvasią: http://youtu.be bet ir apie šį kosminį tarpsnį: http://youtu.be
Dainingiesiems buivydiškiečiams talkino čia pat į „Pilaitės piliakalnio“ vokalinę muzikos grupę susibūrę: Juozas, Rokas, Jelena, Simona ir Arvydas: http://youtu.be http://youtu.be http://youtu.be http://youtu.be
Jau daugiau nei 10 metų čia besidarbuojančios šio renginio organizatorės – v.o. „Pilaitės bendruomenė“ – pirmininkė Janina Gadliauskienė pagarsino: „Šį kartą ant piliakalnio dviguba šventė. „Pilaitės bendruomenė“ lygiai prieš 10 metų laimėjo bylą prieš Vilniaus savivaldybę, kuri leido Pilaitėje kirsti miškus. Pavyko išsaugoti miškus, tad yra kur rinktis ir švęsti“: http://youtu.be
Nors prieš pat paskelbtą Baltų vienybės šventės pradžią apsitraukė dangus ir prapliupo smarkiai lyti, Pilaitėje į ratelį prie šia proga uždegto laužo jungėsi tiek pilaitiškiai, tiek ir jų svečiai, atvykę ir iš kitų sostinės vietų: Lazdynų, Viršuliškių, Žirmūnų, Antakalnio, Užupio. Jų ryžto pabūti Baltų vienybės laužo šviesoje neužgęsino įsismarkavęs lietus: http://youtu.be

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pats metas jį tinkamai pažymėti bei nepamiršti: nuo 2000 m. rugsėjo 22 d. paskelbta Lietuvoje ir Latvijoje Baltų vienybės diena! Ji susijusi su svariu baltų (lietuvių ir latvių) susitelkimu kovoje prieš bendrą priešą – kalavijuočius, kurį vainikavo Saulės mūšio 1236 m. pergalė. Mus nuo jos skiria 777 metai. Ir šiais metais jau 7-ąjį kartą ant savo Piliakalnio įžiebdami Baltų vienybės laužą, vilsimės: tokio laužo šviesa ir šiluma prisidės prie beprasmiškų kovų arealo sumažinimo ir primins jau ne kartą pamatuotas tiesas – Žmonija: vieno Dievo vaikai, besipuošiantys nepakartojamais prigimtinės tapatybės rūbais, kuriuos reikia tinkamai tausoti ir budriai saugoti. Tad maloniai kviečiame rugsėjo 22 d. (sekmadienį) nuo 19 val. rinktis ant Pilaitės piliakalnio. Be JŪSŲ šventėje dalyvaus mūsų kaimynai: Buivydiškių folklorinis ansamblis “VERDENĖ”, dainuojamosios poezijos grupė “RIEDANTI SAULĖ”, geros valios politikai, visuomenininkai ir visi prijaučiantys amžiniems kosmoso ritmams, baltiškojo tapatumo vertybėms.
P.S. Jei su savimi atsinešite kas užderėjo JŪSŲ aruoduose, tai Rengėjų arbatėlė laužo šviesoje bus dar gardesnė.
Telefonas pasiteiravimui: 861184445

Gelsvus lapus rudens vėjas neša,
Laukus gaivina rudenio tyla.
Ir vėl tave, atėjusį į klasę,
Kasryt pasveikins tavo mokykla.
Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus,
Nuliūs, pajutus nerimą širdies,
Priglaus tave, lyg motina priėjus,
Ir bausdama lyg motina liūdės.

Karštą rugpjūčio 6 d. popietę išėję pasivaikščioti po Senąją Pilaitę ar pravažiavimui jos senąjį kelią pasirinkę vairuotojai galėjo būti nustebinti pamatę oranžiniai nudažytą neįprastą techniką, kuri darbavosi atitverta iš abiejų pusių judėti draudžiančiais ženklais. Apie valandą truko žvejonė kaušu laisvavališkai įsirengto bebrų šeimynėlės būsto, trukdančio po keliu iš vienos pusės į kitą vamzdžiu pratekėti Sudervėlėje patvenktam vandeniui. Jau ne pirmą kartą ir nebūtinai vasarą, bet ir kitu metų laiku tenka Pilaitėje su galinga technika nelabai mandagiai naikinti tokių nepageidaujamų naujakurių gyvenamąsias vieteles.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Kol džiaugiamės vasaros malonumais, o kai kas rengia gėjų eitynes, atliekų degintojai šį šeštadienį, liepos 27 d. 12,30 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje (II aukštas) sugalvojo atliekų deginimo gamyklos, prie Gariūnų, viešąjį svarstymą.

Primename, kad nuo Pilaitės iki Gariūnų - tik 3,5 km. Tad būkime dėmesingi sau ir savo aplinkai. Dalyvaukime priimant sprendimus.

