Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ – dar vakar pilaitiškė, šiandien – Viršuliškių gyventoja, studijavusi lituanistiką ir menotyrą, ne vieno solidaus laikraščio darbuotoja, storokų monografinių leidinių kalbos grynintoja, eiles pradėjusi kurti po Mamos mirties būdama dvidešimties metų, dalį jų paskelbusi almanache „Varpai“, žurnale „Bajoras“, įsijungusi į žiemiškąją Pilaitės poezijos maratono, skirto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, atkarpą, savo posmais jungiasi ir prie mūsų miškelyje jau gegužės 21 d. įvyksiančio Pilaitiškojo poezijos pavasario „Kas po tūkstančio metų ras tavo pėdsakus, Tėvyne“ , skirto lietuvininkų dainuojamojo žodžio puoselėtojui, K. Donelaičio „Metų“ iš numirusių prikėlėjui, teologui ir eiliuotojui Liudvikui Rėzai jo 240-ųjų gimimo metinių proga:
Kaip surinkti, sunešti į kalbos avilį
Išsibarsčiusius vėjo genamus žodžius –
lapus – frazes – mintis –
kad jie suskambėtų,
kad pražystų?