Gegužės 26-ąją (šeštadienį) Pilaitėje numatomas jau 16-asis poezijos pavasaris. Jie čia rengiami nuo 2003-ųjų. Pilaitėje jų iniciatorė Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė, o Lietuvoje – nepamirštamas tautos dainius Justinas Marcinkevičius. Nuo 1965-ųjų poezijos pavasarių rengimo vadeles stipriai laiko Lietuvos rašytojų sąjunga. Jos pastangomis kiekvieno pavasario gegužės antrąją pusę visuose Lietuvos kampeliuose poetinio žodžiai kūrėjai ir jo mylėtojai renkasi būrin: vieni skaito eiles, kiti jų klausosi. Kaip tik šiuo metu, kovo 22 d. , per pavasario lygiadienį, Tarptautinės poezijos dienos išvakarėse, Vydūnui: filosofui, rašytojui, publicistui, kultūros veikėjui, gimusiam Mažojoje Lietuvoje ir daug neveikusiam kuriant moderniosios Lietuvos valstybės pamatus, būtų suėję 150- metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius metus taip pat paskelbė ir Vydūno metais. Pilaitė gali didžiuotis, kad šio išskirtinio mąstytojo ir didžiojo humanisto vardu pavadinta viena pagrindinių jos gatvių. Tad Vydūnui Pilaitėje bus skirtas poezijos pavasaris „Širdies šviesa išgrįstas kelias žmoniškumui“. Į jo rengimą be Lietuvos rašytojų sąjungos įsijungia ir Vydūno draugija. Poezijos pavasaris dar kartą suburs Pilaitės ir kaimyninių rajonų sparnuotojo žodžio kūrėjus, o nenuilstantys vydūnianos puoselėtojai nuostabiame gamtos kampelyje prie smilkstančio aukuro primins, kuo ši asmenybė svarbi mums ir visam pasauliui. Jau dabar visų amžiaus grupių vietos ir Pilaitės kaimyninių rajonų poezijos, miniatiūrų kūrėjai kviečiami savo kūrybą siųsti šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Tuomet galėtume Jūsų kūryba pasidalinti ne tik būsimame pilaitiškame poezijos pavasaryje, bet ir šioje svetainėje. Jei kūrinių sulauktume pakankamai, juos paskelbtume ir atskiru leidiniu. Tarptautinės Poezijos dienos proga nepatylėjo ir Nežinomas Pilaitės giesmininkas. Šiam kartui štai ką jis sueiliavo:


Vydūne!

Mielas Tu Žmogus!

Tave aš godžiai myliu.

Tyli?

Tyliu ir aš

Kaip žemė po jurginais.

Sustojęs kryžkelėj tylus

Tu Lietuvą žegnoji.

Jos nuvarytus arimus,

Išmirusius artojus.

Vydūne!

Mielas tu žmogus!

Ar verta taip kankintis?!

Kai tavo laisvoje šaly

Tik slogios amžių mintys:

Ir taip kiekvienas iš savo varpinės

Kitiems gyvenimus rikiuoja,

Jei jo gyvenimas sotus –

Sočius gyvenimus rimuoja.

Jei jo gyvenimas skurdus, –

Suplėšytas į gabalus, –

Pasiūs jis tau sunkius batus

Ir būsi jo gyvenimas.