Balandžio mėnuo užderėjo Pilaitės Gilužio gatvės pagerinimui skirtais susitikimais Vilniaus miesto savivaldybėje ( 1 Dalis ir 2 Dalis ). Antrasis, vykęs balandžio 30 d., dalyvaujant ir Vo „Pilaitės bendruomenė“ atstovams, nuliūdino. Sužinota: prie sklypo Gilužio g. Nr. 5, kur šiuo metu yra stambiagabaritinio transportas stovėjimo aikštelė, kuriame tarsi turėtų atsirasti prekybos centras (bet koks tai centras ir kas investuotojas, – įstatymu saugoma paslaptis), tad investuotojas, prisidėdamas prie savo ir kartu visos Pilaitės infrastruktūros gerinimo, įsipareigoja, atsižvelgdamas į Pilaitės gyventojų ir jų organizacijų, taip pat ir Dviratininkų asociacijos pasiūlymus, bei laikydamasis kelių tiesimo nuostatų, tik prie savo sklypo su įvažiavimais išasfaltuoti su greta įrengiamais taku dviratininkams ir šaligatviu pėstiesiems Savivaldybės planuose numatyto viso 4 juostų B2 didelio pralaidumo Gilužio kelio atkarpą. Dviračių asociacijos atstovui užkliuvo dviračio tako ilgis – 3,5 metrai. Atsakyta, jog tai skirta judėjimui dviem kryptimis. Pareplikuota, ar nebūtų sveikiau ir tikslingiau dviračių takus pradėti įrenginėti ne prie tokių pakankamai aukšto transporto pralaidumo kelių, kaip numatoma, o per atokesnes gamtos oazes, o galutinai neišasfaltavus gatvės, bet atsiradus papildomam traukos centrui ir suintensyvėjus transporto srautui šiame žvyrkelyje ir padidėjus kietųjų dalelių kiekiui (apie jų kenksmingumą štai ką rašo Wikipedia, – gali būti pabloginamos ir Pilaitės gimnazijoje įrenginėjamame futbolo ir bendram fizinio lavinimui skirtame stadione sportuosiančių moksleivių sveikatos sąlygos? Vo „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistė Dalia Tarailienė priminė, kad Pilaitėje apsigyvena nemažai neįgaliųjų, tad reikėtų nepamiršti ir jų. Nerimauta, – atsiradus naujam prekybos centrui, gali suintensyvėti šioje galutinai neišasfaltuotojoje gatvėje transporto srautas ir dar labiau padidėti aplinkiniams namams tarša kietosiomis dalelėmis, nes kaip paminėjo Pilaitės bendruomenės centro „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Aušrelė Čepulienė: Gilužio žvyrkelio pakraščių gyventojai daug metų priversti kvėpuoti pravažiuojančio transporto sukeltomis dulkėmis ir pasiūlė Savivaldybei pradėti jį nors laistyti. Tad suprantamas šios gatvės gyventojų lūkestis, kad toks sveikatai grėsmingas kelias būtų tinkamai sutvarkytas – visas išasfaltuotas. Išgirdus pastabas dėl pačios gatvės ir jos šaligatvių ir įtakų įrengimo: pasisakius Dviračių asociacijos atstovui ir jam susirūpinus, kad tokio lygmens keliui atstumai tarp numatytų įvažiavimų į sklypą turėtų būti didesni bei argumentavus, kad vienoje numatytoje gatvių sankirtų labiau tiktų įrengti žiedinę sankryžą; gretimo sklypo gyventojai priminus, kad vienas iš nurodytų įvažiavimų yra jų galvijų varymui skirta vieta (ją pažadėta perkelti); Gilužio slėnio gyventojai, kurios buto langai atsiveria į investuojamą sklypą, pasiteiravus: koks turėtų būti išlaikytas atstumas pagal priimtus reikalavimus nuo investuojamo sklypo ir jos buto lango, investuotojo atstovams į jį neatsakius, pasiūlyta, gal šiuo metu tokios atkarpos įrengimo iš vis atsisakyti ir ją įrengti vienu kartu su išasfaltuojama visa šia gatve? Pasitarime dalyvavusi Vilniaus savivaldybės atstovė, patikino: tai atsitiktų negreitai, nes Pilaitė ne išskirtinė, – sostinėje panašių kelių galybė, tam reikia apie 300 mln. eurų, tad ir tokiu investuotojų įnašu į Pilaitės infrastruktūros pagerinimą reikėtų tik džiaugtis. (Gilužio gatvės – žvyrkelio atveju, kuri šiuo metu turi net 3 savininkus, žemę tektų išpirkti, tad peršasi klausimas, kodėl ji šioje vietoje buvo išvis grąžinta, kai grąžintina žemė gali būti kilnojama?). Tenka apgailestauti, kad valstybinės žemės sklypai, kai jos trūksta visuomeninėms reikmėms ar dar ne visa žemė sugrąžinta teisėtiems jų savininkams, o ypač vykstant ženkliai daugiabučių gyvenamų namų rajonų plėtrai, stokojant laisvų vietų bendro ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pasigendant didesnės jų įvairovės, o dar ir tose vietose, kurios patogiausios daugeliui pasiekti, išnuomojami 90 metų, kai juos minėtoms reikmėms reikėtų ateičiai rezervuoti. Pasitarime dalyvavęs Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus Vakarinės teritorijos poskyrio vyriausiasis specialistas Steponas Gilys, kuomet jam pirmininkavęs įspėjo, kad čia replikoms ir platesniam šios atkarpos nutiesimo kontekstui pasiaiškinti ne vieta ir ne laikas, o kalbėti reikėtų tik apie būsimą investuotojo įrenginėjamą kelio atkarpą, patikino, kad galima teikti ir svarstyti įvairius pasiūlymus, jie turėtų atsispindėti protokole ir į juos turėtų būti atsižvelgiama. Labai norėtųsi, kad taip ir būtų, bet iš ilgos praktikos ginant viešą interesą, tenka konstatuoti, labai retai taip atsitinka.