Kovo 16 – ji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena. Ji Pilaitėje turėtų būti ypatinga. Joje gatvės, alėjos ir kitos infrastruktūros įstaigos siejamos su Mažąją Lietuva – buvusiu Karaliaučiaus kraštu (dabartinė Kaliningrado sritis priklausanti Rusijai). Ne vienas pilaitiškis gyvena, jei ne šios etnografinės Lietuvos teritorijos autentiško pavadinimo, tai joje lietuvybės labui, negailint gyvenimo, triūsusio asmens vardo gatvėje. Daug įsimintinų ir įstabių darbų Didžiajai Lietuvai yra nuveikusi Mažoji Lietuva. Tarp jų vienas reikšmingesnių – lietuviškų leidinių, kuomet Didžiojoje Lietuvoje, kurioje po nesėkmingo 1863 metų lietuvių ir lenkų sukilimo prieš juos pavergusią carinės Rusijos priespaudą iki 1904-ųjų buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis, spausdinimas. Mažojoje Lietuvoje, kuri nepateko į šios nedraugiškos lietuvybei imperijos gniaužtus, spausdinti ir kontrabandiniu būdu dažniausia taip vadinami kontrafakciniai (suklastoti su neteisingai nurodytais išleidimo data, vieta, autoriumi) leidiniai į Didžiąją Lietuvą per sieną gabenti labai drąsių kalėjimo ir kitokių carinės Rusijos represijų nepabijojusių žmonių – knygnešių. Suklastoti leidybos duomenys suklaidindavo carinės Rusijos pareigūnus ir nuo jų rūstybės apsaugodavo knygų platintojus ir skaitytojus. Tokia knygnešystė yra lietuvių tautos pasipriešinimo prieš lietuviškos tapatybės ir gimtojo žodžio uzurpavimą iš didelės tautos pusės fenomenas. Jį 2004 metais UNESCO prilygino išskirtiniam reiškiniui pasaulyje, o kovo 16-oji, kuri sutampa su šioje veikloje ypač daug nuveikusio Jurgio Bielinio gimimo diena, oficialiai paskelbta Knygnešio diena (daugiau apie jį čia: http://www.ramuva.lt/index.php/istorijos/musu-mintys/108-kovo-16-knygneio-diena). Netolimoje pilaitiškių kaimynystėje jau 20 metų LITEXPO rūmuose vykstanti Vilniaus knygų mugė iš dalies prilygsta knygnyšystės, – tiesa, jau kitokiomis istorinėmis sąlygomis – , fenomenui. Ją vidutiniškai per 4 dienas aplanko virš 60 tūkstančių skaitytojų. Ir jų kasmet skaičius didėja. Šiais metais mugė pasiūlė lankytojams virš 500 įvairiausių renginių. Daugelyje jų – rašančiųjų autorių prisistatymas. Kad ir koks būtumei vikrus, deja, tik keliuose jų gali suspėti apsilankyti. Tad jų įamžinimas vaizdo įrašais leidžia netiesiogiai kai kuriuose apsilankyti ir greičiau išsirinkti savąją knygą tarp gausybės leidėjų siūlomų leidinių. Belieka tokių įrašų nuorodomis pasidalinti internete ir pagelbėti, kaip tais senais laikais, susirasti savąją knygą. Taip iš dalies prisidedama prie žinių apie save ir platųjį pasaulį platinimo, šiuolaikiškos knygnešystės puoselėjimo. Juolab, kad Vilniaus knygų mugė taip pat tampa išskirtiniu pagal savo apimtis ir turinį reiškiniu pasaulyje. Visai neseniai Londone vykusioje tarptautinėje knygų mugėje jos rengėjai iš mūsų pusės menkai apie Lietuvą žinantiems britams pristatė lietuvišką spaudos platinimo fenomeną – knygnešius, aprėdytus dizainerio Juozo Statkevičiaus sukurtais rūbais, tarsi jie būtų čia atklydę iš tų senų ir lietuvybei puoselėti nepalankių laikų. Vieną tokį galima sutikti ir Pilaitėje, prie Martyno Mažvydo progimnazijos, skulptoriaus Aleksandro Tarabildos įamžintą ąžuoliniame koplytstulpyje. Jis skirtas Lietuvos knygnešiams. Tai pati pirmoji skulptūra Pilaitėje, padovanota Vilniaus mokytojų namų. Galima pasidžiaugti, kad neseniai skulptūra pasirūpinta – ji įsodrinta klimato įtakai atsparia medžiaga. Jei kiekvieną kovo 16-ąją prie jos būtų susirenkama padiskutuoti apie praeities ir dabarties knygnešystės reikalus, šis knygnešys atrodytų ženkliai gyvesnis ir jo rizika tais lietuvių tautos išlikimui svarbiais laikais būtų labiau pamatuota.
