Genė Astrauskaitė-Remeikienė, Martyno Mažvydo progimanzijos gimtosios kalbos mokytoja, kurios eilės publikuotos ne tik Pilaitės poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose, bet ir panašių intencijų rinkiniuose, pirmoji pasirodo vasaros Poezijos maratono atkarpoje po sparnuota rubrika: „ANT ŠILKINIŲ VASAROS SPARNŲ“. O kad jos posmai gimę ant tokių sparnų, galite įsitikinti patys:
Ant šilkinių vasaros sparnų
Ant šilkinių vasaros sparnų
Savo baltą gėlę auginu.
Gėlę gėrio, meilės ir svajonių,
Gėlę atminties, draugystės ir klajonių.
Nukeliausiu ir į Tavo širdį...
Pasibelsiu skambiai – širdys girdi
Vasaros sparnų plevenimą –
Trumpą, žydintį gyvenimą...
Skrisime abu laimingi
Ant šilkinių vasaros sparnų.
Pakeleiviai moja, laimės linki,
O aš juos pakilti virš būties kviečiu...
(Daugiau)