2008-jų pabaigoje po Vo „Pilaitės bendruomenė“ stogu įsikūręs Pilaitės liaudies teatras buvo nusprendęs Teatro dieną pažymėti Martyno Mažvydo progimnazijoje kartu su Justiniškėse senjorų klube „Palaima“ gimusiu pastatymu „Didžios moterys: Atminimo tiltai“, į jį pakvietus ir visus pilaitiškius. Bet karantinas pakeitė planus. Būtume galėję scenoje susipažinti ir su kitomis išskirtinėmis Lietuvos istorijoje moterimis, kurias išradingai vaidybiškai, neprasilenkiant su faktais, pristato garbaus amžiaus pedagogės iš Justiniškių. Teatro dieną Pilaitėje buvo planuota pradėti Pilaitės liaudies teatro spektaklio „Mano vardas – LIETUVA“ įvadine pagrindinės herojės Lietuvos ir legendinės Adomo Mickevičiaus poemos „Gražina“ karžygės, kurią vaidina Martyno Mažvydo progimnazijos muzikos mokytoja Audronė Lašinskienė, scena. Su šiuo spektakliu nuo 2010-ųjų gastroliuojama ne tik po visą Lietuvą. Jau du kartus Pilaitės liaudies teatras, būdamas mėgėjišku, dalyvavo tarptautiniame Melpomenės profesionalių teatrų festivalyje Chersone (Ukraina) ir parsivežė gero pasirodymo įvertinimų. 2020-ųjų vasario 29-ąją dieną pilaitiškiai ir kiti vilniečiai buvo kviečiami jo, pasikeitus kelioms aktorėms, žiūrėti Vilniaus universiteto Teatro salėje. Grafaitę ir 1831 metų sukilimo vadę Emiliją Pliaterytę vaidina Pedagogikos teatro studentė Silvija Ancutaitė, rašytoją Šatrijos Raganą – Dalia Adašiūnė. Ji vaidybos paslapčių sėmėsi mėgėjiškame medikų teatre.
Dalinamės spektaklio „Mano vardas – LIETUVA“ scenaristės ir režisierės Dalios Tarailienės Teatro dienos proga nepadeklamuotu eilėraščiu „Žmogus dalinantis save“
Išeikite visi! Išeikite!!!
Jūs tik tai šaipotės, tik juokiatės. Jūs niekinat mane... O kartais – net nepastebit.
O kas aš esu? Aš juk žuvėdra! Aukštai pakylanti virš siaučiančių bangų.
Aš ta, kuri atlaiko, ta, kuri kovoja. Su stichija, su nenusakomai stipriomis jėgomis.
Aš juk žuvėdra. Neriu suglaudusi sparnus į patį siautulingiausią audros verpetą. Kad pajusčiau mane laužančią, traiškančią jėgą. Pajusčiau laukinį, galingą apkabinimą. Ir susiliečiau su ta audros stichija. Ir tarsi paskutinę išlikimo akimirką, sukaupusi visas jėgas, žaibu iškilčiau į padangę. Pasisotinusi kvaitulingomis glamonėmis ir nugalėjus savo aistrą vėl atsiduočiau dangiškai ramybei...
Aš – žuvėdra! Ne, aš aktorė !
Aš ta, kuri vaidina džiaugsmą, laimę, skausmą, kančią, kuri išgyvena išdavystę. Daugybę kartų visų akivaizdoje miršta. Ir prisikelia, kad scenos garbę pasiimtų...
Aš ta žuvėdra, aktorė. Didžiojo gyvenimo scenoje. O gal didžioji scena ir yra mano gyvenimas?
Hmm. Aš – žuvėdra! Beje, kažkas mane pavadino gervele ?...
Nežinau, ar įsižeisti, ar didžiuotis ? Nejaugi ši ilgakojė, stypčiojanti, šaižiu balsu savo likimą šaukianti paukštė – tai aš?
Dievas į jos širdį sudėjo didžiausio jausmo išraišką. Sako, kad ji meilės deivė... Tik kokiu vardu ją šaukti, ieškant tos didžios paslapties?
Aš – gervelė? Ar – žuvėdra?
Aš tas stebuklingas jausmas, kuris išplinta, įsiplieskia į galingą gaisrą, kelia ir meta, juokiasi ir šaukia. Ir skubomis bėga tą jausmų maratoną, siekdama pergalingo finišo, bet ir slapčia bijodama jo pabaigos...
Ir vis tik aš – aktorė! Pakylanti į padangę žuvėdros sparnais, savo ilgesį išdainuojanti gervės balsu.
Tik keista, niekas manęs nepavadino moterimi? Gal tai primityvus, nuvalkiotas vaidmuo, žiūrovų manymu. Bet ar jie turi diktuoti mano sceninį įvaizdį?
Tai aš jiems kuriu pasaulį, ypatingą. Mirdama ir vėl prisikeldama...
Būdama žuvėdra, matau tik siaučiančią jūrą.
Būdama gervele, matau miško proskyną ir mėlyną dangų.
Ir niekad nematau tų, kurie sėdi salėje, prieš sceną. O gal jų ten ir nėra?...
Gal aš vaidinu tik sau?
Mano išgyvenimai iš tiesų kyla aukštyn, į tą begalinę erdvę, išsisklaido dieviškoje visatoje, o iš ten, gal kai kam atneša laimę?!
Aš – aktorė! Aš – žmogus, dalinantis save šiame Dievo pasaulyje!
Menininkai šiuo metu vis dažniau savo kūrybą atveria internetinėje erdvėje. Pilaitės liaudies teatras šį naujomis aktorėmis papildytą spektaklį taip pat kviečia žiūrėti neišėjus iš namų. Tikimės, kad visą justiniškiečių spektaklį Pilaitėje galėsime gyvai žiūrėti vėliau.
Jūsų dėmesiui viso pilaitiškių spektaklis „Mano vardas – Lietuva“, vaidinto 2020 02 29 Vilniaus universiteto teatro salėje, vaizdo įrašas:
1 dalis:
2 dalis:
3 dalis:
Justiniškių senjorų klubo „Palaima“ spektaklio „Didžios moterys: Atminimo tiltai“: scena su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) žmona – Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukra ELENA, vaizdo įrašas: