Gegužės 25-ąją (šeštadienį) Pilaitėje numatomas jau 17-asis poezijos pavasaris. Nuo 1965-ųjų tokių poezijos pavasarių rengimo vadeles stipriai laiko Lietuvos rašytojų sąjunga. Jos rūpesčiu kiekvieno pavasario gegužės antrąją pusę visuose Lietuvos kampeliuose poetinio žodžiai kūrėjai ir jo mylėtojai renkasi būrin: vieni skaito eiles, kiti jų klausosi. Pilaitiškiai savo miškelyje kviečia savo vietos giesmininkus ir artimiausius kaimynus eilių paskaityti nuo 2003-iųjų. Šį kartą pilaitiškasis poezijos pavasaris „Pavasario delnuos upeliai sužydėjo“ skiriamas Pasaulio lietuvių bendruomenės 70-mečiui ir Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms, kurį iš dalies remia ir Vilniaus miesto savivaldybė. Jau dabar visų amžiaus grupių vietos ir Pilaitės kaimyninių rajonų poezijos, miniatiūrų kūrėjai kviečiami savo kūrybą siųsti šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Tuomet galėtume Jūsų kūryba pasidalinti ne tik būsimame pilaitiškame poezijos pavasaryje, bet ir šioje svetainėje, o jei jos sulauktume pakankamai, tai paskelbtume ir atskiru leidiniu. Ir šį į kartą Tarptautinės Poezijos dienos proga Nežinomas Pilaitės giesmininkas nepatylėjo:
Varnėnas lesa kruopas iš savos širdies,
Pagardintas ūku, apjuostas lyra,
Ar skonį teksto košės kas girdės?
Suklypęs jo namelis ant srovės – šaltos,
Ledinės.., neskaptuotos… sutemom pražyla.
Kažkur toli keiksnoja medkirčiai,
Nukirtę paskutinį laimės namą.
Varnėnas kruopų nebelesa seniai –
Patiekalas gardus ugny atšalo.
Ar dar ilgėsis kas jo šviečiančios giesmės,
Sušildančios rankas ir plaukus?
Ar liesis žodžio kraujas iš širdies
Pavasario šviesų laukuos sulaukus?