Pažiūrėjome pro langą ir pamatėme žiemą. Ji nelaukė jai paskirtos kalendorinės datos. Pasiskubino. Pasiskubiname ir mes. Juolab, kad planuojame Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtą Pilaitės poezijos maratono atkarpą žiemai: „BALTOS SNAIGĖS SALDŲ MIEGĄ TVERIA“ sutrumpinti. Norime gruodžio viduryje, prasidedant Adventui, suspėti su jumis visais susibėgti prie kakalio šilto ir kartu pasidžiaugti jūsų kūryba, išleista atskira knygele. Siųskite iki gruodžio 1 d. eiles, miniatiūras, net legendas apie Pilaitę šiuo adresu: angele.sarlauskiene@gmail.com. Beje, turime jau su pirmomis snaigėmis gimusių Dalios Tarailienės, dalyvavusios tokio maratono pavasarinėje ir rudeninėje atkarpose (žiūrėti Naujienų įrašus: 2014-05-13, 2014-09-26 ir 2014-11-18), eilėraščių:
Dar rytą paliečiau nuvytusią kiemelio žolę,
Dar ant šakos besisupantį lapą palydėjau.
Dabar gi sniego baltuma žemę apklojo,
Ir žiemos laikas pagaliau atėjo.
Šita viešnia nubaltino palaukę,
Pasislėpė po ja purvynai ir kemsynai,
Su pirmu sniegu mes šviesos sulaukėm,
Su pirmom snaigėm mes pajutome ramybę.
Gi nebaigti darbai kažkur už kampo žiūri?..
Bet juk žiema atėjo, mes ilsėtis turim!
Gal pamažu, o gal pavasario sulaukę,
Atliksim darbus ir savoj palaukėj?..
Na, ir kartosis viskas vėl iš pradžių:
Pūga ir šlapdriba, ir saulėj žibantys pusnynai...
Ir nepaleisdami iš rankų žiemos vadžių,
Vėl lėksime laukais tik džiaugsmą pasikinkę...
(Daugiau žiemiškų eilėraščių čia:)