Įpusėjus rugpjūčiui, Asociacija „Idėjų lysvė“ į kūrybines dirbtuves „Beepart“pakvietė pilaitiškius pasiklausyti dr. Giedrės Godienės paskaitos „Pilaitės ir jos apylinkių kraštovaizdžio turtai“, kuri gimė čia vykdyto projekto „Pilaitės žaliosios erdvės I.“ eigoje. Neprailgo 1,5 val. trukęs Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dėstytojos įdomus savo pačios tyrimais ir įspūdžiais iliustruotas pasakojimas, lydimas Pilaitės ir jos apylinkių kraštovaizdžio nuotraukų. Tai supažindino ne tik su sparčiai urbanizuojamos šios sostinės dalies gamtiniu karkasu, išskirtiniu vandenviečių tinklu, bet ir su čia aptinkamos gyvūnijos ir augmenijos įvairove, rekomenduojant kai kurią saugoti, o kai kurios ženklų invazinį plitimą, išstumiant iš erdvių vietinius augalus, stabdyti. Kartu pasidalinta jos pačios patirtimi tyrinėjant vandenviečių pakrantes su jų viešo ar privataus prieinamumo galimybėmis, sumanius pilaitiškiams savarankiškai jas pereiti, bet su galimais nepatogumais, patenkant į dažnai neteisėtai užsitvertas teritorijas.
Giedrė Godienė pakvietė pilaitiškius pasekti lazdyniečių pavyzdžiu. Suskubti pasirūpinti trim daugiau kaip 150 cm skersmens ąžuoliais Sudervės upės slėnio šlaite Darkiemio gatvės gale, esančius paribyje su saugojama teritorija, ir juos paskelbti saugotinais. Taip pat ragino susirūpinti tinkamu dar Pilaitės dvaro laikus menančios liepų alėjos išsaugojimu. Tenka priminti: Vo „Pilaitės bendruomenė“ ne kartą yra užsiminusi apie šios alėjos išsaugojimo problemas, bet sulaukdavo atsakymo, kad joms joks pavojus negresia. Bet tą gali pakartotinai padaryti. Net prašyti, kad alėjai būtų suteiktas su Senąja Pilaite siejamos grafienės Onos Radvilaitės-Mostovskos – pirmosios profesionalios LDK rašytojos, gotikos žanro pradininkės, lygių teisių kovotojos – vardas.
Paskaitos metu buvo pagarsinta atliktos su dr. Ieva Misiūniene gyventojų apklausos apie žaliųjų erdvių prie jų gyvenamosios vietos apimtis, lankymosi jose dažnumas, motyvai. Išsiaiškinta: pagal pastarųjų metų gyventojų kūrimosi tempus Pilaitė, kurioje tankumas siekia 2109,7 žmogus į km2 (Vilniuje –1480, 2, Lietuvoje – 463,97, Europos Sąjungoje – 99,87) nedžiugina.
Vo „Pilaitės bendruomenę“ neramina ženklus žaliųjų zonų suurbanizavimas; nepatogus, nesaugus, taršus, nepakankamas susisiekimas ir pačioje jos teritorijoje net tik vykstant į ją. Tai neprisideda prie kokybiškesnio ir ekologiškesnio gyvenimo siekiamybės.
Visas paskaitos vaizdo įrašas: