Ona Gaidamavičiūtė nebe pirmą kartą įsijungia į pilaitiškąsias poezijos šventes. Dar visai neseniai gyveno Pilaitėje. Šiuo metu ji mūsų kaimynė iš Viršuliškių. Studijavo lituanistiką ir menotyrą. Ne viena solidi leidykla, prieš išleisdama knygą, kalbos redagavimą patiki Onai Gaidamavičiūtei. Eiles pradėjo kurti po Mamos mirties. Tada buvo dvidešimties. Dalį eilėraščių paskelbė almanache „Varpai“, žurnale „Bajoras“. Pasitinkant 15-ąjį poezijos pavasarį Pilaitėje, dalinasi savo naujai gimusia kūryba. Kokia ji, patiems spręsti:
Gijos...
Voratinklių gijos beauštant saulei...
Gijos...
Plonytės nematomos gijos...
Iš kurių išaustas ŠIRDIES audinys...
Gijos...
Gyvenimo linijų gijos...Išraizgytos kiekvieno mūsų delnuose...
Gijos...
Taip atrodo upės iš paukščio skrydžio...
Mūsų žemė, regis, yra išraizgyta gyvenimą, gyvybę teikiančių upių tinklu (juk kur vanduo – ten gyvybė, gyvenimas)...
Taip norisi, kad daugiau jungiančių gijų būtų tarp mūsų...
Taip norisi, kad visi susikibtume rankomis ir sukurtume vienybės tinklą...vienybės audinį...
Ir kad nebijotume drąsiai ištiesti rankos savo broliui ar sesei...
Saulė
***
Paukščiai pragysta ant žaliaakio namo kraigo
Nidos
Kopų
Papėdėje...
...
Angelas
Dievas
...
Puikybė
Tuštybė...
Beauty of moments
and Vanitas...
PRASMĖ – TIK MEILĖJE...
***
Pakeliui su Jonu Aisčiu...
Mano Sesuo –
Rudenio žolė...
Mano Sesuo –
Lietaus melancholija...
Saulės agonija...
***
Aš išeisiu į pavasarį
Basomis kraujuojančiomis kojomis,
Aižydama grubų žiemos įšalą,
Laužydama varveklius nuo langinių...
***
Išnykti išnykti išnykti
Ištirpti tyliai
Numirti...
Bet GYVENIMAS – DIDŽIAUSIA DIEVO DOVANA...
***
TŪKSTANTMEČIUS MENĄS SENAMIESČIO GRINDINYS SUSKELDĖJO PASITIKDAMAS PAVASARĮ...
Jos išniro iš balto sniego ir balto ledo – – –
Jų atspaudai ledo dantiraščiuose...
– – –
Neprisimenu vaikų vardų
Jie užšalo išdžiūvusiose Sėlos upėse...
Tūkstantmečių ledynų arimuose...
Saulė
***
Ryto saulės šypsnys
pro užuolaidą pasrūva
...ir švelniai paglosto skruostą, sušildo mintį bundančią, ir kviečia Būti...