Liepos 12-ąją į vieną iš didesnų Litexpo salių gausiai rinkosi Pilaitės gimnazijos gimnazistai ir jų artimieji, mokytojai, administracija. Iškilmingos gimnazistų išlydėtuvės į savarankišką gyvenimą, įteikiant brandos atestatus, prasidėjo ne vieną sugraudinusia „Sparnuotųjų sūpynių“ daina, nemažiau jaudinančia mergaitės ir berniuko vaidybinio pokalbio tema: „Ko reikia, kad džiaugtumeis visa savo esybe?“, kur kiekvienas čia esantis turėjo nuosavą atsakymą; visus į darnų būrį jungusiu kartu sudainuotu jaunatviško hito priedainiu, ir, kaip visada, gyva, nemigdančia ir į vatą nevyniojančia Pilaitės gimnazijos direktoriaus Zotiko Popovo įvadine kalba. Joje pažymėta: į savarankišką gyvenimą išlydima jubiliejinė Pilaitės gimnazijos X-oji laida, kuri kartu yra ir I-oji gimnazistų laida Pilaitės istorijoje. Pasidžiaugta brandos egzaminų rezultatais: jie lenkia visos Lietuvos vidurkį. Paminėta: šių metų brandos egzaminų maratone surinkta 10 šimtukų: 8 iš anglų kalbos, po 1 iš lietuvių kalbos ir matematikos, kuomet kai kurių laikomų dalykų kriterinio vertinimo kartelė šiais metais buvo ženkliai pakylėta. Tai liudija: čia dirba puikus pedagogų kolektyvas. Direktorius apgailestavo, kad dėl šių metų gegužės 17 d. spaudoje pasirodžiusio Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo vietoje 9 brandos atestatų su pagyrimu, kaip kad anksčiau būdavo, kurie, beje, neprideda papildomų balų stojant toliau mokytis, šį kartą juos galės įteikti tik dviems gimnazistams. Dabar tokie atestatai gali būti įteikiami tik tiems, kurių egzaminų balai nemažesni nei 86. Akcentavo: dabar tam jau nebeturi reikšmės bendras visų dalykų pažymių ar išlaikytų egzaminų balų vidurkis, nesvarbu, kad jis būtų ir pakankamai aukštas. Po įvadinės Pilaitės gimnazijos direktoriaus kalbos (visa kalba čia: http://youtube), prasidėjo svarbiausioji tokios šventės dalis – brandos atestatų įteikimas.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Nuo 2009 metų, kuomet buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis, visame pasaulyje vienu metu (21 val.) pradėti giedoti „Tautiška giesmė“. Pasiryžta ją traukti ir toliau kiekvieną liepos-6ąją, per Lietuvos valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, visose Lietuvos ir pasaulio vietose, kur yra lietuvių. Šį kartą Lietuvos himnas skambėjo ant Pilaitės piliakalnio ir jos papėdėje. Vyresniuosius „Tautiškos giesmės“ atlikėjus nudžiugino, kad prie jų prisijungė ir jaunieji pilaitiškiai, kurie šį Lietuvos himną traukė savarankiškai piliakalnio papėdėje. Galima tikėtis, kad netolimoje ateityje „Tautiška giesmė“ Pilaitėje bus giedama masiškiau ir pačiose įvairiausiose vietose. Anksčiau „Tautiškai giesmei“ buvo renkamasi prie šv. Juozapo parapijos bažnyčios.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Neturime žinių kaip Joninės Pilaitėje buvo švenčiamos žiloje senovėje. Naujakurių Pilaitėje, Salotės ežero pakrantėje, jos pradėtos minėti dar 1998-ųjų metų vasarą dviem būdais. Grynai tradiciniu, paisant visų tokiai šventei būtinų kanonų. Tą inicijavo apsijungę folkloriniai ansambliai iš Buivydiškių „Verdenė“ ir Vilniaus „Raskila“, o jiems susitelkti tokia proga šiame naujausiame sostinės daugiabučių rajone padėjo būsimoji 2002 metais įsisteigsiančios visuomeninės gyventojų organizacijos „Pilaitės Bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė ir čia gyvenanti liaudies muzikos populiarintoja ir pedagogė Alma Vadeišienė. Greta, kiek atokiau nuo pastarųjų, Jonines vedė ir Pilaitės seniūnija, bet pakankamai šiuolaikiškai: su ženkliomis stikliuko kilnojimo tradicijomis. Tik uždegus laužą, šios dvi skirtingo Joninių šventimo supratimo organizavimo grupės susijungė. Tąsyk, tradiciškai švenčiant, buvo dainuojamos su šia vasarinės saulėgrįžos švente susijusios dainos, renkami žolynai: vieni vaistams, kiti vainikams į Salotės vandenis plukdyti, burta iš individuliai susirinktų augalų puokštelių, kūrenti laužai, žaidžiami tam laikui skirti žaidimai, šokami šokiai. Beje, vėliau: iki pat 2013-ųjų, Joninių šventimo paradui vadovavo Pilaitės seniūnija. Tenka pažymėti, kai Joninių masinio šventimo toje pačioje vietoje iniciatyvą perrėmė Pilaitės seniūnija, šios šventės ypatingu etnografiniu turiningumu ir sklandumu nepasižymėdavo. Neretai jos būdavo ženkliai komercializuotos. Veikiau primindavo masines svaigiųjų gėrimų išpardavimo akcijas, kurios dėl dažnų viešosios tvarkos iš įkaušusių tokių Joninių šventimo dalyvių pusės pažeidimų neišsiversdavo be būtino jėgos struktūrų įsikišimo. Na, o šių metų Joninės, galima drąsiai teigti, buvo išskirtinės ir tenkinančios daugelio skonį. Noriai šioje šventėje pasirodė Dainuojamosios poezijos grupė „Riedanti saulė“ (galima pasižiūrėti ir paklausyti čia: http://www.youtube.com ir http://www.youtube.com), kuri, beje, jau yra dalyvavusi kitos v.o. „Pilaitės benduomenė“ 2008 metais surengtoje Poezijos pavasario Sajūdžio 20-čiui skirtoje šventėje, kaip ir kitas šio renginio savanoris aktorius Giedrius Arbačiauskas su savo aukštai sielą pakylėjančiu bardišku repertuaru (galima pasižiūrėti ir paklausyti čia: http://youtube.com ir http://youtube.com
ir http://youtube.com). Buvo galima pasigrožėti jaunosios Rytų šokių atlikėjos Leiros pasirodymu (galima pasižiūrėti: http://www.youtube.com), stebėti ugnies akrobatų kvapą užgniaužiančius triukus bei patiems sudalyvauti pačiose įvairiausiuose fizinės jėgos ir sumanumo reikalaujančiuose atrakcijonuose ir laimėti prizų. Buvo galima pasidžiaugti ir aukštai sukrauto Joninių laužo liepsnomis, paleisti į Salotės ežero vandenis iš susirintų žolynų nusipintus vainikus, o tekant saulei, sulaukus pirmosios rasos, siekiant amžinosios jaunystės ir sveikatos, ja nusiprausti. Šių metų Jonines organizavo Pilaitėje 2003 metų pabaigoje įsisteigusi visuomeninė gyventojų organizacija „Mažoji Lietuva“ ( pirmininkė Aušrelė Čepulienė) ir UAB „KESTLETA“. Prie šios daugelio skonį patenkinti galėjusios šventės masiškumo prisidėjo ir puikus oras, gausiai į Salotės ežero paplūdimį atvyliojęs pilaitiškių ir kitų Vilniaus rajonų gyventojų bei platus informacijos apie šį renginį paviešinimas. Skelbimus apie Jonines buvo galima aptikti beveik prie kiekvieno namo laiptinės.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Visuomeninė gyventojų organizacija „Pilaitės bendruomenė“ Martyno Mažvydo progimnazijos aktų salėje balandžio 20 d. paminėjo savo veiklos 10-tį. Ta proga buvo parodytas dokumentinis pusvalandžio trukmės filmas „Pilaitės bendruomenei 10 metų“ (jį galima pasižiūrėti čia: https://www.youtube.com). Filmo scenarijaus autorė ir režisierė Pilaitės kronikininkė dr. Angelė Šarlauskienė. Filmą iš dalies finansiškai parėmė Vilniaus miesto savivaldybė jos Tarybos narės ir žinomos aktorės Violetos Padolskaitės iniciatyva. „Pilaitės bendruomenė“ sulaukė koncertinių sveikinimų iš artimiausių, tarsi ir pačios Pilaitės dalies, kaimyninių Buivydiškių, folklorinio ansamblio „Verdenė“ iš (vadovė Rasa Kauzonaitė). Nuo jų neatsiliko ir Pilaitėje veikiantis foklorinis ansamblis „Diemedis“, kuriame dainuoja senjorai susibūrę į dienos centrą prie Vilniaus miesto sveikatos centro (vadovė Irena Orvidienė, kuri buvo įpareigota Pilaitės seniūno Albino Šniro perskaityti padėką „Pilaitės bendruomenei“ jos 10 metų veiklos proga ir ją perskaitė). Koncertavo ir profesionalus muzikas bei puikus kraštoryrininkas – lenkiškos ir lietuviškos kūrybiškosios bajorijos žinovas – „Pilaitės bendruomenės“ bičiulis Andžej Pilecki. Aktyviai žaliosios Lietuvos labui besidarbuojančius pilaitiškius knygomis apdovanojo Lietuvos žaliųjų judėjimą atstovavęs Andrejus Gaidamavičius. „Pilaitės bendruomenę“ savo apsilankymu pagerbė kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ vadovas ir kartu Centrinės Pilaitės seniūnaitis Andrius Ciplijauskas. Prie Martyno Mažvydo progimnazijos administracijos sveikinimų (išvakarėse, minint šios gimnazijos 15-tį jos administracijos padėkos raštais už bendradarbiavimą apdovanota „Pilaitės bendruomenės“ tarybos pirmininkė Janina Gadliauskienė ir jos narė Angelė Šarlauskienė) uždegančią meksikietišką muziką pianinu sugrojo šios gimnazijos ilgametė mokytoja ir „Pilaitės bendruomenės“ liaudies teatro artistė Audronė Lašinskienė. Koncertavo ir „Pilaitės bendruomenės“ nariai – su bardiškomis dainomis Albertas Antanavičius ir Vanda Sakalauskienė. Liaudies dainomis Tėvynę pašlovino Irena Bražėnaitė ir Dalia Tarailienė. Labai tiko garsaus aktoriaus ir režisieriaus, šios bendruomenės aktyvisto, stovėjusios prie „Pilaitės bendruomenės“ liaudies teatro ištakų, ištraukos iš „Senjorų teatre“ pastatyto spektaklio „Vaižgantas“ ištrauka. Šiltų sveikinimų sulaukta ir iš ilgamečio Pilaitės seniūnijos benduomenės eks viceseniūnio “Pilaitės bendruomenės“ garbės nario Nr.1 Vladislavo Užpolevičiaus, šiuo metu besidarbuojančio kaimyninių Viršuliškių gyventojų labui. Na, o ilgametis Vilniaus savivaldybės darbuotojas sostinės apželdinimo srityje ir kartu aktyvus „Pilaitės bendruomenės“ narys, pasidžiaugęs, kad Pilaitėje gatvių pavadinimais įamžinama Mažoji Lietuva, pasiūlė šį jauniausią Vilniaus mikrorajoną paskelbti Pilaitės Respublika, manydamas, kad labiausiai jos prezidente tiktų nuo pat šios visuomeninės bendruomenės susikūrimo pradžios jos veiklai vadovaujanti Janina Gadliauskienė, patikindamas, kad ji būtų neblogesnė nei Užupio Respublika. Angelo skulptūrėle ir puokšte šią bendruomenę 10- mečio proga apdovanojo prie Pilaitės seniūnijos veikiančios visuomeninės bendruomenių tarybos pirmininkas Algirdas Kelpša. „Pilaitės bendruomenė“ padėkos raštais už glaudų ir turiningą bendravimą apdovanojo Lietuvos žaliųjų judėjimą ir Pilaitės senjorus, išaugusius iki prasmingai laiką leidžiančio ir pilietiškai aktyvaus sambūrio „Diemedis“.

Šių metų pradžioje Všį kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“ sukviesti verslo ir amatų atstovai svarstė visoje Lietuvoje populiarėjančią Šiaurės-Baltijos šalių verslo mobilumo programos rėmuose plintančią iniciatyvą, kaip atskiroms vietovėms susikurti geriausiai jos identitetą atitinkantį simbolį, kuris padidintų jų teikiamų paslaugų ar produktų pridėtinę vertę, gerintų socialinį klimatą, tinkamai išnaudotų miegamųjų rajonų potencialą? „Beepart“ vadovo Andriaus Ciplijausko nuomone labiausiai Pilaitės identiteto simboliui tiktų stilizuota sraigutė. Bet su tokiu simboliu, kuris indentifikuotų visą Pilaitę ir būtų vienintelis, nesutiko v. o. „Pilaitės bendruomenė“ atstovai bei šiame susitikime nedalyvavę, bet taip pat tik tokiam identiteto simboliui nepritariantys ir Pilaitės senjorai, kurie jau anksčiau buvo girdėję apie jį ir ne kartą apie tai diskutavo.

Plačiau:

„Lietuvis visad kėlė akis į dangų stebėjo su pavydu dangaus sparnuočius ir kūrė svajones, pakilti į melsvą žydrynę. Dar 17 a. garsus lietuvių mokslininkas, artilerijos specialistas nuo Raseinių, Kazimieras Simonavičius aprašė savo knygoje „Didysis artilerijos menas“ 1650 m. unikalų įrenginį, daugiapakopę raketą. Tada šis išradimas, pralenkęs laiką, liko tik brėžiniuose ir knygos puslapiuose...Taigi, galim didžiuotis, kad kosmonautikos tikrasis tėvas yra Kazimieras Simonavičius, o ne Konstantinas Ciolkovskis... Jauni vaikinai ne vienas bandė ištempę paklodes ar drobės marškas „skristi“ nuo stogo šelmens. Įsivaizduokim kuo tie skrydžiai baigdavosi... Bet noras skraidyti lietuvį tarsi persekiojo... Taigi, du jauni vyrai, du narsūs lakūnai Tėvynės Lietuvos garbei pasišventė atlikti neįmanomą žygdarbį... Žygdarbį atliko. Lietuvos vardą išgarsino. Ir liko amžinai jauni. Visiems laikams. Tai Darius ir Girėnas. Praėjo daug metų po jų žūties, bet šie vardai skambėjo ne vieno lietuvio širdyje kaip prisikėlimo varpas, švietė kaip kelrodė žvaigždė“, – tai kertinis šių metų Poezijos pavasario moto Pilaitėje, skambėjęs šios šventės vedėjos pilaitiškės Dalios Tarailienės žodžiais. Apie tą didžiulį lietuvišką norą kilti į dangaus žydrynę, gerėtis gimtąja žeme ir apie jos nuostabumą visam pasauliui skleisti skambiausiais žodžiais, dalinosi renginį pagerbęs Dariaus ir Girėno, kuriems ir buvo skirtas šis 11-asis Poezijos pavasaris Pilaitėje, gyvasis šių Lietuvos lakūnų žygdarbio laikų liudininkas, įkopęs į antrąjį šimtmetį aviatorius ir rezistentas Viktoras Ašmenskas, kurio prisiminimų Pilaitės poezijos renginio dalyviai klausėsi atsistoję ir su ašaromis akyse. Daugiau apie renginį čia:

Buivydiškių kultūros centro folklorinis ansamblis „Verdenė“ susikūrė 1988 metais po Sąjūdžio vėliava pačiame Lietuvos atgimimo įkarštyje. Jo branduolys – Buivydiškėse sovietmečiu veikusio dar tarpukariu įkurto Žemės ūkio technikumo akademinė visuomenė. „Pilaitės bendruomenė“ nuo pat savo susikūrimo pradžios (2002-ųjų metų) artimai bendrauja su šiuo liaudiško meno kolektyvu, kuriam taip pat nesvetimi sveikas pilietiškumas, lietuviškumo branginimo ir puoselėjimo siekiai. Savo dainomis „Verdenė“ pagyvina beveik visus „Pilaitės bendruomenės‘ organizuojamus kultūrinius ir pilietinius renginius. Ji taip pat labai dažnai palaiko visiems Vilniaus ir Lietuvos gyventojams svarbias geresnio gyvenimo siekimo iniciatyvas, kylančias iš „Pilaitės bendruomenės“. „Verdenė“, būdama gyvu muzikinio liaudies meno sklaidos kolektyvu, pasidarė tarsi neatskiriama Pilaitės dalis. Juolab, kad Buivydiškės – vienas iš artimiausių jos teritorinių kaimynų, kuriuos sieja bendra istorinė praeitis. Manoma, jog senovėje ir Buivydiškės, kaip ir Pilaitė, priklausė tam pačiam Sudervės Viršuliškėmis vadintam kraštui. Beje, ir sovietmečiu Pilaitėje veikė Buivydiškių žemės ūkio technikumo pavyzdinis mokomasis ūkis, kuriame darbavosi nemažai dabartinių „Verdenės“ dalyvių. Be to, esant prastai demografinei situacijai šalyje bei sostinei sparčiai plečiantis vakarine kryptimi, neatmetama šių abiejų vietovių bendro administracinio apsijungimo netolimoje ateityje galimybė. „Pilaitės bendruomenė“ visomis keturiomis už tokią galimą bendrą perspektyvą, nes Pilaitėje, priskaičiuojančioje apie 30 tūkst. gyventojų, nėra panašaus meno kolektyvo. O jis labai praverstų rengiant visiems svarbias ir aktualias bendras šventes, susibūrimus, saugant ir puoselėjant liaudies meno tradicijas bei sudarant sąlygas turiningesniam ir Pilaitėje gyvenančių žmonių laisvalaikio leidimui.
„Verdenę“ 25-ojo jubiliejaus proga sveikino linkėdama dainuoti ir nenutilti ne tik v.o „Pilaitės bendruomenė“ (www.youtube.com), padovanodama savo apie ją sukurtą dokumentinį filmuką (www.youtube.com), bet ir kiti Pilaitės kolektyvai: Vilniaus miesto socialinės paramos centro senjorų dienos centras „Diemedis“ (www.youtube.com). O štai, ką pati „Verdenė“ kalba apie save Buivydiškių kultūros centro direktorės Tatjanos Pleikienės lūpomis: (www.youtube.com).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pradžia 15 val. gegužės 25 d. (šeštadienį) Pilaitės miške, prie Vaikų žaidimo aikštelės (Smalinės g.20A)
Poezijos pavasaris skiriamas:
S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osios metinėms.
Š v e n t ė j e:
Poetų svečių ir Pilaitės gyventojų kūryba, skaitoma pačių autorių ir profesionalių skaitovų: Irenos Plaušinaitytės ir Juozo Šalkausko. Skambės Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“ dainos. Bus pristatoma Pilaitės gyventojų ir jos bičiulių poezijos rinktinė „Iš aukštybių žydros gilumos“.
Šventę pagerbs vienas pirmųjų Lietuvos tarpukario aviatorių, rezistentų, politinių kalinių Viktoras Ašmenskas, jau peržengęs šimto gyvenimo metų ribą. Pilaitės miško erdvę raižys Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro lankytojų radijo bangomis valdomi lėktuvėliai. Tai puiki proga žydinčioje gamtoje prie arbatos pabendrauti su poezijos kūrėjais ir žmonėmis, vaikščiojančiais žeme, bet pasiruošusiais kilti ir kilti į dangų.

Organizatoriai:
V.o. „Pilaitės bendruomenė“
Lietuvos rašytojų sąjunga
Telefonas pasiteiravimui: 861184445

Renkamės gegužės 11 d. (šeštadienį) 10 val. Pilaitės gimnazijos stadione (su savimi turėti pirštines). Po talkos 13 val. rinksimės prie „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių (jos Prekybos centro RIMI kaimynystėje – Smalinės ir Vydūno gatvių sankirtoje). Ten vyks piknikas. Galėsime lauke ant lauželio kepti dešreles, mėsą (priklausomai ką atsinešime). Bus ruošiamas bendras stalas, organizuojami žaidimai.
Talkos „Darom“ organizatorė ir dalyvė v.o. „Pilaitės bendruomenė“

