Lietuvos žurnalistų kelionių klubas jungia 70 narių. Jie ne tik patraukia ženklių lietuvių keliais pasaulyje. Taip pat garsina ir Lietuvos vardą: jų kelionių metu plevėsuoja oranžinė vėliavėlė su logotipo lietuvišku ir anglišku užrašais. Pastaruoju metu jie atranda ir Lietuvą. 2017-aisiais pasirodė šio klubo pirmininko Gerimanto Statinio istorinis romanas „Ponas Zy“. Sekdami šio kūrinio herojų takais – dažniausia savaitgaliais – žurnalistai stabteli įsimintinose Vilniaus miesto ir jo apylinkių vietose, kur paskaitomos jo ištraukos. Vėjuotą saulėtą kovo 31-ojo dieną būrelis klubo žurnalistų patraukė Pilaitės link, užkopė ant Pilaitės piliakalnio, kur jų laukė grupelė Vo „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistų su Pilaitės dvarvietę ir jo vandens malūną atgaivinusiu ir jų istoriją papasakojančiu archeologu Zenonu Bauboniu. Pilaitiškis miškininkas Vytautas Dabriška pasidalino piliakalnio ir jo prieigų želdynų tvarkymo reikalais ir iš sausuolių šakelių įkūrė simbolinį lauželį. Prie jo buvo pagarsintos ištraukos, kur romano herojai apsilanko Pilaitėje ir prisimena dailininkę, lygių teisių gynėją ir gotikos žanro pradininkę senovės Lietuvoje, apysakos „Pilaitės vaiduoklis“ autorę, kunigaikštienę Oną Barborą Olimpiją Radvilaitę Mostovską, kurios vardu praeitų metų pabaigoje pavadinta gatvė Pilaitėje. Čia pat jos gyvenimas ir kūryba papildyti naujaisiais duomenimis iš vietinių pilaitiškių, primenant apie 2013 metų pabaigoje jos garbei Pilaitės liaudies teatre pastatytą valandą trukusį spektaklį, pagarsinant: personažas Vaiduoklis galėjo gimti ir kitoje tokiu pat pavadinimu vietoje, tai yra prie Minsko, Zaslave, kur gyvavo pirmoji rašytojos uošvija – jos pirmojo vyro, grafo Dominyko Augusto Pšezdzeckio, giminės lizdas –, ir kur ji, grįžusi iš užsienio, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo galutinai padalinta, glaudėsi į gyvenimo pabaigą (). Bet su tuo nenorėjo sutikti Zenonas Baubonis. Jis pakvietė susirinkusius prie Pilaitės vaiduokliui piliakalnio pakraštyje skirto antkapio, tokiu daiktiniu įrodymu patikindamas, kad būtent čia šis rašytojos herojus, garsinantis Pilaitę, buvo palaidotas (). Netrukus visi patraukė prie buvusio dvaro statinių ir dar kitos garsios, bet dabartinių laikų, lenkų rašytojos, Zofijos Nalkovskos, kūrybos vietos 1922 metais, – oficinos – , kurioje ji su savo vyru karininku apsigyveno Lietuvai praradus Vilniaus kraštą (). Po to pasukta į malūnų, žemės ūkio padargų ir Duonos kelio ekspoziciją po atvirų dangumi. Iškyla užsibaigė pasisėdėjimu ir pasikalbėjimu už apvalaus stalo iš Šakių rajono, Liepalotų, pergabentame ir restauruotame vėjo malūne. Pilaitiškė Dalia Tarailienė papasakojo savo vaikystės prisiminimus apie šį malūną, kai jis stovėjo dar savo pirminėje vietoje, prie Zyplių dvaro, ir paviešino Pilaitės liaudies teatro pastatymus (). Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė pabrėžė: Pilaitė su savo apylinkėmis yra neatrastas ir tinkamai neįprasmintas su greta esančiomis Buivydiškėmis: jų žirgynu, – įvairesniam ir platesniam poilsiui ir jų pažinimui ženkliai galintis pasitarnauti kampelis, ir išvardino čia vykstančius tradicinius kultūros renginius (). Turėjo ką papasakoti ir Lietuvos žurnalistų kelionių klubo nariai ir Pilaitės vėjo malūno siela, jo sergėtoja, įvairiausių edukacinių renginių organizatorė Larisa Gureckienė. Visas daugiabriaunis tokio pažintinio Lietuvos žurnalistų kelionių klubo narių apsilankymo po senąją Pilaitę pasakojimas, dalyvaujant ir pilaitiškiams, LRT žurnalistės Jolantos Jurkūnienės dėka visiems prieinamas laidoje „Atrask Lietuvą“ čia.

Ankstesnioji 2019 03 30 laida apie Pilaitę: Miškininko, ekologo Raimundo Eremino ekskursija po Pilaitės mikrorajono mišką Vilniuje.