Pasiekė maloni žinia. 2024 metų pabaigoje pasirodė jau trečioji net aštuonių Pilaitės poezijos pavasariui skirtų almanachų bendraautorės Jurgos Valery knyga „Pasislėpusi balta“. Joje tarp eilių įsiterpia miniatiūros ir pokalbiai, net natos posmams, mažametės dukrelės Rugilės piešiniai. Kodėl toks pavadinimas? Paaiškinama. Tai vienas paslaptingiausių objektų mūsų planetoje. Jis, vaikščiojant Afrikos žemyno smėlynais, nepastebimas. Tai iš viršaus akį menantis didžiulis smėlio darinys Sacharos dykumoje. Jis, kaip teigia autorė: „<..., išsiliejo sapnais, vizijomis ir kažkur pasąmonėje glūdinčių prisiminimų labirintais“. Permąstydami dar vienus metus, gal dėkosime savo gamtai, lygindamiesi su artimais kraštais, nepatyrę tiek daug grėsmingų stichijų siautėjimo pasekmių? Gal prisiminsime, kaip ilgai rudenį ir žiemą mus lepino šiluma, dažnas saulės pasirodymas? Visai kaip šiame Jurgos Valery eilėraštyje:
Tarp debesų dangus paklydo,
lietus išglamonėjo viltį
ir Saulė Žemėje pražydo,
sušildžiusį spalvotą širdį...
Rausvai, žaliai, baltai, raudonai
langai nušvito, durys atsivėrė
ir padėkojo Žemei, tarsi duonai
ir maldą, tarsi rožinį, suvėrė...
O šis eilėraštis iš „Pasislėpusi balta“ skirtas Adventiniam laikotarpiui. Netrukus iš gruodžio 24-osios į 25-ąją plačiai metų rate išsiskleis dar vienos religinės ir kartu kalendorinės metų laikų šventės stebuklas:
Tyla už lango,
tik snaigė supas,
nubrido stirnos per arimą,
bučiuoja vėjas Žemės lūpas
ir Žemė šypsosi nurimus…
Už lango rūkas
baltas, baltas
Ir ilgesys toks lėtas, lėtas,
pasaulis išsiskleis
lyg paltas spalvotas,
kvepiantis,
gėlėtas...
Lange delnai –
stebuklai kalas,
viltis plevena
žiedlapiais aguonos,
didžiulis, ąžuolinis stalas –
ramybės,
meilės,
šilumos
ir duonos...
Visas Jurgos Valery knygos „Pasislėpusi balta“ pristatymas gruodžio 15 d. neseniai Vilniaus centre atsivėrusioje jaukioje „ANT Body and Soule space SPACE“ erdvėje:
Pasiekė maloni žinia. 2024 metų pabaigoje pasirodė jau trečioji net aštuonių Pilaitės poezijos pavasariui skirtų almanachų bendraautorės Jurgos Valery knyga „Pasislėpusi balta“. Joje tarp eilių įsiterpia miniatiūros ir pokalbiai, net natos posmams, mažametės dukrelės Rugilės piešiniai. Kodėl toks pavadinimas? Paaiškinama. Tai vienas paslaptingiausių objektų mūsų planetoje. Jis, vaikščiojant Afrikos žemyno smėlynais, nepastebimas. Tai iš viršaus akį menantis didžiulis smėlio darinys Sacharos dykumoje. Jis, kaip teigia autorė: „<..., išsiliejo sapnais, vizijomis ir kažkur pasąmonėje glūdinčių prisiminimų labirintais“. Permąstydami dar vienus metus, gal dėkosime savo gamtai, lygindamiesi su artimais kraštais, nepatyrę tiek daug grėsmingų stichijų siautėjimo pasekmių? Gal prisiminsime, kaip ilgai rudenį ir žiemą mus lepino šiluma, dažnas saulės pasirodymas? Visai kaip šiame Jurgos Valery eilėraštyje:
Tarp debesų dangus paklydo,
lietus išglamonėjo viltį
ir Saulė Žemėje pražydo,
sušildžiusį spalvotą širdį...
Rausvai, žaliai, baltai, raudonai
langai nušvito, durys atsivėrė
ir padėkojo Žemei, tarsi duonai
ir maldą, tarsi rožinį, suvėrė...
O šis eilėraštis iš „Pasislėpusi balta“ skirtas Adventiniam laikotarpiui. Netrukus iš gruodžio 24-osios į 25-ąją plačiai metų rate išsiskleis dar vienos religinės ir kartu kalendorinės metų laikų šventės stebuklas:
Tyla už lango,
tik snaigė supas,
nubrido stirnos per arimą,
bučiuoja vėjas Žemės lūpas
ir Žemė šypsosi nurimus…
Už lango rūkas
baltas, baltas
Ir ilgesys toks lėtas, lėtas,
pasaulis išsiskleis
lyg paltas spalvotas,
kvepiantis,
gėlėtas...
Lange delnai –
stebuklai kalas,
viltis plevena
žiedlapiais aguonos,
didžiulis, ąžuolinis stalas –
ramybės,
meilės,
šilumos
ir duonos...
Visas Jurgos Valery knygos „Pasislėpusi balta“ pristatymas gruodžio 15 d. neseniai Vilniaus centre atsivėrusioje jaukioje „ANT Body and Soule space SPACE“ erdvėje: