Rugpjūčio 20-ąją prasidėjusios Chersono krašto kultūros dienos Lietuvoje sukvietė neabejingus ukrainiečių tradicijoms, jų istorijai ir šių dienų negandoms į Vilniaus įgulos karininkų ramovę. Čia jie ne tik buvo pasveikinti į atidarymo šventę atėjusių Ukrainos ambasados, Užsienio reikalų ministerijos atstovų, Seimo narių ir Nepriklausomybės Akto signatarų (), bet kartu galėjo pasigrožėti tautodailininkų darbais, pasižiūrėti foto parodą (), pasiklausyti liaudies muzikos ir profesionalių operinio balso artistų (; ) bei pasivaišinti. Norėjusieji geriau susipažinti su Ukrainos etnokultūros raidos ypatumais (), tradiciniu gydymu (), tautodailininkų išsiūvinėtais nacionaliniais rūbais ( ir ) ir apsaugai nuo negandų skirtomis lėlytėmis () buvo pakviesti užsukti į čia rytojaus dieną rengiamą konferenciją „Ukrainos etnokultūros ypatumai“, o rugpjūčio 23-čiąja pakviesti į Pilaitės parkelį bendrai pilaitiškių ir kitų sostinės gyventojų šventei-mugei. Tai jau antroji tokia šventė šioje pačių pilaitiškių pastangomis poilsiui ir sportui susikurtoje oazėje. Šventė turi priešistoriją. Prieš kelis metus Pilaitės liaudies teatras, įsikūręs po Vo „Pilaitės bendruomenė“ stogu, užmezgė bičiuliškus kultūrinius ryšius su Ukrainos Chersono kraštu. Teatras jau du kartus vyko į Chersoną su savo spektakliais. Jis ten taip pat prisidėjo ir prie Lietuvos kultūros dienų rengimo. Šis susitikimas buvo ypatingas. Jis sutapo ne tik su Ukrainos Tautinės vėliavos diena, bet ir su Lietuvoje rugpjūčio 23-iąja pažymima kaip Juodojo Kaspino ir Baltijos kelio diena. Tad renginio dalyviai buvo pakviesti susikibti už rankų ir simboliškai pakartoti Baltijos kelią (). Renginį apsilankymu pagerbė Pilaitės seniūnas Albinas Šniras bei Ukrainos ambasados Lietuvoje trečiasis sekretorius Dmytro Serovas (). Netruko šventėje muzikos ir dainų. Tiek čia (), tiek ir Karininkų ramovėje () grojo besisvečiuojantis ansamblis „Vencerado“, vadovaujamas Viktoro. Šventėje-mugėje iš lietuvių pusės dainuodamas ir šokdamas pasirodė Buivydiškių folklorinis ansamblis „Verdenė“ su vadove Rasa Kauzonaite priešakyje (). Ir šiame renginyje buvo galima ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti ukrainietiškais siuvinėjamais garsėjančių tautinio kostiumo dalių: marškinių ar palaidinių, kuriuos tradicijas puoselėjantys ukrainiečiai užsivelka išskirtinėmis progomis. Šventės-mugės lankytojų akį traukė taip pat spalvingi galvos papuošalai, o kaip tiki ukrainiečiai: nuo negandų galinčios apsaugoti lėlytės ir sveikatai pagerinti tinkantys tradiciniai vaistažolių mišiniai. Šventės vinis – tai ypatingai gaminami ukrainietiški barščiai (). Prie jų atsirado nemaža eilutė. Taip pat buvo galima paskanauti išskirtiniais virtinukais, baklažanų ikra, atsigaivinti gaiviaisiais gėrimais bei ypatingo saldumo tik Chersono krašte derančiais arbūzais. Toks renginys – tai susitelkusių Pilaitėje veikiančių įstaigų ir organizacijų rezultatas. Kad jis čia įvyktų antrą kartą – tai aktyviosios Pilaitės bendruomenės narės, teatralės bei kultūrinių ir pilietinių ryšių tarp Ukrainos ir Lietuvos koordinatorės Dalios Tarailienės nuopelnas. Be oficialiai pasiskelbusių šios šventės Pilaitėje partnerių taip pat prisidėjo Kūrybinės dirbtuvės „Beepart“ sudedamais stalais, pilaitiškis Edmundas Greimas – prie ukrainiečių tautinių spalvų derančia mėlyna pavėsine. Šventę Pilaitėje finansiškai parėmė ir Vilniaus miesto savivaldybė Gerb. jos Tarybos narės Violetos Podolskaitės asmenyje. Pilaitės parkelio slėnis iki vėlumos buvo virtęs koncertų sale su mugės elementais, kurioje dalyviams atsisėsti iš Martyno Mažvydo progimnazijos buvo atgabenti suoliukai. Išskirtinai vasariškas oras taip pat lepino šventės dalyvius.