Pilaitės bendruomenę ir kaimyninių Buivydiškių folklorinį ansamblį „Verdenė“, susikūrusį Sąjūdžio pradžioje, sieja daugiau nei dešimties metų bičiulystė. Nė vienas svarbesnis renginys neišsiverčia be „Verdenės“ dainų. Jų metu pilaitiškiai galėdavo pastebėti smulkutę juodbruvę moterį vis sukančią ratus apie dainininkus. Tai jų ansamblio ilgametė direktorė Tatjana Pleikienė. Bet jos, kaip rūpestingos bitutės, besirūpinančios dainingąja šeimynėle, nebepamatysime. Gimusi Sibire 1960-aisiais. tremtinių žemaitės ir gruzino šeimoje ji Lietuvos žemę išvydo būdama 2 metukų. Ne tik išvydo, bet, baigusi Vilniuje Juozo Tallat Kelpšos konservatorijoje renginių režisūrą, pasišventė joje nešti kultūrinio gyvenimo žiburį. Tatjanai, pasižymėjusiai ypatingu iškalbingumu, galėjusiai šmaikščiais pasakojimais užburti kiekvieną sutiktąjį, nevyniojusiai žodžių į vatą, 2009 metais M. K. Čiurlionio fondas už nuopelnus kultūros ir meno srityje suteikė Lietuvos šviesuolio vardą. Kovo 17-ąją Liepynės kapinėse gausus būrys susirinkusių palydėti Tatjaną į amžinuosius namus buvo raminami jos pačios eiliuotais ir Antano Raupelio perskaitytais žodžiais: