Pilaitiškoje poezijos šalikelėje pirmuosius savo eiliuotos kūrybos žingsnius žengia pilaitiškė Edita Kalinskaitė. Ji čia mokėsi būdama moksleivė. Pasirinko studijuoti teisės mokslus, kurie anot kūrėjos, nesiderina su poezija. Besimokant vidurinėje mokykloje, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos buvo drąsinama eiles plačiau paviešinti. Bet nedrįsdavo. Eilėmis dalinosi tik su artimais bičiuliais. Edita Kalinskaitė debiutuoja Pilaitės giesmininkų šalikelėje. Jūs esate pirmieji platesnio jos kūrybinio debiuto vertintojai.
Mūsų namai
Dangaus jūra plaukia debesų pulkai,
Su savo pulkininkais ir kapitonais,
Kaip vokiečiai per antrą pasaulinį karą,
Jie plečia savo valdas,
Didina jų tūrį...
Bet pasakyk,
Ar mums būtina kariauti?
Tai juk stabdo laiko tėkmę,
Upės judėjimą pirmyn.
Bet ar reikia, broli,
Čia ginklus sudėti?
Juk mano namai,
Ten, kur tavo,
Mes turime bendrą prieglobstį,
Tad saugokime jį ir ginkime,
Bet ne su ginklais ir skydais,
O su savo širdimis.