Kasmet kovo 19-ąją Pilaitėje vyksta jos parapijos globėjo šv. Juozapo iškilmės. Šįmet jos ypatingos. Pagaliau Pilaitėje pajudėjo erdvesnės ir bendruomenę telkiančios bei jos nariams su negalia pritaikytos bažnyčios pastatymo darbai (http://www.delfi.lt/news). Tad pirmą kartą tokia dviguba proga surengtos šv. mišios laukymėje prie nedidelės šv. Juozapo koplyčios, tarnaujančios tikinčiųjų maldai nuo 1998-ųjų rudens. Norėta, kad visi galėtų tiesiogiai dalyvauti tokiame išskirtiniame įvykyje. Kovo 19-oji pažymima ir kaip Pempės – paukščio, besisiejančio su atšilimu, gyvastingumu, gausiomis šeimynomis bei įsitvirtinančiu pavasariu, diena. Jos metu iš Motinėlės Gamtos labai dažnai sulaukiama tokiam metų laikui netikėtumų – sniego. Per šias Juozapines jo iškrito nepalyginamai daug. Beveik per dvi valandas trukusias šv. mišias, kurias laikė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaro Grušas, priminus, kokia vieta krikščionybėje tenka šv. Juozapui (), pereita prie kertinio akmens, kuris, manoma, yra iš tos Jeruzalės dalies, kurioje atgulė šv. Juozapo kūnas, pašventinimo () ir įmūrijimo ceremonialo atsirasinčios bažnyčios altoriaus vietoje () su ateinančioms kartoms skirtu aktu, jį pasirašius aukštiesiems bažnyčios, Vilniaus miesto ir Pilaitės savivaldos atstovams bei šio statinio projekto autoriams (). Po to sekė iškilmėse dalyvavusių Lietuvos, Vilniaus miesto, Pilaitės valdžios ir vyriausybės vadovų ir jų atstovų sveikinimai ir palinkėjimai bei dabartinių maldos namų šeimininko klebono kunigo Ričardo Doveikos kvietimas ir tokiu nepalankiu oru dar neišsivaikščioti, pabūti kartu, pabendrauti prie šiltos košės lėkštelės ir garuojančios arbatos puodelio ().