Balandžio 27 d., eidama 96-uosius metus, netikėtai mus paliko pilaitiškė tautodailininkė ir liaudies poetė Karolina Biekšaitė-Jezerska. Ji gimė 1924 metais rugsėjo 23 d. mažažemių valstiečių šeimoje Dzūkijoje, Pamerkių kaime, Varėnos apskrityje. Jos tėvas Jonas, tapęs Lietuvos kariuomenės savanoriu, pateko dalį Dzūkijos okupavusios lenkų valdžios nemalonėn, buvo pasodintas į kalėjimą, iš ten pabėgo į Didžiąją Lietuvą, į kurią netrukus perbėgo ir jo žmona be Karolinos su dar keturiais vaikais: trimis dukromis ir sūnumi. 1939 metais, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, šeima apsigyveno Vilniuje. Karolina pradėjo mokytis Aukštesniojoje ekonomikos mokykloje, įsikūrusioje J. Karvelio prekybos namuose, esančiuose Gedimino prospekte. Mokslus nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Karui pasibaigus, dėl neva galimų sąsajų su partizanais buvo nuteista kalėti Urale, o po to sekė nutrėmimas į Sibiro gilumą. Ten ištekėjo už tokios paties lemties lenkų tautybės Juzefo, kilusio iš Vakarų Ukrainos. Ten susilaukė dukrelės Genutės, kuri iš mamos paveldėjo eiliavimo dovaną. Pora, po Stalino mirties sulaukusi reabilitacijos, apsigyveno vyro tėvų namuose prie Galičo, ten susilaukė sūnaus Vlado, kuris jaunas būdamas žuvo. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, mirus vyrui, Karolina Biekšaitė-Jezerska su dukros šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, o nuo 1997 metų apsigyveno Pilaitėje ir netrukus aktyviai įsitraukė į jos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Retas renginys išsiversdavo be Karolinos Biekšaitės-Jezerskos tautodailiškų kūrinių, eilių visomis temomis. 85-ojo jubiliejaus proga Vo „Pilaitės bendruomenė“ parengė ir išleido jos eilėraščių knygą „Žodis Lietuva širdyje ir lūpose“, aprėpiančią eiles, gimusias tremtyje, martavimo Ukrainoje metu ir sugrįžus nepriklausomon Lietuvon. Jos eilių ir biografijos pagrindu jubiliatei paskirtas mini poetinis tokio pat pavadinimo spektaklis, kurį 2009 metais pastatė Pilaitės liaudies teatras. 95-čio proga „Pilaitės bendruomenė“, Senjorų dienos centras „Diemedis“, kurio aktyvi lankytoja ji buvo, Pilaitės seniūnijos administracija jubiliatę sveikino namuose. „Pilaitės bendruomenė“ ta proga parengė jubiliejinę jos eilių, publikuotų pilaitiškiems poezijos pavasariams skirtuose leidiniuose, kurių iliustratorė ji taip pat buvo, pradedant 2004 metais iki 2019-ųjų, rinkinį (elektorinė versija prieinama svetainėje:). Prieš pat šį jubiliejų buvo galima pasiklausyti visai bendruomenei skirtoje Vilniaus šv. Juozapo parapijos, kuriai priklauso ir Pilaitė, įsteigimo 20-mečio šventėje.
Karoliną Biekšaitę-Jezerską galima vadinti didžiąja lyrike. Kai ji išstodavo pasisakyti ar padeklamuoti savo kūrybos eilių, atsiverdavo jos giliai per motinos pieną tautosakos gelmes pažinusio ir betarpiškai tragišką Lietuvos istorijos lemtį patyrusio žmogaus išmintis. Jos išskirtinis gebėjimas nevaldiškai bendrauti, turint ypatingai šilto bendravimo su bet kuria auditorija dovaną, ir liaudiškas lyriškumas ne vieną maloniai nuteikdavo ir pakylėdavo. Ji turėjo puikią atmintį ir buvo nepakartojama pasakotoja. Buvo artistiška. Be žmonių dar labai mylėjo gyvūnėlius ir augalėlius. Yra palikusi savo gyvenimo, kaip pati vadino dienopaišį: savo gyvenimo tremtyje ir po jos užrašus, primargintus piešinių ir eiliuotų sentencijų, kuris, ilgai gyvenant svetur, neleido jai užmiršti gimtosios lietuvių kalbos.
Reiškiame užuojautą dukrai Genutei, trims anūkėms, būreliui proanūkių, giminaičiams.
Gedime su visais, kuriems teko iš arčiau pažinti mūsų mielą KAROLINĄ.
Mišios už Velionę Šv. Juozapo parapijos bažnyčioje balandžio 27 d. 18 val., atsisveikinimas Gedulo namuose Olandų g. balandžio 28 d. nuo 11 iki 16 val.
Vo „Pilaitės bendruomenė“