Karoliniškietis Julius ŽĖKAS (* 1980 03 09) – poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas, baigė skulptūrą, fiziką, lietuvių filologiją, literatūrologiją, kultūros vadybos ir politikos studijas, kuria, organizuoja ir kuruoja įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus.
esatie teesie
vien tik vienio meldžiu
mus sujungęs
pirštų galiukais
užkalbėk savimi
ir tą dvasią įpūsk
kuri mėnesį pilną pripildo
kur ėriukas ir liūtas
ganos kartu kur tik Tu
tiktai TU ir alsavimas
ir vėjas viršum vandenynų
***
ir visa kas
Tavo tebus
mano kelias
***
palieku savo rūbą
ne jums vien tik
žemei dulkėmis virsi
***
Aprenk Mane Kitu
Mesijas Laukia Svečio
***
tavo dvylika juodvarnių brolių
grįžta iš sapno
jauniausia sesuo
meta nuometą
teka ir kyla
pilnatis ir viltis
išmainyta į tylą
tavo lūpų kampučių angis
kirs iš lėto ir kris
tavo pumpuro lašas prigis
***
Tavo soduose žydi jazminai,
ir arbatmedis skleidžias per mus.
Tavo pirštuose molis prabyla,
kai iš dvylikos juodvarnių liekam po du.
***
to vieno vardo varno
ir dvylikos kitų
jau išteka sesulė
basom pargrįžti tu
***
Tavo soduos girdžiu kaip pražysta alyvos
kaip keliasi brenda ir mainosi rūbą
Tavuos kambarėliuos
naktis ir viltis
***
netgi ten kur tavęs nė nebuvo
ten kur skleidės lelijom diena
jos – paklydusios sielos –
aš ilgai dar nuo kalno žiūrėjau
rodės čia o regėjos nakčia
***
tebūnie kaip sakai
net jei klysta buvo ne mano
ir atleisk jei ne man
tai bent tiems
kur tikėjo nematę
ir klydo
***
Dievo buvimo žmogumi įrodymai:
- Dievas neturi ausų;
- Dievas renka mįsles;
- Dievas neverda arbatos;
- Dievas tingi kamšyti langus;
- Dievas daug kalba;
- Dievas neleidžia skiesti;
- Dievas niekad nelaukia;
Su Anuo viskas aišku.
***
ramiai ramiai
darželio sutemoj
veidais raukšlėtais
ir randuotais
vaikai sau
sutartinę
tyliai tyliai tyli
***
tėvyste savo sūnaus
kurio žmogiškąją prigimtį
esi prisiėmęs kaip kaltę
tu perkeli vardą
***
kasdieną aukoji po sūnų
Izaoką kaip Abraomo
kai pakeli ranką
be peilio
ant aukuro
Viešpats sulaiko