Tikriausia, nebe už kalnų laikas, kai Vasario 16-osios paminėjimas nebebus šiaudinis. Bus iš nuoširdžiausio nusiteikimo pažymėti tai, kas mums iš tikro dar labai jautru – tai laisvų žmonių laisvoje bendruomenėje gyvenimas ir gilesnis prisiminimas, kokia kaina to siekta ir ką būtina nuveikti, kad tai išliktų amžinai. Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijoje surengtas nelėkštas Vasario 16-osios paminėjimas. Tai tarsi šiek tiek ilgiau, nei įprasta, trukusi pilietinė pamoka, kurią be moksleivių, mokytojų stebėjo ir Senjorų dienos centro „Diemedis“, kuriam vadovauja Irena Orvidienė ir v. o. „Pilaitės bendruomenė“, kuriai pirmininkauja Janina Gadliauskienė, atstovai. Tokios pamokos metu prisiminta Mažoji Lietuva, šiais metais prilyginta prie likusių Didžiosios Lietuvos etnografinių kraštų kaip Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija. Sukurtame filmuke žingeidūs moksleiviai klausinėjo mokytojų, kaip šis kažkada vienos valstybės kraštas prisidėjo prie tautiškumo ir valstybingumo stiprinimo. Teatralizuotai, vaidinant net pačiam Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriui istorikui Eugenijui Maneliui, naudojant vaizdo archyvinę medžiagą, prisiminta kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Na, o ilgo ir nelengvo kelio LAISVOS LIETUVOS link vingius grindė moksleivių skaitomos eilės ir dainuojamos dainos. Vieną iš jų net ir dabar galima pasiklausyti: