Pilaitės bendruomenės aktyvas kartu su draugija „Žaliuojanti Vilnija“, gyvuojančia 25-kerius metus, kuriai vadovauja ilgai sostinės apželdinimo reikalais rūpinęsis Antanas Stackevičius (jo pastangomis dalis Pilaitės išradingai apsodinta medžiais ir krūmais), pakankamai šaltoką žiemos savaitgalio dieną leidosi Jelgavos link. Knietėjo pamatyti Rusijos imperatorienės Anos Ivanovnos favoritui Žiemgalos hercogui Ernstui Johanui Bironui pastatytus pačius didžiausius Baltijos regione rūmus su juose veikiančia Žemės ūkio akademija. Taip pat norėta pasidžiaugti prie Lielupės Tarptautinio ledo skulptūrų festivalio „Visatos istorija“ kūriniais, tarp jų ir Lietuvos menininkų. Sužavėjo gidas su lietuviškomis šaknimis Andris Tomašūns, studijavęs archeologiją, ilgą laiką mokęs vaikus mokykloje, kartu su estais ir lietuviais kūręs Baltijos šalių istorijos vadovėlį. Jis priminė: Jelgava, dar vadinama Mintauja, caro priespaudos laikais tapo svarbiu lietuvybės židiniu. Jos gimnazijoje žinių sėmėsi daugelis žymių Lietuvos veikėjų. Tarp jų ir Nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Gidas pastebėjo, kad Baltų vienybės dienai pažymėti labiau tiktų rugpjūčio 23-ioji: Baltijos kelio diena nei rugsėjo 22-oji, siejama su bendra lietuvių ir latvių Saulės mūšio pergale prieš kryžininkus 1236-aisiais. Tada, 1989 metais, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS, metines, siekdami išsivadavimo iš sovietinės okupacijos, trijų Baltijos respublikų (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) žmonės, susijungę gyva rankų grandine, parodė išskirtinę vienybę.