Pilaitiškiai savo pašonėje viešosios bibliotekos turėjo laukti daugiau nei 20 metų. Nuo tada, kai į ją pradėjo keltis pirmieji naujakuriai. Šių metų vasario 16 d. ji pagaliau buvo atidaryta. Nesame Skandinavijos šalys. Ten naujas gyvenasis rajonas pradedamas projektuoti nuo bibliotekos. Negalime pasidžiaugti ir lėšomis bei leidinių pavadinimų kiekiu, kurie rekomenduojami ES direktyvų tokių bibliotekų fondams komplektuoti. Kad tokia biblioteka seniai laukiama, – patvirtino dar 2003 metais v.o. „Pilaitės bendruomenės” ir Šiaulių universiteto pastangomis atlikti tyrimai: biblioteka ir turgus atsirado trečioje vietoje po darželio ir pramogų centro. Jos laukimą paliudijo ir per mažiau nei mėnesį, kai ši viešoji biblioteka atsidarė, užsiregistravusių skaitytojų skaičius: virš 1000, kai apie jos buvimą ne visi pilaitiškiai dar ir dabar žino. Tarp jų nemažai ir mokyklinio amžiaus vaikų, nors mokyklose yra bibliotekos. Tiesa, knygų gimtąja kalba bibliotekos fonduose pasigedo Pilaitėje gyvenantys rusai ir lenkai. Suprantamos priežastys: biblioteka kuriasi tuščioje vietoje. Be to, reikia žinoti ir šios sostinės dalies tautinę gyventojų sudėtį. Betgi tai viešoji biblioteka. Ji skirta visiems. Todėl būtina atsižvelgti į visų reikmes. Belieka tikėtis, kad biblioteka, įsikūrusi vietovėje, kurios gatvės ir įstaigos pavadinamos dažniausia Mažosios Lietuvos iškilių asmenų asmenvardžiais ir autentiškais vietovių pavadinimais, žinant kiek šis užmaršint nueinantis etnografinis Lietuvos kraštas pasitarnavo spaudos draudimo laikotarpiu Didžiąją Lietuvą aprūpindamas lietuviška spauda, ateityje bus pavadinta kurio nors vieno iš ten kilusio ir spaudos labui triūsusio šviesuolio vardu, o fonduose bus sukaupta nemažai literatūros apie šį ženkliai lietuvybės išlikimui pasitarnavusį žemės kampelį. Tikimasi, kad šioje bibliotekoje bus surengta ir nemažai vakaronių, skirtų ne tik pilaitiškiams, bet ir kitiems vilniečiams, norintiems geriau pažinti savo kultūrinę praeitį, susijusią su Mažąja Lietuva. (Neiškarpytas videoreportažas iš viešosios bibliotekos Pilaitėje atidarymo 2013 metų vasario 16 d., dalyvaujant Vilniaus merui A. Zuokui, Vilmestos vadovui M. Ulevičiui, Vilniaus miesto tarybos narei S. Burbienė, Pilaitės seniūnui A. Šnirui ir v.o. „Pilaitės bendruomenės“ aktyvui: http://www.youtube.com/watch?v=vs0aXdz2X8Y).

Parengė Pilaitės kronininkė Angelė Šarlauskienė

Visuomeninė gyventojų organizacija „Pilaitės bendruomenė“ mini savo veiklos 10-tį. Tą proga kviečia visus savo narius ir neabejingus jos siekiams pilaitiškius ir bičiulius prie arbatos pasidžiaugti nueito kelio stotelėmis, trumpan stabtelėti ties kiekviena jų ir iš laiko perspektyvos į ją pasižiūrėti. Ta proga bus rodomas naujai sukurtas dokumentinis filmas „Pilaitės bendruomenei 10 metų“, kurį iš dalies parėmė Vilniaus miesto savivaldybė jos Tarybos narės ir žinomos aktorės Violetos Padolskaitės iniciatyva. Jis bus vietoje šios bendruomenės pirmininkės Janinos Gadliauskienės 10 metų ataskaitos. Po filmo koncertuos, jei ne patys pilaitiškiai, tai jų bičiuliai ir svečiai. Visa tai vyks balandžio 20 d. (šeštadienį) nuo 15 val. Martyno Mažvydo progimnazijos Aktų salėje (Pilaitė, Vydūno 17A, II aukštas). Maloniai laukiame!
„Pilaitės bendruomenė“

Pilaitėje nuo 1998 metų pradėjusi veikti Martyno Mažvydo vidurinė mokykla 2010 metais pertvarkyta į progimnaziją. Joje mokosi 1-8 klasių mokiniai. Tai ilgai vykusios mokyklų posovietiniu laikotarpiu reformos rezultatas. Ji iš pradžių pradėta statyti 1992 metais buvo numatyta rusakalbiams vaikams. Dėl lėšų stokos statybos darbai penkeriems metams įstrigo. Pilaitėje gausiau kuriantis jaunoms šeimoms ir paaugėjus jų atžaloms, reikėjo kuo greičiau atnaujinti dar vienos mokyklos statybą ir ją užbaigti. Bet ir ją pastačius ir šioje mokykloje mokyta dviem pamainomis. Tai netenkino nei pačių mokinių, nei jų tėvų, nei mokytojų. Todėl planuota, kad Pilaitėje prie dviejų veikiančių valstybinių lietuviškų bendrojo lavinimo mokyklų atsirastų dar dvi – viena tik pradinukams, o kita visų amžiaus grupių lenkų vaikams. Tai būtų buvę optimaliausia, bet ženklus demografinės padėties pablogėjimas ir prasidėjusi visuotinė ekonominė krizė pakoregavo planus, nors ir šiuo metu Martyno Mažvydo progimnazijoje nesutelpa trys pirmosios pradinukų klasės. Jos perkeltos į greta esančią Pilaitės progimnaziją, kuri tokiu statusu pradėjo veikti nuo 2012 metų rugsėjo.
Balandžio 19-ąją Martyno Mažvydo progimnazija mini savo veiklos 15-kos metų sukaktį. Per šį laikotarpį ji nemažai nuveikė (apie dalį jų galima sužinoti apsilankius svetainėje).
Martyno Mažvydo progimnazija išskirtinė visoje Lietuvoje: ji pirmoji lietuviška mokykla, pastatyta po Nepriklausomybės paskelbimo. Išskirtinė ji dar ir todėl, kad kai dar nebuvo pastatyta šv. Juozapo bažnyčia Pilaitėje, 1999-2001 metais į jos aktų salę rinkdavosi krikščionys klausytis mišių lietuvių ir lenkų kalbomis. Ne tik pilaitiškiams, bet ir jos svečiams malonu pasidžiaugti šios mokyklos puikiai sutvarkyta tiek vidine, tiek išorine aplinka. Progimnazija yra sulaukusi pačių geriausių įvertinimų ir įvairiausių apdovanojimų. Ji daugelio projektų ir programų vietiniu ir tarptautiniu lygmeniu iniciatorė ir dalyvė.
Martyno Mažvydo progimnazija 15-kos metų sukaktį pasitinka su nuostabiais karpiniais ant langų. Jie vaizduoja parskrendančius gandrus – šeimų pagausėjimo ir mūsų tautos pagrindinio paukščio simbolį. Progimnazijos išoriniame kiemelyje stovi ir pirmoji Pilaitėje ąžuolinė Aleksandro Tarabildos skulptūra Knygnešiui, menanti carinės Rusijos priespaudos laikus, kai 40-čiai metų buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis, o vidiniame – akmeninė Romano Kazlausko Martynui Mažvydui – pirmosios lietuviškos knygos autoriui – skulptūra. Tai labai simboliška siekiant išlaikyti ir puoselėti mūsų šalies tapatybę, nepriklausomybę, gimtąją kalbą. Su šiomis siekiamybėmis švenčiant 15-kos metų sukaktį ir sveikiname Martyno Mažvydo progimnaziją – mūsų bičiulę, geranoriškai atveriančią duris joje rinktis ir mūsų bendruomenei.

V.o. „Pilaitės bendruomenė

Nesvarbu, kad pavasaris vėluoja, balandžio 2 d. Pilaitėje į “Beepart” dirbtuves susibėgo zali.lt ir v.o. “Pilaitės bendruomenės” atstovai pasėti daigelių visų pilaitiškių džiaugsmui – bendram daržui šiame daugiabučių rajone. Padiskutavus apie ekologinės ir gamtinės daržininkystės privalumus ir trūkumus bei būtinų jai sąlygų tema, gvildenta ir jos, kaip vieno iš Pilaitės gyventojų telkimo bendruomeniškumui perspektyva. Užsiminta, jog įtaisius patogius baldus ne tik mažiesiems pilaitiškiams šalia “Beepart” pastato, kur jo pašonėje kurtinas toks daržas, šiltuoju metų laiku gal prie jo pradėtų lankytis ir Pilaitės senjorai. Taip pasikalbėjus, griebtąsi realių darbų – į indėlius buvo sėjami augalėliai – būsimieji daigai antrajam tokiam daržui Pilaitėje. Tikimąsi šiais metais augalų daigus persodinti į gruntinį aptvarą (siūlyta jį šiais metais net padvigubinti) anksčiau (jis pernai apsodintas vėluojant – birželio antroje pusėje) ir susilaukti geresnio derliaus. Kadangi jo buvimo vieta nepalanki ekologiškumui užtikrinti (įrengiamas tarp dviejų Pilaitės automagistralių), galvojama, kad gal ir nelabai tinka vadinti ekologišku. Veikiau tai galėtų būti darnios gamtinės daržininkystės pavyzdys. Manoma, tokio daržo apsodinimą, priežiūrą ir iškilmingą jame užauginto derliaus nuėmimą labiau tiktų sieti su edukacija – kuo įvairesniu žinių apie augalus ir pačią gamtininę daržininkystę dalinimusi tarp Pilaitės skirtingų amžiaus tarpsnių gyventojų. Bendruomeniškai į indelius pasodintas sėklas įsipareigojo prižiūrėti, jas pastoviai laistant, prie jų sodinimo noriai prisidėjęs Olegas. (Daugiau apie tai video medžiagoje:).

