Baigiantis pirmajam metų mėnesiui prezidentas Gitanas Nausėda pasikvietė Vilniaus bendruomenių asociacijos bendruomenes problemoms aptarti. Kadangi pirmą kartą tokiame susitikime dalyvavau nuo Pilaitės bendruomenės buvau maloniai nustebinta dalyvių gausumu kaip ir paties prezidento aktyviu buvimu nuo susitikimo pradžios iki pabaigos. Kartu su ministerijų atstovais jis aiškinosi bendruomenių iškeltas problemas ir pažadėjo, kad bus susisiekta ir aiškinamasis ir su tais, kuriems neužteko laiko pasisakyti. Buvo pastebėta, kad tai nauja prezidentūros bendravimo su visuomene forma.
Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis pažymėjo, kad bendruomenės yra aktyvi savivaldybių dalis ir jos savo veikla prisideda prie socialinės, kultūrinės ir aplinkos gerovės kūrimo.
Kairėnų bendruomenės pirmininkas Artūras Šamelis skundėsi, kad jo rajone nesutvarkytas lietaus nuotekų nuvedimas. Savivaldybės tarnybos apsiriboja tik griovio iškasimu.
R. Gelažauskienė antrino, kad nutiesus vakarinį greitkelį nebuvo suprojektuotas ir įrengtas įvažiavimas į Tarandę. Taip pat paminėjo, kad Tarandėje intensyviai vykdant rajono plėtrą, trūksta mokyklų, darželių.
Tuo tarpu, Grigiškių bendruomenės pirmininkė Daiva Sinkuvienė kalbėjo apie Vokės upelio užtvanką ir nesutvarkytą šalia esantį tvenkinį. Ji kaltino liūdnai pagarsėjusią Grigeo įmonę, kuri nuotekas leidžia į upelį ir nenori prisiimti įsipareigojimų. Aplinkos ministerijos specialistė pažadėjo peržiūrėti Grigeo veiklą. Prezidentas pastebėjo, kad Aplinkos ministerija planuoja atlaisvinti kai kurias upes nuo užtvankų. Tiesa, prieš porą dienų vykusiame Aplinkos ministerijos pasitarime su visuomeninėmis organizacijomis tikrai buvo kalbama apie ministerijos planus iš naujo inventorizuoti esamas užtvankas ir panaikinti užtvanką ant Salantos upės. Tačiau ar ministerijos planuose yra Vokės upelio užtvanka, vis dar neaišku.
Salininkų bendruomenė pristatė įsiskaudėjusią problemą dėl jų miestelio viduryje veikiančią statybinio laužo perdirbimo gamyklą. Nors pagal reikalavimus įmonės visas veiklos procesas turėtų vykti viduje, bet iš tikro veiklos reglamento nesilaikoma ir gyventojai šiltesniu metų laiku negali savo butuose atidaryti langų. Visai šalia veikiančios gamyklos įsikūrusios mokykla ir vaikų darželis. Bendruomenė ne kartą kreipėsi į institucijas, suinteresuotų pusių atstovai buvo sukviesti ir į Seimo aplinkos apsaugos komitetą, bet niekas nepasikeitė, todėl bendruomenės pirmininkė prašė prezidento imtis kontroliuoti situaciją.
Dar buvo kalbama apie miesto rajonų tankinimą, aukštomis tvoromis užtvertas mokyklų teritorijas ir net Visorių bendruomenės sutvarkytą gatvę, įrengtas aikšteles, kuriomis nepasidalino su kitomis gyventojų grupėmis ir statybos inspekcija dabar verčia jas panaikinti.
Na, o Eglė Pačinskienė, Viršuliškių giesmės bendruomenės pirmininkė manė, kad bendruomenės neturi tenkintis varganais pametėtais projektais, o turi gauti pastovias pajamas. Jai buvo priminta, kad bendruomenes gyventojai gali paremti 2 procentais pagal paramos įstatymą. Tenka paminėti, kad nuo 2020 metų visuomeninės organizacijos iš gyventojų gali tikėtis jau tik vieno procento.
Pasisakiusių pabaigai Anželikos Vėžienės, Lazdynų ryto bendruomenės pirmininkės, manymu nereikėtų atmesti kaip nevertingų sovietinių laikų architektūros ansamblių. Palyginus su dabartiniu užstatymu kai visos laisvos erdvės yra užstatomos ir dar aptveriamos, kai kas iš ano laiko gali būti vertinga ir saugotina. Prezidentas į tai atsakė, kad jis orientuojasi daugiau į architektų kompetenciją ir vertina ne pagal tai kada buvo pastatyta, bet ar iš tikro tai yra vertinga.
Plečiantis Vilniaus miestui į vakarinę pusę, Pilaitės bendruomenė taip pat susiduria su problemomis, kurios didesniąja apimtimi yra dėl miesto plėtros ir mieste grąžinamos žemės. Šiuo metu NŽT perkėlimo būdu grąžinus žemę jau suformuotame Nadruvos parke, sklypo perpirkėjai nori pradėti statybas ir nurodo išsikirsti medžius. Toks politinis sprendimas, kai NŽT, neatsižvelgdama į miesto poreikius formuoti miestiečiams žaliąsias erdves, grąžina privatiems savininkams, kurie jas perparduoda investitoriams, sukuria visuomenės grupių susipriešinimą.
Panašus ar dar aršesnis aiškinimasis Vilniaus miesto savivaldybės su visuomene laukia dėl grąžintos žemės ir vengimo įteisinti draustinį Šeškinės Ozo teritorijoje. Jau apie 25 metus planuojamame įteisinti draustinyje NŽT grąžino kaip grąžintiną žemę ir taip suformavo prieštaravimus, Manau, kad toks prievolių įgyvendinimas galimai sukuria korupcinius santykius ir tikrai neprisideda prie valstybės gerovės kūrimo.
Susitikime nebuvo paminėta ir dar viena problema. Plečiantis miestui ir tankinant miesto rajonus nėra kuriama infrastruktūra. Atkreipiamas dėmesys į mokyklų, darželių trūkumą transporto srautų spūstis, bet nesvarstoma apie centro pagyvenusių žmonių veiklai įkūrimo. Senstant miesto gyventojams tikrai reikėtų tokio centro, kuriame jie galėtų užsiimti įvairiomis veiklomis, turiningai praleisti laisvalaikį, savanoriauti ir t.t Tokiame centre galėtų įsikurti ir bendruomenių centrai. Jie, pasinaudodami projektais, perimtų iš institucijų dalį teikiamų paslaugų, teikiant pagalbą senyvo amžiaus žmonėms, vaikams ar neįgaliesiems.
Janina Gadliauskienė