Praėjusius metus pavadintume išbandymo, atjautos ir nuogąstavimų metais. Nors dalinai atsitraukė įtampa dėl korona viruso pasekmių, bet neužilgo Rusija pradėjo agresyvų Ukrainos teritorijų užgrobimą su visomis karui būdingomis pasekmėmis: gyventojų panika, ukrainiečių žūtimi ir kraustymosi į gretimas šalis bei žmonių teikiama pagalba atvykusiems. Šalia visuotinio bruzdesio dėl ateities ir Ukrainos likimo, kiekvienas mūsų mąstėme kaip pasielgtume jei ištiktų Ukrainos likimas, ar bėgtume per Suvalkų koridorių svetur, ar kovotume už savo žemę, žmones, valstybę.

Apie tai mąstydami pilaitiškiai visgi nepamiršo ir įprastinio gyvenimo, įsipareigojimų. Pilaitės rajonas vis dar plečiasi į vakarų pusę su naujos statybos gyvenamaisiais namais ir prekybos centrais. Vis dar nesibaigia konfliktas dėl „Rimi“ prekybos centro prie Pilaitės pr. Dar 2021 metais apsijungusios bendruomenės bandė pasipriešinti šios parduotuvės statybai, nurodant, kad savivaldybės skubotai duoti leidimai prieštarauja detaliajam planui ir sudaro sudėtingą situaciją transporto pralaidumui Pilaitės prospekte. Į visuomenių organizacijų kreipimąsi tuomet atsižvelgta nebuvo. Tačiau iš gretimų vietovių atsirado aktyvi gyventoja, kuri negalėjo susitaikyti su agresyviai, ne pagal teisės aktus vykdoma plėtra ir toliau tęsia kovą dėl parduotuvės teisėtumo, dėl šalia planuojamos degalinės statybos.

Pagaliau Pilaitėje duris atvėrė nauja, modernia gimnazija. Nors kol kas negalime patirti atviro bendravimo su šios gimnazijos administracija, bet tikėkime, kad ji netaps uždara nuo pilaitiškių. Iš Pilaitės pradėjo kursuoti bent dviejų 117,118 maršrutų autobusiukai. Jie apsuka aplinkinius prie Pilaitės esančius kaimelius, palengvindami tenykščių patekimą į miestą.

Bendruomenė ir visa kultūrinė visuomenė pereitais metais neteko Ferdinando Jakšio, aktoriaus, režisieriaus, žmogaus, kurį buvo galima sutikti gatvėje ir tiesiog kalbėti apie įvykius ir gyvenimą. Aktorius daug dėmesio skyrė mūsų besikuriančiai bendruomenei, rengdamas Senjorų teatro spektaklius, skaitydamas poeziją ar kartu kurdamas idėjas būsimiems spektakliams. Tiesiog tai buvo bendruomenės siela ir šios netekties niekaip nebeatkursi. Mus paliko ir ilgametė poezijos pavasarių dalyvė Irena Maculevič.. O Dalia Tarailienė pasipustė padus ir persikėlė gyventi į Kauną. Ji būdama Pilaitės teatro režisierė buvo jau subūrusi nemažą trupę ir su ja kartu pastačiusi ne vieną spektaklį.

Mes vis dar laikomės savo tradicinio plano ir kviečiame švęsti poezijos pavasario šventės ir Baltų vienybės dienos. Kol neges laužai ant piliakalnio, mes gyvuosime. Galbūt kažkam iškeliavus, kažkas vėl atgims su naujomis idėjomis, veikla ir įdomiais projektais.

Mielieji, tegul šie metai bus apmąstymo, savotiško virsmo metais tam, kad galėtume tapti geresniais, atjaučiančiais ir kurti bei saugoti tai kas mums šventa, savo kalbą, žemių vientisumą, savo valstybę.

2023 Metais Tegul mus lydi tikėjimas mūsų ir Ukrainos ateitimi, meilė savo šaliai

Pilaitės bendruomenės pirmininkė
Janina Gadliauskienė