Užgavėnės naujakurių Pilaitėje pradėtos senokai švęsti Vo „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva. Jų šventimas kurį laiką buvo prigesęs, bet atgimė aktyvios pilaitiškės, žaliosios, Virginijos Vingrienės pastangomis. Šimtmečio Užgavėnės Pilaitėje vasario 13 d. – antradienį – kaip priimta pagal kalendorių, pažymėtos jau kitoje vietoje. Nebe Pilaitės centre, o nuošaliau, už Pilaitės gimnazijos stadiono, kur netrukus turėtų atsirasti pripučiamas futbolo maniežas. Regis, naujoji vieta nebeprisidės prie balkonuose džiovinamų skalbinių suodinimo, o liaudies muzikos trankumą pritildys netoliese augantys miškeliai. Pasveikinęs su Šimtmečio Užgavėnėmis Pilaitėje, jos seniūnas Albinas Šniras, trumpai pristatęs šventės programą, Užgavėnių vadeles perdavė Seimo narei Virginijai Vingrienei, kuri patikino, kad čia bus nebe valdžios atstovė, o Pilaitės ragana – šio renginio moderatorius (). Užgavėnės prasidėjo Martyno Mažvydo progimnazijos jaunųjų persirengėlių rateliais, lydimais muzikos mokytojos Kristinos Žebrauskaitės-Šileikienės akordeono garsų. Jaunieji šventės dalyviai noriai skirstėsi į kanapinius ir lašininius. Už entuziastingas kovas ir vieni, ir kiti apdovanoti saldaininiais medaliais. Nekantrauta išvaryti Žiemą iš Pilaitės kiemo, kuri prieš Užgavėnes nepagailėjo nei sniego, nei didesnio šaltuko. Šimtmečio Užgavėnės užderėjo ne dviem morėmis. Viena bemat paaukota išskirtiniam laužui – saugiai kaip kokia piramidė sukrautam iš stuomeningų baslių – , ilgokai šildžiusiam ir traukusiam gyvos ugnies išsiilgusiųjų dėmesį (). Tai ženklus Pilaitės seniūnijos darbuotojų indėlis į Užgavėnes (be laužo Užgavėnės neišsivaizduojamos!). Jaunųjų persirengėlių muzikinius pasirodymus keitė vyresniųjų. Folklorinio ansamblio „Rasoda“ repertuare galybė Užgavėnėms skirtų dainų, leidžiančių eiti rateliais ar linksmintis individualiai (). Tarp dainininkų buvo nemažai persirengėlių. Buvo net iš Greitosios pagalbos. Jie čia pat gydė vaistais. Vaistai šį kartą buvo malonūs: labai gardūs Užgavėnių blynai. Vyko ir vyresniųjų kanapinių ir lašinių kovos. Žinoma, nugalėjo kanapiniai. Pagaliau atėjo eilė ugniai paaukoti ir kitą Morę: nuostabų Šimtmečio Užgavėnėms Pilaitės gimnazistų kūrinį. Jį į šventės sūkurį atlydėjo istorijos mokytojas Paulius Bakanas. Ne kiekvienas galėjo ramiai praeiti pro tokią išskirtinę Pilaitės platumose gimusią Morę prie jos nestabtelėjęs ir nenusipaveikslavęs. Nesvarbu, jog atsirado išskirtinės Morės užtarėjų, visgi norėta galutinai išvaryti žiemą iš Pilaitės kiemo. Ir kita Žiemos blogybes simbolizuojanti Gražuolė neišvengė solidaus Užgavėnių laužo liepsnų (). Taigi, bendromis pastangomis Pilaitėje gimė dar viena Užgavėnių šventė. Ji išskirtinė – beveik sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu.