Pilaitė atšventė tradicines Rasas birželio 20-ąją, šeštadienį, tikrojo kosminio virsmo metu, kai naktis trumpiausia. Idėja atgaivinti jos šventimą senoviškai gimė prisiminus pačią pirmąją Rasų šventę Naujakurių Pilaitėje. Ji surengtą 1998 metais prie Salotės ežero liaudies dainų klubo „Raskila“, kuriai tuo metu vadovavo pilaitiškis Gintautas Barkauskas, pavyzdžiu. Ją atgaivinti ir švęsti laikantis senovinių papročių kilo dabartinei pirmosios Pilaitės gyventojų NVO „PILAITĖS BENDRUOMENĖ“ pirmininkei Janinai Gadliauskienei. Tai jau trečias kartas, kai ši bendruomenė ją surengia Pilaitėje. Finansiškai tokias tradicines Rasas parėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Šventinę nuotaiką pievoje prie Sudervės upelio kūrė folkloriniai ansambliai – Vilniaus miesto „Rasoda“ ir Vilniaus rajono „Verdenė“ (vadovė Rasa Kauzonaitė). Susirinkę pilaitiškiai ir miesto svečiai pynė vainikus iš lauko žolynų, dainavo tradicines dainas bei dalyvavo senoviniame apsivalymo vandeniu rituale žengiant pro žolynais papuoštus vartus (). Po to šventės dalyviai vorele patraukė kalnelio link. Ten buvo įrengtas ritualinis aukurėlis. Jame įžiebus ugnį, pagerbta į savo aukščiausią tašką įkopusi saulė ir baltiškosios ne tik ugnies, bet ir kitų stichijų dievybės, sugiedotos jiems skirtos baltiškos giesmės. Kulminacija tapo gintaro smilčių aukojimas baltiškajai visos ugnies deivei Gabijai. Tai paskatino ugnį ženkliai šoktelėti į viršų. Aukurėlio ugnyje simboliškai apvalyti iš žolynų nusipinti vainikai. Rasų šventės vedėja Rasai Kauzonaitė priminė jų nuo visokių blogybų apsaugančias galias ir pagalbą sunegalavus (). Nepamirštas ir Liudvikas Rėza – teologas, mokslininkas, mecenatas, pirmasis lietuvių folkloristas. Jam dedikuotos šios Pilaitiškos Rasos ne tik 2026-uosius Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus jo metais 250-ųjų gimimo metinių proga ir kad jis, būdamas Mažosios Lietuvos gyventojas su baltiškomis šaknimis, Pilaitėje įamžintas jo vardu pavadinus gatvę, bet dėl jo surinktų ir išleistų Pamario krašto lietuvių liaudies dainų. Keletas tokių dainų šioje šventėje padainuota (). Pilaitės progimnazijų mokytojų choras su Kristina Žebrauskaite-Šileikiene priešakyje pakvietė prisiminti su Rasų šventėmis siejamas liaudies dainas ir taip pat kartu padainuoti (). Uždegus Rasų laužą, prisiminti Jonai, Janai ir Janinos. Anot šventės vedėjos Rasos Kauzonaitės, jų vardai gali būti siejami ir su romėnų dviveidžiu laiko dievu Janusu bei šiuo metu su dangaus skliaute šviesiančiu Dvynių žvaigždynų, tad nenusižengiama jų vardadienius paminėti ir per tikrąjį kosminį Rasų šventės laiką – birželio 20-ąją. Jonai, Janai, Ivanai, Janinos ir Pilaitės gimnazijos muzikos mokytoja Kristina Žebrauskaitė-Šileikienė pagerbti ąžuolų vainikais, o Janina Gadliauskienė dar ir papildomai pasveikinta pasitinkanti svarų gyvenimo jubiliejų (). Užgrojus valsą, Jonai ir Janinos pasidavė šio svajingo šokio sūkuriui. Netrukus prasidėjo masinių liaudies šokių dalis (). Po jų sekė žolynų vainikėlių plukdymas upeliuku (). Kas nespėjo pavargti nuo tokios ritualais, dainomis ir šokiais tirštos programos, galėjo džiaugtis spragsinčiu laužu ir ruoštis Stebuklingojo paparčio žiedo paieškoms. Mėgstantys panaktinėti galėjo išsimaudyti ir rasomis apsibėrusiose Pilaitės pievose vos tik išgirdo pirmųjų paukštelių giesmininkų chorą ratą apkeliavusiai saulei pasveikinti.