Sausio 15-ąją (atsitiktinai sutapo su Klaipėdos krašto 1923-ųjų sukilimo ir išvadavimo data), atidengta Pilaitės bendruomenės inicijuota ir Vilniaus Savivaldybės paremta Atminimo lenta Iškiliam mąstytojui Imanueliui Kantui jo vardo alėjoje. Pilaitiškiai dėkingi visą jos gimimo procesą kuravusiai Miesto estetikos paskyrio vadovei Rūtai Matonienei. Tai jau antrasis renginys Pilaitėje siejamas su šio Filosofo 300-osiomis  gimimo metinėmis. Prieš tai jam skirtas pilaitiškas XII – asis poezijos pavasaris ir almanachas „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“. Dėl į metų pabaigą nusikėlusio Atminimo lentos sudaiktinimo darbų, nuspręsta jos atidengimą perkelti į ramesnį ir šventėmis neperkrautą laikotarpį – 2025-ųjų pradžią. Net ir nepalankiu tokioms sueigoms oru, renginys sulaukė plataus svečių rato ir gausaus pačių pilaitiškių dalyvavimo. Juostelę perkirpo ir pasisakė Pilaitės seniūnas Albinas Šniras kartu su Mažosios Lietuvos žinovu ir tyrinėtoju, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Garbės pirmininku, Lietuvos esperantininku, Visuomenės veikėju Vytautu Povilu Šilu, kuris su jau šviesios atminties istorijos mokslų daktare Petronėle Žostautaite pasiūlė besikuriančioje daugiabučių Pilaitėje gatvėms, alėjoms, infrastruktūros įstaigoms suteikti Mažosios Lietuvos autentiškus vietovardžius ir ten kūrusių iškilių asmenybių vardus. Jis, sveikindamas pilaitiškius Mažosios Lietuvos tarybos vardu, pasidžiaugė: „<…, kad Mažosios Lietuvos vardus gaivinančioje Vilniaus Pilaitės Imanuelio Kanto alėjoje atsiranda šio iškilaus filosofo atminimo lenta, tikintis, kad  tokių atminimo lentų sulauks ir kiti Pilaitėje gatvių vardais įamžinti Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai. ..>“. NVO „PILAITĖS BENDRUOMENĖ“ pirmininkė Janina Gadliauskienė šiam garbiam svečiui už darbus, įamžinant autentišką prūsišką ir lietuvininkų kultūros paveldą, įteikė Padėkos raštą. Atminimo lentą pašventino Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Žodį tarė buvęs ilgametis Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius, kurio iniciatyva ši mokymosi įstaiga pavadinta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus vardu, ne kartą pabrėžė I. Kanto kvietimą vadovautis savo protu. Internetinio leidinio www.mazojilietuva.lt redaktorius Valentinas Juraitis paragino patiems pradėti gilintis į šio Iškilaus mąstytojo raštus, kuriuos į lietuvių kalbą išvertė jau šviesios atminties habilituotas Humanitarinių mokslų daktaras Romanas Plečkaitis. Imanuelis Kantas nebuvo abejingas lietuvių kalbai ir Prūsijos lietuvių likimui. Pasak jo, kalba yra svarbiausia lietuvio „charakterio formavimo ir išlaikymo priemonė“. Mąstytojas pabrėžė: prūsų lietuvis pasižymi savitu ir kilniu charakteriu – jam būdingi tokie bruožai kaip savo vertės jutimas, drąsa, ištikimybė, o senos lietuvių tautos kalba labai svarbi mokslui, nes ji daug galinti pasakyti apie pasaulio tautų praeitį. Kaip galėjo skambėti I. Kantui jo kaimynystėje gyvenusių lietuvininkų kalba, liudijo Buivydiškių folklorinio ansamblio „Verdenė“, kuriam vadovauja Rasa Kauzonaitė, atliekamos dainos. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos atstovai: pirmininkas Donatas Balčiauskas priminė daugeliui žinomą garsųjį I. Kanto posakį, tapusį ir epitafija prie jo amžinojo poilsio vietos: „Du dalykai, kuo dažniau ir ilgiau apie juos mąstau, man kelia vis didesnę nuostabą ir pagarbą – žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje“, ir pabrėžė, koks jis buvo dar ir džentelmenas. Vaikščiodamas savo įprastu taku, gėlėmis apdovanodavo sutiktas moteris. Šios draugijos pirmininko pavaduotoja, Socialinių mokslų daktarė Ina Dagytė-Mituzienė pasiūlė prie I. Kantui atidengtos Atminimo lentos skirti pasimatymus, – į juos nevėluoti ir nepamiršti laiku juos baigti, žinant, koks punktualus buvo šis Mąstytojas. Taikliai Didžiojo filosofo darbus ir jų amžiškumą, kurie lietuviškai ir angliškai atsispindi lakoniškame jam skirtos Atminimo lentos tekste, aptarė dar neseniai pilaitiškis, dabar jau Seimo narys, Humanitarinių mokslų daktaras, palaikęs tokią pilaitiškių iniciatyvą dar besidarbuodamas Istorinės Atminties komisijoje, Vytautas Sinica. Pilaitės bendruomenė, turėdama teisę pasiūlytą Atminimo lentai tekstą, kurio viso nebuvo galimybių joje sutalpinti, šią problemą išsprendė informacijos technologijų pagalba. Visas tekstas pateikiamas Pilaitės bendruomenės svetainės skiltyje „Imanuelis Kantas“. Tai jau virtuali lenta. Joje ir Mažosios Lietuvos žemės herbas pagal žymaus lietuvininkų dailininko Adomo Brako viziją. Jos autorius Vilniaus dailės akademijos profesorius Rolandas Rimkūnas, Aukštaitijos ir Suvalkijos regionų, daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autorius. Jis negalėjo atvykti į renginį, o galintiems jame dalyvauti palinkėjo džiugios šventės. Imanuelis Kantas mėgo bičiulių draugiją, kurią nuolat kviesdavosi prie pietų stalo. Kiekvienam būdavo suteikiama teisė pasisakyti. Prie jo galėjo atsisėsti ir Naujakurių Pilaitėje gyvenę ir kūrę mąstytojai, jei būtų jo bendraamžiai ir Karaliaučiaus gyventojai. Prie tokio stalo galėtų prisėsti: Arvydas Šliogeris (1944–2019): lietuvių filosofas, habilituotas Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų, filosofinių tekstų vertėjas, visuomenės veikėjas; Gintaras Beresnevičius (1961–2006): lietuvių istorikas, religijotyrininkas, etnologas, rašytojas, publicistas, Humanitarinių mokslų daktaras; Mindaugas Peleckis (1975–2023): lietuvių poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas, vertėjas, žurnalistas, internetinio kultūros žurnalo „Radikaliai!“(radikaliai.lt) įkūrėjas, dar paauglystėje parašęs pirmąją grožinę knygą, poliglotas (mokėjo 20 kalbų), vienintelis HYPIA (Tarptautinės hiperpoliglotų asociacijos) narys Lietuvoje ir Baltijos šalyse, ketinęs perduoti tarptautinės poliglotų bendruomenės poreikį mokytis lietuvių kalbos kaip vienos gražiausių pasaulio kalbų naudojantis tarptautine programėle, kurioje lietuvių kalbos nebuvo. Ateityje prie tokio virtualaus I. Kanto stalo tinkančių prisėsti sąrašas turėtų pasipildyti. Tai taptų jau šių dienų virtuali Iškilių pilaitiškių enciklopedija.

