Būtų gerai, jei šiuo metu Pilaitėje gyvuojančios visos keturios bendrojo ugdymo mokyklos Rugsėjo 1-ąją pasitiktų vienodu laiku. Būtų galima visas jas aplėkti ir sužinoti, kokiomis nuotaikomis, lūkesčiais ir pasiekimais jos pasitinka naujų mokslo metų pradžią, kokių išskirtinių svečių dėmesio sulaukė. Teko pasidairyti Martyno Mažvydo progimnazijoje. Ji didžiuojasi, kad jos dainorėliai ir šokėjėliai buvo šios vasaros Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu.“ dalyviai. Tai ženklus muzikos mokytojų Audronės Lašinskienės, Justinos Bradauskienės ir Tautinių šokių būrelio ,,Žiogeliai“ vadovės Violetos Likšienės įdirbis. Progimnazija sulaukė puikių įvertinimų plėtojant prancūzų kalbą iš Lietuvos užsienio ministerijos ir sveikinimo žodžių iš šioje šventėje dalyvavusios Prancūzijos kultūros instituto Lietuvoje Kalbinio bendradarbiavimo atašė Coralie Krener. Sveikinimo žodžius tarė pilaitiškis, Vilniaus miesto vicemeras, kuruojantis bendrąjį ugdymą Vytautas Mitalas, Pilaitės parapijos klebonas Ričardas Doveika, Pilaitės seniūnas Edmundas Pupinis. Pirmosiose klasėse virš 160 pirmokėlių. Netrukus į pačią šiuolaikiškiausią ir 17 mln. eurų kainavusią Pilaitės gimnaziją, kuri kitais metais pažymės savo gyvavimo 35-metį, rinkosi per 1100 gimnazistų. Jos direktorius Mindaugas Briedis pažymėjo: ši gimnazija prieinama visiems pilaitiškiams. Jis pasidžiaugė, kad, susumavus praėjusių mokslo metų rezultatus, ji ženkliai pasistūmėjo į priekį, be to, yra pati didžiausia gimnazija Lietuvoje. Ir šioje bendrojo ugdymo Pilaitės mokykloje sveikinimo žodį taręs Pilaitės seniūnas Edmundas Pupinis ragino gimnaziją šoktelėti iki 25-os vietos pagal pasiekimus Lietuvoje. Tuo tarpu Šv. Juozapo parapijos klebonas Ričardas Doveika akcentavo gerumo svarbą, kuri ne mažiau reikšminga nei žinios, kurias įgyjame besimokydami. Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas gimnazistams linkėjo pirmiausiai geriau pažinti save. Seimo narys Vytautas Sinica, baigęs mokyklą Pilaitėje, prisiminė savo polinkį istorijai. Jis pagarsino: praėjo tik 100 metų, kai pradinis ugdymas Lietuvoje tapo privalomas, nors ne iš karto visiems prieinamas, tad Pilaitės gimnazistams turint tokią išskirtinę mokykla ir dar nemokamai suteikta didžiulė privilegija. Nespėta gyvai apsilankyti Vydūno progimnazijoje. Nuotraukos ir įrašai socialiniame tinkle liudija – čia taip pat gausiai rinktasi į Rugsėjo 1-osios šventę. Ji pasitinka jau trečiuosius mokslo metus. Įstaiga atsirado vietoje pirmosios Pilaitėje bendrojo ugdymo mokyklos, kuri nuo 2012 metų tapo akredituota gimnazija. Pastaroji jau trečius metus, persikėlusi į naują pastatą Tolminkiemio gatvėje, didžiuojasi labai šiuolaikiškomis, mokymuisi ir kitokiam ugdymuisi pritaikytomis erdvėmis. Stebint, kokiais tempais vyksta trinkelizacija ir ištrinkelizacija ne tik visame Vilniuje, bet ir Pilaitėje – kai kur neseniai paklotos ir dar nelabai nusidėvėjusios trinkelės raunamos, o jų vietoje tiesiamas juodas ir ne aukščiausios kokybės asfaltas (tikriausiai bus naujas dviračių takas, galbūt ir be vietos pėstiesiems, o gal kažkiek jos ir paliks?) – labai norėtųsi, kad bent jau iš ten išimtos dar puikios plytelės būtų paklotos Vydūno progimnazijos kieme ir aplink ją. Pačios pirmosios, paklotos dar po 1992 metų, yra ženkliai nuo laiko apsinešusios, neestetiškai atrodo. Tuo pačiu reikėtų pertvarkyti ir patį vidinį jos kiemą – padaryti patrauklesnį tiek patiems mokiniams bei mokytojams, tiek bendruomenės susibūrimams. Netoliese Vydūno progimnazijos gyvuoja 2005 metais įsikūrusi Vilniaus krikščionių mokyla, gimnazija tapusi 2015 metais. Ji yra privati. Joje taip pat nespėta per šią Rugsėjo 1-ąją apsilankyti. Pasivaikščiojus po jos vidų galima tik „seilę pavarvinti“, tačiau šiai ugdymo įstaigai labai trūksta ploto išorėje – ne tik fizinio lavinimo pamokoms, bet ir mokyklos bendruomenės susibūrimams atviroje erdvėje. Šalia yra dar laisvos valstybinės žemės, tačiau ja dalintis net ir švietimo reikmėms neskubama.