Šviesų instaliacijų festivalis viena populiariausių švenčių, į kurią suplūsta daugiausia Pilaitės gyventojų. Tai buvo puiki proga ir Pilaitės bendruomenės centrui „Mažoji Lietuva“ (pirmininkė Aušrelė Čepulienė), vykdančiam Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Kurkime Pilaitę kartu“, surengti jau antrąją pilaitiškius konsoliduojančią, socialinę atskirtį mažinančią, neįgaliuosius integruojančią šventę (pirmoji vyko per Jonines). Spalio 1d. – antroji šio festivalio diena, kuomet jis iš Vilniaus senamiesčio persikėlė į Pilaitę. Ši diena siejama su keliomis šventimui tinkančiomis progomis. Pirmiausia, – su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, o senjorai Pilaitėje, susibūrę į Vilniaus miesto socialinės paramos centro senjorų dienos centrą „Diemedis“ (vadovė Irena Orvidienė) – patys aktyviausi ir pilietiškiausi. Tad jie ir pradėjo koncertą (). VO „Pilaitės bendruomenė“ atstovavo tautinių ir religinių giesmių atlikėja profesionali vokalistė Irena Bražėnaitė (). Ką moka, rodė ir vaikai. Tautinius šokius šoko mokytojos Violetos Liškienės vadovaujamas kolektyvas „Vejava“ ( ). Linksmas daineles traukė Vaikų muzikos studijos „Retro“solistės, vadovaujamos mokytojos Eglės Budrikienės (). Patys mažiausi pilaitiškiai pademonstravo, kad galima groti ir ant kibirų (). Vakarėjant ir saulei mažiau šildant, ant atitvertos Senojo Pilaitės kelio atkarpos, prie neįprastos Girteka scenos, ugningai į asfaltą aukštakulniais kaukšėjo panelės () ir moterys (), susibūrusios į flamenko šokių kolektyvą „Solea“, kuriam vadovauja pilaitiškė Natalija Kovoliova. Maloniai nuteikė ir Pilaitėje veikiančios Yamahos mokyklos lankytojų pasirodymas. Netruko ir svečių, dainuojančių iš Nemenčinės () ir kaimyninių Karoliniškių. Visi jie puikiai koncertavo, bet koncerto vinimi tapo Danieliaus, kuris sekdamas estrados žvaigžde Vudžiu, parodė: neįgalumas netrukdo talentui atsiskleisti (), o kai dar dainuoji ir iš širdies, abejingų nelieka (), pasirodymas. Pilaitės senjorai ir gyventojai su negalia buvo kviečiami atsigaivinti ir pasistiprinti po UAB „KESTLETA“ vadovo Eugenijaus Juknio jiems įrengtomis palapinėmis. Koncertas truko apie apie 4 val. Nuo 20 val. ant Pilaitės seniūnijos rūpesčiu sutvarkyto piliakalnio ir jo prieigose pilaitiškius ir svečius iš kitų Vilniaus vietų pasitiko šį kartą „Gamtos industrija“ pasivadinusio 6-ojo šviesų festivalio instaliacijos. Jų buvo daugiau nei penkiasdešimt. Ilgėliau stoviniuota prie kartkartėmis skirtingų šviesos srautų įrėminamo miško ir piliakalnio, sujungiamo tvenkiniu su plaukiojančiomis instaliacinėmis antimis, kai kitoje tvenkinio pusėje, prie Pilaitės prospekto, įsižiebdavo gigiantiški oro balionai. Sensacija tapo pagaliau Elenos Sakalauskaitės instaliacijoje ant piliakalnio pagautas Pilaitės vaiduoklis – senojoje Lietuvoje gotikinio žanro pradininkės grafienės Onos Radvilaitės Mostovskos, kuri, kaip XIX a. rašė žinomas Vilniaus kultūrinių įvykių metraštininkas Adomas Honoris Kirkoras, galėjo gyventi Pilaitės dvare, sukurtos siaubo apysakos „Pilaitės vaiduoklis“ personažas (). Senojoje Pilaitėje prie lempučių virtinėmis išdabinto vandens malūno koncertavo „The Road Band“ grupė (), o pačiame malūne buvo Atvirų durų naktis, tad jį gausiai lankė žingeidus jaunimas (). Akį traukė ir per visą Senąjį ir jau nebenaudojamą Pilaitės kelią šviečiančiomis girliandomis išpuošta galerija. Joje buvo įsitaisę dar dieną LITEXPO rūmuose demonstravusieji neįprastus rūbus. Buvo galima jų paklausinėti, kas tai per apdarai, kaip ir pasipuošusių šviesos festivaliui derančiais aksesuarais, kurie paveikslavosi artimoje pastarųjų kaimynystėje (). Prie pat „Beepart kūrybinių dirbtuvių“ (jų įkūrėjas ir vadovas Andrius Ciplijauskas, taip pat jis ir tarptautinių šviesų festivalių Pilaitėje įkvėpėjas ir pagrindinis organizatorius), pastatyta šviečianti sfera priminė žemės gaublį, kuriame atsispindėjo praeinančių žmonių šešėliai (), o aukštėliau šio pastato, ant kalvaitės, instaliacijoje „Šviečiantys kelmai“, kur anksčiau ant laužo bendruomenės konsolidavimui kunkuliuodavo daržovių sriuba, kurią su meile maišydavo bendruomenės daržo Pilaitėje ir ne tik joje iniciatorė Virginija Vingrienė, tikriausia, dėl vis įsižiebiančių įvairiaspalvių šviesų, manydamos, jog dar nepasibaigė šilta vasaros diena, šurmuliavo kuo tikriausios bitės (). Labai simboliška – dirbtuvių pavadinimas, verčiant iš anglų kalbos, siejasi su bičių namais.