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Prie Pilaitės rajono Vilniuje esantys miškai jau kertami be leidimo. Miškų savininkai mano esantys pilnateisiai šeimininkai ir patys gali spręsti kaip naudingiau pasielgti su savo mišku. Vyriausybė nutarė miestuose esančius miškus patikėjimo teise perduoti savivaldybėms. Pastarosios ilgai nelaukė ir Seimui pateikė Miškų įstatymo projektą, kuriame galima leisti mišką paversti gyvenamosiomis statybomis. Ar kam nors berūpi kokia yra miško paskirtis, reikšmė žmogui ir aplinkai, ir kiek jų turėtų likti.

Plačiau:

Nepasitenkinimą netolima viešojo transporto perspektyva Pilaitėje (nuo liepos 1 d.  planuojama nuo keturių šiuo metu kursuojančiu iš Pilaitės į Pilaitę maršrutinių autobusų sumažinti iki keturių bei jau dabar eliminuoti susisiekimo galimybę  privataus sektoriaus mikroautobusais) dviem tūkstančiais parašų išreiškė ir Pilaitės gyventojai. Jų rinkimą ir įteikimą Vilniaus merui A. Zuokui koordinavo  v.o. „Pilaitės bendruomenė“.   Balandžio 2 d.  šios visuomeninės gyventojų bendruomenės pirmininkė  Janina Gadliauskienė buvo pakviesta Aktualiajam interviu į „Žinių radiją“. Kas dar negirdėjote šio interviu, galite su juo susipažinti čia: (http://ziniur.lt/archyvas).

Prie tokių ir priskirtinas ir balandžio 21 d. planuojamas meniškai išpuoštų dviračių paradas. Jis turėtų vykti Antakalnyje (www.sveikasmiestas.lt arba http://www.facebook.com). Taip išsidabintais dviračiais jų šeimininkai judėdami šiuo sostinės mikrorajonu, turėtų išpaišyti CO2 simbolį, reiškiantį nepasitenkinimą aplinkos teršimu, o patį dviratį siejant su sveikesnio transporto Vilniuje ir visame pasaulyje optimaliausia perspektyva. Tenka pastebėti, vien prisiminus oranžinių dviračių fiasco, jog toks susisiekimo būdas Vilniuje išties apgailėtinoje padėtyje. Savo kailiu nepatogumų patiria ir pilaitiškiai, pasirinkę dviratį, nebūtinai meniškai išpuošta, kaip ekologinę transporto ar sveikatinimosi priemonę. Susisiekti su kitais Vilniaus taškais ne taip ir paprasta. Kiek metų nėra ištisai nutiesto net šaligatvio pėstiesiems palei Pilaitės prospektą - pagrindinę susiekimo su likusiu Vilniumi arteriją. Jau nekalbant apie gausiai greta riedančių mašinų išmetamas dujas, kuriomis priversti kvėpuoti šią pakėlę susiekimui pasirinkę dviratininkai. Dalis pilaitiškių, siekdami neapsinuodyti išmetamomis dujomis ir būti neperblokšti automobilių, susiekimui su miestu renkasi šalimais esantį Karoliniškių parką. Bet ir jis nėra patogus ir saugus. Pirma, nėra tinkamo įvažiavimo į jį - reikia su dviračiu rankose keltis per Sudervės upelį. Antra, ne visada saugu vykti šiuo “Pasakų parku”. Galima nukentėti nuo jį pamėgusių asocialių asmenų. Taigi, Vilniaus miesto valdžiai yra dėl ko pasukti galvą. Beje, “Pilaitės bendruomenė” dviratyje regi ir patrauklią keliavimo po Pilaitės apylinkes jų geresnio pažinimo tikslu priemonę. Apie tokią galimybę užsimena ir savo paskelbtoje “ Pilaitės vizijoje” (plačiau apie tai: http://www.pilaitesbendruomene.lt/vizija.html).

Parengė Pilaitės kroninkininkė Angelė Šarlauskienė

Nesvarbu, kad pavasaris, kaip esame įpratę, nesiteikia pastebimiau apsireikšti, daugelis gyvename Didžiosios savaitės, Velykinės dvasinės atgaivos šventės nuotaikomis. Dairomės pigesnių kiaušinių marginimui. Ieškome įdomesnių receptų Prisikėlimo dienos šventiniam stalui paįvairinti. Įsipareigojame sumažinti svorį, atsisakyti blogų įpročių, būti atidesni artimiesiems. Taigi, tik pasibaigus Užgavėnių šurmuliui, tradiciškai atveriamos durys pasinerti į dar vieną visuotiniškai mus paliečiančią religinę ir kartu kalendorinę šventę – šv. Velykas, kurios seniau Lietuvoje buvo tarsi ir Naujieji Metai. Ši šventė taip pat įsuka į jai tinkamo pasirengimo ritualą. Koks jis, galima daugiau sužinoti atigręžus į praeitį. O šv. Velykos ir pasirengimas joms išties iškalbingi ir todėl, kad, kaip pastebi etnologijos profesorius Libertas Klimka, Didžioji savaitė įvardinama ne tik šv. Velykų laukimu, bet dar ir Tyliąja. (Daugiau apie tai čia:)

Linkėdami naujų jėgų, kūrybingų sprendimų ilgėjant dienoms ir šviečiant pavasarinei saulei, labai prašome nepamiršti ir patikėti Pilaitės bendruomenei 2 proc. pagal Labdaros ir paramos įstatymą.

Plačiau:

Lietuviai nuo seniausių laikų pačiais gražiausiais epitetais dabino savo Motinėlę Žemę. Ypač švelnūs kreipiniai mūsų planetai Žemei būdavo adresuojami belaukiant pavasario, jos apsibėrimo naujais akį ir širdį maloninančiais žiedais, ir žinoma, tikintis gero derliaus rudenį. Į bendrą žemės draugų saugotojų bendruomenę žmonės buriasi iš viso pasaulio, kuriems nesvetimas mūsų planetos likimas. Jis iš dalies priklauso ir nuo mūsų visų veiksmų. Šia intencija gimsta patys keisčiausi užmanymai. Jie padeda Žemei išlikti galutinai neužteršta ir nenustekenta. Žmonija skatinama leisti Žemei nors trumpam atsikvėpti. Pavyzdžiui, siekiant kažkiek sumažinti šilumos efektą ir kartu pataupyti elektros energiją – kartą per metus vienai valandai viso pasaulio žmonės kviečiami savo namuose išjungti apšvietimą. Šios pasaulinės iniciatyvos „Žemės valanda“ sumanytojas didžiausias gamtos fondas WWF („World Wide Fund of Nature“). Prie jo 2010-ųjų kovo 27 d. prisijungė ir Lietuva. Jos miestų galvos parašais patvirtino palaikantys tokią pasaulinę iniciatyvą. Tai atvėrė galimybę ir Lietuvos žmonėms prisidėti prie Žemės valandos savo gyvenamojoje vietoje organizuoto palaikymo. Taigi, kovo 23-ąją (šeštadienį) ir JŪS nuo 20 val. 30 min. kviečiami taip pat vienai valandai išjungti šviesą savo namuose. (Daugiau apie tai: http://www.darna.lt/zemes-valanda-2013/)

(Nuotrauka Jurgio Veršausko)

Šv. Juozapo vardu yra pasivadinusi Pilaitės katalikiškoji parapija. Ji turi įdomią priešistoriją. Apie 1998 metus sunerimo Pilaitės moterys, pastebėjusios ženklesnį pačių atskalūniškiausių tikėjimų šuorą Pilaitėje. Sunerimo, kad jų atžalos gali patekti netradicinių tikėjimų įtakon. Kreipėsi į artimiausią tuo metu Pilaitės krikščioniško tikėjimo reikalus kuravusią Žvėryno Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo parapiją. Netrukus nuspręsta pradėti šventas katalikiškas mišias aukoti Pilaitėje. Kadangi čia dar nebuvo joms tinkančių patalpų, meldimuisi tiko neseniai duris atvėrusios Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos aktų salė. Ji 1999 metų pradžioje buvo pašventinta. Tai buvo precedento neturintis dalykas posovietinėje bendro lavinimo mokyklų istorijoje. Į šios mokyklos aktų salę rinkdavosi Pilaitės krikščionys klausytis mišių lietuvių ir lenkų kalbomis. Bet neilgai čia melstąsi. Suskubta pastatyti specialius maldai namus. Jie buvo pastatyti per ganėtinai trumpą laiką (per pusę metų), o konsekruoti 2001 metais spalio 8 d. dalyvaujant aukštiems Romos bažnyčios tikėjimo patikėtiniams Lietuvoje. Nuo to laiko Juozapinės kaip ir visos į Kristų tikinčios katalikiškos bendruomenės, priklausančios Pilaitės parapijai, visuotinė šventė. Ji labai įvairiai pažymima: kartais rengiama visuotinė agapė su kultūrine programa, o kartais tą dieną (kovo 19 d.) pravedamos šiek tiek iškilmingesnės šv. Juozapinių pamaldos. Apie tai daugiau galima sužinoti apsilankius čia: (http://vilnius.lcn.lt/parapijos/juozapo)

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Kovo 7 d. Pilaitėje naujai pastatytose patalpose (Karaliaučiaus g.11) sveikatos paslaugas vienoje vietoje pradeda teikti Pilaitės šeimos medicinos skyrius. Pagaliau po dvidešimt metų, nuo tada, kai čia apsigyveno pirmieji naujakuriai, nebekeliant grėsmių susirgti naudojantis tuo pačiu bendru koridoriumi, liftu ir gyventojams, kurių name iš dalies pilaitiškius galėjo aptarnauti įkurdinti medikai, duris atveria specialiai platesnėms ir įvairesnėms sveikatos paslaugoms pritaikytas atskiras erdvus pastatas.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Prie Salotės ežero kovo 2 d. Pilaitės sveikuolių klubas „Gilužis“, neseniai atšventęs savo 10-tį, remiant UAB „Naujoji Pilaitė“, draugijai „Optimalietis“, Pilaitės bendruomenės centrui „Mažoji Lietuva“, surengė 11-ąją Ruonių šventę. Tradiciškai ji skiriama aktyviai sveikatintis ir grūdintis. Be įprastinių Ruoniškų maudynių prakirstoje Salotės ežero eketėje, pasikaitinus čia pat ant kranto pastatytoje „indėniškoje“ pirtyje, sekė žvalumo mankštos, bėgimo varžybos, žaidimai, apdovanojimai. Gardžiai iš didelio kareiviško katilo kvepėjo kuopų koše, į puodelius pilstoma imbierine arbata ir pačių sveikuolių iškeptais pyragais. Visomis šiomis gėrybėmis, šviečiant aitriai kalendorinio pavasario saulutei, galėjo pasivaišinti kiekvienas, nepatingėjęs apsilankyti šioje išskirtiniu entuziazmu pasižyminčioje sveikatinimosi šventėje.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Pradedame rinkti eiles ir miniatiūras mūsų bendruomenės leidžiamai knygelei. Ji bus skiriama mūsų miške antroje gegužės pusėje numatomam surengti tradiciniam Poezijos pavasariui. Poezijos pavasaris siesis su S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osiomis metinėmis ir vadinsis: „Iš aukštybių žydros gilumos“. Jūsų kūryba, tiek vaikų, tiek suaugusių, nebūtinai turi būti šia tema. Lauksime pačios įvairiausios Jūsų kūrybos iki kovo 30 d. šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com
Telefonas pasiteiravimui: 861184445

Atidesni pilaitiškiai galėjo pastebėti, jog aikštėje prie šv. Juozapo bažnyčios nebeliko Užgavėnių laužui suneštų Kalėdinių eglučių kaugės. Ji per kasmetines Užgavėnes nors trumpam, kokiai 15 min., virsdavo bendru laužu. Prie jo susibėgdavo Pilaitės moksleiviai, juos atlydintys mokytojai, apsilankydavo ir Pilaitės seniūnijos vadovai, atsirasdavo vienas kitas laisvesnio laiko turintis pilaitiškis. Šį kartą laužui tinkamą medžiagą (eglutes) biokurui gaminti išsivežė juo suinteresuota įmonė, o žadėtos įspūdingos Užgavėnės vasario 16-ąją visiems pilaitiškiams prie Salotės ežero su rankdarbių turgeliu ir pačiu autoraly ant Salotės ežero ledo, kurias skelbėsi suruošti „Beepart“ kūrybinės dirbtuvės su žali.lt, neįvyko. Suprantama, kodėl neįvyko. Artėjant vasario 16-ąjai, Užgavėnėms pasirinktam laikui, atšilo ir ežero ledas suplonėjo. Be to, ir įstatymai draudžia autoraly ant užšalusių vandens telkinių. (Beje, anksčiau, vasarą pradėjus rengti dažnas autoralio atrakcijas po senbuvių langais prie Salotės ežero, jie ne kartą kreipėsi į „Pilaitės bendruomenę“ pagalbos dėl nesaugumo gyvybei, triukšmo ir papildomos taršos. Regis, tokio autoraly mėgėjai vasarą persikelia prie Gilužio ežero, į tą vietą-ruoželį, kurią „oriam“ daugelio pilaitiškių poilsiui prie paties kelio dar 2004 metais išpirko Vilniaus savivaldybė, vadovaujama mero A. Zuoko, bet pamiršo tinkamai įrengti ir apsaugoti nuo šalimais šėlstančių autoralistų). Vis tik Pilaitėje Užgavėnės švęstos. Ir jas turiningai šventė Pilaitės gimnazistai. Apie jas daugiau galima sužinoti čia:

(Nuotraukoje Pilaitės mažvydiečiai su geriausios 2012-ųjų metų knygos paaugliams autore Kristina Gudonyte)

Vasario 21 d. Vilniuje prasidėjo 14-oji tarptautinė knygų mugė. Šįkart didžiausias dėmesys skiriamas paauglių ir jaunimo literatūrai. Kokios knygos traukia jaunąjį skaitytoją ir ką gali jam pasiūlyti bibliotekos Vilniuje ir Šiauliuose, mėgino atsakyti viešųjų A. Mickevičiaus ir P. Višinskio bibliotekų atstovės: M. Rudytė ir A. Šiaulienė. Prie šito prisidėjo ir Pilaitės M. Mažvydo progimnazijos moksleiviai, sutikę dalyvauti padedančioje tai išsiaiškinti apklausoje. Paaiškėjo, kad aukščiausiai reitinguojama paauglių ir jaunimo literatūra net nepatenka į 50-ies skaitomiausių knygų iš beveik šiam tikslui atrinktų 500 kūrinių sąrašą. Kad ir paaugliams Lietuvoje rašančios aktorės, režisierės, dailininkės K. Gudonytės knyga “Ida iš šešėlių sodo”, išrinkta geriausiu tokio formato 2012 metų kūriniu, tik iš dviejų pretendentų. Taigi, apgailestauta, kad Lietuvoje labai mažai paaugliams ir jaunimui rašančių autorių. Pasibėdavota, kad labai ženklus trūkumas kultinėmis tapusių ir į mokyklos programas įtrauktų knygų bibliotekose skaičius – įprastai į jas patenka po du egzempliorius. Pabrėžta, kad sovietmečiu ši padėtis buvo geresnė. Pastebėta, kultinių ir programinių knygų trūkumas bibliotekose neprisideda prie geresnių skaitymo rodiklių šioje skaitytojų grupėje. Kuomet tenka ilgai norimos knygos laukti užsirašius eilėje, išvis praeina noras skaityti.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė

Įprastai Pilaitėje Vasario 16-ajai pažymėti surengiamas visai Pilaitės bendruomenei skiriamas šventinis koncertas vienoje iš dviejų artimoje kaimynystėje esančių didžiųjų mokyklų: Martyno Mažvydo progimnazijoje ar Pilaitės gimnazijoje. Jame dažnai dalyvauja vietos ir miesto savivaldos atstovai, Pilaitėje į Seimą išrinkti politikai. Bet ši Vasario 16-oji ypatinga. Nidos gatvėje Nr. 2 atidaromas Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos filialas. Jo laukta visą dvidešimtmetį. Pagrindinė tokio delsimo priežastis būdavo plotas. Ploto problemą Vilniaus savivaldybei padėjo išspręsti UAB „Vilmesta“, padovanodama viename iš savo pastatų 200 kv. m. Tarsi ir ne tiek daug reikėjo. Belieka džiaugti tokiu labdaringumu. Tad, Mieli pilaitiškiai, su viešos bibliotekos atsidarymu Vasario 16-ąją, per didžiąją mūsų visų šventę? Su 95-osiomis Lietuvos valstybės atkūrimo metinėmis! Apie mūsų pasiekimus ir praradimus, kai ši data atsikovota švęsti laisvai: (daugeliui aktualus straipsnis)