Vilniaus knygų mugės`2019 kai kurių susitikimų su knygų autoriais ar skaitymo ir rašymo aktualiais klausimais renginių įrašai Pilaitės bendruomenės kanale:
Knygos "Lietuvos istorija. Trumpas XVIII amžius (1733-1795 m.)" pristatymas. Dalyvauja Zigmas Kiaupa, Liudas Glemža, Jūratė Kiaupienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Lietuvos istorijos institutas). Vilnius: LITEXPO, 2019 02 21:
1 dalis -–
2 dalis –
Knygos "XVIII amžiaus studijos 4 : Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Visuomenė. Kasdienybės istorija. (Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, Lina Balaišytė, Martynas Jakulis, Valdas Rakutis, Asta Vaškelienė (Lietuvos istorijos institutas). Vilnius: LITEXPO, 2019 02 22:
1 dalis –
2 dalis –
Tamaros Bairašauskaitės knygos "Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863-1914 metais" pristatymas. Dalyvauja autorė, Reda Griškaitė, Ryšard Gaidis, Czeslaw Malewski. (Lietuvos istorijos institutas). Vilnius: LITEXPO, 2019 02 21:
1 dalis –
2 dalis –
Literatūrologas Audrius Ožalas ir poetas, knygų apžvalgininkas, buvęs pilaitiškis, Marius Burokas apie savo knygą "Švaraus buvimo eilėraštis". Vilnius: LITEXPO, 2019 02 21. –
Diskusijų klubas. "Negrožinės literatūros suklestėjimas: ką ir kodėl skaitome". Dalyvauja Gediminas Baranauskas, Maryja Šupa, Audrius Ožalas. Moderuoja Jūratė Čerškutė. Vilnius: LITEXPO, 2019 02 22:
1 dalis –
2 dalis –
Iš diskusijų klubo pasvarstymų “Kūrėjo laisvė ir atsakomybė: kur driekiasi ribos” (Rezonansinės Mariaus Ivaškevičiaus knygos “Žali” pėdsakais). Dalyvauja Loreta Mačianskaitė, Vaidas Jauniškis, Giedrė Jankevičiūtė, Vytautas Ališauskas. Moderuoja Aurimas Švedas. Vilnius: LITEXPO, 2019 02 21:
1 dalis (pasisako: Loreta Mačianskaitė, Vytautas Ališauskas) –
2 dalis (pasisako Aurimas Švedas ir Vytautas Ališauskas ) –
3 dalis (pasisako Giedrė Jankevičiūtė) –
4 dalis (pasisako Vaidotas Jauniškis) –
5 dalis (pasisako Vytautas Ališauskas) –
6 dalis (pasisako Aurimas Švedas, Loreta Mačianskaitė) –
Vytauto Daraškevičiaus fotoalbumo "Saulės ratu: lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos " sutiktuvės. Dalyvauja autorius, Juozas Žitkauskas, Jonas Vaiškūnas, Libertas Klimka, folklorinis ansamblis "Kūlgrinda". Vilnius: LITEXPO, 2019 02 22:
1 dalis –
2 dalis –