Tenka apgailestauti, kad VO „Pilaitės bendruomenei“ vis dar nepavyksta būtent kovo 16- ąją – Knygnešio dieną – surengti visuotiną knygnešių šventę visoje Pilaitėje. Kodėl visuotiną? Tenka priminti, – nemažai Pilaitės gatvių pavadintos Mažosios Lietuvos – etninių lietuvių žemių, kur po 1863-ųjų metų lietuvių ir lenkų sukilimo dėl baudžiavos panaikinimo, carinei administracijai uždraudus spausdinti lietuviškus tekstus lotyniškais rašmenimis Didžiojoje Lietuvoje, jie čia spausdinti ir slapta per sieną gabenti į rusintojų uzurpuotą kraštą, lietuvybės labui triūsusių žmonių vardais. Tiesa, buvo tartasi su Martyno Mažvydo progimnazijos vadovais ir mokytojais, nuošalyje nepaliekant Pilaitėje veikiančių svarbiausių knygnešystės židinių – bibliotekų – , kovo 16-ąją su jaunaisiais ir suaugusiais Pilaitės literatais jau šiais metais surengti jos bibliotekoje tokią šventę, juolab, kad šie metai Lietuvos Seimo paskelbti ir Bibliotekų metais. Bet dėl šiuo metu čia viešinčių moksleivių iš Prancūzijos, visuotiną knygnešystės paminėjimą tenka atidėti. Planuojama tą padaryti jei ne balandžio viduryje, tai spaudos dieną gegužės 7-ąją. Belieka priminti, kad knyga Lietuvos gyventojams ne paskutinėje vietoje. Tą paliudijo ir šių metų Vilniaus knygų mugė, kurioje palyginti su praeitais metais, nesvarbu, kad po euro įvedimo ženklus kainų šoktelėjimas leidyboje, joje per keturias dienas apsilankė 67 820 knygos mylėtojų (pernai 66 320). Na, o VO „Pilaitės bendruomenė“ gali pasidžiaugti 2004 metais spaudos draudimo panaikinimo 100-čio proga (knygnešystė, trukusi 40 metų, laikoma lietuvišku fenomenu) išleista knygele „Pilaitės giesmininkai“ (http://www.pilaitesbendruomene.lt/) ir surengtu Pilaitės poezijos pavasariu miške.