Oneta Lunskaja – pilaitiškė, kuria prozą ir eiles. Nemaža jos eilių publikuota Pilaitės poezijos pavasarių leidiniuose. Eilėraščiai labai dažnai rezonuoja su tokių renginių credo. Tad ir šį kartą jos eilės skirtos Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir nemariesiems Jo „METAMS“. Sudalyvavusi ankstesnėse tokio poezijos maratono Pilaitėje atkarpose pagal metų laikus (žiūrėti mūsų Naujienų įrašus: 2014-05-23, 2014-09-01 ir 2014-11-24), įsijungia į žiemiškąją su šiais būriškais posmais:
Iš ciklo „Baltų arklių suvarymas į metų gardą“
I.Suvilgytas norais,
Pagirdytas rūpesčiais
Supasi rūpestis
Tavo galvoj.
Jo neaplenksi –
Status kaip baslys.
Kas tokį baslį
Šalin nuvarys?!
Sulėkė bitės
Ant mėlyno tvarto –
Taip savo džiaugsmą
Širdy nudažei.
Kyla kaip vapsvos
Mintys į dangų –
Mūsų pagalbos
Seni pranašai.
Miršta svajonės, –
Nė negyveno.
Liūne pliuškenas –
Dingo sparnai.
Bangos ant tako
Be rankų vaidenas –
Tavo svajingi...
Svajingi sapnai.
Nersies ant kaklo
Rožinę kilpą:
Kilpą bedalio, –
Neši iškėlęs:
Iškėlęs aukštai.
Pasaulio Madonos
Maldausi taikos!
Prašysies gyventi!
Miręs gyvensi!
Toks tavo kelias,
Žmogau be raidės!
Varpas neskamba, –
Blogai surėdytas.
Išvogtas varis
Nebudina ryto.
Vėlės sugulę
Į ištiestus delnus.
Suvarpytos virgulės
Nemato krypties.
Prie liepto be galo
Užsikoręs mėnulis
Žvejoti ketina –
Sušaudytos žuvys!
Nubloškia zenitas
Dienas į kapus.
Ar gims mūsų žemėj
Protingas žmogus?!
(Daugiau šio ciklo eilių čia:)