Prieš keletą metų Pilaitėje įvyko čia buvusių dviejų vidurinių mokyklų reforma. Dėl tuštėjančių klasių ir įgyvendinant naująsias Lietuvos švietimo reformos nuostatas (buvo siekiama vidurines pakeisti pradinėmis mokyklomis, gimnazijomis ir progimnazijomis, nors ir vienose ir kitose tos pačios visai Lietuvai bendrojo lavinimo sistemai skirtos programos), pavyko čia veikusioms mokykloms, kai buvo išgirstas ir čia gyvuojančių bendruomenių balsas, persitvarkyti taip, kad apie 1000 mokinių galėtų vietoje lankyti gimnaziją ir jiems nereikėtų vykti mokytis į kitas Vilniaus gimnazijas, kuriose moksleivių skaičius nebepasiekdavo joms nustatytos egzistuoti ribos, kad nebūtų uždaromos, nes tokio lygmens mokymo įstaigų sostinėje susikūrė daugiau nei jas leido užpildyti prasta demografinė padėtis. Pilaitės abiejų buvusių vidurinių mokyklų vadovams pavyko susitarti, jei progimnazijoje susidarytų didesnis skaičius pirmokų, tai gimnazijoje jiems mokytis atsirastų vietos. Taip pat galvota, kaip išsaugoti puikius pedagogus, kad jie neprarastų darbo bei turėtų tinkamą jo krūvį. Palyginti per trumpą laiką pavyko nemažomis abiejų mokyklų administracijos pastangomis be didesnių nesklandumų tęsti jaunųjų pilaitiškių mokymą pagal patvirtintas Lietuvos bendrojo lavinimo nuostatas, neuždarant vienos iš Pilaitės mokyklų, nors iš Vilniaus miesto tarybos švietimą ir jos pertvarką kuruojančių asmenų buvo galima išgirsti apie ketinimą Pilaitėje palikti tik vieną mokyklą ir ją pertvarkyti į pagrindinę. Pilaitėje būtų likusi tik viena mokykla. Šiais metais, kai į Martyno Mažvydo vardo progimnaziją pirmokėlius leisti panoro 300 tėvelių iš Pilaitės, o joje mokytis numatyta tokiems moksleiviams 190 vietų, čia vėl susirūpinta švietimo reikalais. Tokio ženklaus būsimų pirmokų skaičiaus išaugimo priežastis – atnaujintos statybos ir didėjantis tarp jaunų šeimų Pilaitės populiarumas joje kurtis. Statybos ir artimiausiu metu neturėtų sustoti. Tad naujos ar net naujų mokyklų kaip ir vaikų darželių kūrimas Pilaitėje aktualūs. Šią problemą aptarti ir kelių jai spręsti Martyno Mažvydo progimnazijoje be abiejų Pilaitės mokymo įstaigų direktorių: progimnazijos E. Manelio, gimnazijos Z. Popovo, moksleivių tėvus atstovaujančių komitetų pirmininkų, moksleivių tarybos atstovų, mokytojų rinkosi ir facebook grupė, pasivadinusi Pilaitės bendruomenės vardu ir Pilaitės bendruomenės atstovės. Apsidžiaugta, kad į šį susitikimą atėjo ir Vilniaus tarybos narys V. Mitalas, kartu pilaitiškis ir mokinių tėvas. Diskutuota, ar pasiteisintų moduliniai priestatai sprendžiant Pilaitėje aprūpinimo vietomis darželiuose ir mokyklose problemas? Manoma, kad nepasiteisintų, nes gali netenkinti reikalavimai būtinoms higienos normoms, per mažas plotas jiems statyti, be to, būtų švaistomi pinigai juos surenkant ar išmontuojant, bet iš esmės problemų neišspręstų. Gimnazijos direktoriaus Z. Popovo paskaičiavimu žiūrint su perspektyva, tai turėtų būti ženkliai erdvesnė, o progimnazijos direktoriaus E. Manelio nuomone, ir modernesnė, su pertraukoms pritaikytais koridoriais, mokykla, kuriai Vydūno ir Tolminkiemio g. sankryžos laukymėje, kurioje šiuo metu jau pradėti pilaitiškių poilsiui skirto skvero įrengimo darbai bei statoma bažnyčia su jai gyvuoti apibrėžtomis zonomis, vargiai beužtektų vietos. Eugenijus Manelis apgailestavo: ši vieta jau kada buvo rezervuota ateityje numatytoms pastatyti net penkioms mokykloms. Susitikime dalyvavęs Pilaitės seniūnas A. Šniras mano: sparčiai plečiantis Pilaitei, tiek mokyklos, tiek darželiai tampa gyvybiškai svarbūs, ir pakvietė ateinantį trečiadienį (liepos 5 d.) nuo 14 val. Pilaitės bendruomenės aktyvistus atvykti į susitikimą su Vilniaus miesto administracijos vadove Alma Vaitkunskiene (Konstitucijos pr. 3), kur būtų galima konstruktyviau tokias problemas spręsti, juolab, kad netrukus bus galutinai papildomas ir tvirtinamas naujas detalusis Vilniaus planas. Vytautas Mitalas, susirūpinus, ar Vilniaus savivaldybė duotų pinigų naujoms statyboms, nes gali jų neturėti, patikino: pinigų yra. Visgi, kaip ir anksčiau, pats didžiausias kliuvinys būtiniems infrastruktūros statiniams Pilaitėje statyti – laisvas, tinkamas ir valstybei priklausantis plotas. Albinas Šniras patikino: Pilaitėje yra dar valstybinės žemės netoli besikuriančių jaunų šeimų daugiabučių, kuri garantuotų didesnį moksleivių saugumą, nes jiems nebereikėtų kirsti judrų Pilaitės prospektą, bet neaiški Nacionalinės žemės tarnybos pozicija. Taigi bendromis visų pastangomis labai greitai Pilaitėje gali būti sprendžiamos tiek naujos mokyklos, tiek ir naujų darželių statybos problemos. Be naujam darželiui numatytos vietos antroje Vydūno g. pusėje ties prekybos centru „MAXIMA“, taip pat naujam darželiui vietos dairomasi ir už VSD pastato, svarstyta galimybė kitus darželius įterpti į ankstesniosios statybos uždaruosius daugiabučių kiemus, bet tam priešinasi jų gyventojai. Tai ne problemos sprendimas. Pilaitėje jaunieji naujakuriai nelabai džiaugiasi savo būstų statytojų ženkliai sumažintomis žaliosiomis erdvėmis po savo langais, tad ir ankstesnieji naujakuriai nenorėtų tokios jų lemties. Ateityje plečiant Pilaitę, vertėtų pagalvoti apie darželių, kaip ir mokyklų kūrimui, tinkamesnę vietą ir ją iš anksto rezervuoti, pavyzdžiui, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse.