Nebe pirmi metai ir nebe pirmą kartą naujakurių Pilaitės istorijoje gyventojai kviečiami į bendrojo plano tarpinių sprendinių svarstymus. Bet šis kartas balandžio 17 d. buvo išskirtinis. Jis vyko gana jaukioje VšĮ kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ aplinkoje ir palyginti labai šiuolaikiškai bei konstruktyviai. Čia vos sutilpo kviestiniai į renginį. Tai dažniausia gyventojus tiek formaliai, tiek neformaliai atstovaujantys asmenys. Bet šį renginį tik sąlyginai galima priskirti prie viešo, nes dalis Pilaitės gyventojų,susibūrusių į skirtingų interesų ir pagal amžių grupes, galėjo būti nepakviesti arba apie pastarųjų buvimą tokio renginio organizatoriai galėjo ir nežinoti. Remiantis Orhuso konvencija, kuri Lietuvoje ratifikuota 2001 metais, ginti savo elementariausias gyvybines reikmes: šiuo atveju siekti sveikos ir darnios gyvenamosios aplinkos ar gauti iš valdžios institucijų informaciją šiais ir panašiais klausimais turi teisę kiekvienas Lietuvos žmogus, tame tarpe ir eilinis pilaitiškis. Taigi šiame svarstyme taip pat pasigesta Pilaitės senolių, tremtinių organizacijos, esamų mokyklų, darželių interesus galinčių atstovauti asmenų, o taip pat ir visų kitų pilaitiškių, kurie neabejingi ne tik savo, bet ir kaimynų geresnio bendrabūvio plėtrai. Viešasis svarstymas galėjo būtų viešesnis jį surengus Pilaitės gimnazijoje, kuri turi liftą neįgaliesiems (neįgaliųjų Pilaitėje ne tiek ir mažai: čia jiems suteikiamas socialinis bustas), nes Aktų salė antrame aukšte, bei plačiau informavus apie tokio susirinkimo galimybę.Tad nemažas akmenukas į atsakingųjų už šį renginį daržą. Nors ne paslaptis – viešas svarstymas pamažu tampa nišinis, o su viešų pasitarimų platesniu informavimu Pilaitėje labai prasti reikalai. Be to, juose dažniausia gali dalyvauti turintys glaudesnių ryšių su savivalda ar pačiais tokių svarstymų organizatoriais. Susidaro įspūdis: neparodomas didesnis noras, kad viešas svarstymas išties būtų viešesnis ir jame galėtų dalyvauti pačių įvairiausių interesų ir socialinių grupių atstovai ar pavieniai asmenys. Greta galima pasidžiaugti, kad tarp atėjusių į Pilaitės bendrojo plano tarpinių sprendinių priešpaskutinį svarstymą buvo ir keletas savo laiko nepagailėjusių seniūnaičių, kurie teisėtai gali teikti ir ginti pilaitiškių gyventojų gyvenamosios vietos gerinimo siūlymus. Renginyje dalyvavo ir Pilaitės seniūnas Albinas Šniras. Viešo svarstymo rengėjams trumpai pristačius, kaip vyksta pats Vilniaus bendrojo plano svarstymas, stabtelėjus prie Pilaitės, o skaidrėse pilaitiškiams pastebėjus ženkliai nuo tikrovės atsiliekančius demografinius rodiklius, kurie daugiau nei 10 tūkstančių buvo mažesni nei pagal gyvenamosios vietos deklaravimą, susilaukta atitinkamos pastarųjų reakcijos, bet tuoj pat rengėjams paaiškinus, kaip toliau šis susitikimas vyks, paprašius dalyvius prisistatyti, o po to juos suskirsčius pagal susėdimo tvarką grupelėmis po 6 žmones, vizijos, pasiūlymai ir priekaištai turėjo būti per trumpą laiką surašyti ant įteiktų lapų su juos lydinčiu labai bendru ir nelabai įžiūrimu Pilaitės seniūnijos bendrojo plano būsimų sprendinių žemėlapiu ir per 3-5 minutes pačiomis įvairiausiomis plėtros gairių temomis dar ir pagarsinami. Vo „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė pasiteiravo, ar bus protokoluojama, nes tai labai svarbi viešo svarstymo procedūra. Rengėjai patikino, kad daromas garso įrašas, o pasiūlymai ar reikalavimai bus papildomai užsirašomi (Jei būtų iš karto pasakyta, kad išdalintuose lapuose užfiksuotos mintys pasiliks viešo svarstymo rengėjams, tai būtų pasistengta įskaitomiau visa tai užrašyti, nes dėl laiko stokos dalis jų buvo tik pagarsinta, bet ne visada užrašyta arba užrašius net nepagarsinta). Diskusijos buvo numatytos renginio pabaigoje susibėgus prie ant stalo išklotų didelių žemėlapių lapų, kuriuose buvo ženkliai aiškiau, kur ir kas ir kaip turėtų atsirasti tolesnėje ar labai tolimoje Pilaitės seniūnijos pačioje įvairiausioje plėtroje. Ne visi apsidžiaugė sužinoję, kad būsimos mokyklos, išskyrus valstybinę, dėl kurios pasaulietinio ir religinio statuso Pilaitės gyventojai ženkliai susipriešino dar 2017-ųjų rudenį, bet Vilniaus savivaldybei atlikus pakartotinę apklausą, prie statomos šv. Juozapo Bažnyčios 2019 metų mokslo pradžioje turėtų atsirasti 700 vietų valstybinė progimnazija, likusios 3 numatytos Pilaitės pakraščiuose, t.y. ženkliai atokiau nuo tankiau apgyvendintos Pilaitės dalies. Nors tolimesnėje ateityje, išsiplėtojus gyvenamųjų namų statybai, jos galėtų ir ten atsirasti. Bet šiuo metu net ir 700 vietų numatyta suprojektuoti ir pastatyti valstybinė progimnazija, esant tokiai aktyviai Pilaitės daugiabučių plėtrai, iš esmės bendrojo ugdymo problemų neišspręstų. Pilaitės seniūnijos duomenimis jau dabar Pilaitėje Gilužio ežero link turėtų prasidėti 45 gyvenamųjų namų statyba ir tai dar ne pabaiga. Jau balandžio 24 d. Martyno Mažvydo progimnazijoje rengiamas jos Tarybos posėdis, į kurį kviečiami ir Pilaitės gyventojų atstovai. Jie turėtų tapti liudininkais pasikartojančios dviejų pamainų mokymosi praktikos Pilaitėje paskelbimo, kai tėveliams teks apsispręsti: ar savo atžalas čia leisti į antrąją pamainą ar dairytis pirmos pamainos svetur. Prisimenant netolimą gyventojų susipriešinimą dėl katalikiškos arba pasaulietinės mokyklos valstybinėje žemėje galimybės, Vo „Pilaitės bendruomenė“, kuri buvo ir yra už pačių įvairiausių mokyklų patogiai pasiekiamose Pilaitės vietose atsiradimą ir ne kartą pabrėžė, jog būtina kuo skubiau čia esančią laisvą valstybinę žemę rezervuoti būsimoms mokykloms, o jei ji yra privačioje nuosavybėje, kuo skubiau išpirkti, per Atvelykį elektroniniame laiške buvo iškoneveikta tikinčiosios Pilaitės gyventojos kaip sutrukdžiusi katalikiškai mokyklai valstybinėje žemėje kuo greičiau atsirasti (regis, susipainiota su socialiniuose tinkluose įsikūrusia ir kurį laiką „Pilaitės bendruomenės“ pavadinimu pilaitiškius atstovavusia grupe, bet oficialiai veikiančiai Vo „Pilaitės bendruomenė“ pareiškus nepasitenkinimą dėl atsirandančios painiavos kas ką ir kaip atstovauja, 2017-ųjų vasara ji persivadino į „Pilaitės gyventojų bendruomenę“, kuri pasisakė tik už valstybinės mokyklos Pilaitėje statybą valstybinėje žemėje prie Bažnyčios, tad adresatas turėtų būti kitas). Nauji darželiai artimiausioje ateityje modulių pagalba planuojami prijungti ir ne pačiose erdviausiose teritorijose prie pastatytųjų daugiau nei prieš 20 metų. Viešojo Pilaitės bendro plano tarpinių sprendinių svarstyme buvo leista pasisakyti ir už VSD pastato numatyto pastatyti didžiulio prekybos centro „Trys kregždės“ atstovui. Tokios traukos visomis prasmėmis giganto atsiradimas Pilaitės prieigose prie vienintelės pagrindinės susisiekimo arterijos su likusiu miestu dar labiau pablogintų ir taip opią šią padėtį. Tad gyventojų reikalaujama pirmiau ją realiai pagerinti, o tik po to imtis statybų. Priminta: Vilniaus ir Pilaitės praktikoje prekybcentrių pažadai nevykdomi, arba prispaudus visuomenei, įvykdomi po 15 ir daugiau metų, bet nekokybiškai. Planuojamo centro atstovas patikino, kad iš jų pusės net ir dabar būtų galima pradėti tobulinti susisiekimą, bet visa tai stabdosi dėl tinkamų Vilniaus miesto savivaldos sprendimų nepriėmimo. Pirmoji renginio dalis truko pustrečios valandos, tad antroji jo dalis – numatytos plačios diskusijas prie didžiųjų žemėlapių – , išsikvėpė, nes daugelis dalyvių jau suskubo namo.
P. S. Išties nemažai idėjų, pastabų ir reikalavimų išsakyta viešame Bendrojo Pilaitės plano tarpinių sprendinių svarstyme. Jų nuo pat savo susikūrimo pradžios ne kartą ir anksčiau planuotojams perdavė ir Vo „Pilaitės bendruomenė, ne tik žodžiu, bet ir savo leidiniais Pilaitės praeitis dabartis ateitis ; Teisė gyventi ekologiškai darnioje ir demokratinėje aplinkoje, ir kurie, beje, paprašius ir šiame susitikime išvardyti svarbiausius, išlieka tie patys. Na, o labiausiai šią bendruomenę jaudina pastebimas jau dabar ženklus užstatymų sutankinimas ir prasta statybų kokybė, paliekamos per mažos žaliosios erdvės prie gyvenamųjų būstų, nepakankamas dėmesys neįgaliųjų problemoms, nebuvimas įvairesnių garbaus amžiaus žmonių laisvalaikio leidimo galimybių vis nepastatome visiems skirtuose Bendruomenių namuose, o taip pat šiuolaikiškų ir labai aktualių gerontologinių centrų Pilaitėje nenumatymas. Bet ar į visus šiuos pasiūlymus bus atsižvelgiama? Pilaitės bendrojo plano kūrėjams, jei bus įsiklausoma jau į kelintą kartą išsakytas gyventojų reikmes (sekant Bendrojo plano teikiamų ir tvirtinamų sprendinių turinį laiko bėgyje: beveik niekas iš esmės nesikeičia, tos pačios metų metais neišsprendžiamos arba net nesprendžiamos problemos), yra dar kur pasidarbuoti mėginant nors iš dalies įgyvendinti vos keletą Orhuso konvencijos numatytų nuostatų, pasitarnaujančių žmogaus sveikatai sukuriant saugesnę, nepavojingą ir kokybiškesnę gyvenamąją aplinką.
Su svarstytais Pilaitės bendrojo plano tarpiniais sprendiniais galima susipažinti čia: http://bit.ly/BP-pilaite . Planuojama sprendinius viešinti gegužės-birželio mėn., o juos derinti, tikrinti ir tvirtinti Vilniaus miesto taryboje liepos-spalio mėn.