Gegužės 24 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pagerbtas aktorius ir režisierius Ferdinandas Jakšys. Ne kiekvienas menininkas gali pasigirti tokiu populiarumu kaip F.Jakšys, gimęs 1937 metais gegužės 20 d. Konstancijos ir Prano Jakšių šeimoje Sėlių krašte, Svėdasuose, kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje. Nemaža Vilniaus įgulos karininkų ramovės salė buvo pilnutėlė, nors apie menininko 75-čio jubiliejų mažai kas težinojo. Be to, tuo pačiu metu vyko ir kitų iškilių menininkų sukaktys. Pagerbti ir daug nuoširdžių padėkos žodžių tarti susirinko daugiausia žmonės iš viso Sėlių krašto. Bet netrūko ir vilniečių, kurie patys susižinojo apie šio plačiai paprastų žmonių mylimo ir vertinimo aktoriaus ir režisieriaus sukaktį. Menininko gyvenimas pristatytas jo artimo bendražygio Rimgaudo Karvelio, kuris pastaruoju metu tituluojamas Jaunimo teatro kronikininku, kino juostoje. Iš mokslininko Vytauto Rimšos, Sėlių krašto populiarintojo, laikraščio „Bočiai“ redaktoriaus, pranešimo sužinota, kokia tai daugialypė asmenybė. Aktorius ir pats scenoje pristatė ne vieną savo sceninės kūrybos žėrutį. Sveikinti išsirikiavo ilga eilė. Joje ir Utenos mėgėjų teatro „Žaliaduoniai“, kurio vardatėvis F. Jakšys, aktoriai. Jubiliatas buvo maloniai nustebintas išleista „Utenos Indra“ leidyklos knygele „Aktorius ir režisierius FERDINANDAS JAKŠYS“. Bet tai tik pradžia. Netrukus turėtų pasirodyti išsamesnė studija apie šį kūrėją. Tarp sveikintojų buvo ir Pilaitės bendruomenė. Ji susirinkusiems priminė: F. Jakšys iniciatyvus ir šios bendruomenės narys. Pagarsino jo šioje bendruomenėje nuveiktus darbus. Paskaitytas F. Jakšio sukurtas eilėraštis, išspausdintas 2006 metų Pilaitė giesmininkų poezijos pavasariui skirtoje rinktinėje „Skamba žodžiai prie Ąžuolo seno“. Pažymėta, kad šios eilės taip pat atskleidžia šio didingai profesionalaus ir be atokvėpio visos Lietuvos kultūros bare pilietiškai tarnaujančio, bet labai kuklaus menininko asmenybę:
Rytmetys
Saulėteka ...
Klaupiuosi prieš ją
Ir sakau: „Salve Dievui!“
Vasaros saulėtekis!..
Pamirštu žodžius
Maldoj rytinėj.
Guliu žolėj,
Dangus ir siela
Skamba plieno garsu.
Svajonės debesyse.
Nepasiekiamos.
Nuplaukiančios.
Malonu ne ten,
Kur visko krūvomis,
O ten, kur įvairu.
– Čiūčia liūlia, mažuti, –
Lopšinės gaida.
Keliai, keliai, vis keliai...