Kiekvienam Pilaitės poezijos pavasariui naujų eilių sukuria į šio sostinės daugiabučių rajono kultūrinį gyvenimą 1997 metais aktyviai įsijungusi į Lietuvą parvykusi gyventi politinė kalinė, tremtinė, garbaus amžiaus liaudies poetė ir tautodailininkė Karolina Biekšaitė-Jezerska. Ji eiles rašė ir tremtyje, ir svečioje šalyje – Ukrainoje. Nepadeda plunksnos į šalį ir gyvendama Lietuvoje. 2009 metais Vo „Pilaitės bendruomenė“ iniciatyva 85-čio proga išleista Karolinos Biekšaitės-Jezerskos kūrybos rinktinė „Žodis Lietuva sieloje ir lūpose“. Ją pilaitiškiams teatralizuotai pristatė Pilaitės liaudies teatras.
Ne jau pavasaris jau žengia?
Pavasaris pagiriu žengia
Su paukščių čiulbesiu, daina...
O pagirys taip žydriai mėlynuoja...
Lyg būtų pasaka gyva.
Juk tai ne ežeras, ne upė
Nudažė klonį mėlynai...
Žibutės akeles atmerkė
Ir skleidžia kvapą jų žiedai.
Tarytum žydras lopinėlis
Nukrito iš dangaus,
O ant jo gėlės, kvapios gėlės –
Žibutės mano Dzūkijos...
Skubėkime visi į klonį....
Nukritęs kviečia mus dangus.
Te nesėkmės praein pro šalį,
O mes tik sveikiname Jus...
Skinkime žiedus, puoškime gryčias, –
Tebūna Jums namai – dangus.
Namų languos „Ramusis“ vandenynas –
Jame žuvėdrų klyksmas džiugins Jus.
***
Jaučiu širdyj laimę,
Kai žiūriu į saulę,
Kai geriuos žydryne
Aukščiausio dangaus, kurioj vyturėlis
Tas mažas „taškelis“
Paberia dainelę
Aukščiausios gaidos...
Sudrebina dangų,
Sujaudina širdį,
Artojuj priduoda jėgos,
Kai sklinda, kai plaukia
Jausminga dainelė
Verčiančiam žiemelę
Dzūkijos brangios,
Prakaitu sūriu aplietos.
***
Plaukia toks lengvutis
Rausvas debesėlis.
auksiniuos saulės spinduliuos
Žilvyty lakštutė dainuoja, traliuoja, –
jos šakos Merkį išbučiuos!..
O jis skuba, plaukia
Į gintaro jūras, –
Žuvėdra jam dainą liūliuos...
Klykaukit žuvėdros!
Vyturėliai čiulbėkit, –
Galybės didingo dangaus!..
Klykaukit, čiulbėkit,
Jo vargus užliekit –
Artojo Dzūkijos laukų!..
***
Pasaulis – tai didžiulė drobė,
kurioje kiekvienas paliekame žymę, –
Šviesią, tamsią...
Pasaulis – tai knyga, kurioj mes rašome
Visą gyvenimą po raidę, po žodį,
Po eilutę, kiek sugebame...
Žmogus ateina į žemę su Saule, –
Išsaugokime Ją ir žvarbiausiomis,
Ir tamsiausiomis dienomis, kad galėtume
Kurti nuostabią Saulės simfoniją gyvenimui.