Sveikiname su Tarptautine poezijos diena visus pilaitiškius ir artimiausius kaimynus: ne vieno pilaitiško poezijos pavasario ar panašios šventės dalyvius, kuriems nesvetimas bičiuliavimasis su Sparnuotojo žodžio mūzomis. Skelbiame, kad mūsų Pilaitiškoje padangėje prasideda tikrasis poezijos pavasaris. Ne bet koks, o labai svarbiu mūsų lietuviškų šaknų išlikimui. Jis skelbiamas šiuo pavadinimu: „Kas po tūkstančio metų ras pėdsakus tavo, tėvyne?“ ir siejamas su Liudviko Rėzos – Mažosios Lietuvos šviesuolio (visuomenės veikėjo, lituanisto, teologo Karaliaučiaus universiteto profesoriaus), kuris Pilaitės bendruomenei taip pat labai svarbus, ne tik, kad čia jo vardu 1990 metais pavadinta gatvė. Liudvikas Rėza mums svarbus kaip uolus liaudies atmintyje išlikusių dainų rinkėjas ir skelbėjas. Be jo titaniško darbo dienos šviesą nebūtų išvydę ir Kristijono Donelaičio – pirmosios lietuviškos poemos autoriaus, taip pat lietuvininkų krašto dainiaus, kūrinys „Metai“. Be to, ir pats L. Rėza yra parašęs ir išleidęs savo eilių. Jo 240-osios gimimo metinės minimos Lietuvoje šiais metais. Taigi, vėl gegužės antroje pusėje ruošiamės rinktis Pilaitės miškelyje ir dalintis aukščiausiame pakylėjime užgimstančiais posmais. Galite jau dabar tokią savo kūrybą siųsti šiuo adresu:

pilaites.bendruomene@gmail.com ir ruoštis greitam ir gyvam jos pasidalinimui Pilaitės miškelyje su kitais, o iki tol, jei pageidausite, tai ir šiame mūsų tinklaraštyje. Viliamės, kad būsite poetiškai aktyvūs! Galbūt galėsime išleisti tokią Jūsų kūrybą ir elektronine knygele? Nieko nelaukdami skelbiame poezijos pavasario Pilaitėje pradžią šiais Nežinomo jos giesmininko žodžiais:


Mentalas, juokas ir didybė apjungia mus visus kartu.
Nauja gyvenimo prasmybė susuko lizdą iš žiedų.
Margu į jį vien pažiūrėti – laukai, miškai dienom saulėti,
Suleido želmenis daigai, būties veidai prie lango blykšta ir
Vandenys gyvybe trykšta, išmaudę kūnus iš vargų,
Išlaužia iš dangaus mums rykštę, – kačiukai miauksi karkluose – ,
Diena nubunda vakarykščia, – tokia, atrodo, bus dalia,
Suvers gyvenimus ant piršto.., iškels.., visiems juo pagrūmos!, –
Paskelbs: „Esi nebe čionykštis! – nubaustas liksi be dainos!