Džiaukitės Vienas Kitu ir branginkite Vienas Kitą! Meilė – šventas dalykas, o ši diena – dar viena proga tą prisiminti. Bet nepamirškite! Meilę Lietuvoje nuo seno globoja dievaitė Milda! Milda kiekvieną gegužės 13-ąją kviečia visus tik įsimylėjusius ir giliai mylinčius Ją taip pat prisiminti. Poromis apsilankyti Nevystančios meilės žiedais pasidabinusiuose Jūsų gimtinės kloniuose. Daugiau apie šią šventę:

Vytautas Damaševičius – Lietuvos kino režisierius, operatorius, mums siekiais ir įsitikinimais artimos kaimyninės Žirmūnų bendruomenės vicepirmininkas, ne kartą stojęs prieš sprendimus, neprisidedančius prie darnesnės ir pilietinės Lietuvos sukūrimo. Jis yra ir kovų už Nepriklausomybę kronikininkas. Nuo 1987 metų filmavo nesankcionuotus mitingus, bado streikus. Pagaliau Vytautas Damaševičius pastebėtas Vyriausybiniu lygmeniu. Jam paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Su tuo nuoširdžiausiai ir sveikiname. Linkime ir toliau su kunkuliuojančio entuziazmo ir kūrybingumo užtaisu darbuotis vardan tos Lietuvos!
Daugiau apie Vytautą Damaševičių:

Lyriškąja poezijos atlikėja tituluojama Austėja Lašinskaitė visai neseniai save taip pristatė: “Dainos pradėjo kurtis mano galvoje tik prieš pusantrų metų, tačiau nuo to laiko padariau daug atradimų. Gitarą ir balsą naudoju kaip įrankį išreikšti savai eilėraščio interpretacijai. Dar kartais pritariu ir pianinu, tačiau gitara – švelnesnis instrumentas, todėl labiau mėgstu naudotis juo.” Pasirodo, ji visai neseniai studijavo aktorystę, o dabar VU studijuoja psichologiją. Na, o vasario 1 d. pirmą kartą su savo bardine programėle jaunoji atlikėja debiutavo Pilaitėje, Beepart pastate. Ji, skambindama gitara, atliko dainas lietuviškai lietuvių, anglų poeto eilėmis, kurioms muziką pati sukūrė. Nemaža jaunosios atlikėjos Pilaitėje sudainuoto debiutinio repertuaro dalis sutampa su paskleistu virtualioje erdvėje, todėl nedalyvavę gyvai tokiame debiute, galite pasiklausyti:
http://www.youtube.com/user/austutepuikioji
Daugiau apie renginį čia:

Seminaras Pilaitėje apie žuvų ir gamtos apsaugą Beepart patalpose šį šeštadienį vasario 9 d.. Kviečiame dalyvauti.

Plačiau:

Naujas informacijos technologijų rezultatas – galimybė virtualiai pasivaikščioti ar pasivažinėti po visą Pilaitę, ir ne tik po ją, bet ir po visą pasaulį, atsiveria jau dabar, žinoma, turint kompiuterį, o jame atitinkamas programas. Užtenka įsiskaityti į nurodymus, pateikiamus skaitmeninėje „Google Maps“ erdvėje, ir atsiveria galimybė pasižiūrėti iš toli ar iš arti į kiekvieną krūmą, net į savo langą. Apie šią naują informacijos technologijų paslaugą, galima daugiau sužinoti čia, turint norą, ją pasinaudoti:

Vilniaus savivaldybė nuo liepos 1 d. planuoja naikinti 18 autobusų ir troleibusų. Tarp jų patenka ir Pilaitėje kursuojantis viešasis transportas. Vietoje 4 kursuojančių autobusų maršrutų (Nr. 30, 47, 54, 75), nuo liepos 1 d. bus paliekamas, padažninus kursavimą, maršrutas Nr. 75: „Pilaitės-Santariškės“, bei paleidžiamas tik vienas visiškai naujas greitasis tik septyniose vietose sustojantis autobuso maršrutas Nr.4: „Pilaitė-Saulėtekis“. Prapuola galimybė tiesiogiai iš Pilaitės susiekti ir su Geležinkelio ir Autobusų stotimis, Centru. Su tokia planuojama pertvarka plačiau susipažinti galite čia:
Pirmąjį neva, taupymo sumetimais, Vilniaus savivaldybės akibrokštą pilaitiškiškiai pajuto nuo šių metų sausio 21 d., kuomet buvo dar labiau suretintas ir taip nedažnas viešojo transporto iš Pilaitės ir į Pilaitę kursavimo grafikas (tai ypač pajuto neįgalieji, kurių Pilaitėje gyvena nemažai, nes jų geresniam mobilumui čia statomi municipaliniai butai, bei studentai ir moksleiviai, kurie vyksta mokytis ar užsiminėti užklasine veikla už Pilaitės ribų). Ir prieš tai pilaitiškiai patyrė ne vieną maršrutų retinimo akciją, neprisidėjusią prie geresnio jų mobilumo užtikrinimo. Sausio 22 d. nepasitenkinusių pilaitiškių įtakota v. o. „ Pilaitės bendruomenė“ kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, norėdama didesnio aiškumo numatomoje nuo liepos 1 d. viešo transporto pertvarkoje, bet jo nesulaukė, išskyrus sužinojo, jog tarsi planuojama visa tai svarstyti apie vasario 1 d.
Taigi jei esate nepatenkinti tokia Vilniaus savivaldybės viešo transporto vykdoma pertvarka ir norite iki sausio 21 d. buvusio dažnesnio jo kursavimo iš Pilaitės ir į Pilaitę grafiko sugrąžinimo, suskubkite iki vasario 1 d. pasirašyti po žemiau pridedamos tokios peticijos tekstu. Nutarę pasirašyti pridedamą žemiau peticiją popieriaus lape, kurią Jums reikėtų atsispausdinti ir pasirašę perduokite savo seniūnaičiui, kurį įpareigokite perduoti Gerb. Merui.
Jūsų seniūnaičių koordinatės:
Naujoji Pilaitė – Kornelijus Kelpšas, mob. 865138222, el. paštas: k.kelpsas@snoras.com
Centrinė Pilaitė – Andrius Ciplijauskas, mob. 861638568, andrius@beepart.lt
Šiaurinė Pilaitė – Liudmila Savicka, mob. 868786890.
Smalinės gatvės – Sigitas Ramanauskas, mob. 868147607, sigitas.ramanauskas@ takas.lt
Gilužio gatvės – Danuta Tatol, mob. 865071751, danuta.tatol@gmail.com
Salotės gatvės – Algirdas Kelpša, mob. 868529545. algirdas@ ekopro.lt
Jei nepavyktų susiekti su seniūnaičiais, pabandykite jas įteikti Pilaitės seniūnui A. Šnirui (Vydūno g. 20, vietos tel. (85) 2112965, mob. 869845386 2965, Seniūnijos darbo laikas: pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 val. iki 15.15 val., pietų pertrauka nuo 11.30 val. iki 12.15 val.). Galite pasirašytą peticiją tiesiogiai užvežti į Vilniaus savivaldybę (Konstitucijos pr.3) ir užregistravę palikti perduoti Merui. Pasirašantys elektroninės peticijos versiją, kuri pridedama žemiau, papildomai turėtumėte nurodyti telefoną, kad kilus neaiškumui, ar tai Jūs pasirašėte, galėtų su Jumis susisiekti, bei greta pateikite savo el. pašto adresą). Ją galėtumėte užpildyt1prisegtuke tiesiogiai persiųsti Vilniaus savivaldybės merui A. Zuokui šiuo el. paštu: arturas.zuokas@vilnius.lt, o patvirtinimui, kad tikrai ją siuntėte, galėtumėte adresą padubliuoti ir V. o “Pilaitės bendruomenės” el. paštu: pilaites.bendruomene@gmail.com.
PASTABA: Surinkti iš Jūsų parašų ant tokios peticijos neturime fizinių galimybių, nei tiek žmonių, kurie galėtų pereiti per butus (tarsi tą turėtų daryti Jūsų išrinkti seniūnaičiai). Be to, nežinome ir laiptinių durų kodų, o tai reikia suspėti padaryti iki vasario 1 d. kuomet tarsi ir numatytas viešojo transporto klausimo svarstymas. Norintys pasirašyti popierinę peticiją, gali atėję prie šv. Juozapo parapijos bažnyčios, pasibaigus šv. mišioms, sausio 27 d. apie 11 val. 30 min. pas ten būsiančią v.o. “Pilaitės bendruomenės” atstovę Dalią Tarailienę. Savarankišku keliu pasirašytas popierines peticija galite iki sausio 31 d. perduoti Daliai Tarailienei, su ja susiekę mob. telefonu : 869885092. (Peticija pridedama)

Atviras kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybę

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje paskelbta apklausa „Ar pritartumėte, kad pilių parke, esančiame Gedimino kalno papėdėje, būtų pastatyta natūralaus šuns dydžio skulptūra Lietuvos skalikui“ sukėlė sumaištį ir nepasitenkinimą Pilaitės bendruomenėje. Mat bendruomenė jau prieš kelerius metus žiniasklaidoje svarstė, kas galėtų simbolizuoti labiausiai nuo miesto centro nutolusį rajoną. Jau tuomet siūlyta, prisimenant rašytoją Oną Radvilaitę-Mostovską, Pilaitės piliakalnio prieigose pastatyti šuns skulptūrą. /
Bendruomenė ne kartą (pvz., dar 2008 metais leidinio „Žalioji Lietuva“ Nr. 19 išspausdintame straipsnyje „Vilniuje žalioji erdvė katinui ir menininkams“) kėlė klausimą, kaip pagražinti ir įprasminti šį naujausią sostinės daugiabučių mikrorajoną – Pilaitę, kuri negali pasidžiaugti tinkamai sutvarkyta infrastruktūra ir skulptūrų gausa, nors ir turi įdomią istorinę praeitį. Viena žymiausių istorinių vietų yra Pilaitės piliakalnis ir Pilaitės dvaro sodyba. Piliakalnį tyrinėję archeologai aptiko kultūrinį sluoksnį, nustebinusį ypač vertingais radiniais.
Praėjusiais metais galėjo būti minimos XVII–XIX a. sandūroje gyvenusios rašytojos ir tapytojos Onos Radvilaitės-Mostovskos 250-osios gimimo metinės (publikaciją apie tai rasite www.pilaitesbendruomene.lt, 2012 metų archyve). Ši menininkė tam tikrą laiką gyveno ir kūrė Pilaitėje, kaip tik čia gimė ir jos garsusis apsakymas „Pilaitės vaiduoklis“. Visi jos grožiniai kūriniai išleisti Vilniuje.
Tad siūlome skulptūrą šuniui statyti Pilaitėje, piliakalnio ir išlikusių Pilaitės dvaro statinių prieigose. Taip ne tik pagražintume vieną sostinės miegamųjų rajonų, bet ir tinkamai įamžintumėme Onos Radvilaitės-Mostovskos – pirmosios LDK laikų rašytojos ir tapytojos – atminimą. Be to, juk Pilaitės pilis yra susijusi su LDK didikų Radvilų šeimomis.
Sumanymą Gedimino kalno papėdėje pastatyti skulptūrą šuniui vertiname kaip nevykusį, nes paminklas lietuviškajam skalikui jau yra Klaipėdoje, o gal ir kitose vietovėse. Kodėl nesvarstoma dėl geležinio vilko, kuris tiktų pagal legendą apie Vilniaus atsiradimą?
TV laidos „Labas Lietuva“ (transliuotos sausio 15 dieną) žurnalistai sostinės gatvėse teiravosi žmonių nuomonės dėl paminklo šuniui – jie nieko prieš. Tačiau mano, kad jo nereikėtų statyti centre, kur ir taip galybė paminklų. Miestiečių siūloma vieta šuniui – miesto pakraštyje, prie šunų pasivaikščiojimo aikštelės.
Pilaitės bendruomenės supratimu, savivaldybės tinklalapyje paskelbus apklausą nederėtų manyti, jog jau viskas atlikta viešumui užtikrinti. Nei šis, nei kiti miestui svarbūs klausimai visiškai neaptariami tiesiogiai su bendruomenėmis. Todėl jos informaciją greičiau išgirsta per LRT televiziją ar iš laikraščio „15 min.“, nei iš savivaldybės administracijos.
Pilaitė galbūt turi ir dar vieną simbolį, kuris šiuo metu itin aktualus Lietuvai. Jei įvažiuodami į rajoną pakelsite akis į viršų, išvysime ant elektros laidų užmestų batų poras. Kai vienoje Pilaitės pusėje tie batai nukrapštomi, kitoje vėl atsiranda. Dar nenusprendėme, ką simbolizuoja tas ore kybantis apavas – atvykimą ar atvirkščiai, išvykimą. Bet šio simbolio aiškinimą pasiliekame ateičiai, jei savivaldybė ir toliau priims sprendimus, nesitardama su savo piliečiais.
Paskelbta: 2013-01-16 15:02 Ekspertai.eu
Autorius: dr. Angelė Šarlauskienė, Pilaitės bendruomenės tarybos narė

Sausio 13-osios 22-ųjų metinių proga mūsų bendruomenės aktyvioji narė Dalia Tarailienė pelnytai įvertinta už savo indėlį, būnant Karių motinų atstove, ginant mūsų Lietuvos kareivėlius, likusius tarnauti Sovietų armijoje ir svetimoje teritorijoje tuo jiems pražūtingu metu, kuomet Lietuva buvo laisva de facto, o visuotinis pripažinimas de jure vėlavo. Jai įteiktas Padėkos raštas, pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko Algirdo Butkevičiaus. Sveikiname su dar vienu pelnytu Vyriausybės įvertinimu ir linkime neblėstančio entuziazmo darbuojantis visuose mūsų pilietiškumui stiprinti svarbiuose baruose.
(Pilaitiškės Aldonos Katilienės nuotraukoje: Dalia Tarailienė ir Laimas Dieninis – Parlamento gynimo savanoris)

Prie koplytstulpio, pastatyto praeitų metų rudenį Laisvės gynėjui Antanui Sakalauskui, Sausio 13-osios nakties dalyviui, suluošintam rusų okupantų tanko, prieš kelis metus išėjusiam į Amžinybę, degė šviesaus prisiminimo ir tikros pagarbos žvakelės. Šio Laisvės gynėjo, besidarbavusio gausios šeimos ir iš sovietizmo prisikeliančios visuomenės labui, nepamiršo ir žiniasklaida. Dienraštis „Lietuvos rytas“ išspausdino straipsnį, kurį lydi filmuota medžiaga. Su ja galima susipažinti čia:

Pilaitės mokyklų languose sausio 11-ąją, palaikant pilietinę akciją „Atmintis gyva, nes liudija“, Laisvės gynėjams pagerbti dešimtčiai minučių buvo uždegtos žvakelės. Vilniuje Sausio 13-ajai atminti numatyta daugybė renginių. Betgi šią mums atmintiną datą galima paminėti ir neišvykus iš Pilaitės. 2012-ųjų metų rudenį prie namo Įsruties g. Nr.8 atidengta atminimo lenta ir šalia skverelyje pastatytas koplytstulpis. Tai skirta Antanui Sakalauskui – Laisvės gynėjui, aktyviam v.o „Pilaitės bendruomenė“ nariui (daugiau apie tai:). Antanas Sakalauskas sausio 13-osios naktį pateko po rusų okupantų tanku. Buvo sužalotas, bet išgyveno. Nesulaukęs 60-ties, 2011 metais išėjo į Amžinybę. Antanui Sakalauskui ir Sausio 13-osios atminimui skirta vieta numatyta pilietiniams pilaitiškių susibūrimams. Tai vieta, kurioje šia proga mūsų pilaitiškių uždegtos žvakelės taip pat prisidėtų prie bendros Sausio 13-osios įvykių atminimo ugnies pagyvinimo. Be to, tai paliudytų ir mūsų tautos amžinąjį norą gyventi šviesoje ir tiesoje, prisimenant tą nepaprastą mūsų valstybingumo ir išlikimo istoriją. Ji maestro Vytauto Kernagio išdainuotoje dainoje pagal poeto Bernardo Brazdžionio žodžius „Šaukiu aš tautą” gyva kaip niekada. Dainą galima pasiklausyti čia:

Bendrų paieškų ir įvairesnių atradimų gražinant mūsų aplinką, kuriant mums visiems jaukesnę kasdienybę. Šiltesnio pasibendravimo ir didesnio atidumo gyvenant artimoje kaimynystėje. Branginkime ką jau turime ir siekime kokybiškesnį gyvenimą laiduojančių vertybių. Tegul mums šiuose siekiuose padeda išmintingoji mūsų žaliuojančių miškų karalienė Gyvatėlė, kurios metus pasitikome.