Gal ne visi pilaitiškiai žino, bet vienas iškiliausių Lietuvos filosofų, Lietuvos mokslo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius Arvydas Šliogeris gyvena Pilaitėje. Iš dalies ir dėl jo VO „Pilaitės bendruomenė“ aktyvas mano, jog I. Kanto alėjoje dar galutinai neužstatytą pakraštį prie kažkiek ankstesnįjį Mažosios Lietuvos (šios etnografinės Lietuvos dalies autentiškais vietovardžiais ir lietuvybės vardan dirbusių iškilių asmenų vardais Pilaitėje pavadinamos gatvės ir infrastruktūros įstaigos) kraštovaizdį menančių įvairiaspalvių ne pačių aukščiausių daugiabučių reikėtų rezervuoti paminklui didiesiems Lietuvos filosofams, kurie vienaip ar kitaip susiję su Pilaite. Tokį įamžinimą reikėtų pradėti nuo I. Kanto, kuris gimė ir filosofavo Mažojoje Lietuvoje. Ir ne todėl, kad, manoma, jo mama buvo žemaitė, bet vien dėl šių žodžių lietuvių adresu: „Lietuvių tauta privalo būti išsaugota, nes joje slypi raktas visoms mįslėms – ne tik filologijos, bet ir istorijos – įminti“. Taip įamžinti derėtų ir Pilaitėje gyvenusį jau šviesios atminties istoriką ir religijotyrininką Gintarą Beresnevičių, ne kartą nusakiusį lietuvių vietą dabartinėje Europos ir pasaulio istorijoje (apie tai galima pasiskaityti čia:
http://www.straipsniai.lt/Gintaras_Beresnevicius/puslapis/11825). Čia tiktų pastatyti paminklą ir Arvydui Šliogeriui, dar gyvam esant, kad jis, kai daugumai Lietuvos šviesulių jau nebesinori kalbėti, kad balsas nebūtų tyruose, jam vis dar norisi kalbėti. Tikriausia, sielos gelmėse turi viltį, kad bus išgirstas. Klausinėjamas „Respublikos“ žurnalisto, ką mano apie Lietuvos ir visos Europos ateitį, A. Šliogeris atsakė: <..., jog be agresyvumo negali egzistuoti apskritai jokia visuomenė, o nūdienos Europos galios, deja, apsiriboja vien žvakutės uždegimu...>. Visas straipsnis:„Lietuvos elgesys protu nepaaiškinamas“ čia:
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika