Karolina Biekšaitė-Jezerska – į Pilaitės kultūrinį gyvenimą įsijungė po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, kai iškentusi politinės kalinės ir tremtinės negandas, 1997-aisiais sugrįžo gyventi į gimtąją šalį. Ji eiles kūrė ir tremtyje, ir svečioje šalyje – Vakarų Ukrainoje, kurioje prabuvo daugiau nei 40 metų, po to, kai tremtyje ištekėjo už politinio kalinio, kilusio iš šios šalies. 2009 metais Pilaitės bendruomenės iniciatyva 85-čio proga išleista Karolinos Biekšaitės-Jezerskos eilėraščių knygelė „Žodis Lietuva sieloje ir lūpose“. Ją pilaitiškiams teatralizuotai pristatė Pilaitės liaudies teatras. Neseniai pasitikusi devintąją dešimtį, nepadeda plunksnos į šalį. Ji įveikė visas Pilaitės poezijos maratono, skirto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, atkarpas pagal metų laikus (žiūrėti mūsų Naujienų įrašus: pavasariui – 2014-05-05, vasarai – 2014-08-30, rudeniui – 2014-11-21). Šios liaudies dainės ir tautodailininkės (piešia ir tapo) paveikslai papuošė beveik visus Pilaitės poezijos pavasariui skirtus leidinius.
Artėjant Šv. Kalėdom
Aš buvau į pasaulį atėjus,
Kai Tavęs dar nebuvo šalia.
Niekad niekur nesu klausinėjus,
Ar esi panašus į mane?
Kai Kalėdų varpeliai suskamba
Ir nušvinta žvaigždėtas dangus,
Trys šventieji karaliai suklumpa,
Nes atėjo Didysis Žmogus.
Ar žinai, kad didysis laukimas,
Tai Advento didi dovana
Ir mažyčio Vaikelio gimimas, –
Tai juk tavo saulėta diena.
(Daugiau eilių laukiant Šv. Kalėdų čia:)