Justė Burokaitė iš tų Pilaitės moksleivių, kuriuos seniai lanko Poezijos mūza. Ji nuo 2010-ųjų be pertrūkio pateikia savo kūrybos pluoštelį mūsų Poezijos pavasariui. Ir šį kartą jos eilės vaikiškai skaidrios ir kviečiančios supratingai džiaugtis. O džiaugtis yra kuo – po šalnų ir kelias paras trukusio lietaus pavasaris visu savo žalumu ir margumu trykšta mūsų mylimoje Pilaitėje, prieš pat Prezidentinius rinkimus, kuriuos turėtume pasitikti su džiaugsmu ir viltimi: galimybe atsinaujinti, atsitiesti ir dar kartą drauge sumaniai pamėginti susikurti visiems jaukesnę rytdieną, kad Kristijonui Donelaičiui, poemos „Metai“, kur metų laikai juda ratu, autoriui, regint apdainuotus savo būrus, keliančius galvas į šviesą ir besidairančius pavasarinėje žydrynėje plazdenančio vyturėlio – pavasarinių darbų šauksmininko, būtų džiugu ir Amžinybėje, nes jo darbai nenuėjo veltui. Tokia linkme ir šio pavasario Pilaitės gimnazijos antrokės Justės Burokaitės eilėraštis: