Danutė KATKAUSKAITĖ-RUSECKAJA nebe pirmą kartą įsijungia į pilaitiškus poezijos pavasarius. Ji dzūkė. Per 37 darbo metus paketė tik dvi darbovietes. Dabar ji atsargos karys. Su eilėmis ilgai nedrįso išeiti į viešumą, nors jas pradėjo kurti mokykloje. Draugų paraginta išdrįso kūrybą paskelbti virtualioje erdvėje. Palankiai sutikta, išleido pirmąją poezijos knygelę. Jau pasirodė penki poezijos leidiniai: „Įmintos pėdos“ (2014 m.), „Po angelo sparnu“ (2014 m.), „Kai pražyst žodžiai“ (2015 m.), „Mano žodžių karoliai“ (2016 m.), „Pro sielos langą“ (2017 m.) Danutės eilės spausdinamos Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos mėnraštyje „Gintaro gimtinė“, savaitraštyje „Bičiulystė“, virtualiuose JAV laikraščiuose. Jų galima aptikti internetinėje virš 18 tūkst. narių vienijančioje grupėje „POEZIJA – gražios eilės, mintys, žodžiai“. Nemažai jos eilių virtę dainomis. Kasmet Danutės gimtojoje sodyboje vyksta poezijos ir dainų šventės, kur renkasi pasaulio lietuviai.
Poezijos lankos
Tipenu aš mažyčiais žingsneliais
Per poezijos žodžių lobyną.
Link eilėraščio toks ilgas kelias,
Jei mintis pakeliui išsitrynė.
Jeigu ji – lyg narvelyje paukštė –
Blaškos, ieško langelio išskristi,
Eilute aš paleidžiu į aukštį –
Tegul nieks netrukdys jai pragysti.
Kirba kartais žodeliai liūdnoki,
Graudžią natą kabina sujudę.
Kartais sukas tarytumei šoky,
Kartais guvūs lyg ką tik nubudę.
Žodžiai... žodžiai... linksmi ir pavargę,
Kartais duslūs, o kartais ugningi...
Kilimėlį pinu žodžių margą.
Žodžiai žydi, o kartais ir sninga...
Daugiau eilių čia: Poezijos pavasaris 2017