Tradicinėje šeštadieninėje talkoje į kiemus pasipylė Pilaitės Karaliaučiaus gatvės naujai pastatytų namų gyventojai. Jaunimas nuo pat ryto šlavė šaligatvius, kuopė susikaupusį smėlį ir rinko šiukšles, kurias vėjas nešiojo iš statybų teritorijų. Tuo tarpu, visai šalimais iš senesniųjų panelinių namų girdėjosi vien melodijų garsai ir kiemuose - ramybė.
Daiva Červokienė
Per daug neagituojant pilaitiškių mes su žurnaliste Daiva Červokiene irgi iš pat ryto pasukome nuo Karaliaučiaus gatvės link Gilužio ežero ir labai nedidelėje teritorijoje beveik per valandą surinkome 10 maišų šiukšlių. Daugelis jų sunešta vėjo iš šalia vykstančių statybų. Kita dalis - tarp pušaičių besirenkančių alkoholio mylėtojų. Ten ne tik mėtėsi buteliai, popierinės servetėlės, tysojo nudrengta sofa. Tik aptvarkius aplinką neužilgo prisistatė nuolatiniai šios vietos lankytojai arba kitaip - alaus ir stipriųjų gėrimų mėgėjai. Įvertinusios padėtį kartu nutarėme pašnekinti kaip jie gali tokioje apdergtoje vietoje ramiai girtuokliauti. Pasiginčijus jie pasiėmė porą maišų ir pažadėjo bent atsineštus butelius surinkti.
Tik išėjus iš gatvės į bendras teritorijas iš karto susiduri su šunų turėtojais, kurių apstu ir dažni skubėdami išvedžioti į šunų atliktus reikalus arba nekreipia dėmesio arba su maišeliu numeta į pakrūmę. Ir taip kas antra šiukšlė tie maišeliai su šunų ekskrementais. Kadangi daugumos miestiečių prestižo reikalas turėti šunį, kitaip tu esi turbūt nenormalus, nemylintis gyvūnų, tai su šunų reikalais gamtoje yra didelė problema. Aplink gyvenamuosius rajonus visi laukai nusėti arba tais šunų dalykėliais arba - maišeliais. Aš suprantu ir tuos šunų turėtojus, jie laikosi nuostatų ir dažnai surenka tai ką šuva palieka, bet ar įsimetęs neši kišenėje, todėl nuėjus toliau nuo namų tenka išmesti. Gal tuomet geriau jei tie ekskrementai gamtoje lieka be maišelio ir po kurio laiko lietus nuplauna į dirvožemį. Suprantama, kad čia svarbu kokia susidaro koncentracija, bet ar numesti maišeliai su turiniu ne didesnė problema gamtai?
Grįždama iš talkos ir kas keli žingsniai sutikdama gyventojus su šunimis vis primindavau, kad jie galėtų bent jau prisidėti prie talkos, tačiau vieni atsakinėjo, kad ne jie palieka šiukšles, kiti - ne jų reikalas, treti gi kaip greičiau dūmė į šoną. Išėjusios į talką susidūrėme bent su dvejomis gamta besinaudojančiomis ir socialiai skirtingomis žmonių grupėmis. Tačiau labai panašiu požiūriu į pačią gamtą. Tad, tokia šiemetinė talkos patirtis.
Janina Gadliauskienė