Pilaitės Šv. Juozapo parapijos įkūrimo istorija ypatinga. Arkivyskupo metropolito Audrio Juozo Bačkio 1999 metais pasirašytu dekretu ji čia pradėjo gyvavimą. Tačiau mišios lietuvių Ir lenkų kalbomis sekmadieniais buvo laikomos ne specialai joms pastatytose šventovėse, bet Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos aktų salėje. Tuomet ji tokių pastatų neturėjo. Parapijos pirmojo klebono Kęstučio Ralio pastangomis 2001-ųjų rugsėjo 8-ąją, kuri buvo išskirtinai lietinga, tikintieji gausiai rinkosi į pastatytos šv. Juozapo koplyčios pašventinimą. Na, o dvidešimtuosius parapijos gyvavimo metus pilaitiškiai nutarė pažymėti čia veikiančių bendruomenių, meno, kultūros, amatininkų kolektyvų, tarp jų ir katalikiškųjų, pasirodymu ir prisistatymu. Nuo pietų šurmuliavo ypatingai vaikų dėmesį galėjusi traukti mugė. Joje be žaidimų ir atrakcionų buvo galima pasimokinti išskirtinio autentiško tik Pilaitės vietovėse kilusio, taip vadinamo Vilniaus krašto verbų, amato, kuriuo dalinosi Pilaitės malūnas. Nemažas vaikų būrys laukė savo eilės prie senojoje Pilaitėje jau labai seniai besidarbuojančių „Vilniaus kalvių“,subūrimo iniciatorius, nukaldinęs kryžių šv. Juozapo parapijos koplyčiai, Raimondas Vaitkūnas taip pat šioje šventėje dalyvavo, žaizdro. Tuo pat metu su dainomis, šokiais, muzika pasirodė Pilaitės jaunieji ir suaugusieji atlikėjai. Mišias baigiamoje statyti šv.Juozapo Bažnyčioje vedė arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jis priminė: svarbiau ne šventovių pastatai, o žmonės juose, ir pasakė iškalbingą pamokslą (https://youtu.be/O2gsfl8Coek). Dabartinis šios parapijos klebonas Ričardas Doveika pasidžiaugė, kad ir per didelius rūpesčius kylančia bažnyčia, padėkojo visiems prisidėjusiems prie šios jubiliejinės šventės sukūrimo ir perskaitė sveikinimą iš tokio kaip ir visi čia susirinkę parapijiečio, kuriuo netrukus paaiškėjo, yra Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, ir pakvietė visus pasimelsti už jo sveikatą. Mišiose dalyvavo visi ankstesnieji šios parapijos klebonai: Kęstutis Ralys, Justinas Aleknavičius, Valdemaras Girdžiušas. Po mišių aikštėje už bažnyčios laužą įžiebė arkivyskupas metropolitas G. Grušas, skambant Veronikos Povilionienės atliekamoms dainoms (https://youtu.be/3g5B4Gs6xwc). Buvo kviečiami šventės dalyviai jungtis prie Agapės – skanauti kareiviškos košės, pabrėžiant, kad jos turėtų visiems užtekti, – užsakyta 1000 porcijų. Ant sumontuotos pakylos aikštėje parapijos istorija pasidalinti buvo pakviestas M. Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis. Trumpą sveikinimo žodį tarė Vilniaus rajono merė Marija Rekst. Vakariniame koncerte taip pat pasirodė čia veikiančių gimnazijos ir progimnazijos pramoginių šokių grupių atlikėjai. Ant scenos užlipus Vilniaus etno muzikos ansambliui „Ūla“, vakarinio pasirodymo vedančioji Vo „Pilaitės bendruomenė“ atstovė ir Piligriminių kelionių su negaliaisiais Lietuvoje ir pasaulyje iniciatorė, sulaukusi realios pagalbos iš Pilaitėje klebonavusio Justino Aleknavičiaus, Dalia Tarailienė priminė, kad ši upė Lietuvoje pati skaidriausia. Išties jų repertuaras buvo pakankamai skaidrus net ir neišlavintai ausiai, o trankesnė muzika šokiui išjudino ne vieną Agapės dalyvį, juolab, kai rugsėjo 7 d. – šeštadienis – buvo toks giedras ir šiltas, tarsi būtų pats vasaros karštymetis, o dar šalia spragsintis kaitrus laužas – retas reginys miestiečiui. Dėmesio sulaukė ir Pilaitės perlų pristatyta, netrukus 95-tį pažymėsianti liaudies poetė ir tautodailininkė, buvusi tremtinė ir politinė kalinė Karolina Biekšaitė Jezerka savo širdingomis eilėmis (https://youtu.be/AmiW2S4O8sw). Dalia Tarailienė priminė, jog netrukus ant Pilaitės piliakalnio Baltų vienybės dienai paminėti rugsėjo 22-ąją bus įžiebtas dar vienas laužas.