Pilaitiškis Alfredas Čiučiurka nelaiko savęs poetu, bet neabejingas lyrikai. Įsitraukęs į pavasarinę Pilaitės poezijos atkarpą, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, su kvietimu dorai gyvensenai, nešiaudinei laisvei ir tikro žmogiškumo siekiamybei (žiūrėti mūsų Naujienose įrašą: 2014-05-21), regis, toks pat lieka ir žiemiškojoje su didžiu noru mūsų tautą atgręžti į blaivybę, kaip galimybę jai išlikti ant žemės paviršiaus, nepamiršdamas pacituoti ir tas mūsų būrų Dainiaus eilutes, kuriose girtuokliai taikliai įvardyti. Taigi, pirma K. Donelaitis, o po jo A. Čiučiurka:
„Pyvo tris bačkas Plaučiūns brangiai nusipirkęs,
Į svetlyčią per tarnus įnešdino greitai.
Štai svečiai tuojaus, išmaukę didelę bačką,
Būriškas ir kiauliškas šnektas prasimanė,
Štai tuojaus iš žodžių, kiauliškai pasakytų,
Pekliškas razbajus ir niūkims pasikėlė“. (K. Donelaitis)
Alfredas Čiučiurka: Esame senstanti ir nykstanti tauta net Taikos metu, todėl norisi paklausti, kaip atrodytų Bažnyčios, jeigu Kristus, būtų miręs ne ant kryžiaus, o nužudytas kitokiu būdu, pavyzdžiui, pakartas? Bet
Jau artėja Nauji metai
Ir Kalėdos netoli,
Kristijone Donelaiti,
Didvyris esi:
Ačiū, ačiū, tau, labai
Už žodį tartą,
Kai net Pilaitėj
Žmonės kėlė
Taurę prie burnos:
Balansuoti ant bedugnės
Krašto bus drąsiau:
Nebūčiau patikėjęs niekada,
Kad tokiame
Nedideliame, dailiame
Alaus butelyje
Slypėtų toks didelis,
Baisus, baisus velnias,
Eilinį kartą dar
Apsireiškęs studentės
Išžaginimu ir nužudymu.
Saldų žiemos miegą blaško
Tamsybių kunigaikštis:
Chi cha, cha, cha, cha,
Trali vali festivali,
Nei čia buvo, nei čia ką:
Čiupt už vadžių,
Vėl iš pradžių,
Uch...