Aistė Radytė ir Austėja Patinskaitė – Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos penktokės, paskatintos kurti apie Pilaitę lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Genės Astrauskaitės-Remeikienės, įsijungia į rudeniui skirtą poezijos atkarpą su sakmėmis apie Salotės ežero atsiradimą.
Salotės ežeras nepaprastas, jis ypatingas.
Kartą vienas Nidos žvejys atvažiavo Pilaitėn pažvejoti. Užsimetė žvejys meškerę ir laukia. Po valandos išsitraukia iš ežero saują salotų lapų. Žvejys iš nuostabos net perbalo. Staiga iš vandens išnyra pasakiško gražumo undinė. Ji žvejui ir sako, jog šis čia nežvejotų, nes ežeras yra užkeiktas. Bet žvejys sau pasakė, kad ežerą reikia atkeikti, juk tiek karpių galima būtų užveisti!
Išėjo jis pas žymų žynį, kad šis ežerą atkeiktų. Žynys paprašė, kad žvejys su Nidos vyrais tas salotas išgrėbtų ir žuvų prileistų, o jis padarysiąs taip, kad daugiau niekada tos salotos nesiveistų.
Žvejai taip ir padarė, o ežerą Salotės vardu pavadino. Dar ir dabar sėdi undinėlė ežero dugne, žvejais didžiuojasi, jog šie ežerą išgelbėjo.
Kaip atsirado Salotės ežeras
Velnias norėjo pasigerinti Dievui ir nunešti kibirą vandens. Paėmė kibirą vandens ir nešė Dievui. Nešė, nešė, o kitas velniukas pakišo jam koją. Vanduo išsipylė. Velnias labai supyko ir pasiėmė dar didesnį kibirą, prisėmė jį vandens. Tempė, tempė ir toje pačioje vietoje vėl netyčia išpylė vandenį. Velnias nešė dar begalybę kibirų vandens, bet vis pargriūdavo, nes kitas kipšas koją pakišdavo. Ir susidarė didelis ežeras.
Dievas pamatęs labai supyko. Jis velniui liepė ežerą kažkaip pašalinti. Tada velnias pasikvietė Ežerinį, kad šis kažkaip pašalintų ežerą. Ežerinis pasakė, kad ežero pašalinti neįmanoma, bet jį perkelti įmanoma. Velnias sutiko. Tada Ežerinis įšoko į ežerą ir op ! Ežeras pradingo, o Ežerinis liko. Velnias buvo patenkintas.
Bet po dviejų savaičių Dievas pasikvietė velnią. Kai nelabasis atėjo, tada Dievas jam pasakė, kad yra labai ant jo supykęs, nes už devynių marių, prie salotų lauko, atradęs tą ežerą, kurį velnias kibirais supylęs. Ir vėl įsakė pašalinti ežerą. Tada kipšas puolė į neviltį. Nebeliko kitos išeities, kaip išgerti ežerą. Jis gėrė, gėrė ir pūkšt!
Velnias sprogo ir visas vanduo vėl išbėgo. Štai kaip atsirado Salotės ežeras.