 Atminimo lentos I. Kantui atidengimo renginio vaizdo įrašas: https://youtu.be/02vMGSd-2Eg

Laiku kaip upe mes judame pirmyn čia užkliūdami už akmens, čia užplukdyti į užutėkį ir vėl išnešami srovės, taip pasiduodami amžinam judėjimui.
Pasaulio kontekste 2024 metai buvo neramūs, pilni įtampos, kylančių karų. Tebesitęsiantis karas Ukrainoje, užpuolus ją Rusijai priverčia kaimynines šalis iš naujo svarstyti savo saugumą, telkiant gynybines pajėgas. Lietuvoje 2024 metais taip pat netrūko politinių ir korupcinių skandalų.
Pilaitės bendruomenė atidžiai sekdama įvykius pasaulinėje ir šalies viduje siekė išlikti sąmoninga, atvira ir darbuotis pagal savo išgales. Informatikos mokslų daktarės Angelės Šarlauskienės pastangomis internetinis Pilaitės bendruomenės tinklalapis nuolat buvo papildomas nauja informacija apie renginius, įvykius Pilaitėje ir už jos ribų. Ji formuoja ir Lietuvos žaliųjų tinklalapį, o nuo 2024 metų rudens darbuojasi kartu su E. Maneliu, buvusiu ilgamečiu šios progimnazijos direktoriumi, kuriant M. Mažvydo progimnazijoje muziejų apie Pilaitės ir Vilniaus istoriją. Bendruomenė tarptautinei teatro dienai paminėti pasikvietė Papilės Užpečkio teatrą, kuris Beepart patalpose parodė spektaklį „Rubinaičio Peliūzės nuotykiai negyvenamojoje saloje“. Tradiciškai buvo surengtas XXII Poezijos pavasaris „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“, skirtas Imanuelio Kanto 300-osioms metinėms pažymėti. Taip pat A. Šarlauskienės inciatyva prasidėjo siekimas, kad Vilniaus miesto savivaldybė I. Kanto gatvėje įrengtų paminklą Imanueliui Kantui. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė šiai idėjai ir ėmėsi įgyvendinimo darbų. Taip gimė informacinė lenta, kuri turėtų atsirasti numatytoje vietoje jau šiais, 2025 metais. Bendruomenė Kartu su Buivydiškių folkloriniais ansambliais „Verdenė“ ir „Jerubė“ surengė Joninių šventę. Tiek pasirinkta vieta, tiek nuoširdžiu ansamblių bei susirinkusių dalyvių noru švęsti gavosi nepakartojama, miela šventė. O jau kitą rytą grupė bendruomenės narių, D. Červokienės iniciatyva, su S. Červoko mikroautobusu pajudėjo į Rambyno Jonines, aplankant visus Panemunės miestelius. Tradiciškai buvo paminėta ir Baltų vienybės diena ant Pilaitės piliakalnio. Na, o metų pabaigoje dėka iniciatyvių pilaitiškių, kurie dalyvaudami prezidentūros paskelbtoje akcijoje dėl judumo, nužygiavo daugelį kilometrų, vėl teko atsiimti padėką iš prezidento. Dėkojame mieliems gyventojams už jų iniciatyvas, norą nuolat judėti ir mums suteiktą malonią akimirką tuo pasidžiaugti. Apie visa tai daugiau: www.pilaitesbendruomene.lt 2024 metai.
Pradedant šiuos metus būkime savo šalies patriotais, gerais kaimynais, mylėkime patys save ir savo artimuosius. Tik taip galime atsispirti migracijos, kaimyninių šalių spaudimo ir vidinėms priešpriešoms keliamiems iššūkiams.

Mielieji, su Naujais 2025 Metais. Sėkmingų, šviesių ir darbingų Jums metų. Tegul jie atneša daug gerų, įsimintinų patirčių.